- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- AN2-526-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00143-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiasis komisariatas Jonavos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal P. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. liepos 14 d. nutarimo P. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Registravimo skyriaus tyrėja S. Š. 2021 m. birželio 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą P. J. už tai, kad ji 2021 m. gegužės 30 d., 00.20 val. (duomenys neskelbtini), bute, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas), laikotarpiu artimai kontaktavo kartu su kitos šeimos ir ne vieno namų ūkio asmenimis: A. K., N. T., P. V., S. J., E. S., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė minėto Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimų t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo P. J. pripažino kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalį skyrė jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui P. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde teigiama, kad ANK 45 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, t. y. nusižengimo pavojingumą apibrėžia ne pats įstatymas, o kitas teisės aktas, šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Tokiu atveju, šis nutarimas yra neatsiejama ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatytos sudėties dalis, be kurio negalima nustatyti nei nusižengimo sudėties, nei taikymo ribų. Tokiu atveju, nustatant veikos pavojingumą ir baudžiamumą, reikalinga nustatyti, kokia nutarimo redakcija galiojo ne tik veikos padarymo metu, bet ir sprendimo priėmimo metu, pažymint, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas švelnesnio įstatymo galiojimą atgal. Tuo tarpu apylinkės teismas nutarime nesiaiškino, kokia Vyriausybės nutarimo redakcija galiojo nutarimo priėmimo metu, motyvuodamas tuo, kad šis teisės aktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“), nustatė tik tam tikrus ribojimus ir draudimus karantino metu, o atsakomybę už šių ribojimų ar draudimų pažeidimą, numatė ANK 45 straipsnio 4 dalis, kuri nėra nei pakeista, nei panaikinta, todėl sutikti su tuo, kad bylos nagrinėjimo metu norminis aktas, kurio reikalavimų nevykdymu buvo kaltinama P. J. nustojo galioti, ir todėl jos atžvilgiu turėtų būti taikytinos ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Tačiau toks aiškinimas yra neteisingas ir nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Šiuo metu Vyriausybės nutarimas „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ negalioja, todėl negali būti taikoma atsakomybė už negaliojančio teisės akto pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 145 straipsnį, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose. Aiškinant šią normą sistemiškai su Konstitucijos 36 straipsniu, bet kokie žmonių judėjimo, susirinkimų ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, ir tik esant nepaprastajai padėčiai, todėl konstatuotina, jog nagrinėjimu atveju yra pagrindas taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalį.
3.2. Skunde pažymima, kad P. J. kaltinama tuo, jog savo veiksmais sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Šiuo atveju yra taikomas principas affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti). Todėl apie žalą įstatymo saugomai vertybei, kaip ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, administracinės atsakomybės taikymo negali lemti vien tik asmenų bendravimas, ir iš to sekantis veikos pavojingumo preziumavimas. Lietuvos teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įstatymų leidėjas atsakomybę už formalias veikas nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, Nr. 2K-237-2014). Todėl remiantis teisės analogija, bet kokios veikos pavojingumas turi būti įrodytas, o atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai buvo kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes, ar dėl tokios veikos buvo padaryta žala ir ar kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Tuo tarpus teisingumo principas reiškia ne pačio sprendimo priėmimą teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimą. Pažymint, kad veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Dėl šių priežasčių turėjo būti ištirta ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai buvo pavojingi. Todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti atliktas tyrimas ir nustatyta, ar P. J. yra viruso nešiotoja ir gali apkrėsti aplinkinius žmones (analogija neblaivumo nustatymo atveju, kad tik atsisakius pasitikrinti neblaivumas yra preziumuojamas). Tuo tarpu esamais faktiniais duomenimis galima teigti, kad nei vienas iš susirinkusių asmenų nebuvo užkrėstas užkrečiama liga bei neužkrėtė kitų asmenų. Todėl veiksmų pavojingumas turėjo būti ne preziumuojamas, o įrodomas. Ir įrodinėti turėjo ne trauktinas atsakomybėn asmuo, o institucija, atsakinga už administracinio nusižengimo bylos pradėjimą, priešingu atveju yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad protokole yra įrašyta neteisinga ANK 45 straipsnio dalis, nes nėra nustatyta, kad P. J. sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Tuo tarpu teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu ir šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Taigi, byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris nurodytas administracinio nusižengimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3007/2011). Todėl konstatuotina, kad P. J. padaryto nusižengimo sudėtį apibrėžiantis teisės aktas, šiuo metu negalioja, o jai inkriminuojamas teisės pažeidimas, nėra pagrįstas faktiniais duomenimis bei įrodinėjimo našta perkelta kaltinamajai, kas prieštarauja konstituciniam asmens nekaltumo prezumpcijos principui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. P. J. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su P. J. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nurodant, kad jos veiksmais nebuvo sukeltas pavojus išplisti COVID-19 ligai ir teigiama, jog turėjo būti ištirta ar jos padaryti veiksmai buvo pavojingi arba taikytos ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos.
7. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamo procesinio sprendimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad P. J. pagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, jos veika pagal šią teisės normą kvalifikuota teisingai, todėl naikinti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo.
8. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, sukėlusias pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus, šiuo konkrečiu atveju į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“.
9. P. J. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2021 m. gegužės 30 d., galiojusio Nutarimo 2.1.8.1. papunktyje buvo numatyta kad draudžiami daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių arba daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse, arba daugiau nei 10 asmenų atvirose erdvėse artimi kontaktai.
10. Iš apeliacinio skundo matyti, kad P. J. neginčija, jog pažeidė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimą, t. y. Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino laikotarpiu – 2021 m. gegužės 30 d., 00.20 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute artimai kontaktavo kartu su kitos šeimos ir ne vieno namų ūkio asmenimis: A. K., N. T., P. V., S. J., E. S.. Šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visetas – administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5), vaizdo ir garso įrašas (b. l. 20), administracinėn atsakomybėn patrauktos P. J. paaiškinimas policijai (b. l. 4-5) bei pripažinimas teisme padarius administracinį nusižengimą bei faktines aplinkybes, nurodytas protokole, taip pat 2021 m. gegužės 30 d. tyrėjos S. Š. tarnybinis pranešimas (b. l. 6).
11. Tačiau P. J. skunde teigia, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo po administracinio nusižengimo padarymo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nebegalioja) turėtų būti taikomos ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos.
12. Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju įstatymo – ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurios inkriminuotos P. J., tiek administracinio nusižengimo padarymo, tiek šiuo metu nėra pasikeitusios, t. y. nėra pakitusi nei šio straipsnio dispozicija, nei sankcija. Pažymėtina, kad draudimas artimai kontaktuoti daugiau nei dviem šeimoms ir (ar) dviem namų ūkiam arba daugiau nei 5 asmenims uždarose erdvėse, arba daugiau nei 10 asmenų atvirose erdvėse kaip ir kiti draudimai, susiję su epidemine situacija ir COVID-19 pandemijos valdymu, nustatomi tam, kad būtų užkirstas kelias šios ligos plitimui, todėl vėlesnis jų panaikinimas ar pakeitimas asmens veiksmų, pažeidusių nustatytus reikalavimus karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, t. y. tuo metu, kai jie buvo uždrausti, nedaro teisėtais. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo P. J. atžvilgiu taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų.
14. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti atliktas tyrimas ir nustatyta, ar P. J. yra viruso nešiotoja ir gali apkrėsti aplinkinius žmones, o to nenustačius, nebuvo galima konstatuoti, jog P. J. sukėlė pavojų išplisti pavojingai užkrečiamai ligai.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi veikos kvalifikavimui pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo pažeidimą. Pabrėžiant, kad šioje normoje įtvirtini pavojingi padariniai nėra siejami su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo serga COVID-19 liga ar ne. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog P. J. nesilaikė vieno iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 2.1.8.1. punkto reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užsikrėtė COVID-19 ar ne, kadangi pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti nebūtinas ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas nei kitiems asmenims, nei pačiam pažeidėjui (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 266-255/2021), todėl P. J. veiksmai teisingai bei pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.
16. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo P. J. veikoje, Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos P. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.