- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-14
- Bylos Nr.
- AN1.-1668-814/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00141-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Lina Šafronienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. S.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiasis komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.2.3Kaltės formos (ANK 7 str.)
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nepilnametės E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. 2021 m. gegužės 30 d., 00.20 val. (duomenys neskelbtini), bute, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) laikotarpiu, artimai kontaktavo kartu su kitos šeimos ir ne vieno namų ūkio asmenimis: P. J., A. K., N. T., P. V., S. J., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė minėto Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimų, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama E. S. pripažino padariusi administracinius nusižengimus, pripažino faktines aplinkybes, nurodytas protokole. Paaiškino, kad 2021 m. gegužės 30 d. su draugais susirinko pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini). Klausėsi muzikos, nepasakytų, kad labai garsiai. Buvo susirinkę daugiau asmenų, nei tuo metu buvo galima. Buvo iš viso 6 asmenys. Trys iš jų buvo sulaukę (duomenys neskelbtini) metų ir trys neturintys (duomenys neskelbtini). Supranta, kad karantino metu turėjo vengti susibūrimų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos E. S. atstovas advokatas V. J. teismo posėdyje palaikė byloje esantį E. S. ir jos įstatyminės atstovės 2021 m. birželio 8. d prašymą jame nurodytais motyvais (b. l. 11-14). Paaiškino, kad protokole nurodytame bute pas E. S. buvo susirinkę 6 vaikai bendraklasiai. Buvo trys (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir trys (duomenys neskelbtini) metų amžiaus jaunuoliai. Visi klausėsi muzikos, alkoholio, narkotinių medžiagų nevartojo. Aiškinant galiojusio Nutarimo redakcijos 2.1.8.1. ir 2². punktus, galima teigti, kad vaikai, kurių amžius iki 16 metų, neturi būti įtraukiami į 5 asmenų skaičių, kadangi šio amžiaus vaikai nėra viruso platintojai. Šiuo atveju iš šešių asmenų buvo trys vaikai. E. S. kaltinama, kad savo veiksmais sukėlė pavojų išplisti COVID- 19 ligai. Mano, kad turėjo būti ištirta, ar jos padaryti veiksmai buvo pavojingi, turėjo būti atliekamas tyrimas ir nustatyta, ar E. S. yra viruso nešiotoja ir gali apkrėsti aplinkinius žmones. Tai yra veiksmų pavojingumas turi būti ne preziumuojamas, o įrodomas. Analogiškose bylose, kai yra preziumuojama, kad tam tikros būklės asmuo yra pavojingas, visada yra nustatomas jo stovis, kuris leidžia preziumuoti jo pavojingumą. Tačiau šiuo atveju nebuvo nustatinėjama, kokia asmens būklė, bet iš karto preziumuojama, kad asmuo yra keliantis pavojų. Policijos pareigūnai nesiėmė jokių priemonių nustatyti, ar asmuo yra viruso nešiotojas. Be to šiuo metu Vyriausybės Nutarimas yra panaikintas ir nėra nustatytas draudimas bendrauti 5 asmenims uždaroje patalpoje. Šiuo metu galiojančioje nutarimo redakcijoje nėra nustatytas draudimas bendrauti 5 asmenims uždaroje patalpoje, todėl E. S. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn atsižvelgiant į ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Taip pat nurodė, kad kaltinamas E. S. pagal ANK 488 straipsnį nėra konkretus. Vien nurodymas, kad garsiai leista muzika, nenurodant, kam konkrečiai buvo sutrikdyta ramybė ar poilsis, nesudaro administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnyje sudėties. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi protokole nurodytos veikos neturi administracinių nusižengimų požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK), atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą jiems yra žinoma, byla išnagrinėta nedalyvaujant protokolą surašiusios institucijos atstovui.
Administracinėn atsakomybėn traukiama E. S. savo paaiškinime policijai nurodė, kad susitiko su draugais pabūti, klausė garsiai muzikos.
Iš 2021 m. gegužės 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. gegužės 29 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu J. G., 23.59 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) garsiai groja muzika, šoka ir dainuoja žmonės, bute vyksta išgertuvės. Pranešė kaimynė. Atvykus nurodytu adresu, bute garsiai grojo muzika. Buto duris atidarė E. S., kuri iškart pradėjo atsiprašinėti dėl garsiai grojančios muzikos, bei nurodė, kad bute yra 4 asmenys. Įėjus į butą, bute buvo: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), N. T., gim. (duomenys neskelbtini), P. V., gim. (duomenys neskelbtini), P. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė E. S., gim. (duomenys neskelbtini) (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis byloje Nr. AN1.-1668-814/2021 nustatyta, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini)). Nepilnamečiai perduoti tėvams. Įvykis filmuotas vaizdo kamera.
Taigi, nagrinėjamu atveju bute (uždaroje patalpoje) buvo nepilnamečiai vaikai, iš kurių trys buvo šešiolikos metų, ir trys – penkiolikos metų amžiaus.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas), sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1500 eurų. Kaip numato ANK 44 straipsnis, administraciniu nurodymu ar nutarimu skiriama bauda nepilnamečiui lygi pusei baudos, nustatytinos vadovaujantis šio kodekso taisyklėmis už padarytą administracinį nusižengimą, bet ne mažesnė negu penki ir ne didesnė negu devyni šimtai eurų.
Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, kurie reglamentuoja visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo normas ir jų pažeidimus.
E. S. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji karantino laikotarpiu uždaroje patalpoje artimai kontaktavo kartu su kitos šeimos ir ne vieno namų ūkio asmenimis, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimų.
2021 m. gegužės 30 d. galiojusio minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 2.1.8.1 papunktyje nurodyta, kad draudžiami daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių arba daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse, arba daugiau nei 10 asmenų atvirose erdvėse artimi kontaktai.
E. S. kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta 2021 m. birželio 4 d. administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuota administracinio nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, esmė, E. S. prisipažinimas (b. l. 4- 5), 2021 m. gegužės 30 d. Kauno apskr. VPK Jonavos rajono PK pareigūnės tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, kad policijos pareigūnai, gavę pranešimą ir atvykę adresu (duomenys neskelbtini), paskambinus į duris jas atidarė E. S., gim. (duomenys neskelbtini) bei nurodė, kad bute yra 4 asmenys, tačiau užėjus į butą buvo rasti: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), N. T., gim. (duomenys neskelbtini), P. V., gim. (duomenys neskelbtini), P. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 6), asmenybę charakterizuojančiu išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1metus - administracine tvarka nebausta (b. l. 8-9), vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti protokole nurodyti asmenys (b. l. 24), ir šią aplinkybę patvirtina kiti byloje esantys duomenys.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama E. S. 2021 m. gegužės 30 d. 00.20 val. (duomenys neskelbtini), bute, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu artimai kontaktavo su kelių skirtingų šeimų ir daugiau nei dviejų namų ūkio atstovais, t.y. P. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), N. T., gim. (duomenys neskelbtini), P. V., gim. (duomenys neskelbtini), S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir tokiais veiksmais sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai bei nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1 papunktyje nustatytų reikalavimų, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.
E. S. padarė vieną tyčinį nusižengimą, nukreiptą prieš visuomenės sveikatą, t.y. žinodama, kad draudžiami daugiau nei dviejų šeimų, ir (ar) dviejų namų ūkių arba daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse, arba daugiau nei 10 asmenų atvirose erdvėse artimi kontaktai, pažeidė šią karantino metu nustatytą sąlygą ir taip sukėlė pavojų išplisti pavojingai užkrečiamajai ligai - COVID-19. E. S. skirtina administracinė nuobauda.
E. S. atsakomybę už administracinio nusižengimo padarymą lengvina tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi administracinį nusižengimą. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).
Skirdamas nuobaudą E. S. teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – ji yra nepilnametė, jai (duomenys neskelbtini) metų sukako tik (duomenys neskelbtini). Tokio amžiaus asmuo dar yra laikomas nebrandžiu, todėl jis ne visada pats gali įvertinti savo elgesio pasekmes. Nepilnametės veiksmai nors ir sukėlė pavojų, bet realios žalos nepadarė, kadangi byloje nėra duomenų, kad kas nors dėl jos kaltės iš tiesų būtų užsikrėtęs COVID-19 virusu, E. S. yra (duomenys neskelbtini), nė karto nebausta administracine tvarka, taip pat atsižvelgiama į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtis, įtvirtinta ANK 42 straipsnyje, bus įgyvendinti E. S. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus jai švelnesnes nuobaudas, nei numatytos ANK 45 straipsnio 4 dalies, 488 straipsnio 1 dalies sankcijose, – įspėjimus. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos, galutinę nuobaudą paskiriant įspėjimą.
Administracinė atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas V. J. papildomai nurodo, kad E. S. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn, nes draudimą nustatantis teisės aktas (Nutarimas) yra panaikintas. Teismas su tokiais atstovo argumentais nesutinka.
ANK 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Konkrečiu atveju Draudimą (karantino metu 5 asmenų kontaktus uždaroje erdvėje) nustatantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 įstatyminis atstovas „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, buvo pripažintas netekusiu galios nuo 2021 m. liepos 1 d. 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499. Tačiau šis teisės aktas nustatė tik tam tikrus ribojimus ir draudimus karantino metu, o atsakomybę už šių ribojimų ar draudimų pažeidimą, nustato ANK 45 straipsnio 4 dalis, kuri nėra nei pakeista, nei panaikinta, todėl sutikti su tuo, kad bylos nagrinėjimo metu norminis aktas, kurio reikalavimų nevykdymu buvo kaltinama E. S. nustojo galioti, ir todėl jos atžvilgiu turėtų būti taikytinos ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-168-594/2021).
Teismas taip pat nesutinka su E. S. atstovo prašyme nurodytais argumentais, jog nusižengimo padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo redakcijos 2² punkte buvo numatyta, kad šiame nutarime nurodytais atvejais darbo, ūkinės veiklos ar kitos veiklos gali būti neribojamos arba ribojamas iš dalies, jei asmenys atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 22. 4. - yra vaikai iki 16 metų, o tai reikštų, kad šio amžiaus vaikai praktiškai neserga COVID-19 virusu ir nėra jo nešiotojai, nes priešingu atveju jie nebūtų įtraukti į sąrašą, todėl įstatyminio atstovo nuomone, aiškinant galiojusio nutarimo redakcijos 2.1.8.1 ir 2² punktus sistemiškai, vaikai, kurių amžius iki 16 metų, neturi būti įtraukiami į 5 asmenų skaičių, nes šio amžiaus vaikai nėra viruso platintojai.
Teismas pažymi, kad E. S., kaip jau minėta anksčiau, yra pažeidusi minėto nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimus, kuriuo draudžiami daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių arba daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse, arba daugiau nei 10 asmenų atvirose erdvėse artimi kontaktai. Šio nutarimo 2.1.8.1 papunktyje jokių išimčių nenustatyta. Atstovo nurodyti nutarimo 2² punkto kriterijai netaikomi 2.1.8.1 papunktyje nustatytomis sąlygomis. Atstovo nurodytas 2² punktas sietinas su nutarimo 2.1.8.2 papunktyje nurodytais draudimais.
Taip pat atsižvelgiant į įstatyminio atstovo prašyme nurodytus argumentus pažymėtina, kad vien tai, jog susitikime dalyvavę nepilnamečiai asmenys neužsikrėtė ir nesusirgo COVID 19 liga, E. S. atsakomybės nešalina, nes pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nereikalaujama padarinių, pakanka, jog asmens daromas teisės aktų pažeidimas sukelia pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, o nagrinėjamu atveju, nors ir niekas iš dalyvavusių draugų susitikime neužsikrėtė, tačiau artimai kontaktuojant su kelių skirtingų šeimų ūkių atstovais ir uždarose patalpose dalyvaujant daugiau nei 5 asmenims, pavojus realiai buvo.
E. S. kaltinama, kad 2021 m. gegužės 30 d., 00.20 val. (duomenys neskelbtini), garsiai leido muziką savo bute, tuo trikdydama kitų asmenų poilsį ir ramybę
Apklausta teismo posėdžio metu E. S. nurodė, kad su draugais klausėsi muzikos, tačiau nemano, kad muzika buvo leidžiama garsiai.
ANK 488 straipsnis numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
Iš tyrėjos S. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. gegužės 29 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu J. G., 23.59 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) garsiai groja muzika, šoka ir dainuoja žmonės, bute vyksta išgertuvės. Pranešė kaimynė. Atvykus nurodytu adresu, bute garsiai grojo muzika. Buto duris atidarė E. S., kuri iškart pradėjo atsiprašinėti dėl garsiai grojančios muzikos ( b. l. 6). Tačiau reikia pripažinti, jog šis policijos pareigūnė tarnybinis pranešimas nėra išsamus, iš jo nėra aišku, kurio buto gyventojas pranešė apie triukšmą, šis asmuo nėra įvardintas ir nebuvo apklaustas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad buvo aiškinamasi iš kurio buto sklido triukšmas (iš vaizdo įrašo matyti, kad to nesuprato ir policijos pareigūnai, nes iš pradžių beldėsi į vienas, po to į kitas duris). Iš pateikto vaizdo įrašo taip pat matyti, kad policijos pareigūnams įėjus į laiptinę, jokio triukšmo, sklindančios muzikos nesigirdi. Tą įrodo ir vaizdo įraše užfiksuotas policijos pareigūnės prašymas kartu einantiems kolegoms elgtis tyliau, nes nieko nesigirdi. Tarnybiniame pranešime tyrėja nurodė, jog atvykus nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), bute garsiai grojo muzika, paskambinus į duris, buto duris atidarė E. S., kuri iš karto pradėjo atsiprašinėti dėl garsiai grojančios muzikos. Tačiau iš pateikto vaizdo įrašo matyti visiškai kitokios įvykio aplinkybės, t.y. pareigūnei priėjus prie buto, triukšmo, sklindančios garsios muzikos nesigirdi, o E. S. atidarius duris, policijos pareigūnė pasisveikinusi pasakė “triukšmas, muzika“ (nors nei triukšmo nei garsios muzikos nesigirdėjo), ką į tai E. S. pasakė “atsiprašau“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas turi pagrindo spręsti apie gana subjektyvų šios pareigūnės situacijos vertinimą ir jos užfiksavimą tarnybiniame pranešime dėl kaltinimo E. S. pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenys nepaneigia E. S. teiginio, kad 2021 m. gegužės 30 d. jos bute grojo muzika, tačiau nelabai garsiai. Kitų įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Galima daryti tik prielaidą, kad iš E. S. buto buvo garsiai leidžiama muzika ir tuo buvo trukdomas kitų asmenų poilsis ir ramybė, tačiau prielaidomis pagrįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės negalima, visi neaiškumai ir abejonės gali būti vertinamos tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai. Tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kad 2021 m. gegužės 30 d., 00.20 val. iš E. S. bute sklido toks triukšmas (garsiai grojo muzika), kuris trikdė viešąją rimtį tuo trikdydama kitų asmenų poilsį ir ramybę.
Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, jog nėra surinkta tiesioginių, nekeliančių abejonių E. S. kaltės įrodymų, todėl jos veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena E. S. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 42, 43 straipsniais, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsniu,
nutaria:
E. S. pripažinti kalta padariusią administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Administracinio nusižengimo teiseną E. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.