Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. vasario 12 d. nutarimo A. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. R. 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu A. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta 1000 eurų bauda už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpyje nuo 11.15 val. iki 12.00 val., tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini) sėdėjo prie lauke esančio staliuko, kuris priklauso minėtai kavinei, nedėvėdamas apsauginių kaukių, t. y. pažeidė ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, būdamas kavinėje (duomenys neskelbtini) nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsauginės priemonės, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 1.1 punkto reikalavimų.

2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos sprendimu ir paskirta nuobauda, A. B. kreipėsi su skundu į Alytaus apylinkės teismą, kuris 2021 m. vasario 12 d. nutarimu tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir Institucijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimą panaikino, o administracinio nusižengimo teiseną A. B. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.

7. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, apylinkės teismo nutarimą bei pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant A. B. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties. Pažymėtina, kad apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarimas yra prieštaringas. Viena vertus, apylinkės teismas konstatuoja, kad nustačius, jog bylos nagrinėjimo metu norminis aktas, kurio reikalavimų nevykdymu buvo kaltinamas A. B., t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. V-1873, negalioja, todėl A. B. atžvilgiu turi būti taikomos ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad įstatymas, panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus turi grįžtamąją, kita vertus, tame pačiame nutarime teismas vertina ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo V-1468 reikalavimų nevykdymą ir konstatuoja, kad Institucijos nutarimo priėmimo metu nebuvo privaloma sėdint kavinėje prie stalo dėvėti kaukių, todėl A. B. savo veiksmais nepažeidė jokių Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks apylinkės teismo atliktas situacijos vertinimas ir netinkamas ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą.

8. ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Šio straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą nusižengimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

9. Nagrinėjamu atveju aktualus yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir nustatytas trečio (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis. Taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. V-1873 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“, numatęs įpareigojimą vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose ir atvirose paslaugų teikimo vietose dėvėti kaukes, su sprendime numatytomis išimtimis. Tiek minėtas Vyriausybės nutarimas, tiek ir nurodytas ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas veikos padarymo metu, t. y. 2020 m. rugpjūčio 28 d. galiojo, todėl juos buvo privaloma vykdyti, o juos pažeidusiems asmenims galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 526 straipsnio 3 dalyje.

10. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų, ginčo dėl to, kad A. B. 2020 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpyje nuo 11.15 val. iki 12.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, sėdėjo kavinėje, prie lauke stovinčio staliuko ir nedėvėjo apsauginės kaukės nėra. Ši aplinkybė nustatyta Institucijos surašytu 2020 m. rugsėjo 10 d. administracinio nusižengimo protokolu (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 4-6), Druskininkų savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr.(duomenys neskelbtini), b. l. 7-9), 2020 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio pranešimo duomenimis ir M. K. pateiktomis fotonuotraukomis (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr.(duomenys neskelbtini), b. l. 15-19), liudytojos R. D. apklausos protokolo duomenimis (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr.(duomenys neskelbtini), b. l. 20-21). Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. taip pat neginčija, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. kavinėje (duomenys neskelbtini)“ sėdėjo prie lauke esančio staliuko, nedėvėdamas apsauginės kaukės. Tai jis patvirtino apklausiamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate, nurodęs, kad atsisėdęs prie staliuko iš karto kaukės neužsidėjo. <...>. Pripažino, kad formaliai pažeidimą įvykdė, sėdėdamas lauke prie staliuko burną dengiančios kaukės nedėvėjo (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr.(duomenys neskelbtini), b. l. 22-23). Šių aplinkybių jis neginčijo ir savo skunde apylinkės teismui bei atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą. Aplinkybę, kad maitinimo paslaugų teikimo vietoje A. B. sėdėjo be apsauginės kaukės, patvirtino ir apylinkės teisme liudytoja apklausta kavinės (duomenys neskelbtini) darbuotoja R. D., kai ji iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus policijos pareigūnams, kad įvykio metu ji dirbo viena, išgirdo lauke traukiamų kėdžių garsą, išėjusi į kiemą matė kartu su A. B. prie lauko staliuko sėdinčius dar tris vyrus, kurie sėdėjo be veidą dengiančių kaukių. <...> Ji paaiškino, kad užsakymai priimami kavinės viduje prie kasos, tačiau sėdint nors ir lauke dėvėti kaukes yra būtina. Kai paėmusi stiklines ir ąsotį vandens išnešė vyriškiams, jie vis dar sėdėjo be kaukių. Kaukių minėti asmenys nedėvėjo ir šiek tiek vėliau jai išnešus į lauką kitų klientų užsakymą, taip pat ir po kurio laiko nunešus kavą. <...>. Liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti kiek laiko A. B. užtruko kavinėje. Galėjo būti apie 15-20 minučių, gal ir ilgiau (2020 m. vasario 9 d. teismo posėdžio garso įrašas).

11. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu, Institucija, įvertinusi šio nutarimo 9 punkte nurodytą veikos padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu pagrįstai pripažino, kad A. B., esant paskelbtai ekstremaliai situacijai šalyje, maitinimo paslaugų teikimo vietoje, sėdėdamas prie stalo nedėvėjo apsauginės veido kaukės, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai, tokiu būdu nesilaikė ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 reikalavimų. Su kuo sutinka ir aukštesnės instancijos teismas.

12. Tuo tarpu sutikti su apylinkės teismo nutarimo motyvu, kad bylos nagrinėjimo metu norminis aktas, kurio reikalavimų nevykdymu buvo kaltinamas A. B. nustojo galioti, todėl jo atžvilgiu taikytinos ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Nors nagrinėjant A. B. skundą apylinkės teisme dėl Institucijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimo panaikinimo ir buvo priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. V-2512, panaikinęs ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. V-1873 ir juo įtvirtintą reikalavimą dėl privalomo kaukių dėvėjimo paslaugų teikimo vietose vyresniems kaip 6 metų amžiaus asmenims, tačiau veikos padarymo metu, t. y. 2020 m. rugpjūčio 28 d., galiojo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. V-1873 ir būtent už jo reikalavimų nesilaikymą A. B. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį. Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš ANK 526 straipsnio 3 dalies nuostatų, tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu šio straipsnio dispozicija ir sankcija už nusižengimą nėra pakitusi. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad 2020 m. lapkričio 4 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“, kuriuo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas. Šio nutarimo 2.1.5.2 punktu vyresni nei 6 metų asmenys įpareigoti viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Taip pat uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, <...> veikla (2.2.7 punktas), išskyrus atvejus, kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais (2.2.7.1 punktas). Būtent minėto Vyriausybės nutarimo pagrindu buvo priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. V-2512. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad reikalavimas paslaugų teikimo vietose vyresniems nei 6 metų asmenims dėvėti nosį ir burną dengiančią apsauginę priemonę nuo 2020 m. lapkričio 7 d. buvo panaikintas. Priešingai, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226, kaukių dėvėjimas tapo privalomas ne tik paslaugų teikimo vietose, bet visose viešose vietose (2.1.5.2 punktas), o maitinimo paslaugas teikiančių įmonių veikla buvo uždrausta, išskyrus maisto išsinešimui paslaugų teikimą. Sutiktina su Institucijos skundo argumentu, kad toks teisinio reglamentavimo pasikeitimas netgi sugriežtino reikalavimus dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines kaukes, išplėtė šių reikalavimų, tuo pačiu ir atsakomybės už jų nesilaikymą taikymo sritį bei apimtį, todėl neturėjo grįžtamosios galios. Pažymėtina, kad reikalavimas dėvėti kaukes ar jų nedėvėti atsakomybės nei švelnina nei griežtina, šis, kaip ir kiti reikalavimai, susiję su epidemine situacija ir COVID-19 pandemijos valdymu, nustatomi tam, kad būtų užkirstas kelias šios ligos viruso plitimui, todėl vėlesnis jų panaikinimas ar pakeitimas (pvz. pasibaigus karantinui), asmens veiksmų, pažeidusių nustatytus reikalavimus karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, nedaro teisėtais.

13. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka ir su apylinkės teismo nutarimo motyvu, kad administracinė teisena A. B. atžvilgiu nutrauktina, nes jo veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje sudėtis. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, tokią išvadą apylinkės teismas padarė, išanalizavęs teisės normas, reglamentuojančias burną ir nosį dengiančių apsauginių priemonių dėvėjimą ar nedėvėjimą viešojo maitinimo įstaigose ir galiojusias Institucijos nutarimo priėmimo metu, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1468 „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ (2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. V-2056 redakcija) reikalavimus ir padaręs išvadą, kad A. B. savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau su tokia apylinkės teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, nusižengimo padarymo metu, paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose buvo privaloma dėvėti kaukes, išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui dėvint kaukę, todėl iki kol paslaugos gavėjui bus suteikta paslauga, kuria jis negalės pasinaudoti dėvėdamas kaukę (nagrinėjamu atveju iki bus atneštas užsakytas maistas ar gėrimai), kaukės dėvėjimas buvo privalomas. Kaip matyti iš byloje esančio Institucijos surašyto 2020 m. rugsėjo 10 d. administracinio nusižengimo protokolo, A. B. buvo kaltinamas pažeidęs 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 reikalavimus, įtvirtinusius bendrą pareigą dėvėti apsaugines veido kaukes uždarose ir atvirose paslaugų teikimo vietose, būtent dėl šio norminio teisės akto pažeidimo A. B. ir buvo nubaustas Institucijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu 2020 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. V-1468 „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ (2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. V-2056 redakcija) nustatytų reikalavimų ir su jais susijusių Institucijos apeliacinio skundo argumentų išsamesnė analizė neturi esminės reikšmės pripažįstant A. B., pažeidusiu privalomą apsauginių kaukių dėvėjimo paslaugų teikimo vietose tvarką ir kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

14. Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir faktinių aplinkybių visumoje aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad A. B. šio nutarimo 1 punkte nurodytais veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 reikalavimų uždarose ir atvirose paslaugų teikimo vietose dėvėti apsaugines kaukes, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbtos ekstremalios situacijos laikotarpiu Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymą ir kitus civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus bei pagrįstai Institucijos nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje.

15. Vis dėl to, nors Institucija 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu pagrįstai nustatė, kad A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 reikalavimus, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu buvo suklysta nurodant minėto norminio teisės akto punktą.

16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873, galiojusio tiek veikos padarymo metu (2020 m. rugpjūčio 28 d.), tiek Institucijos nutarimo priėmimo metu (2020 m. rugsėjo 30 d.) 1.1 punktas įpareigojo prekybos, paslaugų, laisvalaikio ir pramogų paslaugas ir veiklą teikiančius ir vykdančius asmenis, prekybos ir paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietų administraciją ar kitus jų veiklą organizuojančius subjektus „užtikrinti, kad uždarose ir atvirose prekybos (įskaitant prekybos centrų patalpas), paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose prekiautojai ir paslaugų teikėjai ir vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, pirkėjai, paslaugų gavėjai, vartotojai (toliau – pirkėjai ir paslaugų gavėjai) dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) (toliau – kaukė), išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Tokios paslaugos teikimo metu paslaugos gavėjas gali būti be jos. Kaukės dėvėti nereikia sportuojant sporto klubuose ir lankantis laisvalaikio ir pramogų parkuose, kai paslaugos teikimas dėvint kaukę neįmanomas. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Negalintiems dėvėti kaukių asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį.“

17. Tuo tarpu to paties sprendimo Nr. V-1873 2 punktas įpareigojo vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose ir atvirose prekybos (įskaitant prekybos centrų patalpas), paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose dėvėti kaukes, išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui dėvint kaukę. Tokios paslaugos teikimo metu paslaugos gavėjas gali būti be jos. Kaukės dėvėti nereikia sportuojant sporto klubuose ir lankantis laisvalaikio ir pramogų parkuose, kai paslaugos teikimas dėvint kaukę neįmanomas. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Negalintiems dėvėti kaukių asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį.“

18. Įvertinus aukščiau išdėstytus norminio teisės akto skirtingų punktų reikalavimus, matyti, kad tiek 1.1 punktas, tiek ir 2 punktas yra susiję su reikalavimu paslaugų teikimo vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines priemones, skiriasi tik subjektas, kuriam taikomas šis įpareigojimas. 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 1.1 punktas numato įpareigojimus specialiems subjektams - prekybos, paslaugų, laisvalaikio ir pramogų paslaugas ir veiklą teikiantiems ir vykdantiems asmenims, prekybos ir paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietų administracijai ar kitiems jų veiklą organizuojantiems subjektams užtikrinti, kad paslaugų teikimo vietose tiek paslaugų teikėjai, tiek ir vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai dėvėtų kaukes. Tuo tarpu minėto sprendimo 2 punktas numato įpareigojimą paslaugų teikimo vietų lankytojams dėvėti kaukes, kas iš esmės paneigia ir A. B. atsiliepime į Institucijos skundą nurodytą teiginį, kad teisės akto tekste nebuvo nurodyta „lankytojai privalo“. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte nurodytus A. B. veiksmus, darytina išvada, kad jam, kaip maitinimo paslaugos teikimo vietos lankytojui, įpareigojimas dėvėti apsauginę kaukę numatytas 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 2 punkte, o ne minėto sprendimo 1.1 punkte, kaip tai savo nutarime nurodė Institucija.

19. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visumoje aukštesnės instancijos teismas nustato, kad A. B. šio nutarimo 1 punkte nurodytais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 2 punkto reikalavimus.

20. Nors Institucija savo nutarime skirti A. B. nuobaudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, padarymą suklydo nurodydama teisės akto punktą, tačiau akivaizdu, kad minėto norminio akto atskiruose punktuose iš esmės yra įtvirtintas tas pats reikalavimas - paslaugų teikimo vietose dėvėti apsaugines kaukes ir skiriasi tik subjektas, todėl A. B. veiksmai atitinka ANK 526 straipsnio 3 dalies dispoziciją. A. B. buvo žinoma, kuo jis yra kaltinamas, visos nusižengimo aplinkybės buvo aiškiai nurodytos, kaip matyti iš pateikto skundo apylinkės teismui A. B. nekėlė klausimo dėl Institucijos nutarime netinkamai nurodyto norminio teisės akto punkto, jo duoti paaiškinimai Institucijos pareigūnui ir apylinkės teisme, rodo, kad jis suprato jam inkriminuoto administracinio nusižengimo esmę ir kuo yra kaltinamas. Taigi, šiuo atveju norminio teisės akto punkto korekcija A. B. padėties nepasunkins, teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam, nebus pažeistos, kadangi jo veikos kvalifikavimas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį nesikeičia. Tokia norminio teisės akto punkto korekcija neprieštarauja ir teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017).

21. Institucija 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu, įvertinusi padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, nenustačiusi asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė A. B. 1000 eurų baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančią duomenų visumą, Institucijos nutarimo turinį, administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančius duomenis, nusižengimo padarymo aplinkybes, jo skundo apylinkės teismui esmę, dažną teisės aktų susijusių su COVID-19 pandemijos valdymu kaitą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, todėl Institucijos nutarimas keistinas dalyje dėl administracinės nuobaudos, administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą.

22. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

23. ANK 526 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų, kad jis sistemingai pažeidinėtų įstatymų imperatyvus byloje nėra. A. B. neteistas, dirba. Kaip matyti iš jo paaiškinimų, jis pripažino, kad atsisėdęs lauke prie kavinės staliuko ne iš karto užsidėjo apsauginę kaukę. Liudytoja apklausta kavinės darbuotoja patvirtino, kad A. B. į kavinės vidų, atsiskaityti už kavą, atėjo jau užsidėjęs apsauginę kaukę. Jokių duomenų apie ypatingą veikos pavojingumą nenustatyta. Visų šių aplinkybių visumoje, įvertinus atsitiktinį padaryto nusižengimo pobūdį, ir vadovaujantis proporcingumo, teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti A. B. skiriant mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. sumažinus Institucijos nutarimu skirtą administracinę baudą nuo 1 000 Eur iki 50 Eur (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininko G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimo dalį, kuria A. B. paskirta administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti A. B. paskirtą baudą iki 50 (penkiasdešimties) eurų.

Patikslinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, nurodant, kad A. B. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 2 punkto reikalavimų.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.