Alytaus apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant V. V..

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-2840-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-2840-2024 (toliau – Nutarimas) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. balandžio 17 d. 14 val. 50 min. Alytaus rajono sav. kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 7-ame kilometre, vairuodamas automobilį, sankryžoje pagrindiniame kelyje, lenkė kitą automobilį, sankryža pažymėta kelio ženklu Nr. 109, tokiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Analizuodama R. J. skundo argumentus Institucija atkreipė dėmesį į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos matyti, kad pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už R. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo trijų iki šešių mėnesių terminui. Šiuo atveju Institucija nutarimu R. J. paskyrė minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą – tris mėnesius. Susipažinus su skundo argumentais Institucija konstatavo, kad išskirtinių aplinkybių R. J. administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėjo, kad R. J. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų ir neatliks lenkimo manevro. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, Institucijos vertinimu, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą R. J. nurodė, kad atliekant lenkimo manevrą priekyje buvo aiškiai matoma tiesi ir tuščia kelio atkarpa, nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, nesudaryta avarinė situacija, tačiau šios aplinkybės visiškai nepateisina R. J. elgesio pažeidinėti kelių eismo taisykles. Priešingai, tai parodo tik tai, kad R. J., būdamas brandi asmenybė, pateisina savo pavojingą elgesį, t. y. transporto priemonių lenkimą neleistinoje vietoje, kas dažnai sąlygoja eismo įvykių su ypač sunkiomis pasekmėmis kilimą. Skundo argumentai, jog padarytas KET pažeidimas nėra tyčinis, jo pobūdis nėra tokio pavojingumo, kad būtų kėlęs grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, niekaip nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nepaneigia R. J. kaltės. Priešingai, individualiai įvertinus R. J. pažeidimo mąstą ir sukeltą grėsmę, Institucija šį pažeidimą vertina kaip ypatingai šiurkštų. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats lenkimo gyvenamojoje zonoje faktas. Taigi, kilę padariniai nėra šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis, dėl to nėra pagrindo pritarti skundo argumentams, kad sprendžiant dėl nuobaudos už šį nusižengimą, reikia atsižvelgti į tai, jog dėl asmens veiksmų nekilo padarinių. Kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal kitus administracinę ar baudžiamąją atsakomybę už konkrečius padarinius (pvz., eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti asmenys, sukėlimą) numatančius straipsnius. Nagrinėjamu atveju R. J. nebuvo būtinybės išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą toje vietoje, kur lenkimo manevras draudžiamas, ir taip sudaryti pavojingą situaciją ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Objektyvių aplinkybių, kodėl pažeidėjas negalėjo aplenkti transporto priemonių vietoje, kur toks manevras leidžiamas, skunde nėra nurodyta. Pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Skunde nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į R. J. šeimines aplinkybes, darbo pobūdį, sveikatos problemas, jam yra kasdienės darbinės veiklos ir šeimos reikalų tvarkymo būtinasis įrankis, kurio praradimas neproporcingai apsunkins ne tik paties pareiškėjo, bet ir visos jo šeimos gyvenimą, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti R. J. naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats nusižengimą padaręs asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Pažymėtina tai, kad R. J. teisės vairuoti atėmimas yra paskirtas tik minimaliam 3 mėnesių terminui. Nekyla abejonių dėl to, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, darbu bei rūpinimusi kitais asmenimis. Šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir R. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu. Tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pareiškėjo pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad R. J., būdamas socialiai atsakingas asmuo, privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Mano, kad R. J. išdėstytuose skundo motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių, kad būtų galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytus pagrindus, todėl prašo R. J. skundo netenkinti, 2024 m. gegužės 15 d. priimtą nutarimą Nr. 52-ANR N-2840-2024 administracinio nusižengimo byloje palikti galioti nepakeistą.

Skundžiamą Nutarimą priėmusiai Institucijai apie šios bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Institucijos įgaliotas atstovas neatvyko į teismo posėdį, atsiliepime į skundą išreiškė prašymą nagrinėti skundą Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Nutarimas pakeistinas, administracinio poveikio priemonė neskirtina

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš pareiškėjo R. J. skundo turinio ir paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto nėra. Pareiškėjas pripažįsta padaręs nusižengimą, dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi, todėl teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Pareiškėjo skunde keliamas tik Institucijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu paskirtos administracinės atsakomybės individualizavimo klausimas, prašoma neatimti pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones, t. y. pritaikyti ANK 28 straipsnio 4 dalies nuostatas, o jų nepritaikius, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Būtent šiuo klausimu teismas ir pasisako.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad R. J. už tai, kad jis 2024 m. balandžio 17 d. 14 val. 50 min. Alytaus rajono sav. kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 7-ame kilometre, vairuodamas automobilį, sankryžoje pagrindiniame kelyje, lenkė kitą automobilį, sankryža pažymėta kelio ženklu Nr. 109, tokiais veiksmais pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Dėl ANK 28 straipsnio 4 dalies taikymo

Skunde prašoma atsižvelgti į ANK 28 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas šis asmuo vairavo būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kai jis vengė apsvaigimo patikrinimo, vartojo alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu, kadangi šioje nuostatoje yra aiškiai nurodyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo. Teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų procese dominuoja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, o tas, be kita ko, reiškia, kad negali būti plečiamai aiškinamos ir taikomos teisės normos, sudarančios ANK turinį, todėl ir subjektų ratas, kuriam taikoma minėta nuostata, negali būti aiškinama plečiamai (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-651/2023). Todėl teismas visiškai sutinka su Institucijos pozicija, kad R. J. neturi judėjimo negalios, jo vairuotas automobilis ,,F. D.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklausantis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nėra rankinio valdymo ar kitais būdais specialiai pritaikytas naudoti neįgaliesiems. Iš R. J. pateikto neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad iki 2042 m. lapkričio 25 d. suteiktas 35 procentų darbingumo lygis, bet vien ši aplinkybė nereiškia, kad asmuo minėta transporto priemone naudojasi būtent dėl neįgalumo. Kaip atsiliepime teisingai nurodė Institucija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 10 įsakymu Nr. Al-670 buvo patvirtintas Dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašas, kuris nustatė asmenų kategorijas, kuriems suteikta teisė naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, ir tai yra: 1) Fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems nustatytas 0-30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, arba turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę; 2) fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis; 3) Socialinės globos įstaigos, kai joms priklausančiomis priemonėmis (lengvaisiais automobiliais, mikroautobusais ir autobusais) vežami neįgalieji; 4) Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jo teritorinių skyrių darbuotojai, kai šiam centrui priklausančiomis transporto priemonėmis yra teikiamos techninės pagalbos priemonių pristatymo paslaugos neįgaliesiems. Tuo tarpu R. J. net nepatenka į asmenų, turinčių teisę vairuojant transporto priemonę naudoti ženklą „Neįgalusis“, sąrašą. Be to, 2021 m. sausio 27 d. R. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra be jokių apribojimų. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo taikyti R. J. ANK 28 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

Kadangi šioje byloje nenustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojasi transporto priemone dėl neįgalumo (kad transporto priemonė yra pritaikyta specialiems neįgaliojo poreikiams, kad be transporto priemonės jo judėjimas būtų neįmanomas), todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad R. J. buvo paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė, jos švelninimas galimas tik ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-68-507/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).

Svarstomo klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas nusižengimas kiekvienu atveju gali skirtis savo pavojingumu pagal padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, todėl teisingumo principas užtikrinamas būtent tinkamu, kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, pagrįstu nuobaudos individualizavimu.

Teismas visiškai sutinka su Institucijos atsiliepime nurodyta pozicija, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra pavojingas, tokį vertinimą pagrindžia ir įstatymo leidėjo už šį nusižengimą nustatyta papildoma sankcija – teisės vairuoti atėmimas. Tačiau ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra atskirai išvardinti administraciniai nusižengimai, kuriuos padarius minėto straipsnio nuostatos negalėtų būti taikomos, ir tai suponuoja išvadą, kad rūšinis administracinio nusižengimo pavojingumas nėra lemiamas, esminis veiksnys vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Turi būti vertinama konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma siekiant užtikrinti, kad paskirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus, užtikrintų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties įgyvendinimą (KAT 2021 m. gegužės 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-259-966/2021).

Iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog R. J. įvykdytu administraciniu nusižengimu reali žala niekam nebuvo padaryta – svetimas turtas nebuvo sugadintas, asmenys nenukentėjo, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Administracinio nusižengimo tyrimo bei bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu R. J. pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, o tai laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Be to, pareiškėjas savikritiškas padaryto nusižengimo atžvilgiu, visiškai suvokė galimas jo pasekmes, padarė atitinkamas išvadas, ateityje pasiryžęs jokių nusižengimų nedaryti. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog bylos duomenimis R. J. nėra teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir, nors praeityje jis buvo baustas administracine tvarka už tris nešiurkščius administracinius nusižengimus (vairavo transporto priemonę, rankomis naudodamasis telefonu, ir du kartus nežymiai viršino greitį), tačiau iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo jam skirtos nuobaudos negaliojo jau daugiau nei vienerius metus ir septynis mėnesius, visas anksčiau skirtas baudas jis sumokėjęs, dėl pavojingo ar chuliganiško vairavimo anksčiau jis nėra baustas, turi didelį vairavimo stažą, (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos charakterizuojama išimtinai teigiamai, charakteristikoje nurodoma, kad R. J. kartu su žmona augina du vaikus, auklėja juos rodydami pavyzdį gerais darbais, prisideda prie aplinkos tvarkymo, yra aktyvus bendruomenės narys ir jo elgesys atitinka visuomenėje pripažintas elgesio normas. Duomenų apie jo neteisėtus veiksmus ar padarytą žalą seniūnaitija neturi. Pareiškėjo paaiškinimais ir jo pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui yra nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas, tai patvirtina į administracinio nusižengimo bylą pateiktas asmens neįgalumo pažymėjimas. Taip pat medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad jog R. J. serga (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) kabinete, kur (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 10 d. jam (duomenys neskelbtini), dėl ko jis reguliariai lankosi pas (duomenys neskelbtini). Dėl jo sveikatos būkles ir nustatyto (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio, jis nuolatos turi vykti į gydymo įstaigas, atlikti injekcijas, taip (duomenys neskelbtini), be kito ko, atlikti ir kitus tyrimus, susijusius su jo ligomis. Akivaizdu, kad tokiam asmeniui keliavimas visuomeniniu transportu į gydymo įstaigas ir iš jų yra itin apsunkintas dėl sveikatos būklės, todėl teisės vairuoti automobilį turėjimas užtikrina jo galimybę judėti, pasirūpinti savimi, nebūti našta visuomenei. Pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus G. J. ir G. J., kuriuos turi vežti į ugdymo įstaigas, būrelius, lankytis su jais pas gydytojus, vaikai dėl savo amžiaus negali naudotis visuomeniniu transportu. Be šių aplinkybių pareiškėjas taip pat rūpinasi ir savo senyvo amžiaus tėvais M. J., turinčia problemų su širdimi, bei J. J., kuriam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), todėl teisė vairuoti jam itin svarbi, norint nuvykti pas senyvo amžiaus tėvus, kuriems taip pat yra reikalinga nuolatinė medicininė ir kita priežiūra ir kitas nuolatinis rūpestis. Jo vykdoma individuali veikla yra susijusi su transporto priemonės vairavimu, kadangi prekiauja ne maisto produktais, todėl teisė vairuoti jam yra labai svarbi darbinės veiklos vykdymui. Atsižvelgus į tai, kad jis turi tik (duomenys neskelbtini) darbingumo lygį, jo pasirinktas darbas yra vienintelis, kurį šiuo metu jis gali dirbti, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad toks darbo pobūdis leidžia ne tik lengviau derinti nepilnamečių vaikų priežiūrą, vežiojimo grafiką, tačiau taip pat jam suteikia galimybę pasirūpinti ir tėvais. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, jog teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra būtina atliekant tiesiogines darbines pareigas, vykstant į gydymo įstaigas dėl turimų rimtų sveikatos problemų, rūpinantis vaikais ir tėvais. Teismo vertinimu, visos aukščiau paminėtos aplinkybės bei R. J. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl jam gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, kad ne teismo tvarka priimtu Nutarimu R. J. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – yra aiškiai per griežta, neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties, sankcija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo R. J. skundas tenkinamas, Nutarimas pakeičiamas, neskiriant jam pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo R. J. skundą tenkinti.

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-2840-2024, kuriuo R. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti R. J. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.