Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. C. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistė 2023 m. gegužės 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą M. C. už tai, kad ji 2023 m. gegužės 10 d., 17.06 val., (duomenys neskelbtini), krašto keliai (duomenys neskelbtini) 15-tame kilometre, vairuodama automobilį, sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje, ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 140.1 punkto reikalavimą.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6473-2023 M. C. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. C. priimtą nutarimą apskundė teismui.

3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Nr. II-116-404/2023 skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. birželio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6473-2023 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo M. C. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

4.1. Skunde nurodoma, kad ANK 28 straipsnio 4 dalis numato išimtį, jog asmeniui, kuriam transporto priemonė reikalinga dėl neįgalumo, teisė vairuoti transporto priemonę negali būti atimta, kadangi asmuo ir taip susiduria su didesniais iššūkiais gyvenime nei asmenys, kurie neįgalumo neturi. Sunkią negalią turintys vaikai, kurių specialiųjų poreikių tenkinimui būtina transporto priemonė, savaime suprantama, negali patys tos transporto priemonės vairuoti – tai daro tokią teisę turintys suaugę jų tėvai, globėjai ar rūpintojai. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi dokumentai, įrodantys, kad auginamas sunkią negalią turintis vaikas, kuriam nustatytas antro lygio specialiosios slaugos poreikis ir kurio poreikių tenkinimui dėl jo turimos negalios specifikos, t. y. sunkaus autizmo, didelio atstumo nuo namų iki specialiosios ugdymo įstaigos ir ankstyvosios reabilitacijos užsiėmimų yra būtinas automobilis. Nurodoma, jog apeliantei, kuri yra atsakinga už vaiko didelių poreikių tenkinimą, buvo išduota ir neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė. Be to, buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad šeimoje be apeliantės nėra kam vežti vaiko į ugdymo įstaigą ir ankstyvosios reabilitacijos užsiėmimus, kadangi vyras dirba specialiuoju pedagogu kitoje (duomenys neskelbtini) rajono pusėje, (duomenys neskelbtini) esančioje ugdymo įstaigoje, o jo darbo specifika – kontaktinis darbas pamokų metu su specialiųjų poreikių vaikais – neleidžia jam taikytis prie vaiko kasdienio užsiėmimų grafiko. Be to, pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateikti įrodymai, kad šeimoje auga dar vienas vaikas, kuris mokosi toje pačioje mokykloje, kurioje dirba ir apeliantės vyras, ir kad, atitinkamai, vyras rūpinasi jo nuvežimu į mokyklą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad netekimas teisės vairuoti teisės vairuoti yra tik nepatogumas, neigiama padaryto pažeidimo pasekmė. Teigiama, kad ANK 28 straipsnio 4 dalis nuostatos formuluotė nesuponuoja prielaidos, kad teisė vairuoti transporto priemonę negali būti atimta tik pačiam neįgalumą turinčiam asmeniui. Taip aiškinant šią nuostatą susidarytų situacija, kad sunkią negalią turintys vaikai, nepadarę jokio nusižengimo, bet visiškai priklausantys nuo savo tėvų teisės vairuoti ir galimybės užtikrinti jų specialiuosius poreikius, atsidurtų ženkliai blogesnėje teisinėje padėtyje nei asmenys, patys padarę pažeidimą, tačiau turintys neįgalumą.

4.2. Pažymima, kad skundžiamoje nutartyje pateiktos vienas kitai prieštaraujančias išvados. Vienu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad M. C. tyčia pažeidė KET taisykles ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Tačiau vėliau sprendė, kad nagrinėjamo skundo kontekste nusižengimas padarytas dėl pareiškėjos neatidumo. Nurodoma, kad tiek iškart po padaryto nusižengimo mane sustabdžiusiems pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai teikė tokius pačius parodymus, kad pažeidimą padarė būtent ne dėl tyčios, o dėl neatidumo, išsiblaškymo ir netinkamo situacijos įvertinimo, galvojant, kad spės aplenkti transporto priemonę iki ištisinės linijos pradžios ir pradedant lenkimo manevrą nepastebėjus, kad jau buvo pravažiavusi kelio ženklą „sankryža su šalutiniu keliu“. Posėdžio metu taip pat paaiškino, kas lėmė tokį išsiblaškymą, o būtent patiriamas stresas ir spaudimas tuometinėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie ką vėliau rašė ir nacionalinė žiniasklaida. Akivaizdu, kad neįmanoma to paties pažeidimo padaryti ir tyčia, ir dėl neatsargumo, todėl nėra aišku, kokią kaltės formą nustatė pirmosios instancijos teismas.

4.3. Taip pat teigiama, jog teismas neteisingai įvertino apeliantės asmenybę, spręsdamas, ar yra tikimybė, jog ji kartos pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad po nutarimo priėmimo apeliantė padarė dar vieną pažeidimą. Tai yra netiesa, kadangi po skundžiamo nutarimo nėra padarytas nei vienas pažeidimas, o teismo minimas 2023 m. birželio 14 d. pažeidimas buvo padarytas apeliantės mamos M. N.. Tai yra aiškiai užfiksuota ir administracinių nusižengimų registre. Taip pat nurodoma, kad galiojančios nuobaudos už greičio viršijimą (visais atvejais viršyta ne daugiau 20 km/h) padarytos ne dėl to, kad nerūpėtų galiojančios taisyklės, o dėl to, kad ne visada pavykdavo suderinti visus turimus įsipareigojimus, dėl ko ji nesididžiuoja.

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. C. apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

5.1. Nurodoma, kad akivaizdu, jog M. C. yra linkusi nuolatos pažeidinėti kelių eismo taisyklių reikalavimus, jos 2023 m. gegužės 10 d. padarytas KET pažeidimas nėra atsitiktinio pobūdžio, reikiamos išvados dėl saugaus vairavimo po anksčiau skirtų nuobaudų nebuvo padarytos, KET reikalavimai yra ir toliau ignoruojami. Pažymima, kad prieš atlikdama lenkimo manevrą ji privalėjo įsitikinti, kad minėtoje vietoje yra leidžiama lenkti kitas ta pačia kryptimi transporto priemones, tačiau to nepadarė. Nuo 2018 metų M. C. už kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta 15 kartų, iš jų 10 kartų už leistino važia­vimo greičio viršijimą, nusižengimo padarymo metu buvo galiojančių 10 nusižengimų, iš jų 7 už leistino važiavimo greičio viršijimą.

5.2. Be to, nurodoma, kad teismų praktikoje administracinėse bylose ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl M. C. apeliaciniame skunde nuro­dytos aplinkybės byloje nėra reikšmingos. Jos nurodytos aplinkybės, t. y. tai, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl rūpinimosi artimaisiais, jau buvo žinomos prieš padarant nusi­žengimą, dėl paskirtos nuobaudos asmens patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, asmeniniai, šeiminiai) yra adekvatus jos neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas pakeisti administracinio poveikio priemones, nes tokie apribojimai bei suvaržy­mai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. C. skundą dėl Institucijos 2023 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6473-2023 paliko galioti minėtu nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą 170 eurų kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

9. Skunde prašoma atsižvelgti į ANK 28 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas šis asmuo vairavo būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kai jis vengė apsvaigimo patikrinimo, vartojo alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu, kadangi šioje nuostatoje yra aiškiai nurodyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų procese dominuoja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, o tas, be kita ko, reiškia, kad negali būti plečiamai aiškinamos ir taikomos teisės normos, sudarančios ANK turinį, todėl ir subjektų ratas, kuriam taikoma minėta nuostata, negali būti aiškinama plečiamai.

10. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad M. C. buvo paskirta minimali ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė, jos švelninimas galimas tik ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Pagal ją, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

11. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-28-303/2020).

12. Byloje yra pateikti duomenys, jog M. C. augina neįgalų sūnų M. C., kurio poreikių tenkinimui yra būtinas automobilis. Iš neįgalumo lygio pažymos nustatyta, kad M. C. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, iš specialiųjų poreikių nustatymo pažymos matyti, kad jam nustatytas antrojo laipsnio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 11-12). Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad M. C. joje lanko specialiąją ikimokyklinio ugdymo klasę (b. l. 10). Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto matyti, kad M. C. yra išduota neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė (b. l. 9). Taip pat pateikti duomenys, apie sutuoktinį ir kitą šeimoje augantį vaiką. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymų matyti, kad V. C. dirba spec. pedagogo pareigose mokykloje, kurią lanko sūnus K. C. (b. l. 7, 9). Taigi, pateikti duomenys patvirtina, jog vaiko poreikių tenkinimu rūpinasi būtent M. C., kadangi jos sutuoktinis dėl savo darbo specifikos ir dėl to, jog jis taip pat rūpinasi kitu šeimoje augančiu vaiku, negalėtų kartu pasirūpinti neįgalaus sūnaus poreikiais. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl M. C. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo), nepažeisti kiti KET reikalavimai. Apygardos teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir šiuo atveju padaryto nusižengimo, už kurį numatyta galimybė taikyti teisės vairuoti atėmimą, pavojingumą, daro išvadą, kad administracinio poveikio priemonės taikymas buvo per griežtas. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, pagrįstai manytina, kad administracinės nuobaudos skyrimas pakankamai nubaus administracinį nusižengimą padariusį asmenį, šiuo atveju apeliantę M. C.. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad paskirtą 170 eurų baudą apeliantė jau yra sumokėjusi.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojama, kad nutarimo priėmimo dienai M. C. turėjo dešimt galiojančių administracinių nuobaudų, iš kurių septynios už leistino greičio viršijimą. Ši aplinkybė be abejo charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą M. C. neigiamai, tačiau nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatymo nustatytum terminui, būtų akivaizdžiai neadekvatus, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų, pažeistų mažamečio vaiko interesus, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas administracinio poveikio priemonį panaikinant, ir asmeniui paskyrus tik baudą.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. C. neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. C. apeliacinis skundas tenkintinas, todėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis keistina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. C. skundą tenkinti.

pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6473-2023 M. C. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinti.

Kitas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 12 d. nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.