Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Š. ir R. Š. (R. Š.) pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėjų motinos tėvai buvo M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kurie buvo susituokę (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 9-10, 13-14). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų senelis M. Š. (e. bylos t. 1, b. l. 11). Pareiškėjams pavyko gauti dokumentus, kad dėl senelio palikimo priėmimo pas notarą buvo pasikreipusios jų motina L. Š. ir senelė J. Š.. Kai mirė senelis, pareiškėjui J. Š. buvo (duomenys neskelbtini) metų, o pareiškėjui R. Š. buvo (duomenys neskelbtini) metai, todėl jie šių aplinkybių žinoti negalėjo, mama jiems apie tai niekada nepasakojo.

4. 2012 m. kovo 6 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnijos pažyma „Dėl užregistruoto namo“ patvirtina, kad senelio M. Š. vardu pagal ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą, inventorizacinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užregistruotas 57,16 kv. m. bendro naudingo ploto gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 29). Kadangi šis namas buvo įsigytas senelių santuokos metų, tai preziumuojama, kad priklausė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Vadinasi, pareiškėjų motina L. Š. ir senelė J. Š. paveldėjo būtent pusę minimo senelių namo su ūkiniais pastatais, kuris iki šiol nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“. M. Š. vardu taipogi nėra įregistruotas joks nekilnojamasis turtas (e. bylos t. 1, b. l. 18).

5. Nors pareiškėjų motina L. Š. ir senelė J. Š. kreipėsi pas notarę dėl palikimo po M. Š. mirties priėmimo, t. y. palikimą pagal įstatymą priėmė, tačiau nei viena iki galo neįformino paveldėjimo dokumentų, neįregistravo namo su ūkiniais pastatais viešajame registre ir neįformino savo nuosavybės teisių į paveldėtą turtą. Pareiškėjų senelė J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 12). Po jos mirties (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjai ir jų teta I. D. buvo kreipęsi į Šalčininkų rajono 1-ojo notaro biuro notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau, suklaidinti teisinės situacijos, nesuprato, kad palikimą nuo pasikreipimo momento po senelės mirties yra priėmę (e. bylos t. 1, b. l. 16-17). Apie tai sužinojo tik šiais metais nuvykę pas notarę Mariją Miliūnienę. Buvo gauti duomenys iš VĮ „Registrų centras“, kad po senelės J. Š. mirties liko palikimas: ¼ dalis 1,3100 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0900 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir, kaip paaiškėjo, ½ dalis senelio gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), kuris nėra įregistruotas (e. bylos t. 1, b. l. 19-21). Vadinasi, L. Š. vis dėlto turėjo paveldimo turto, kurį paveldėjo po savo tėvų. Paveldėjimo teisės liudijimai minimam nekilnojamajam turtui iki šiol nėra išduoti.

9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų J. Š. ir R. Š. pareiškimo dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, atsiradusiam po jų motinos L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sūnūs. L. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 8, 23). Kaip nurodė pareiškėjai, po L. Š. mirties kreiptis į notarą bei pateikti pareiškimą pradėti paveldėjimo bylą, faktiškai nebuvo jokio pagrindo, kadangi jos vardu mirties dieną joks registruotinas turtas Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas.

13. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos

14. Šalčininkų rajono 3-o notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės 2025 m. kovo 17 d. liudijime nurodyta, kad paveldėjimo byla po L. Š. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) šiame notaro biure nuo 2017 m. liepos 25 d. (notarės darbo pradžios) iki 2025 m. kovo 17 d. užvesta nebuvo. Pagal (duomenys neskelbtini) Testamento registro duomenis palikėjos L. Š. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota. Pareiškėjai praleido 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jų motinos mirties, priimti, todėl teismui pateiktu pareiškimu prašo šį terminą atnaujinti.

15. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

18. Iš pareiškėjų nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad pareiškėjai per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti palikimo nepriėmė, nes motinos mirties momentu nežinojo, kad palikėja turėjo paveldėtino turto. Taip įvyko dėl to, kad L. Š. vardu mirties dieną joks registruotinas turtas Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas. Tik vėliau pareiškėjams tapo žinoma, kad po motinos mirties visgi liko paveldimo turto, kurio registracijos ji nebuvo sutvarkiusi. Apie aplinkybes, kad mama (duomenys neskelbtini) metais ir (duomenys neskelbtini) metais yra priėmusi po savo tėvo ir mamos mirties palikimą, tačiau jai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jiems tapo žinoma tik šiais metais iš Šalčininkų rajono 3-o notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės. Sužinoję šias aplinkybes, jie kreipėsi į Šalčininkų rajono 3-o notaro biuro notarę Mariją Miliūnienę dėl palikimo po jų mamos L. Š. mirties priėmimo. Notarė jiems išaiškino, kad jie turi kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Po notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, pareiškėjai iškart kreipėsi pas teisininką dėl pareiškimo parengimo.

19. Iš 2025 m. kovo 21 d. VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad L. Š. vardu joks registruotinas turtas nebuvo registruotas. Kaip nurodė pareiškėjai, jų motina neinformavo jų, kad ji priėmė palikimą po savo tėvo mirties, o pareiškėjai tuo metu buvo nepilnamečiai – pareiškėjui J. Š. buvo (duomenys neskelbtini) metų, o R. Š. buvo (duomenys neskelbtini) metai, todėl tikėtina, kad jie galėjo šių aplinkybių nežinoti. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjai turėjo pagrindą manyti, jog paveldėtino nekilnojamojo turto po motinos L. Š. mirties nėra.

20. Byloje nėra duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmę palikimą, todėl, tenkinus pareiškėjų pareiškimą, kitų asmenų teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti. Lietuvos valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime nurodė, kad palikėjos turto paveldėjimo procedūros valstybės vardu nėra pradėtos.

21. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių (pareiškėjų tėvų ir (ar) vieno iš jų nuosavybės teisių neišviešinimo nekilnojamojo turto registre, teisinių žinių stokos) negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per įstatyme nustatytą terminą. Terminą atnaujinus, kitų asmenų teisėti interesai nebus pažeisti. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų J. Š. ir R. Š. (R. Š.) pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Š. (R. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jų motinos L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išaiškinti, kad pareiškėjai per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.