- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- e2VP-29932-1134/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17885-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „A“
- Kreditorius
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Skolininkas
- uždaroji akcinė bendrovė ,,A“
- Advokatai
- Gintaras Kieliauskas
dalyvaujant suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „A“ atstovams direktorei O. B. ir advokatui Gintarui Kieliauskui,
išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovei E. B.-B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – skolininkė uždaroji akcinė bendrovė ,,A“, išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą, prašydama išspręsti 2020 m. rugpjūčio 19 d. vykdomojo dokumento nevykdymo klausimą ir skirti ne didesnę kaip 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną.
2. Pareiškėja nurodė, kad savavališkos statybos akto pagrindu buvo surašytas 2020-08-19 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo statytojui UAB „A“ nurodyta iki 2021-02-17 išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: „išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio: gyvenamosios (trys ir daugiau butų – daugiabutis) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris yra Kultūros paveldo vietovėje – (duomenys neskelbtini) dalyje, vadinamoje (duomenys neskelbtini) (unikalus kultūros paveldo registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis: pietų pusėje pastato fasade – mansardos išorinėje atitvaroje, buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), patalpoje (byloje pažymėtoje 6-1), įrengtus keturis langus. Statinio savavališka statyba fiksuota 2020-08-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-200817-00078“.
3. Šis vykdomasis dokumentas neįvykdytas, todėl antstolė 2025 m. birželio 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei UAB ,,A“ skyrimo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo – išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą, kuriame nurodė, kad su antstolės pareiškimu sutinka ir prašo skolininkei skirti baudą. Inspekcijos teigimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkei periodinę baudą valstybės naudai už Privalomojo nurodymo nevykdymą, nes anksčiau teismo skolininkei paskirtos baudos neefektyvios ir nepaskatino skolininkės įvykdyti Privalomojo nurodymo. Skolininkei buvo suteiktas konkretus terminas prievolei, numatytai Privalomajame nurodyme, įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nebuvo įvykdytas, o tokie skolininkės veiksmai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta. Inspekcijos priimto privalomojo nurodymo neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio ir tai reiškia, kad yra pagrindas taikyti skolininkei CPK 771 straipsnyje nustatytą baudą yra tol, kol Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, baudą skaičiuojant nuo nutarties, kuria skolininkei bus skiriama bauda, įsiteisėjimo dienos iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo.
5. Skolininkė UAB ,,A“ atsiliepime prašo neskirti jai baudos ir pakeisti vykdomojo dokumento vykdymo tvarką, nustatant 12 mėnesių terminą statinio ir atliktų darbų įteisinimui bei priteisti UAB ,,A“ naudai bylinėjimosi išlaidas.
6. UAB ,,A“ nurodė, kad jos veiksmuose nėra kaltės elemento. Skolininkės teigimu, ginčo namas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių paveldo teritorijoje (jų apsaugos zonoje), jo remontui, rekonstrukcijai ar kitokiems statybos darbams atlikti taikomos specialios sąlygos, todėl skolininkė negali įvykdyti reikalavimų savo jėgomis ir lėšomis, kadangi, darbams reikalingas projektas ir leidimai. Namas pastatytas 1940 m. Atlikus namo būklės ekspertizę nustatyta, jog gyvenamosios patalpos nėra tinkamos gyventi – avarinės būklės. Kultūros paveldo statinio remonto darbams atlikti rengiamas atitinkamai kapitalinio remonto projektas ar paprastojo remonto projektas. Langų atstatymas, tai darbai, kurie priskiriami prie paprastojo remonto darbų, tačiau būtini leidimai. Kaip matyti iš namo techninio projekto, tiek langai (-as), tiek kiti nustatyti pažeidimai bus pašalinti, tačiau tam būtinos laiko sąnaudos. 2024 m. liepos 3 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis, UAB ,,A“ sumokėjo 1000 Eur avansą ir darbai pradėti vykdyti, parengtas namo techninis projektas, kuris yra derinimo stadijoje, duomenys pateikti į IS „Infostatyba“ gyvenamojo namo remonto leidimui gauti. Taigi nurodytų trūkumų statybinė dalis yra šalinama, tačiau tai nėra susiję su skolininkės kalte, kadangi atliekami darbai nepriklauso nuo skolininkės valios, galimybių, o priežastys susijusios su subjekto (-ų), kuris tvarko gyvenamojo namo projektinius dokumentus, leidimus ir t. t., taip pat juos derina su valdžios ir vietos savivaldos institucijomis. Šiuo konkrečiu atveju, nesant skolininkės kaltės ir kitų sąlygų atsakomybei kilti, antstolės prašymas turi būti atmestas. Be to, UAB „A“ nuosavybės teise valdomas statinys yra sąraše, kurio kapitaliniam remontui bus skiriamos savivaldybės lėšos. Taigi ir šiuo aspektu skolininkė yra priklausoma ir jos galimybės atlikti „atstatymus“ yra ribotos.
7. UAB ,,A“ taip pat nurodė, kad kitokiu būdu ar priemonėmis negali įvykdyti reikalavimo susijusio su statybine dalimi. Namas statytas dar 1940 m., taigi įvykdyti reikalavimą ir atstatyti langą taip, kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre užfiksuotą padėtį, nėra įmanoma, kadangi iš esmės pasikeitusios statybinės medžiagos, be kita ko, nuo 1940 m. iki šio laikotarpio langai(-as) paveiktas laiko, gamtinio poveikio, todėl identiškas ir atitinkantis būtent buvusį laikotarpį lango atstatymas nėra įmanomas, todėl tik realizavus ir įgyvendinus gyvenamojo namo techninį projektą būtų įvykdytas reikalavimas atstatyti langą pagal projektinius sprendinius, t. y. lango atstatymas galimas tik teisės aktų nustatyta tvarka. Skolininkė dėjo ir deda maksimalias pastangas, kad reikalavimas būtų įvykdytas.
8. Į teismo posėdį pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, prašymų negauta, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
9. Teismo posėdžio metu skolininkės UAB „A“ atstovai prašė netenkinti antstolės prašymo. UAB „A“ direktorė paaiškino, kad namas yra avarinės būklės, todėl statybos darbai, kurie konstatuoti kaip pažeidimai, buvo atlikti siekiant pašalinti avarinės būklės požymius. Advokatas Gintaras Kieliauskas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad rengiamas projektas tinkamai įteisinti atliktus remonto darbus. Kadangi namas yra kultūros paveldo teritorijoje, todėl bet kokiems darbams reikalingas projektas. Nėra pagrindo taikyti sankciją, nes nėra skolininkės kaltės. Skolininkės vadovė nesupranta lietuviškai, todėl tai taip pat apsunkina situaciją.
Atsiliepimas
10. Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė palaikė atsiliepime į antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo išdėstytus argumentus ir prašė tenkinti pareiškimą dėl baudos skyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestinas
11. Iš bylos medžiagos nustatyta (ir byloje nekilo ginčo dėl šių aplinkybių), kad Inspekcija, atlikusi statinio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą, surašė 2020 m. rugpjūčio 17 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-200817-00078, konstatuodama, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris yra kultūros paveldo vietovės (duomenys neskelbtini) dalis, vad. (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritorijoje atliktas gyvenamosios (trys ir daugiau butų – daugiabutis) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paprastasis remontas, keičiant pastato išvaizdą: pagal Nekilnojamojo turto kadastro matavimų bylą (toliau – byla) pietų pusėje pastato fasade – mansardos išorinėje atitvaroje, buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), patalpoje (byloje pažymėtoje 6-1), įrengti keturi langai. Minėto savavališkos statybos akto pagrindu buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo statytojai UAB „A“ nurodyta iki 2021 m. vasario 17 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio: gyvenamosios (trys ir daugiau butų – daugiabutis) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris yra Kultūros paveldo vietovėje – (duomenys neskelbtini) dalyje, vadinamoje (duomenys neskelbtini) (unikalus kultūros paveldo registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis: pietų pusėje pastato fasade – mansardos išorinėje atitvaroje, buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), patalpoje (byloje pažymėtoje 6-1), įrengtus keturis langus.
Žemesnės instancijos teismas
13. 2023 m. gegužės 18 d. vykdomojoje byloje gautas išieškotojos pranešimas, kuriame nurodyta, kad Inspekcija patikrino Privalomojo nurodymo įvykdymą ir 2023 m. gegužės 11 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-230511-00111 bei nustatė, kad skolininkė neįvykdė Privalomojo nurodymo. Antstolė 2023 m. gegužės 19 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą su prašymu išspręsti Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-200819/00085 neįvykdymo klausimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-12169-845/2023 skyrė skolininkei UAB „A“ 10 Eur baudą už kiekvieną Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną valstybės naudai, baudą pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo – savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
19. Taigi, atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininkus atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą yra numatyta CPK 771 straipsnyje. Remiantis pirmiau minėto straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jei per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas(-ai) sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
20. Sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo fakto, kaip pagrindo skirti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, visų pirma, turi būti nustatyta, ar ir kada suėjo terminas privalomajam nurodymui (nagrinėjamu atveju – dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo) įvykdyti.
21. Teismo vertinimu, tiek UAB „A“ vadovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek vykdomojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. privalomasis nurodymas iki šiol neįvykdytas, taigi tai sudaro pagrindą spręsti dėl CPK 771 straipsnyje įtvirtintų pasekmių skolininkei taikymo.
22. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
23. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismui nustačius, jog laiku neįvykdytas privalomasis nurodymas, įpareigojęs skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius ar atlikti kitus veiksmus, yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu (privalomuoju nurodymu) nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą. Tačiau baudos skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tai viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.
24. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina nustatytus pažeidimus privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).
25. Skolininkės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ji ėmėsi veiksmų siekdama įteisinti savavališką statybą, t. y. 2024 m. lapkričio 21 d. skolininkės užsakymu MB „Tyrimai ir projektai“ parengė statinio (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalies, kurioje yra butas (duomenys neskelbtini)) konstrukcijų būklės tyrimo aktą Nr. 24-89T. Skolininkės užsakymu buvo parengtas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. 4 ir neįrengtos palėpės kapitalinio remonto projektas suformuojant vieną turtinį vienetą. 2025 m. birželio 17 d. šio projekto pagrindu buvo prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau prašymas 2025 m. birželio 17 d. atmestas dėl nustatytų trūkumų. Iš skolininkės atstovų paaiškinimų spręstina, kad nustatytus trūkumus bandoma šalinti ir skolininkė toliau planuoja imtis veiksmų savavališkai statybai įteisinti. Taigi teismas daro išvadą, kad po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi padidino skolininkei baudą iki 13 Eur į dieną, situacija pasikeitė ir skolininkė ėmėsi veiksmų savavališkai statybai įteisinti, tačiau įteisinimo procedūros užtruko. Pažymėtina, kad skolininkė negali atlikti įteisinimo procedūrų neturėdama tinkamai parengto projekto, kurį turi parengti tinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, ir statybą leidžiančio dokumento, kurio gavimo procedūros užtrunka. Taigi teismo vertinimu, šiuo atveju skolininkės kaltės negalima konstatuoti ir papildomos baudos skyrimas neatitiktų ne tik jos skyrimo sąlygų bet ir būtų akivaizdžiai netikslingas. Pabrėžtina, kad baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti teismo sprendimą, o ne nubausti skolininką, be to, bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, tačiau baudos skyrimas neturi tapti išieškotojo pasipelnymo šaltiniu.
26. Šiuo atveju skolininkei skaičiuojama 13 Eur į dieną bauda, be kita ko, įvertinus ir tai, kad dar viena bauda, susijusiu su kitais to paties namo statybos pažeidimais, nustatytais ne Inspekcijos privalomuoju nurodymu, o teismo sprendimu, skolininkei skaičiuojama kitoje vykdomojoje byloje, laikytina pakankama jos tikslams pasiekti, todėl antstolės pareiškimas atmetamas.
27. Skolininkė taip pat prašo pakeisti Privalomojo nurodymo vykdymo tvarką – pratęsti savavališko statinio ir atliktų darbų įteisinimo terminą.
28. Visų pirma teismas pažymi, kad CPK 284 straipsnyje, kuriuo remiasi UAB „A“ prašydama pakeisti Privalomojo nurodymo vykdymo tvarką, reglamentuojamas teismo, o ne kitų institucijų priimtų sprendimų vykdymo tvarkos pakeitimas, todėl Privalomo nurodymo tvarkos pakeitimui šis CPK reglamentavimas nėra taikomas. Antra, privalomojo nurodymo terminas pratęsiamas specialia tam nustatyta tvarka, t. y. jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių, privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui sprendžia ne bendrosios kompetencijos, o administraciniai teismai. Pažymėtina, kad UAB „A“ nė viena iš nurodytų privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo procedūrų nepasinaudojo. Taigi byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl teisinių pasekmių už Privalomojo nurodymo nevykdymą Privalomojo nurodymo termino pratęsimo (vykdymo tvarkos pakeitimo) klausimas negali būti sprendžiamas.
Dėl suinteresuoto asmens (skolininkės) prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas
29. Byloje suinteresuotas asmuo (skolininkė) prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos antstolių rūmų siūlymą, siūloma papildyti CPK 593 straipsnį, reglamentuojantį pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, ir nustatyti, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus pareiškimus skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso, kuriuos nagrinėja teismas. Kai teismas netenkina tam tikrų antstolio prašymų vykdymo procese, nėra pagrįsta, kad skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos tokiose bylose būtų atlyginamos antstolio, kadangi pagal turinį tai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 593 straipsnio 5 dalies taikymo, suformulavo išimtį iš minėtos taisyklės ir išaiškino, kad tokiu atveju, kai dėl antstolio, piktnaudžiaujančio savo teise kreiptis į teismą dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų nagrinėjimo, veiksmų vykdymo proceso šalys nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų, turėtų būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, kuri teismui leidžia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 39 punktas).
34. Teismas konstatuoja, kad antstolė pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei pateikė laikydamasi CPK 771 straipsnyje nustatytos tvarkos. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas nenustatė antstolės veiksmuose piktnaudžiavimo, byloje nustatyta, kad antstolė turėjo pagrindą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą. Todėl teismas atmeta suinteresuoto asmens (skolininkės) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš antstolės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.