Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-04-02 · Civilinė byla Nr. e2S-329-883/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-02
Bylos Nr.
e2S-329-883/2025
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-02440-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-329-883/2025 (S) Teisminio proceso Nr. 2-15-3-02440-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.1.14.8.9.; 3.3.1.14.; 3.3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. kovo 14 d. civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui A. B. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas 2024 m. gruodžio 30 d. pateikė ieškinį atsakovui A. B. dėl 13042,28 Eur turtinės žalos atlyginimo.

2. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1270-924/2024 2024 m. spalio 1 d. nutarė priimti ieškovo Y. V. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Vojtko“ iškėlimo ir įpareigoti uždarosios akcinės bendrovės „Vojtko“ vadovą A. B. per 5 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui bendrovės kreditorių sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai. Atsakovas neįvykdė 2024 m. spalio 1 d. nutarties, nenurodė bei nepateikė teismui prašomų duomenų, tarp jų ir apie ieškovą, nors dar 2024 m. gegužės 30 d. Darbo ginčų komisija byloje (duomenys neskelbtini) nusprendė išieškoti A. A. naudai iš atsakovės UAB „Vojtko“ 5117 Eur darbo užmokestį ir dienpinigius už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. sausio 5 d. bei 425,28 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Su ieškovu atsiskaityta nebuvo, todėl 2024 m. spalio 23 d. Darbo ginčų komisija papildomai nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „Vojtko“ ieškovo A. A. naudai po 300 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo Darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2024 m. lapkričio 30 d. Juridinio asmens vadovas – atsakovas A. B., nevykdo priimtų sprendimų, todėl privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2025 m. sausio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo A. A. ieškinį.

4. 2025 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutartį ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perdavė spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2025 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovo A. A. ieškinį atsakovui A. B. dėl turtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas išaiškino ieškovui, jog pašalinęs teismo nutartyje nustatytus trūkumus ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą.

6. Teismas nurodė, kad 2025 m. vasario 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi ieškovui buvo nustatytas 14 dienų terminas, nuo nutarties kopijos įteikimo, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Minėta nutartis ieškovo atstovui įteikta 2025 m. vasario 21 d. per EPP. Ieškovas per 2025 m. vasario 21 d. teismo nutartyje nustatytą terminą nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.

7. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepašalino 2025 m. vasario 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų ir šie trūkumai sudaro esmines kliūtis šios bylos eigai (ieškinio priėmimui), todėl teismas ieškinį laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Apeliantas nurodė, kad ieškinio trūkumų šalinti nereikėjo ir pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį.

8.2. Apeliantas pažymėjo, kad jo pateiktas ieškinys aiškus, todėl trūkumų pašalinimo reikalavimas yra perteklinis, be to, pirmosios instancijos teismas pažeidžia CPK stadijas ir nepriėmęs ieškinio, pradėjo bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

3. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

4. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas nustato ne mažesnį negu 7 dienų terminą ieškinio trūkumams šalinti. Teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.

5. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieškiniui keliamus reikalavimus.

6. Visgi, konstitucinė teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 111, 135 straipsniai), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui pareiškimą ar ieškinį paduodantis asmuo.

7. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2025 m. sausio 3 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovo A. A. atskirąjį skundą tenkino ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutartį panaikino ir ieškovo A. A. ieškinio priėmimo klausimą perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Vilniaus apygardos teismas nutartyje pažymėjo, kad jei pirmosios instancijos teismas laiko, kad ieškovo reiškiamo ieškinio faktinis pagrindas – individualiai padaryta žala ieškovui – nėra pakankamai aiškus, nesuformuluotas ar neatskleistas, tam tikrų netikslumų, neaiškių aplinkybių šalinimas gali būti sprendžiamas ieškinio trūkumų šalinimo institutu, tačiau ne atsisakant ieškinį priimti materialiojo teisinio pobūdžio motyvais. Be to, teismas pažymėjo, kad įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą.

8. Atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo nutartį, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2025 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovo reiškiamo ieškinio faktinis pagrindas - individualiai padaryta žala ieškovui – nėra pakankamai aiškus, nesuformuluotas ir neatskleistas. Ieškinyje nurodyti UAB „Vojtko“ vadovo A. B. veiksmai (neveikimas) jau po pagrindinės žalos atsiradimo momento (2023 m. rugsėjo 25 d. – 2024 m. sausio 5 d.), todėl teismas sprendė, kad lieka neaišku, kokiais būtent vadovo A. B. neteisėtais veiksmais (neveikimu), nukreiptais į ieškovą A. A., buvo padaryta tiesioginė žala ieškovui ir kokie neteisėti vadovo A. B. veiksmai (neveikimas) buvo nukreipti į ieškovo teisių pažeidimą, kurie sąlygojo ieškinyje nurodyto dydžio žalos atsiradimą.

9. Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės pagrindiniai ieškinio turiniui keliami reikalavimai yra du – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-854/2024, 29 punktas). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018, 27 punktas). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą ieškinio trūkumų nepašalino, nepatikslino ieškinio faktinio pagrindo, todėl 2025 m. kovo 14 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad trūkumų šalinti nebuvo pagrindo, ieškinys yra aiškus, o neaiškias aplinkybes teismas turėjo teisę išsiaiškinti parengiamojo teismo posėdžio metu, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

11. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. B. nevykdo nei Darbo ginčų komisijos sprendimų, nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktų, 20 straipsnio nuostatų, todėl privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Įvertinus ieškovo ieškinį, matyti, kad ieškinio reikalavimai grįsti abstrakčiai ir nekonkrečiai nurodomais atsakovo veiksmais, ieškovas neįvardijo atsakovo galimai neteisėtų veiksmų, iš kurių galėtų būti kildinama turtinė žala, kokius padarinius sukėlė šie veiksmai ir kokie įrodymai šias aplinkybes patvirtina, koks priežastinis ryšys sieja galimai neteisėtus veiksmus ir kilusius padarinius. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje yra minima, kad atsakovas nevykdo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatų, tačiau kaip konkrečiai įstatymo nuostatų nevykdymas susijęs su kildinamu žalos dydžiu, ieškovas nenurodo, taigi, nėra galimybės identifikuoti faktinį ieškinio pagrindą. Nesant tinkamai suformuluoto ieškinio pagrindo, negalima apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribų, be to, neabejotinai būtų suvaržytos kito byloje dalyvaujančio asmens - atsakovo - procesinės teisės, jam neturint galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl ieškovo reikalavimų ar nurodyti savo argumentų (CPK 12, 142 straipsniai), be to, ir pačiam teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis), todėl apelianto ieškinys negali būti priimtas nagrinėti tol, kol nebus pašalinti jo trūkumai. Pirmosios instancijos teismo išvada laikyti nepaduotu ieškinį, kurio trūkumų net nebuvo bandyta taisyti ir kuris neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nėra ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko. Gavęs teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, ieškovas per teismo nustatytą terminą nesiėmė jokių veiksmų, t. y. nepateikė teismui patikslinto ieškinio ir/ar kito procesinio dokumento, išreiškiančio jo argumentuotą poziciją dėl nustatytų trūkumų, o pasirinko būti pasyviu proceso dalyviu.

Dėl procesinės bylos baigties

13. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

14. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą ir ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl tokia pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Irena Stasiūnienė