- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- e2VP-6515-1025/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05587-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Pareiškėjas
- D. A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, A. L., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vida Šeikienė, Saulius Aviža, Indrė Silvestravičiūtė, Indrė Silvestravičiūtėsu
suinteresuotam asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. A. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo termino pratęsimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja D. A. A. kreipėsi į teismą su prašymu atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 įvykdymo terminą dviejų metų laikotarpiui nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Prašymas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
1.1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 pareiškėja buvo įpareigota per trejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2010-05-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-3100506-00006, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą medinės malkinės bei mūrinio garažo, esančių (duomenys neskelbtini), statybai/įteisinimui, o šio reikalavimo neįvykdžius, įpareigojo pareiškėją per 1 mėnesį nugriauti savavališkus pastatytus pastatus – garažą ir malkinę. Teismo sprendimo vykdymo terminas kelis kartus buvo pratęstas, nes pareiškėja dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti teismo sprendimo jame nurodytu terminu.
1.2. Pareiškėja nuo pat teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos siekė įteisinti ūkinius pastatus, kuriuos prieš beveik 70 metų pastatė ir iki savo mirties netrukdomai naudojosi pareiškėjos tėvai. Pastatai (garažas ir malkinė) yra teisiškai neregistruoti bei laikomi savavališkais, šie pastatai yra po vienu stogu kartu su kitais pareiškėjai priklausančiais statiniais, kurie įteisinti ir faktiškai sudaro su jais vieną statinį. Todėl griaunant malkinę ir garažą tai gali esmingai pakenkti kitų statinių, prie kurių yra pristatyti, stabilumui. Be to, pareiškėja dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės šių darbų atlikti negalėtų. Tokie griovimo darbai, turint omenyje statybos darbų kainas, jai sudarytų turtines problemas. Kadangi šie pastatai yra reikalingi ir pareiškėja jais naudojasi, todėl siekia šiuos pastatus įteisinti.
1.3. Žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi ne tik pareiškėja, bet ir šiame sklype esančio gyvenamojo namo patalpų bendraturtė suinteresuotas asmuo A. L.. 2019-09-13 sprendimu, įsiteisėjusiu 2020-03-13, Klaipėdos apylinkės teismas leido pareiškėjai vykdyti savavališkų statinių įteisinimo darbus be žemės sklypo bendranaudotojų sutikimo.
1.4. Įteisinami nesudėtingi statiniai yra kultūros vertybės teritorijoje, todėl jų įteisinimui yra privalomi projektiniai pasiūlymai, supaprastintas statybos projektas ir statybos leidimas (su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti). Projektiniai pasiūlymai buvo suderinti 2021 m. pabaigoje.
1.5. Teismo 2023-03-06 nutartimi sprendimo vykdymą atidėjus metams pareiškėja tęsė veiksmus tikslu gauti statybą leidžiantį dokumentą, kad galėtų įteisinti malkinę ir garažą. Pareiškėjai supaprastintą projektą parengė E. K. projektavimo įmonė, projektas/jo aiškinamasis raštas buvo pildomas ir taisomas pagal derinančių institucijų pastabas. Projektą pareiškėjos vardu architektė teikė derinti ir tikrinti net kelis kartus. Laikotarpiu nuo 2021-11-18 iki 2022-07-21 pareiškėjos vardu kreiptasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo 5 (penkis) kartus, tačiau leidimas nebuvo išduotas. 2024-03-17 Neringos savivaldybės administracijai pakartotinai pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau prašymas netenkintas. Pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, siekdama įteisinti statinius, tačiau sprendimas nebuvo įvykdytas ne nuo jos priklausančių priežasčių.
1.6. Šiuo metu yra pradėti teritorijų planavimo dokumento keitimo darbai siekiant pašalinti statinių projektą tikrinusių institucijų pastabose nurodytą priežastį, t. y. koreguoti žemės sklypo užstatymo tankį. Savivaldybės teritorijų planavimo dokumento koregavimo procedūrą atlieka Neringos miesto savivaldybė.
1.7. Savavališkos statybos įteisinimo veiksmus pareiškėja vykdė visą sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpį ir didelė jų dalis yra atlikta, bet įteisinimas tapo neįmanomu dėl klaidingai nustatytų reglamentų teritorijų planavimo dokumentuose. Neringos savivaldybės taryba 2013-12-30 patvirtino žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), planą, prilygintą detaliajam planui. Apskaičiuojant užstatymo tankumą, nebuvo įtraukti nuo 1956 ir 1970 m. natūroje esami ūkiniai pastatai, kurie laikomi savavališkais (garažas ir malkinė). Tik 2024 m. savivaldybės iniciatyva buvo pradėtos teritorijų planavimo dokumentų keitimo procedūros. Teritorijų planavimo dokumentų sprendimų pakeitimui ir statinių įteisinimo veiksmų užbaigimui reikia ne mažiau kaip dviejų metų.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo pareiškėjos prašymui neprieštaravo, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog sprendžiant pareiškėjos prašymą vertintina, kokius veiksmus ji atliko nuo 2023-03-06 iki 2024-05-11, t. y. per terminą, kurį teismas pastarąjį kartą atidėjo sprendimo vykdymą, ir ar pareiškėjos prašomas naujas atidėjimo terminas yra pakankamas 2013-11-12 sprendimui įvykdyti. Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija nėra suinteresuota statinių griovimu ir laiko šį procesą kraštutine priemone. Pareiškėja yra atlikusi įvairius veiksmus, siekdama įteisinti ginčo statinius, į tai pareiškėja yra investavusi ir nuosavas lėšas bei laiką. Projektas nesuderinamas dėl jo netinkamo parengimo, neištaisomų jo trūkumų. Pareiškėja specialių projektavimo žinių neturi. Be to, savivaldybės meras raštu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, nurodant jog ,,Infostatybos“ sistemoje buvo teikiami prašymai išduoti statybos leidžiantį dokumentą, tačiau išnagrinėjus prašymą ir projektą, paaiškėjo, kad norint įteisinti 1956 ir 1960 metais statytus statinius reikalingas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano keitimas. Šiuo raštu buvo prašoma atidėti savavališkos statybos įteisinimo terminą iki bus pakoreguoti teritorijų planavimo dokumentai. Pareiškėjos teiginiai, jog per pastaruosius metus ji nesugebėjo įteisinti savavališkos statybos dėl objektyvių priežasčių, yra pagrįsti, o pareiškėjos prašomas sprendimo atidėjimo terminas nelaikytinas per ilgu.
3. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti. Inspekcijos nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip objektyvios ir įtakojančios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimo savalaikį neįvykdymą bei pripažintomis svarbiomis jo neįvykdymo aplinkybėmis, o taip pat galėtų sudaryti pagrindą spręsti dėl šio sprendimo įvykdymo termino pratęsimo, tik tuo atveju, jeigu savavališkai pastatyto statinio statyba toje teritorijoje yra apskritai galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie yra privalomi), taip pat pagal bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Pažymėjo, jog Neringos savivaldybės meras rašte Inspekcijai patvirtino, jog pareiškėjos savavališkos statybos pagal toje teritorijoje galiojantį bendrąjį planą įteisinimas nėra galimas, tad pareiškėjos prašymas dėl šios priežasties negali būti tenkinamas. Alternatyva, kad savavališką statybą įteisinti gaunant statybą leidžiantį dokumentą ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius, galima tik tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jei tokie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju nėra surinkta duomenų, jog pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ginčo teritorijoje savavališkai pastatytų statinių vietoje būtų galima ginčo statinių statyba. Atkreipė dėmesį, jog savavališkos statybos padarinių pašalinimo vykdymas negali tęstis neapibrėžtą laiką. Pažymėjo, jog teismo sprendimo vykdymo terminas jau ne kartą buvo pratęstas, tad pareiškėja turi būti skatinama veikti kiek įmanoma aktyviau ir siekti kuo greitesnio sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju, kai aišku, kad nauja statyba nurodytoje teritorijoje nėra galima, termino pratęsimas sprendimui įvykdyti apskritai paneigtų teisinio reguliavimo tikslą – jog statybos turi būti vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, teritorijos vystomos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti.
4. Suinteresuotas asmuo A. L. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo su prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti nuo 2010-05-06, kai pareiškėjai buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Suinteresuotas asmuo A. L. yra žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kuriame neteisėtai ir savavališkai pastatyti neteisėti statiniai, bendranaudotoja, dėl ko turi tiesioginį suinteresuotumą, kad neteisėti statiniai, esantys bendrai su pareiškėja naudojamame sklype, kuriame nėra nustatyta naudojimosi tvarka, būtų pašalinti. Pateiktas pareiškėjos prašymas jau net septintą kartą atidėti terminą teismo sprendimo įvykdymui yra nepagrįstas, nesuderinamas su pamatiniais teisės principais. Pareiškėjos savavališkos statybos padariniai negali būti įteisinti tiek pagal savavališkų statybų atlikimo metu tiek ir šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Tam, kad savavališkos statybos padariniai būtų įteisinti privalo būti priimtas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas (pakeistas bendrasis planas), o tai reikštų, kad būtų įteisinti iki tol galiojusio tarybos sprendimo (patvirtinti bendrąjį planą) pažeidimų padariniai ir nevykdomas priimtas teismo sprendimas. Skirtingai nei anksčiau prieš tai teiktuose savo šešiuose prašymuose teismui pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui, šiame prašyme pareiškėja nurodo ir aiškiai pripažįsta, kad tam, kad ji galėtų įteisinti savavališkos statybos padarinius yra reikalinga pakeisti galiojantį teisės aktą – 2012-09-21 Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-1 patvirtinti Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą. Pareiškėja nepagrindžia ir neįrodo išimtinių aplinkybių egzistavimo fakto, kurios sudarytų pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą dar ir septintą kartą. Papildomai nurodė, jog šiuo metu VĮ Registrų centre registruoti statiniai užima maksimalų leistiną užstatymo tankį, dėl ko savavališkos statybos statinių įteisinimas nėra objektyviai galimas, nes būtų keičiamas (didinamas) žemės sklypo užstatymo tankis, kas prieštarautų žemės sklypo plano, prilyginto detaliajam planui, sprendiniams. Teigė, jog teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo su prašymu nesutiko, prašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Mano, jog prašymas nepagrįstas. Suformuotoje teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose yra pasisakoma dėl to, kad jeigu ateityje galimai bus patvirtintas detalusis planas, kuris pareiškėjui suteiktų teisę įteisinti savavališką statybą parengiant projektinę dokumentaciją, negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios būtų galima pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą, nes savavališkos statybos padarinių pašalinimas rengiant projektinę dokumentaciją galimas, kai teisės aktai tokią statybą leidžia. Atkreipė dėmesį, jog į bylą pačios pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad pareiškėjos savavališkos statybos pagal toje teritorijoje galiojantį bendrąjį planą įteisinimas šiai dienai nėra galimas, nes ,,norint įteisinti 1956 ir 1960 metais statytus statinius reikalingas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano pakeitimas“.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys Neringos savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, A. L. ir jos atstovas advokatas Saulius Aviža, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir jų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuoti tinkamai.
7. Teismo posėdyje pareiškėja D. A. A. prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja paaiškino, kad tuo metu, kai buvo ruošiamas projektas, nebuvo kalbėta apie tankį, iškilus klausimui apie tankį, atsirado poreikis koreguoti detalųjį planą. Kreipėsi į savivaldybę, kuri 2013 m. ruošė detalųjį planą ir buvo padaryta klaida, sklypas dvigubai sumažintas, bet tankis nebuvo perskaičiuotas. Statiniui jau yra 70 metų, tačiau dėl jo pretenzijų niekas nereiškė, manė, kad malkinė ir garažas yra jo priklausiniai. Kreipėsi dėl nelegalių statinių įteisinimo, institucijų atstovai statinių įteisinimui pritarė, kadangi jie nemenkina Kultūros vertybių įstatymo. Kultūros paveldo departamento atstovai nurodė, kad jie šioje teritorijoje saugo tik namo tašytų akmenų pamatus ir landą, skirtą malkų įmetimui į duonkepę, daugiau jie nieko nesaugo ir jiems nesvarbu ar bus malkinė su garažu, ar ne. Pritarus statinių įteisinimui pradėjo ruošti dokumentus. Dokumentų ruošimo procese susidūrė su kliūtimis. Nuo 2023 m. kovo mėn. dėl statinių įteisinimo kreipėsi į savivaldybę, tačiau procesas užtruko, dėl persirgtos Covid-19 infekcijos, turi judėjimo problemų, gyvena viena, buvo labai sunku surasti architektą, kuris sutiktų paruošti projektą dėl statinių įteisinimo. Savivaldybė nurodė, kad detalaus plano korekcijai bus atliekami geodeziniai matavimai, tuos darbus ji ir vykdo, tačiau jų atlikimo metu du kartus keitėsi architektas, darbai strigo, tačiau pagal galimybes atliko veiksmus, kad statiniai būtų įteisinti. Savivaldybė su pareiškėja jokios sutarties nėra sudariusi. Institucijų pastabos susijusios su tankio nustatymu, spalvos suderinimu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje pareiškėjos D. A. A. atstovė advokatė Vida Šeikienė palaikė pareiškėjos prašymą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad projektas buvo rengiamas kaip naujos statybos projektas, architektai reikalingos dokumentacijos statybos įteisinimui įvardinti negalėjo, nes tokios statybos rūšies nėra. Detaliame plane, kuris buvo patvirtintas 2013 m. numato žymiai didesnį užstatymo tankį. Teismo sprendime nurodytas prioritetas leisti įteisinti, todėl neaišku kaip Neringos savivaldybė nematė, jog teismo sprendime numatytas statybos įteisinimas. Pareiškėja, siekdama įteisinti savavališkas statybas, įdėjo daug lėšų į projekto rengimą, sumokėjo įmoką už statinių įteisinimą, įdėjo pastangas ieškant architektų, ištaisė institucijų pateiktas pastabas ir kt. Detalaus plano keitimo organizatorius yra savivaldybė, todėl pareiškėjai negali būti žinoma, kokie konkretūs detalaus plano keitimo veiksmai yra atlikti, tačiau pareiškėja šį procesą inicijavo ir ne vieną kartą kreipėsi į savivaldybę, detalaus plano keitimas yra ilgai trunkantis procesas.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens A. L. atstovė advokatė Indrė Silvestravičiūtė su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad šiai dienai savavališka statyba negali būti įteisinta, nes šioje teritorijoje yra galima tik rekonstrukcija ir kapitalinis remontas, nauja statyba yra negalima. Žemės sklypas yra bendrai naudojamas A. L. ir D. A. A., pareiškėja nori didinti žemės sklypo užstatymą, kas akivaizdu, kad sklype, esant jam bendram su A. L., norint plėsti žalią zoną statiniais, kas yra visiškai netenkintina. Savavališkos statybos įteisinimas prieštarauja bendrojo plano sprendiniams, žemės sklypo dizaino plano sprendiniams, šiai dienai žemės sklypo užstatymas yra visiškai maksimaliai išnaudotas. Teismo sprendimas nevykdomas nuo 2010 metų, pakankamai ilgą laikotarpį, todėl mano, kad savavališkos statybos padariniai turėtų būti šalinami, todėl prašo pareiškėjos prašymo netenkinti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė J. V. su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė jo netekinti. Paaiškino, kad iš pareiškėjos „Infostatyba“ pateikto prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pateiktų pastabų matyti, kad toks dokumentas pareiškėjai negalės būti išduodamas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas yra galima tik tuomet, kai leidžia galiojantis teritorijų planavimo dokumentas. Esant tokiai situacijai, kai teritorijų planavimo dokumentas neleidžia įteisinti savavališką statybą, su pateiktu prašymu negali sutikti, todėl mano, kad toks pareiškėjos prašymas neturėtų būti tenkinamas. Šiuo atveju savavališka statyba konstatuota 2010 m., jau praėjo daug laiko, per kurį buvo galima išsiaiškinti ir įteisinti savavališkas statybas, jeigu toks įteisinimas buvo galimas, tačiau šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad toks savavališkos statybos įteisinimas teisiškai nėra galimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas netenkintinas.
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 iš dalies tenkinus ieškovės Inspekcijos ieškinį nuspręsta įpareigoti atsakovę D. A. A. (pareiškėją) per 3 (trejus) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2010-05-06 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-100506-00006, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę D. A. A. savo lėšomis per 1 (vieną) mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti rekonstruoto ūkinio pastato dalis, nugriaunant pristatytus medinę malkinę bei mūrinį garažą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013-12-13.
12. Pareiškėjos D. A. A. prašymų pagrindu teismo sprendimo vykdymas atidėtas: Klaipėdos apylinkės teismo 2017-07-05 nutartimi (c. b. Nr. 2VP-9950-998/2017) iki 2018-07-01; teismo 2018-07-23 nutartimi (c. b. Nr. 2YT-9141-998/2018) iki 2018-10-31; teismo 2019-01-31 nutartimi (c. b. Nr. 2-3904-618/2013) iki 2021-11-01; teismo 2021-12-13 nutartimi iki 2022-11-01; teismo 2023-03-06 nutartimi (c. b. Nr. e2VP-1054-1067/2023) vienerių metų laikotarpiui nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo 2023-03-06 nutartis įsiteisėjo 2023-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nutarties pagrindu.
13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI3-251-438/2023 Regionų apygardos administracinis teismas 2023-01-09 sprendimu atmetė pareiškėjos D. A. A. skundą atsakovams Neringos savivaldybės administracijai dėl 2022-08-11 sprendimo Nr. SRA-100-2207225701 ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl 2022-08-09 panaikinimo. Šioje byloje pareiškėja skundė Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau- IS ) „Infostatyba“ pateiktą Neringos savivaldybės administracijos 2022-08-11 sprendimą, registracijos Nr. SRA-100-2207225701, dėl atsisakymo išduoti pareiškėjai statybą leidžiantį dokumentą pagal E. K. projektavimo įmonės parengtą pagalbinio ūkio pastatų (duomenys neskelbtini), projektą (savavališkos statybos įteisinimas); IS “Infostyba“ pateiktas Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos 2022-07-29 išvadas dėl nepritarimo pagalbinio ūkio pastatų (duomenys neskelbtini), projektui, kurį parengė E. K. projektavimo įmonė ir Kultūros paveldo departamento 2022-08-09 išvadas dėl nepritarimo pagalbinio ūkio pastatų (duomenys neskelbtini), projektui, kurį parengė E. K. projektavimo įmonė. Sprendimas įsiteisėjo 2024-02-10.
14. Pareiškėja teismui pateiktu prašymu prašo teismo atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 įvykdymo terminą dviejų metų laikotarpiui nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
15. Civilinio proceso įstatymas numato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
16. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016 ir kt.).
17. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog įsiteisėjusiu 2013-11-12 sprendimu nuspręsta dėl neturtinio pobūdžio įpareigojimų atsakovei (pareiškėjai), o būtent: pareiškėja D. A. A. įpareigota per 3 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentą ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o šių veiksmų neatlikus – per 1 mėn. likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti rekonstruoto ūkinio pastato dalis, nugriaunant pristatytus medinę malkinę bei mūrinį garažą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu numatyti du savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai: savavališkos statybos padarinių įteisinimas bei savavališkos statybos padarinių likvidavimas, t. y. statinių nugriovimas.
18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018. Teismų praktika. 2018, 49, p. 214-238).
19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).
20. Pareiškėja prašyme nurodė, jog atliko aktyvius veiksmus siekdama įteisinti statinius ir sprendimas nebuvo įvykdytas dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių, tarp kurių ir architektės kompetencijos trūkumo, nes ji neištaisė/nesugebėjo ištaisyti tikrinusių institucijų pastabų projektui. Pareiškėja prašymą iš esmės grindžia aplinkybe, jog šiuo metu yra pradėti teritorijų planavimo dokumento pakeitimo darbai siekiant pašalinti statinių projektą tikrinusių institucijų pastabose nurodytą priežastį, t. y. koreguoti žemės sklypo užstatymo tankį.
21. Teismo procesiniais sprendimais nustatyta, jog siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius pareiškėja turėjo parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, sudaryti šio sklypo nuomos sutartį, parengti medinės malkinės ir garažo statybos projektą, gauti bendraturčių sutikimą bei pateikti „Infostatyba“ prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pareiškėja parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, atliko jo kadastrinius matavimus, kurių pagrindu suformuotas minėtas žemės sklypas, su pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria pareiškėjai išnuomota 0,1597 ha dalis žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), taip pat buvo parengtas malkinės ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), statybos ekspertizės aktas, nustatytas įmokos už savavališkos statybos įteisinimą dydis, parengtas pagalbinio ūkio paskirties pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos projektas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Projektiniams pasiūlymams Neringos savivaldybės administracija pritarė 2021-10-21. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-09-13 sprendimu pripažinta pareiškėjos D. A. A. teisė atlikti jai priklausančių statinių (medinės malkinės ir mūrinio garažo) statybos darbus be žemės sklypo bendranaudotojų B. B. ir A. L. sutikimo (sprendimas įsiteisėjo 2020-03-13 Klaipėdos apygardos teismo nutarties pagrindu) (Klaipėdos apygardos teismo 2023-05-11 nutarties c. b. Nr. e2S-453-524/2023 29 punktas).
22. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2024-03-17 pareiškėja (architektė E. K. pareiškėjos vardu) pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau prašymas netenkintas. Iš pateiktų duomenų matyti, jog prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą 2024-04-05 nepritarė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (Klaipėdos teritorinis skyrius), Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius, institucijos pateikė pastabas dėl projekto, kuriose, be kita ko, nurodoma, jog projektas prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 daliai, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 6.4.3 punktui, Žemės sklypo, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, planui, Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano 14 zonos reikalavimui ir kt.
23. Pareiškėja 2022-08-29, 2023-02-28, 2023-10-20 bei 2023-11-15 kreipėsi į Neringos savivaldybės merą su raštais (prašymais) dėl pagalbos įteisinant savavališkos statybos padarinius (malkinę ir garažą), dėl žemės sklypo plano, prilyginto detaliajam planui, tikslinimo ir pan. Neringos savivaldybės meras 2024-04-22 raštu Nr. V15-1166 kreipėsi į Inspekciją prašydamas atidėti pagalbinio ūkio pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos įteisinimo terminą; rašte nurodoma, jog pareiškėja yra pradėjusi pastatų įteisinimą, ,,Infostatyba“ sistemoje buvo teikiami prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal projektą, tačiau išnagrinėjus šį prašymą ir projektą paaiškėjo, jog norint įteisinti 1956 ir 1960 metais statytus statinius reikalingas Neringos savivaldybės ir jos dalių bendrojo plano keitimas ir prašoma savavališkos statybos įteisinimo terminą atidėti iki bus pakoreguoti teritorijų planavimo dokumentai.
24. Taigi šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuo teismo 2023-03-06 nutarties, kuria teismo sprendimo vykdymas atidėtas vienerių metų skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos terminui, pareiškėja kreipėsi į Neringos savivaldybės merą raštu bei dar kartą pateikė prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Teismo sprendimas, kuriuo pareiškėja įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus (įteisinti savavališką statybą arba ją likviduoti), minėta, įsiteisėjo 2013-12-13. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjo dienos praėjo kiek daugiau nei dešimt metų, tačiau teismo sprendime nurodyti įpareigojimai nėra įvykdyti.
25. Teismo sprendimo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nuostatos, reglamentavusios savavališkos statybos padarinių šalinimą (teisės akto redakcija iki 2014-01-01), numatė, jog asmuo, kuriam Inspekcija sudarė savavališkos statytos aktą ir pareikalavo pašalinti savavališkos statybos padarinius (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, 2 dalis) turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis). Minėto Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis (teisės akto redakcija iki 2014-01-01) numatė, jog teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą (išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą) tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
26. Nuo 2014-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (nuo 2024-01-01 – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas) (toliau ir – Priežiūros įstatymas), kuris nustatė teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją teises ir pareigas (originalios redakcijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), bei į kurį buvo perkeltos savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentavusios Statybos įstatymo nuostatos (2013-06-27 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 12, 14, 15, 16, 20, 22, 23, 24, 27, 28, 28-1, 32, 33, 34, 35, 36, 40, 45, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 54-1 straipsniu įstatymas Nr. XII-424).
27. Įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą bei aplinkybes, jog dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo priimami privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius yra administraciniai sprendimai (aktualios redakcijos Priežiūros įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 dalis), o dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti galima kreiptis į teismą (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis), šiuo atveju sprendžiant pareiškėjos prašymo (ne)pagrįstumo klausimą, teismo vertinimu, aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šio pobūdžio bylose.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad prašymo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimo teisme tikslas – išsiaiškinti, ar yra galimas termino, nustatyto privalomajame nurodyme, pratęsimas tam, kad pareiškėjas įvykdytų privalomąjį nurodymą, t. y. arba išardytų savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkytų statybvietę, arba teisės aktų nustatyta tvarka parengtų projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gautų statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius. Pastaroji alternatyva galima tik tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2100-624/2019, 2024 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-599-624/2024; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-815-624/2024).
29. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2024 m. kovo 27 d., nutartį administracinėje byloje Nr. eA-415-815/2024). Pastebėtina, jog aplinkybės, kad ateityje galimai bus patvirtinta detaliojo plano korekcija (pakeitimai), kurie asmeniui suteiktų teisę įteisinti savavališką statybą rengiant projektinę dokumentaciją, negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios būtų galima pratęsti savavališkų padarinių pašalinimo terminą, nes savavališkos statybos padarinių pašalinimas rengiant projektinę dokumentaciją galimas, kai teisės aktai tokią statybą leidžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-415-815/2024).
30. Šiuo atveju, iš bylos duomenų, minėta, matyti, jog per paskutinius dvylika mėnesių, kuriems atidėtas teismo sprendimo vykdymas, pareiškėja pateikė prašymą statybą leidžiančio dokumento išdavimui bei rašė prašymus (raštus) Neringos savivaldybės merui. Nors pareiškėja tvirtina, jog yra pradėtos teritorijų planavimo dokumentų keitimo procedūros siekiant įteisinti statinius, byloje objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra. Iš byloje esančių duomenų taip pat nėra galimybės spręsti, jog ir atliktus tam tikrus teritorijų planavimo dokumentų (Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano) pakeitimus savavališkos statybos padarinių įteisinimas būtų galimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pagal šiuo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus nauja statyba, atitinkamai ir tokios savavališkos statybos įteisinimas, pareiškėjos naudojamame žemės sklype nėra galima.
31. Nors bylos duomenimis nustatyta, jog iki šio prašymo pateikimo teismui dienos pareiškėja atliko daug veiksmų siekdama įteisinti savavališkos statybos padarinius, tačiau šiuo atveju įvertinus byloje pačios pareiškėjos pateiktus duomenis apie ribotas galimybes (jų nebuvimą pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus) savavališkai pastatytus statinius įteisinti, teismo sprendimo vykdymo atidėjimo trukmę, galiojantį teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, spręstina, jog šiuo atveju tenkinus pareiškėjos prašymą ir dar kartą atidėjus teismo sprendimo vykdymą, būtų sukurtos prielaidos paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą nepagrįstai ilgai užtęsus savavališkos statybos padarinių šalinimą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
32. Spręsdamas pareiškėjos prašymo (ne)pagrįstumo klausimą teismas nevertina parengto projekto atitikties galiojančių teisės aktų reikalavimams, nes tai nėra šios bylos dalykas, kaip nurodyta 2023-03-06 Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje c. b. Nr. e2VP-1054-1067/2023, o vertina, minėta, galiojantį teisinį reglamentavimą bei šioje byloje paaiškėjusias aplinkybes, kurios sprendžiant ankstesnius pareiškėjos prašymus žinomos nebuvo.
33. Minėta, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Šiuo atveju teismas aukščiau išdėstytų argumentų pagrindų sprendžia, jog byloje nėra nustatytos išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Nenustačius faktinių ir teisinių pagrindų dar kartą atidėti sprendimo vykdymą, pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
34. Suinteresuotas asmuo A. L. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
35. Suinteresuoto asmens A. L. atstovai advokatė Indrė Silvestravičiūtė, advokatas Saulius Aviža pateikė duomenis apie patirtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš pareiškėjos D. A. A..
36. Teismo vertinimu suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.
37. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo A. L. nesutiko su pareiškėjos prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo termino pratęsimo, suinteresuotas asmuo turi tiesioginį suinteresuotumą, kad neteisėti statiniai, esantys bendrai su pareiškėja naudojamame sklype, kuriame nėra nustatyta naudojimosi tvarka, būtų pašalinti, o pareiškėja siekia įteisinti savavališką statybą, suinteresuoto asmens A. L. ir pareiškėjos D. A. A. interesai nagrinėjamoje byloje priešingi, į tai, kad pareiškėjos prašymas atmestas teismo sprendimo vykdymo terminas pareiškėjai nepratęstas, prašymas tenkintinas, suinteresuotam asmeniui A. L. iš pareiškėjos D. A. A. priteistina 726 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
38. Teismas šioje byloje patyrė 8,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024-09-18 pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Prašymą atmetus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.))
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjos D A. A. prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
Priteisti iš pareiškėjos D. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui A. L..
Priteisti iš pareiškėjos D. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 8,52 Eur (aštuonių eurų 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.