- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2S-453-524/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05587-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., B. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- D. A. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. L. ir B. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. A. patikslintą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. L., B. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. A. A. kreipėsi į teismą prašydama atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 įvykdymo terminą iki vienerių metų nuo nutarties įsiteisėjimo.
2. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 buvo įpareigota per trejus metus pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2010 m. gegužės 6 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-3100506-00006, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą medinės malkinės bei mūrinio garažo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybai ar įteisinimui. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi atidėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 įvykdymą iki 2022 m. lapkričio 1 d. Nuo pat minėto sprendimo įsiteisėjimo dienos siekė įteisinti statinius, kuriuos daugiau nei prieš 60 metų pastatė ir kuriais naudojosi jos tėvai. Ūkiniai pastatai, žymimi indeksais 5I1p (garažas) ir 1I1ž (malkinė), kuriuos pareiškėja siekia įteisinti, yra teisiškai neregistruoti bei laikomi savavališkai pastatytais. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančius dokumentus, jie buvo pastatyti labai seniai: malkinė – 1956 metais, garažas – 1970 metais. Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), taip pat yra kiti ūkiniai pastatai, priklausantys pareiškėjai, žymimi indeksais 3I1ž, 2I1m, 4I1ž, kurie yra įteisinti. Neįteisinti ūkinės paskirties pastatai 5I1p (garažas) ir 1I1ž (malkinė) yra po vienu stogu su įteisintais ūkiniais pastatais 3I1ž, 2I1m, 4I1ž ir faktiškai sudaro su jais vieną statinį.
3. Pareiškėja paaiškino, jog atsižvelgdama į tai, kad prašymas išduoti statybos leidimą 2018 metais buvo atmestas tuo pagrindu, jog nėra žemės sklypo bendranaudžių A. L. ir B. B. rašytinio sutikimo, pareiškėja kreipėsi į teismą su reikalavimu leisti jai vykdyti savavališkų statinių įteisinimo darbus be žemės sklypo bendranaudžių A. L. ir B. B. sutikimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2388-965/2019 ieškinį tenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-152-730/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.
4. Pareiškėja nurodė, jog kadangi įteisinami nesudėtingi statiniai yra kultūros vertybės teritorijoje, jų įteisinimui (statybai) yra privalomi projektiniai pasiūlymai, taip pat supaprastintas statybos projektas ir statybos leidimas (su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti). Šių statinių supaprastintą statybos projektą parengė E. K. projektavimo įmonė (architektė E. K.). Prieš šį projektą buvo rengiami bei derinami projektiniai pasiūlymai. Tai užtruko nuo 2018 m. iki 2021 m. pabaigos. Buvo atliekamos privalomos visuomenės informavimo ir kitos procedūros pagal teisės aktų pastaraisiais metais pasikeitusius reikalavimus. Projektiniai pasiūlymai buvo suderinti 2021 m. pabaigoje. Juos suderino ir jiems pritarė Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas. Pareiškėjos užsakymu E. K. projektavimo įmonė 2018 m. parengė supaprastintą projektą Nr. 18/01-SPP-BD „Pagalbinio ūkio paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), projektas (savavališkos statybos įteisinimas)“. Projektas, jo aiškinamasis raštas 2021–2022 m. buvo taisomas ir pildomas pagal derinančių institucijų pastabas. Šį projektą pareiškėja (E. K. projektavimo įmonė) kartu su prašymais išduoti statybą leidžiantį dokumentą per informacinę sistemą „Infostatyba“ ir Teritorijų planavimo ir statybos vartus teikė net kelis kartus tikrinti ir derinti.
5. Pareiškėja teigė, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams dėl Neringos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. SRA-100- 2207235701 panaikinimo, jį patikslino 2022 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėja anksčiau nepateikė prašymo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymo termino pratęsimo ar atidėjimo, nes tikėjosi, kad iki 2022 m. lapkričio 1 d. bus išnagrinėta byla administraciniame teisme ir jai nebereikės kreiptis dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Pareiškėja 2022 m. atliko aktyvius veiksmus, siekdama įteisinti statinius, ir sprendimas nebuvo įvykdytas dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, taip pat ir dėl architektės E. K. kompetencijos trūkumo, nes ji neištaisė ar nesugebėjo ištaisyti tikrinančių institucijų pateiktų pastabų projektui. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėjos užsakymu projektą parengusi ir jį koregavusi bei pareiškėjos vardu prašymus dėl statybos leidimo išdavimo teikusi architektė E. K. (E. K. projektavimo įmonė) vienašališkai nutraukė paslaugų teikimą pareiškėjai, nebeatlieka jokių veiksmų, į telefono skambučius bei elektroninius laiškus neatsako. Rašytinė paslaugų teikimo sutartis su E. K. projektavimo įmone nebuvo sudaryta, tačiau akivaizdu, kad ši įmonė vykdė nurodytus projektavimo ir prašymų teikimo veiksmus pareiškėjos vardu.
6. Pareiškėja paaiškino, kad 2021–2022 m. (iki 2022 m. gegužės 1 d.) dėl COVID-19 pandemijos šalyje galiojo valstybės lygio ekstremalioji situacija. Dėl iki 2022 m. gegužės 1 d. buvusių karantino suvaržymų įvairios valstybinės bei savivaldybių įstaigos dirbo tik nuotoliniu būdu ir interesantų nepriiminėjo. Tai apsunkino pareiškėjos veiksmus jai siekiant įvykdyti teismo sprendimą, t. y. reikalingų konsultacijų gavimą, projektinės dokumentacijos rengimą, jos derinimą ir kt. Dėl karantino ir pandemijos pareiškėja, kuri yra neįgali ir garbingo amžiaus (83 m.), negalėjo laiku ir tinkamai atlikti būtinų statybos įteisinimo veiksmų.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą prašė prašymą tenkinti. Nurodė, kad visi pareiškėjos teiginiai, kad per pastaruosius metus ji nesugebėjo įteisinti savavališkos statybos dėl objektyvių priežasčių, yra pagrįsti, o pareiškėjos prašomas sprendimo atidėjimo terminas nelaikytinas per ilgu.
8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į prašymą nurodė, kad terminas teismo sprendimui įvykdyti turėtų būti pratęstas tik tuo atveju, jeigu tokios statybos įteisinimas apskritai yra galimas šioje teritorijoje.
9. Suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į prašymą prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad, sprendžiant sprendimo įvykdymo ar išdėstymo klausimą, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra ir šio instituto taikymas siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais.
10. Suinteresuoti asmenys A. L. ir B. B. atsiliepimu į prašymą nurodė, jog su prašymu nesutinka, ir prašė prašymo netenkinti. Nurodė, kad per beveik 10 metų terminą teismo sprendimas nėra įvykdytas nė vienu iš dviejų alternatyvių būdų, nors objektyviai gali ir privalo būti įvykdytas. Jeigu pareiškėja per beveik 10 metų terminą teismo sprendimo neįvykdė vienu iš būdų – negavo statybą leidžiančio dokumento, vadinasi, teismo sprendimas privalo būti vykdomas kitu būdu – šalinant savavališkos statybos padarinius. Be to, pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo termino pratęsimo pasibaigus sprendimo vykdymo atidėjimo terminui. Be to, vien ta aplinkybė, kad pareiškėja atlieka kažkokius veiksmus, siekdama įteisinti savavališkos statybos padarinius, nesudaro pagrindo tęsti teismo sprendimo vykdymo atidėjimą neapibrėžtą terminą daugiau kaip 10 metų, tokiu būdu toleruojant ir teisę pažeidžiančius veiksmus. Pareiškėjos siekiami įteisinti savavališkos statybos padariniai nėra suderinti su Neringos miesto ir jo dalių bendrojo plano sprendiniais, akivaizdžiai jiems prieštarauja. Be to, pareiškėjos savavališkos statybos padarinių įteisinimas prieštarauja Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V13-620 patvirtintu žemės sklypo Neringoje, (duomenys neskelbtini), planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nustatytam žemės sklypo užstatymo tankiui – 6,9 procento. Taigi, objektyviai pareiškėjai nėra galimybės įteisinti savavališkos statybos padarinius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 6 d. nutartimi prašymą tenkino ir atidėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 įvykdymą vienerių metų laikotarpiui nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nuo 2013 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo yra praėję dešimt metų. Vis dėlto vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo pareiškėjos prašymą atmesti. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja atlieka aktyvius veiksmus, siekdama įvykdyti teismo sprendimą, iki teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatyto termino pabaigos – 2022 m. lapkričio 1 d. didžiąja apimtimi atliko veiksmus, reikalingus savavališkos statybos padariniams pašalinti, tačiau statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjai neišduotas dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą atidėti 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymas jau buvo atidėtas kelis kartus, nepaneigia pareiškėjos teisės prašyti atidėti teismo sprendimo vykdymą dėl susiklosčiusių aplinkybių ir teismo teisės tokį prašymą tenkinti, įvertinus nurodytas aplinkybes.
13. Teismas nenustatė, kad teismui patenkinus pareiškėjos prašymą ir atidėjus teismo sprendimo vykdymą bus pažeisti išieškotojos ar kitų suinteresuotų asmenų interesai, jie patirs nepagrįstų nuostolių. Priešingai, prašymą atmetus būtų pažeisti pareiškėjos teisėti interesai, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principai, kadangi, nepaisant to, jog pareiškėja iki teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatyto termino teismo sprendimui įvykdyti pabaigos – 2022 m. lapkričio 1 d. – didesne dalimi yra atlikusi veiksmus, reikalingus savavališkos statybos padarinių įteisinimui, teismo sprendimo negalėdama įvykdyti dėl objektyvių priežasčių – teisminio proceso dėl statinių įteisinimo veiksmų atlikimo be bendraturčių A. L. ir B. B. sutikimo, dėl šalyje nustatytų apribojimų dėl COVID-19 pandemijos (dėl amžiaus ir sveikatos būklės pareiškėja yra priskiriama rizikos asmenų grupei, buvo priversta laikytis griežto karantino taisyklių, dėl ko, akivaizdu, jai buvo suvaržyta galimybė imtis aktyvių veiksmų, atliekant savavališkos statybos darbų įteisinimo procedūras, ir gauti statybą leidžiantį dokumentą), pareiškėjos sveikatos būklės (pareiškėja turi rimtų sveikatos problemų, yra neįgali, jai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis (2019 m. lapkričio 15 d. neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 1242798), 2022 metais teko gydytis ligoninėje) ir amžiaus (pareiškėja yra garbingo beveik 85 metų amžiaus) – būtų įpareigota likviduoti ginčo statinius. Nors suinteresuoti asmenys A. L. ir B. B. nurodė, kad savavališkos statybos įteisinimas nėra galimas, kadangi pareiškėjos parengto projekto sprendiniai neatitinka ir prieštarauja bendrajam planui, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planui, prilygintam detaliajam planui, tačiau minėto statybos projekto atitiktis teisės aktų reikalavimams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo atmesti pareiškėjos prašymą.
14. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja buvo aktyvi, siekė nustatytu terminu įvykdyti teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą, tačiau savavališkos statybos padarinių neįteisino dėl objektyvių aplinkybių, siekiant užtikrinti ginčo šalių bei suinteresuotų asmenų teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, teismas pripažino, kad yra pagrindas atidėti 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo įvykdymą. Atsižvelgęs į tai, kad nėra aiški Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pozicija dėl projektinių sprendinių derinimo, įvertinęs tai, kad tarp proceso dalyvių gali kilti ginčas šiuo klausimu, teismas vertino, kad nurodytas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminas – vieneri metai nuo nutarties įsiteisėjimo laikytinas pagrįstu. Teismas padarė išvadą, kad prašomas pratęsti laiko tarpas yra protingas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
15. Suinteresuoti asmenys A. L. ir B. B. atskiruoju skundu parašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos D. A. A. prašymo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
16. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnį – nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą, egzistavimo fakto. Pirmosios instancijos teismo išvados nebuvo pagrįstos jokiais įrodymais, išskyrus tik pačios bylos baigtimi suinteresuotos pareiškėjos D. A. A. paaiškinimus. Teismo nutartyje nėra nurodoma (detalizuojama), kokius konkrečius aktyvius veiksmus per 2022 m. atliko pareiškėja. Vienintelė pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, įvykusi 2022 m., kuria grindžiamas sprendimo vykdymo atidėjimas, yra architektės E. K. kompetencijos trūkumas ir nebendradarbiavimas su pareiškėja, kuri yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti vertinama kaip išimtinė, sudaranti pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą. Be to, pareiškėja objektyviai negali įteisinti savavališkos statybos padarinių, nes jų įteisinimu būtų pažeidžiami tiek Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano, tiek ir Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniai. Dar vieno papildomo termino suteikimas, atidedant teismo sprendimo vykdymą, iš esmės reikštų savavališkos statybos padarinių toleravimą ir ieškovės, vykdančios įstatymų kontrolę tam tikroje srityje, ar kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimą, neturint tikėtinų garantijų, jog teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimas tikrai pateisinamas.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą laikosi pozicijos, kad skundžiama nutartis turėtų būti palikta nepakeista.
18. Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą pažymėjo, kad visos teismų nutartys, kuriomis pareiškėjai buvo atidėtas sprendimo vykdymas, buvo teisiškai argumentuotos ir motyvuotos ir yra įsiteisėjusios, todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjai iki šiol objektyviai nebuvo galimybės įvykdyti teismo sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ją įteisinant – parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja iki šiol piktybiškai ar tyčia būtų vengusi vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Priešingai, teismas nagrinėdamas bylą pagrįstai nurodė, kad nors nuo 2013 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo yra praėję dešimt metų, vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo pareiškėjos prašymą atmesti, nes per šį laikotarpį pareiškėja atliko daugybę veiksmų. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja buvo aktyvi siekdama įvykdyti teismo sprendimą ir įteisinti savavališką statybą. Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi terminas buvo pratęstas iki 2022 m. lapkričio 1 d. Per šį laiką pareiškėja (E. K. projektavimo įmonė), parengusi supaprastintą projektą Nr. 18/01-SPP-BD „Pagalbinio ūkio paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), projektas“ (savavališkos statybos įteisinimas), tikrinti bei derinti tam, kad būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jį teikė net kelis kartus. Akivaizdu, kad pareiškėja aktyviai siekė įteisinti statinius, tačiau galimai tam trukdo iki galo neištaisyti projekto trūkumai. Akcentuotina, kad sprendimo vykdymo atidėjimas iš esmės nelemia išieškotojui, šiuo atveju Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, jokių realių nuostolių. Išieškotoja net neteikia skundo šioje byloje dėl sprendimo vykdymo atidėjimo termino, o atskirąjį skundą pateikę suinteresuoti asmenys nėra išieškotojai ir tokių reikalavimų už išieškotoją reikšti negali. Pastebėtina, jog teismo sprendimo įpareigojimo prioritetas – savavališkos statybos įteisinimas, o ne objekto nugriovimas, todėl suinteresuotų asmenų teisėti lūkesčiai šiuo atveju negali būti siejami tik su savavališkos statybos padarinių likvidavimu. Duomenų apie tai, kad atidėjus teismo sprendimo vykdymą suinteresuoti asmenys patirs papildomų nuostolių, byloje nėra. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai nurodė, kad statybos projekto atitiktis teisės aktų reikalavimams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl vien suinteresuotų asmenų nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjos parengto projekto sprendiniai neatitinka ir prieštarauja bendrajam planui ar planui, prilygintam detaliajam planui, nesudaro pakankamo pagrindo atmesti pareiškėjos prašymą dėl termino įvykdyti teismo sprendimą atidėjimo. Jei teismas imtųsi vertinti, ar objektyviai yra galimas pareiškėjos savavališkai pastatytų statinių įteisinimas, tai reikštų, kad yra revizuojamas dar 2013 m. lapkričio 12 d. priimtas teismo sprendimas, kuriame ir buvo vertinti savavališkos statybos padarinių šalinimo galimi būdai. Šiuo atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo savo nutartį, atsižvelgė į pareiškėjos jau faktiškai atliktus savavališkai statybai įteisinti veiksmus, įvertino pareiškėjos garbų amžių, sveikatos būklę, duomenis, kodėl iki šiol statybą leidžiantis dokumentas neišduotas, vertino pareiškėjos (atstovės) paaiškinimus, kurie patvirtina, kad su projektuotoja pareiškėjai nebepavyksta susisiekti. Visa tai leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad teismo sprendimas neįvykdytas ne dėl pareiškėjos nesąžiningų veiksmų, o dėl objektyvių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, įskaitant ir ilgą karantino laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
21. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos D. A. A. prašymas ir atidėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 įvykdymas vienerių metų laikotarpiui nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
22. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnį – nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą, egzistavimo fakto.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
23. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams.
24. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
25. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).
26. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011).
27. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 atsakovė D. A. A. įpareigota per 3 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2010 m. gegužė 6 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-100506-00006, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, nuspręsta įpareigoti atsakovę D. A. A. savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti rekonstruoto ūkinio pastato dalis, nugriaunant pristatytus medinę malkinę bei mūrinį garažą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 13 d. Pareiškėjos prašymų pagrindu 2013 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimo įvykdymo terminas buvo atidedamas: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi teismo sprendimo įvykdymas atidėtas iki 2018 m. liepos 1 d.; Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartimi teismo sprendimo įvykdymas atidėtas iki 2018 m. spalio 31 d.; Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi teismo sprendimo įvykdymas atidėtas iki 2021 m. lapkričio 1 d.; Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m, gruodžio 13 d. nutartimi teismo sprendimo įvykdymas atidėtas iki 2022 m. lapkričio 1 d.
28. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad statinių griovimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė), taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011, 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015). Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad buvo atlikti aktyvūs veiksmus, siekant parengianti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nuo 2013 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo yra praėję dešimt metų, vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo pareiškėjos prašymą atmesti, nes per šį laikotarpį pareiškėja: 1) parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą; atliko jo kadastrinius matavimus, kurių pagrindu suformuotas minėtas žemės sklypas; 2) su pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria pareiškėjai išnuomota 0,1597 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 3) buvo parengtas malkinės ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), statybos ekspertizės aktas, nustatytas įmokos už savavališkos statybos įteisinimą dydis – 177,10 Eur; 4) parengtas pagalbinio ūkio paskirties pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos projektas; 5) pareiškėja per „Infostatybą“ pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šis prašymas buvo atmestas, kadangi pareiškėja kartu su prašymu nepateikė žemės sklypo bendranaudžių sutikimo; 6) 2019 m. sausio 24 d. pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu A. L., B. B. dėl leidimo vykdyti savavališkos statybos įteisinimo veiksmus be bendraturčių sutikimo; Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2388-965/2019 pripažino pareiškėjai D. A. A. teisę atlikti jai priklausančių ūkinių pastatų – medinės malkinės bei mūrinio garažo – statybos darbus pagal E. K. projektavimo įmonės 2018 m. parengtą projektą Nr. 18/01-SSP-SA be žemės sklypo bendranaudžių B. B. ir A. L. sutikimo; Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-152-730/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Be to, per laikotarpį, kai 2021 m. lapkričio 9 d. teismo nutartimi terminas buvo pratęstas iki 2022 m. lapkričio 1 d., pareiškėja (E. K. projektavimo įmonė), parengusi supaprastintą projektą Nr. 18/01-SPP-BD „Pagalbinio ūkio paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), projektas“ (savavališkos statybos įteisinimas), tikrinti bei derinti tam, kad būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, teikė net kelis kartus 2021 m. lapkričio 12 d., 2022 m. balandžio 6 d., 2022 m. gegužės 30 d., 2022 m. liepos 14 d., 2022 m. liepos 21 d. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 6 d. teikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams dėl Neringos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. SRA-100-2207235701 panaikinimo, kurį patikslino 2022 m. rugsėjo 26 d.
30. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad tiek ankstesniu, tiek paskutiniu laikotarpiu pareiškėja buvo aktyvi siekdama įvykdyti teismo sprendimą ir įteisinti savavališką statybą, tačiau tam galimai trukdo iki galo neištaisyti projekto trūkumai. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja piktybiškai ar tyčia būtų vengusi iki šiol vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų dėl pareiškėjos nesąžiningumo ar neteisėtų ketinimų ateityje nebevykdyti teismo sprendimo ir nebesiimti veiksmų, kad įteisintų savavališką statybą.
31. Byloje nėra duomenų, kad sprendimo vykdymo atidėjimas šiuo atveju iš esmės lemtų išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ar atskirąjį skundą pateikusiems suinteresuotiems asmenims kokius nors realius nuostolius ar jų interesų pažeidimą. Šiuo atveju tai nėra piniginio pobūdžio išieškojimas, nėra duomenų, kad savavališka statyba keltų pavojų ar kitaip tiesiogiai išieškotojai ar suinteresuotiems asmenims trukdytų ar kenktų ir pan. Pažymėtina, kad išieškotoja net neteikė skundo šioje byloje dėl sprendimo vykdymo atidėjimo termino. Taigi, šiuo atveju dar kartą atidėjus terminą įvykdyti teismo sprendimą pareiškėjai nėra suteikiamas nepagrįstas pranašumas prieš išieškotoją ar suinteresuotus asmenis. Sprendimo vykdymo atidėjimas jokia apimtimi neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą.
32. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, statybos projekto atitiktis teisės aktų reikalavimams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, byloje nėra duomenų – kompetentingų institucijų išvadų ar teismo sprendimo, kad šiuo atveju apskritai nėra galimybės įteisinti savavališką statybą.
33. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į pareiškėjos jau atliktus veiksmus siekiant įvykdyti teismo sprendimą ir įteisinti savavališką statybą, šalių bei suinteresuotų asmenų teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat į kitas objektyvias nepalankiai pareiškėjai susiklosčiusias aplinkybes (COVID-19 pandemiją, pareiškėjos amžių, sveikatos būklę, projektą rengusios architektės kompetenciją ir kt.) pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 įvykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.