Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti J. įmonė „J.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti netiesioginį ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Apeliantas nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes į teismą netiesioginiu ieškiniu jis kreipėsi ne kaip bankrutavusios individualios įmonės savininkas, bet kaip kreditorius, todėl ieškinys negali būti laikomas tapačiu.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teisme

9. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2022 m. balandžio 14 d. kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį, per Elektroninių paslaugų portalą įkelto dokumento kortelės išrašą ir 2022 m. balandžio 14 d. elektroninio laiško kopiją, kuriuo bankroto administratoriui apeliantas išsiuntė kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį.

10. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

11. Įvertinęs atskirajame skunde keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima su atskiruoju skundu pateiktus apelianto įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, ir jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

13. J. įmonei „J.“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. galiojant ĮBĮ. Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas ĮBĮ, priskiria kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką, darytina išvada, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas (kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas prilyginamas jų tvirtinimo procedūrai) turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1330-585/2020).

14. Apeliantas nurodė, jog teismui kartu su ieškiniu pateikė kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu jis tapo bankrutuojančios individualios įmonės kreditoriumi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pateiktą ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pasisakant dėl šių aplinkybių pažymėtina, kad: pirma, iš prie ieškinio, kuris buvo teiktas Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-2077-866/2022 matyti, kad prie jo nebuvo teikta 2022 m. balandžio 14 d. kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartis; antra, minėta sutartis yra teikiama kartu su atskiruoju skundu; trečia, iš teiktų įrodymų matyti, kad ji 2022 m. balandžio 14 d. buvo teikta į civilinę bylą B2-302-340/2022, t. y. į individualios J. įmonės „J.“ bankroto bylą (dokumento registracijos Nr. DOK-14590).

15. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai per teismo nustatytą laiką turi teisę perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, o ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal bankrutuojančios įmonės apskaitos dokumentus, sudaro įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditoriai turi teisę bankroto proceso metu perleisti savo reikalavimus, patvirtintus teismo, kitiems kreditoriams ar asmenims (ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis, CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisės perleidimas tvirtinamas teismo, atliekant kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimo procesinį veiksmą (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimo teisės perleidimas tvirtinamas teismo, atliekant kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimo procesinį veiksmą vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1246-781/2020). Nors teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, nebeatlieka skolininko bankroto byloje anksčiau patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, tačiau įvertina, ar reikalavimas (jo dalis) perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1356-330/2017).

17. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai) teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teismas, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes, perimant materialiąsias civilines subjektyvines teises, perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014; 2016 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-969/2016; kt.).

18. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad J. J. į individualios J. įmonės „J.“ bankroto bylą Nr. B2-302-340/2022 pateikė jo nurodytą kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį, kuri sudaryta 2022 m. balandžio 14 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-14590), tačiau nurodytoje bankroto byloje nėra priimta nutartis dėl kreditorių sąrašo patikslinimo ar kreditorinių reikalavimų patikslinimo. Taigi, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, negalima konstatuoti, kad J. J. ieškinio pateikimo ginčo byloje teismui metu (2022 m. balandžio 19 d.) buvo bankrutavusios individualios įmonės kreditorius. Ieškovas J. J. nepateikė įrodymų, kad jis yra J. įmonės „J.“ kreditorius, kurio reikalavimas patvirtintas įmonės bankroto byloje. Tokių aplinkybių taip pat nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos ginčo rezultatui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovas J. J. ne kartą siekė savo teisių realizavimo teismine tvarka, tačiau tokią savo teisę realizavo netinkamai (žr. ir išaiškinimus pateiktus Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-4-798/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-3-790/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-267-912/2022 – ieškovas, siekdamas pareikšti netiesioginį ieškinį, turėjo pateikti teismui duomenų, kad jis yra ir bankrutavusios individualios savininkas, ir kreditorius, kurio reikalavimas patvirtintas įmonės bankroto byloje. Ieškovas nepateikė teismų nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, todėl neturi teisės pareikšti netiesioginį ieškinį savo bankrutavusios įmonės vardu; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1195-781/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-763-781/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-152-798/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-147-330/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-140-236/2021).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.