Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. J. 2022 m. vasario 10 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo J. J. ieškinį atsakovui VĮ Vilniaus universitetui dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – bankrutavusi individuali J. įmonė „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsisakymo priimti ieškinį tuo pagrindu, kad paduotas ieškinys tapatus anksčiau kitoje byloje paduotam, bet nepriimtam ieškiniui

8. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai atsisakė pirmosios instancijos teismas priimti netiesioginį ieškinį, kurį įmonės skolininkui pareiškė bankrutavusios individualios įmonės savininkas, ar ne.

9. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, nes tapataus ieškinio priėmimo klausimas išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškiniai tapatūs, skiriasi tik ieškinio surašymo data. Dėl aplinkybių, susijusių su ieškinių tapatumu, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, tik pažymi, kad tai yra pagrindas atsisakyti priimti antrą kartą paduotą tapatų ieškinį. Neatsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas toliau šioje nutartyje pasisako dėl ieškovo, kaip bankrutavusios individualios įmonės savininko, teisės paduoti netiesioginį ieškinį.

Dėl ieškovo, kaip bankrutavusios individualios įmonės savininko, teisės pareikšti netiesioginį ieškinį vertinimo

10. Netiesioginis ieškinys reglamentuotas CK 6.68 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.

11. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, t. y. kitoje byloje pateikto išaiškinimo, kad individualios įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, savininkas teises gali ginti ne tik atsikirsdamas į jam bei įmonei reiškiamus reikalavimus bankroto byloje, bet taip pat ir turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį individualios įmonės interesais ir tokia procesine forma ginti šios įmonės teises, jeigu to nedaro įmonės bankroto administratorius (CK 6.68 straipsnis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-445/2011).

12. Pastebėtina, kad nurodytoje civilinėje byloje, kurioje priimta nutartimi remiasi apeliantas, spręstas ne išimtinai bankrutuojančios individualios įmonės savininko teisės reikšti netiesioginį ieškinį klausimas, bet bylos teismingumo klausimas, t. y. procesinis klausimas, kokiame teisme turėtų būti nagrinėjama byla pagal pareikštą ieškinį. Be to, nors aptariamoje nutartyje nebuvo tiesiogiai įvardyta, bet iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad netiesioginį ieškinį pareiškęs bankrutavusios individualios įmonės „Talka“ savininkas buvo tos įmonės bankroto byloje patvirtintas jos kreditoriumi nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 28 d., vėliau – nuo 2014 m. spalio 28 d. (civilinė byla Nr. B2-7-413/2021). Taigi, kitoje byloje, kurioje priimta teismo nutartimi remiasi apeliantas, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties priėmimo metu bankrutuojančios individualios įmonės savininkas, reiškęs netiesioginį ieškinį, buvo taip pat ir tos bankrutuojančios įmonės kreditorius. Nagrinėjamos bylos aplinkybės kitokios, nes ieškovas nėra likviduojamos individualios įmonės kreditorius.

13. Įvertinęs šios nutarties 12 punkte aptartas kitos civilinės bylos, kuria remiasi ieškovas, aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartyje nesuformuluotas precedento galią turintis išaiškinimas, jog bankrutuojančios individualios įmonės savininkas turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, nepaisant to, yra jis tos įmonės kreditorius ar ne.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020).

15. Netiesioginio ieškinio instituto taikymas pasižymi tam tikra specifika – šiuo teisių gynimo būdu teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama specialiam subjektui – kreditoriui, kurio materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra tai, kad jis siekia, jog tokiu, nors ir netiesioginiu būdu, būtų įmanoma patenkinti jo paties neabejotiną bei vykdytiną reikalavimą. Bankrutuojančios (bankrutavusios) individualios įmonės savininkas, nors yra subsidiariai atsakingas už šios įmonės skolas, bet jo su bankrutuojančia (bankrutavusia) individualia įmone nesieja prievolinis teisinis santykis CK 6.1 straipsnio prasme. Taigi bankrutuojančios (bankrutavusios) individualios įmonės savininkas nėra specialus subjektas, kuriam pagal CK 6.68 straipsnį suteikta teisė reikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu, atitinkamai tokį ieškinį reiškiantis individualios įmonės savininkas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu CPK 5 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-73-313/2022, 37 punktas).

16. Teisę pareikšti netiesioginį ieškinį ieškovas grindžia tuo, kad jis yra bankrutavusios individualios įmonės savininkas. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovo, kaip bankrutavusios individualios įmonės savininko, subsidiariai atsakingo už šio juridinio asmens prievoles, statusas, nors ir suponuoja jo materialiojo teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi turėjimą bei teikia pagrindą jam dalyvauti bankroto byloje kaip bendraatsakiui, tik dėl šių priežasčių savaime, be būtinosios su subjektiškumu susijusios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – būti ir individualios įmonės kreditoriumi, nėra pakankama prielaida kvalifikuoti jį kaip subjektą, kuris turi CK 6.68 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą pareikšdamas netiesioginį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-73-313/2022, 42 punktas).

17. Lietuvos apeliacinis teismas suformulavo taisyklę, pagal kurią netiesioginiam ieškiniui bankrutuojančios individualios įmonės vardu pareikšti neužtenka aplinkybės, kad tokį ieškinį teikia individualios įmonės savininkas, jeigu jis nepateikia įrodymų, jog yra šios bankrutuojančios įmonės kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę (CK 6.68 straipsnio 1 dalis). Nesant nurodytos įstatyme nustatytos sąlygos, netiesioginis ieškinys negali būti pareikštas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-147-330/2021). Taigi ieškovas, siekdamas pareikšti netiesioginį ieškinį, turėjo pateikti teismui duomenų, kad jis yra ir bankrutavusios individualios savininkas, ir kreditorius, kurio reikalavimas patvirtintas įmonės bankroto byloje. Ieškovas nepateikė teismų nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, todėl neturi teisės pareikšti netiesioginį ieškinį savo bankrutavusios įmonės vardu.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį.