Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutavusios J. individualios įmonės „J.“ vardu atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar apskųsta teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti netiesioginį ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.

9. Iš apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad ieškovo ieškinį buvo atsisakyta priimti vadovaujantis dviem CPK nurodytiems pagrindais – kaip ginčą, kuris nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ir yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu <...> (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).

11. Atskirajame skunde ieškovas, bandydamas paneigti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo pagrįstumą, nurodo, kad egzistuoja visos sąlygos netiesioginio ieškinio pateikimui, ir remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020, kuriame išvardintos šios sąlygos.

12. Netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos įtvirtintos CK 6.68 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.

13. Kasacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas.

14. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovas detaliai aprašo kiekvienos anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jo dėstomi argumentai nesuteikia teisinio pagrindo konstatuoti apskųstos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 apibrėždamas netiesioginio ieškinio pateikimo sąlygas, nebuvo analizavęs specifinės situacijos, o būtent – netiesioginio ieškinio pateikimo galimybė bankrutavusios (bankrutuojančios) individualios įmonės buvusio savininko šios įmonės vardu. Šiuo klausimu yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-147-330/2021. Minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas suformulavo taisyklę, pagal kurią netiesioginio ieškinio pareiškimui bankrutuojančios individualios įmonės vardu neužtenka aplinkybės, kad tokį ieškinį teikia individualios įmonės savininkas, jeigu jis nepateikia įrodymų, jog yra šios bankrutuojančios įmonės kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę (CK 6.68 straipsnio 1 dalies nuostata); nesant šios įstatyme nustatytos sąlygos, netiesioginis ieškinys negalimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, padarė išvadą, kad nustačius, jog J. J. nėra tinkamas subjektas reikšti netiesioginį ieškinį bankrutavusios J. įmonės „J.“ vardu, pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškovo netiesioginį ieškinį, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad cituojama nutartis buvo priimta būtent ieškovo, kaip bylos dalyvio, atžvilgiu. Teismui pateiktame atskirajame skunde ieškovas neįrodė, kad atitinka anksčiau nurodytą kriterijų, suteikiantį jam teisę bankrutavusios įmonės vardu reikšti netiesioginį ieškinį.

15. Šiai išvadai neturi įtakos ieškovo argumentai, kad jis yra bendraatsakovis ir turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, bei nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-445/2011. Akivaizdu, kad Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtos ir šios bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), kiek tai susiję CK 6.68 straipsnio normos taikymu, yra skirtingi. Civilinėje byloje Nr. 2-445/2011 netiesioginį ieškinį reiškiantis asmuo turėjo patvirtintą finansinį reikalavimą bankroto byloje; nagrinėjamu atveju tokio fakto nėra. Be to, nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-445/2011 pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai buvo susiję su civilinės bylos teismingumu, o ne išimtinai su bankrutuojančios individualios įmonės savininko teise reikšti netiesioginį ieškinį.

16. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. esant įsiteisėjusiam teismo ar arbitražo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu <...>. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad ieškovas 2020 m. spalio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė iš atsakovės įmonei priteisti 101 750,76 Eur: 62 149,52 Eur baudą, 17 845,14 Eur už medžiagas, 547,63 Eur už nuomą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4100-603/2020). Analogiški reikalavimai yra pareikšti ir nagrinėjamoje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovo pateiktą netiesioginį ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Vienas iš tokio teismo procesinio sprendimo priėmimo motyvų buvo ieškovo teisės teikti netiesioginį ieškinį bankrutavusios įmonės vardu neturėjimas. Teismas nurodytoje nutartyje išaiškino ieškovui, kad atsisakymas priimti ieškinį (ieškinio laikymas nepaduotu ir jo grąžinimas jį padavusiam asmeniui) neužkerta kelio ieškovui pareikšti teismui naują, CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį. Inicijuodamas nagrinėjamą bylą, ieškovas nėra įrodęs subjektinės teisės reikšti netiesioginį ieškinį įgijimo.

17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai įvertino ginčo klausimo aplinkybes ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.