Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo J. J. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo pateiktą netiesioginį ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

8. Teisės į veiksmingą teisminę gynybą principas civiliniame procese atsispindi CPK 5 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Taigi, CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi prielaidos tam, kad atsirastų asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020).

9. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019). Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019). Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos.

10. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, nėra nagrinėtinas teismuose (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).

11. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ieškovas siekia pareikšti netiesioginį ieškinį savo individualios įmonės vardu, prašydamas priteisti šiai įmonei iš atsakovės įsiskolinimą už rangos sutarties pagrindu atliktus darbus, pagal šią sutartį mokėtinus delspinigius ir baudą, atlyginti darbams užbaigti įgytų statybinių medžiagų vertę, taip pat sumokėti už pagalbinio inventoriaus ir pastolių nuomą. Grįsdamas savo teisę pareikšti tokio pobūdžio ieškinį, ieškovas nurodė, kad jo įsteigta individuali įmonė yra likviduojama dėl bankroto, todėl jis, kaip šios įmonės savininkas, kuris yra subsidiariai atsakingas už įmonės skolas, turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Šios aplinkybės, ieškovo vertinimu, suteikia jam pagrindą reikšti netiesioginį ieškinį likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės vardu jos kreditoriams. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokia ieškovo pozicija sutikti nėra pagrindo.

12. Asmens teisė pareikšti netiesioginį ieškinį kito asmens vardu yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad aptariamo instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015), o pagrindinė ypatybė yra ta, kad teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007). Taigi, netiesioginiu ieškiniu kreditoriui suteikiama teisė pareikšti ieškinį asmeniui, su kuriuo jo nesieja kreditoriniai santykiai – skolininko skolininkui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008).

13. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas netiesioginio ieškinio ypatybes, nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik tuo atveju, kai egzistuoja visos būtinosios įstatyme nustatytos sąlygos. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022).

14. Plėtodamas praktiką dėl netiesioginio ieškinio instituto taikymo, kasacinis teismas vienoje iš naujausių savo nutarčių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022) išaiškino, kad šis institutas yra išimtinis, specialiam subjektui – kreditoriui (prievoliniuose teisiniuose santykiuose su skolininku, už kurį reiškia ieškinį, dalyvaujančiam asmeniui) suteikiamas jo teisių gynimo būdas, kuris, kaip civiliniame procese galiojančio dispozityvumo principo išimtis, aiškintinas ir taikytinas itin siaurai. Kasacinis teismas šioje nutartyje nurodė, kad bankrutavusios individualios įmonės savininko, subsidiariai atsakingo už šio juridinio asmens prievoles, padėtis, nors ir suponuoja jo materialiojo teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi turėjimą bei teikia pagrindą jam dalyvauti bankroto byloje kaip bendraatsakoviui, vien dėl šių priežasčių savaime, be būtinosios su subjektiškumu susijusios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – būti ir individualios įmonės kreditoriumi – egzistavimo, nėra pakankama prielaida kvalifikuoti jį kaip subjektą, kuris turi CK 6.68 straipsnyje nustatytą teisę kreiptis į teismą pareikšdamas netiesioginį ieškinį. Atitinkamai atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kasacinis teismas konstatavo, kad netiesioginį ieškinį reiškiantis individualios įmonės savininkas (nesantis šios įmonės kreditoriumi) negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu CPK 5 straipsnio 1 dalies prasme.

15. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovo įsteigtai individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas atmetė įmonės pateiktą atskirąjį skundą dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų taip pat matyti, kad ieškovas buvo pareiškęs jo įsteigtos įmonės bankroto byloje prašymą patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi netenkino šio ieškovo prašymo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, ieškovo kreditoriniai reikalavimai jo individualiai įmonei, kurios vardu jis reiškia ieškinį šioje byloje, nebuvo patvirtinti, todėl ieškovas nėra laikomas šios įmonės kreditoriumi. Ieškovo ieškinyje ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis, kaip bankrutuojančios individualios įmonės savininkas, yra subsidiariai atsakingas už jos prievoles ir turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, kaip minėta pirmiau, kasacinio teismo praktikoje nėra pripažįstamos pakankamomis siekiant įgyti teisę kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu šios įmonės kreditorių atžvilgiu. Todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas neįrodė savo teisinio suinteresuotumo reikšti netiesioginį ieškinį likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ vardu ir jo pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, pritaikė aktualias teisės aktų nuostatas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktą netiesioginį ieškinį. Atskirajame skunde ieškovas nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo reikšti tokio pobūdžio reikalavimus ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Dėl šios priežasties ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.