Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Zinos Mickevičiūtės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-504/2018 pagal ieškovės G. N. patikslintą ieškinį atsakovams L. K. ir J. K., trečiajam asmeniui Rokiškio rajono 3-ojo notaro biuro notarei V. V. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir nekilnojamojo turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė G. N. patikslino pradinės ieškovės Z. V. pareikštą ieškinį atsakovams L. K., J. K. ir prašė nutraukti Z. V. su atsakove L. K. 2016 m. vasario 25 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, grąžinti ieškovei nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pagal 2016 m. vasario 25 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Z. V. (rentos gavėja) atsakovei L. K. (rentos mokėtoja) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (su atsakovu J. K.) perleido butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė (rentos mokėtoja) įsipareigojo teikti Z. V. (rentos gavėjai) iki jos gyvos galvos tokias materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: aprūpinti gyvenamąja patalpa, maitinti, nupirkti už rentos gavėjo pensiją maistą, vaistus, pristatyti į namus, aprūpinti apranga bei drabužiais. Esant reikalui, prižiūrėti ir slaugyti, nuvežti į gydymo įstaigą.Po sutarties sudarymo atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų. Pati Z. V. savo lėšomis apmokėjo buto komunalinius mokesčius, pirkosi maistą, vaistus. Susitvarkyti buityje dažniau padėjo kaimynės. 2017 m. vasario pradžioje Z. V. sunkiai susirgus, atsakovė ja nesirūpino, neiškvietė medicininės pagalbos.Z. V. iš atsakovės tikėjosi kitokio sutarties vykdymo, t. y. nuolatinės priežiūros, visiško materialinio išlaikymo, tačiau atsakovė tokio išlaikymo neteikė. Dėl atsakovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, buvo pažeisti Z. V. teisėti lūkesčiai ir interesai, prarastas pasitikėjimas atsakove, todėl atsakovė ginčo sutartį pažeidė iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.217 straipsnis) ir ieškovė (Z. V. įstatyminė įpėdinė) turi teisę reikalauti nutraukti sutartį bei grąžinti nekilnojamąjį turtą.

Atsakovai L. K. ir J. K. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.Nurodė, kad vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir Z. V. niekuomet neišsakė jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo netinkamumo. Reikalavimo dėl buto grąžinimo ieškovei tenkinimas nėra galimas, nes butas jai niekada nepriklausė, be to negalėtų priklausyti ir paveldėjimo teisės pagrindais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės G. N. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovams po 300 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti ir 9,73 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.Teismas nurodė, kad po sutarties sudarymo, Z. V. ir toliau liko gyventi bute, kurį pagal sutarties 5.2 punktą buvo perdavusi atsakovei L. K. ir jos sutuoktiniui nuosavybėn. Nėra jokių duomenų, kad už naudojimąsi butu Z. V. rentos mokėtojai būtų teikusi kokį nors atlygį, tad laikytina, kad L. K. vykdė sutartinį įsipareigojimą neatlygintinai aprūpinti rentos gavėją gyvenamąją patalpa. Teismas pasisakė, kad iš liudytojų parodymų matyti, jog atsakovai lankė Z. V., parūpindavo maisto produktų, padėjo prižiūrėti jai suteiktą pagal sutartį gyvenamąjį plotą - butą. Iš VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pateiktos Paciento valios pareiškimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų matyti, kad Z. V. yra nurodžiusi, kad informacija apie jos buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnoze, prognozes ir gydymą gali būti teikiama L. K.. Atsakovė domėjosi, kokia jos pagalba reikalinga Z. V.. Atsakovai teismui pateikė jų turimus Z. V. medicininius dokumentus. Iš to darytina išvada, kad atsakovai rūpinosi Z. V. sveikatos priežiūra, teikė jai reikalingą pagalbą šioje srityje.Nustatė, kad rentos gavėja Z. V. pati sugebėjo tvarkytis butą, nueiti į parduotuvę ir nusipirkti reikalingų produktų, atsakovų padedama, nuvykti aplankyti šeimos draugą V. D., nuvykti į atsakovų sodą. Iš to darytina išvada, kad Z. V. buvo pakankamai geros sveikatos ir jai nuolatinė kito asmens priežiūra nebuvo būtina. Sutarties šalys nebuvo susitarę, kad rentos mokėtojas teiktų Z. V. visišką materialinį išlaikymą.Teismas sprendė, kad nėra jokių duomenų, kad rentos gavėja Z. V. po sutarties sudarymo, nebūtų gavusi jai reikalingų kasdienių paslaugų, kad rangos mokėtojas būtų neužtikrinęs jai reikalingos priežiūros, aprūpinimo maisto produktais, gyvenamąja patalpa, esant reikalui, nenuvežęs į gydymo įstaigą, tad konstatuoti, kad rentos mokėtojas yra iš esmės yra pažeidęs sutartį, teismas neturi pagrindo.Pažymėjo, kad Z. V. mirus, jos procesinių teisių perėmėja G. N. teikė patikslintą ieškinį, kuriuo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo nebeginčijo, palaikė tik patikslintame ieškinyje jos suformuluotus galutinius reikalavimus, tad teismas dėl sutarties sudarymo aplinkybių nepasisako. Ieškovė nebuvo buto savininkė, tad net ir nutraukus sutartį, nebūtų galimas minėto buto perdavimas nuosavybėn ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė G. N. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį pilnai tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Teismas rėmėsi iš esmės tik atsakovų paaiškinimais ir atsakovų liudytojų parodymais. Teismas ištyrė ir įvertino ne visus įrodymus, kuriuos pateikė ieškovė, ir nurodytas aplinkybes. Visiškai neįvertino liudytojų R. G., I. B., R. B. parodymų, taip pat R. G., J. A. V., N. R., V. B., V. N. dalies parodymų bei ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtino, kad atsakovai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Teigia, kad teismas neįvertino bylos įrodymų visumos.Teigia, kad pradiniame ieškinyje pareikštas reikalavimas panaikinti ginčo sutartį, nors ir suformuluotas kitaip, tačiau grindžiamas CK 6.464 straipsnio 2 dalimi ir pagal faktines ieškinyje išdėstytas aplinkybes Z. V. ieškinys turėtų būti vertinamas kaip reikalavimas nutraukti ginčo sutartį. Pradinės ieškovės teisių perėmėja ieškovė G. N. papildė ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovė žinojo mirusiosios valią ir ją gerbdama, gynė jos teises teisme, palaikydama ieškinio reikalavimus ir prašydama nutraukti ginčo sutartį dėl to, kad atsakovai netinkamai vykdė Z. V. priežiūrą, kaip tai įsipareigojo pagal sutartį ir tokiu būdu Z. V. apgavo.Mano, kad rentos gavėjo valia turi būti esminis ir lemiamas kriterijus sudarant ar nutraukiant tokio pobūdžio sutartį. Teismas turėjo itin atidžiai vertinti liudytojų parodymus, kadangi kiekvieną iš ginčo šalių palaikantys liudytojai įrodinėjo priešingas aplinkybes. Liudytojai V. N., R. G., I. B., R. G., notarė V. V. tiesiogiai bendravo su Z. V., todėl patvirtina jos pačios valią nutraukti sutartį. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovė L. K. tinkamai prižiūrėjo Z. V. pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad rentos mokėtoja vykdė tik epizodišką priežiūrą. Z. V. nurodytas aplinkybes, kad ji atsakovų yra netinkamai prižiūrima, patvirtina jos artimiausių kaimynų liudytojų: R. B., V. B., N. R., R. G. parodymai. Mano, kad teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovų paaiškinimus, kad atsakovė Z. V. 2016 m. lankydavo po du, kartais po tris kartus per dieną. Nei viena liudytoja apklausta kaimynė to nepatvirtino. Bylos rašytinė medžiaga paneigia atsakovo J. K. parodymus, kurio teigimu, 2016 m. atsiskaitymo knygeles už buto komunalinius patarnavimus pildė jis. Šie rašytiniai įrodymai teismo liko neįvertinti, nors jie patvirtina aplinkybes, kad Z. V. pati savo jėgomis ir lėšomis mokėjo visas buto komunalines, eksploatacines paslaugas ir už buto sienų remontą. Pati rentos gavėja rūpinosi rentos mokėtojams nuosavybės teise perduoto buto išlaikymu ir remontu, o ne priešingai.Pažymi, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis pagal savo esmę yra tęstinio pobūdžio ir turi būti tinkamai vykdoma per visą sutarties galiojimo laiką iki rentos sutarties pabaigos. Nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinamos aplinkybės nuo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo iki ieškinio priėmimo dienos. Teismas visiškai nenagrinėjo, kokiu būdu atsakovai vykdė įsipareigojimą Z. V. prižiūrėti jai susirgus, slaugyti, nuvežti į gydymo įstaigą. Atsakovė teigdama, kad tinkamai prižiūrėjo Z. V. jai susirgus, privalėjo tai įrodyti.Atkreipia dėmesį, kad teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, nes šioje byloje buvo sprendžiamas nuomos ir subnuomos, o ne rentos teisinių santykių nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo.Teigia, kas skundžiamas teismo sprendimas nevisiškai atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų reikalavimus. Teismas nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė tam tikrus įrodymus, kas neatitinka CPK 270 straipsnio 1, 4 dalyse nurodytų reikalavimų, keliamų motyvuojamajai teismo sprendimo daliai, visiškai nepasisakė ir nevertino ieškovės G. N. teismo posėdyje duotų paaiškinimų, liudytojų R. G., I. B., R. B. duotų parodymų.Nurodo, kad pagal nurodytą ieškinio dalyką, nepaisant to, kad netenkintas pirmasis ieškinio reikalavimas, teismas privalėjo argumentuotai, remiantis įstatymo normomis, pasisakyti, kodėl turtas negali atitekti įstatyminei Z. V. paveldėtojai G. N., nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Ieškovė yra įstatyminė Z. V. įpėdinė, todėl ji perėmė ne tik pastarosios procesines teises bet ir materialinį teisinį reikalavimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai L. K., J. K. prašo ieškovės G. N. apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad nors ieškovė prašė nutraukti Z. V. su atsakove sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, tačiau byloje nėra jokio ginčo, jog Z. V. ginčijamą išlaikymo iki galvos sutartį sudarė savo valia.Pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties tinkamo vykdymo, visų pirma reikia išanalizuoti pačią šalių pasirašytą išlaikymo iki galvos sutartį ir išsiaiškinti, kokias pareigas atsakovė pagal šią sutartį turėjo. Ji vykdė absoliučiai visas šioje sutartyje numatytas pareigas, o pati Z. V. niekuomet neišsakė atsakovams jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo netinkamumo.Akcentuoja, kad aprūpino Z. V. gyvenamąja patalpa. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad ši pareiga būtų vykdoma netinkamai. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad Z. V. pati savo jėgomis ir lėšomis mokėjo visas buto komunalines, eksploatacines paslaugas, rūpinosi buto išlaikymu ir remontu, neturi jokios teisinės reikšmės. Atsakovė sutartimi neįsipareigojo pildyti komunalinių knygelių ar apmokėti savo lėšomis visų komunalinių mokesčių. Taip pat absoliučiai tinkamai vykdė ir kitas sutartyje rentos mokėtojui numatytas pareigas. Jokie atsakovės su Z. V. sudarytos ginčo sutarties pažeidimai nebuvo nustatyti.Pažymi, kad atsakovė pastoviai prižiūrėjo ir rūpinosi Z. V., patvirtino ir liudytojai S. K., Z. V. šeimos draugas V. D., A. P., J., K. K., ir pati ieškovė.Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą prižiūrėti ir slaugyti Z. V., kadangi iš bylos duomenų aiškiai matyti, kad Z. V. nuolatinė priežiūra ir slauga iki jai patenkant į ligoninę nebuvo reikalinga. Z. V. patekus į ligoninę, atsakovė lankėsi ligoninėje, teiravosi ar nėra reikalinga kokia nors pagalba, tačiau ieškovė atsakovei bendrauti su Z. V. neleido. Ji kreipėsi į VŠĮ Rokiškio rajono ligoninę pranešdama, jog pagal Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį yra įsipareigojusi šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis teikti rentą Z. V.. Buvo dedamos visos pastangos rūpintis Z. V., jai esant gydymo įstaigoje, tačiau šias atsakovės pastangas ribojo pati ieškovė.Atkreipia dėmesį, kad būtent ieškovė, ginčydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, privalėjo įrodyti, kad atsakovė ją iš esmės pažeidė. Apeliantė teigdama priešingai, bando jai tenkančią įrodinėjimo naštą perkelti atsakovei.Taip pat pažymi, kad Z. V. palikimą priėmė ne tik ieškovė, tačiau ir atsakovė pagal Z. V. 2015 m. gruodžio 8 d. jai surašytą testamentą. Testamentu buvo paliktas butas bei šiame bute esantys baldai ir namų apyvokos reikmenys. Akivaizdu, jog netgi panaikinus ginčijamą sutartį, toks sprendimas neturėtų teisinės reikšmės, kadangi tokiu atveju ginčo butas atitektų atsakovei pagal Z. V. surašytą testamentą. Be to, tai, kad ieškovė yra pripažinta procesine Z. V. teisių perėmėja jokiu būdu nereiškia, kad ji savaime tampa Z. V. materialinių teisių perėmėja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalies). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovės apeliacinio skundo argumentų.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygų tinkamo vykdymo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo.Iš šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog 2016 m. vasario 25 d. Z. V. (rentos gavėja) ir atsakovė L. K. (rentos mokėtoja) sudarė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (toliau ir – sutartis), kuria rentos gavėja perdavė rentos mokėtojai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėn, o rentos mokėtoja priėmė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartis ir jos pagrindu nuosavybės teisės perėjimas atsakovams įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Taip pat įregistruotas uzufruktas rentos gavėjai. Sutartimi rentos mokėtoja įsipareigojo teikti rentos gavėjai iki gyvos galvos tokias materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: aprūpinti gyvenamąja patalpa, maitinti, nupirkti už rentos gavėjo pensiją maistą, vaistus, pristatyti į namus, aprūpinti apranga bei drabužiais, esant reikalui, prižiūrėti ir slaugyti, nuvežti į gydymo įstaigą (sutarties 6.1 punktas). Po sutarties sudarymo rentos gavėja ir toliau gyveno tame pačiame bute. Ji buvo pakankamai geros sveikatos ir nuolatinė kito asmens priežiūra jai nebuvo būtina, pati sugebėjo tvarkytis butą, nueiti į parduotuvę ir nusipirkti reikalingų produktų. 2017 m. vasario pradžioje Z. V. sveikatos būklė staiga pablogėjo, nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. vasario 24 d. ji gydėsi Rokiškio rajono ligoninėje. Iš ten ieškovė ją parsivežė į savo namus, kur slaugė ir prižiūrėjo. (duomenys neskelbtini) Z. V. mirė. 2017 m. vasario 15 d. rentos gavėja kreipėsi į teismą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo CK 6.464 straipsnio 2 dalies pagrindu. Jos procesinių teisių byloje perėmėja ieškovė G. N. palaikė šį reikalavimą, sandorio sudarymo aplinkybės ginčijamos nebuvo.CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti perduotą nekilnojamąjį daiktą, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Sprendžiant, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus (CK 6.464 straipsnio 2 dalis), atsižvelgtina ne tik į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendruosius esminių sutarties pažeidimų nustatymo kriterijus, bet ir į tokio pobūdžio sutarties ypatumus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymą, skundžiamame sprendime argumentuotai pasisakė dėl kiekvienos rentos mokėtojo pareigos, sudarančios išlaikymo turinį, vykdymo ir visų reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių atitinkamos pareigos vykdymą, vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje ištirtus įrodymus, įrodinėjimą ir įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimų nenustatė, o apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas byloje. Šiame kontekste paminėtini kasacinio teismo išaiškinimai, susiję su įrodinėjimu bei įrodymų vertinimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).Šalių, liudytojų paaiškinimai, komunalinių paslaugų knygelių, kurias Z. V. pildė pati, kopijos patvirtina, kad Z. V. iki 2017 m. vasario mėnesio pradžios buvo pakankamai geros sveikatos, nuolatinė kito asmens priežiūra jai nebuvo būtina. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad Z. V. mėgo apsipirkti, todėl į parduotuvę nusipirkti reikalingų produktų eidavo pati. Pati rentos gavėja iki 2017 m. vasario mėnesio rentos mokėtojų sutarties netinkamu vykdymu, bylos duomenimis, nesiskundė ir atsakovams pretenzijų nereiškė. Priešingai, liudytojų S. K., V. D., A. P., O. J., K. K., R. G. parodymai patvirtina, kad Z. V. buvo patenkinta rentos mokėtojų sutarties vykdymu, buvo aprūpinta maisto produktais, reikalinga pagalba buityje ir priežiūra. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad atsakovų vykdoma priežiūra buvo tik epizodinė. Bylos duomenimis rentos mokėtojos vykdoma priežiūra atitiko rentos gavėjos poreikius, sutarties sąlygas, CK 6.461 straipsnio 1 dalies nuostatas. O apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ir ji nešdavo Z. V. maisto produktų, gamindavo, padėdavo tvarkytis, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrindžia atsakovų sutarties netinkamo vykdymo, kadangi byloje nėra duomenų, jog tokiai savanoriškai ieškovės pagalbai buvo realus poreikis.Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovai, apeliantės nurodomos aplinkybės, kad Z. V. pati mokėjo už buto komunalines paslaugas ir einamas eksploatacines išlaidas, nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamu atveju, kadangi sutartyje nenumatyta, kad šias išlaidas privalo padengti atsakovai. Taip pat nebuvo susitarta dėl visiško materialinio išlaikymo teikimo. Maisto, vaistų pirkimas iš rentos gavėjos pensijos visiškai atitiko sutarties sąlygas. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadoms, kad sutarties galiojimo terminu rentos gavėja šiose srityse negavo to, ko pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kad atsakovai rūpinosi Z. V. sveikatos priežiūra ir teikė jai reikalingą pagalbą šioje srityje. Priešingai nei nurodo apeliantė, iš skundžiamo teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šią sritį įvertino ir dėl to pasisakė. Atsakovų pagalbą sveikatos priežiūros srityje patvirtina byloje esančios VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro Paciento valios pareiškimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų pažymos, vaistinės čekių, medicinos dokumentų išrašų/siuntimų kopijos. Iš vaistinės čekių, prisegtų prie kompensuojamųjų vaistų paso matyti, kad dar 2017 m. sausio 30 d. buvo pirkti vaistai pagal tos pačios dienos receptus. 2017 m. vasario 1 d. Z. V. išrašyti gydytojos siuntimai radiologo, ortopedo – traumatologo, neurologo, kardiologo, reabilitologo, echoskopuotojo, endoskopuotojo konsultacijoms. 2017 m. vasario 3 d. Z. V. sveikata pablogėjo staiga ir apie tai kaimynė R. G. pranešė ieškovei, o ne atsakovei. Apeliantė neneigia, kad ligoninėje atsakovams bendrauti su Z. V., rūpintis ja, neleido. Duomenų, kad Z. V. esant ligoninėje jai buvo reikalinga papildoma slauga, priežiūra, byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsnis). 2017 m. vasario 24 d. atsakovės raštas VšĮ Rokiškio rajono ligoninei, informuojant, kad ji yra rentos mokėtoja, ir prašant suteikti informaciją apie sveikatos būklę ir reikalingą pagalbą, patvirtina atsakovės pastangas rūpintis rentos gavėja ir pastarajai esant gydymo įstaigoje. Apeliantė teisingai nurodo, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra tęstinio pobūdžio ir turi būti tinkamai vykdoma per visą sutarties galiojimo laiką iki rentos sutarties pabaigos. Ta aplinkybė, kad 2017 m. vasario 24 d. ieškovė Z. V. iš ligoninės parsivežė į savo namus, kur ją tris dienas iki mirties slaugė, teisėjų kolegijos nuomone, nepatvirtina atsakovų sutarties netinkamo vykdymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė rentos gavėją vežti į namus, toliau aprūpinti gyvenamąja patalpa ir jai reikalinga priežiūra atsisakė. Tris dienas, kuomet Z. V. buvo ieškovės namuose, atsižvelgiant į tarp šalių kilusį ginčą, atsakovė negalėjo tinkamai vykdyti savo pareigų rentos gavėjai dėl nuo jos nepriklausančių kliūčių, kas nelaikytina, jog atsakovė pažeidė rentos sutartį (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, rentos mokėtoja sutarties vykdymo laikotarpiu, be kita ko ir kilus šalių ginčui, veikė kaip sąžiningas, protingas ir teisingas asmuo. Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad atsakovė teigdama, jog tinkamai prižiūrėjo Z. V. jai susirgus, privalėjo tai įrodyti. CPK 178 straipsnis, reglamentuojantis įrodinėjimo pareigą, nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Todėl, ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo CK 6.464 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu pareiškusi pradinė ieškovė ir jos teisių perėmėja privalėjo įrodyti, kad rentos mokėtoja (atsakovė) iš esmės pažeidžia sutartį, o ne atsakovė įrodinėti, kad ji sutartį vykdo tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė esminio sutarties pažeidimo neįrodė (CPK 12, 178, 185 straipsniai), todėl teisingai ieškovės reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad rentos gavėjo valia nutraukti sutartį turi būti esminis ir lemiamas kriterijus sudarant ir nutraukiant tokio pobūdžio sutartį, o rentos gavėjos valią nutraukti sutartį patvirtina liudytojų V. N., R. G., I. B., R. G., notarės V. V. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais, kadangi jie neatitinka sutarties sąlygų bei CK 6.464 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad nepaisant išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, kaip rentos porūšio, specifikos, jai galioja ir bendrosios sutarčių teisės nuostatos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį – bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalis). Todėl ieškovės įrodinėjamas rentos gavėjos valios pasikeitimas, nesant kitos sutarties šalies sutikimo, savaime nesudaro pagrindo sutarties nutraukimui ir restitucijos taikymui. Pastebėtina ir tai, kad notarei V. V. rentos gavėjai ligoninėje paaiškinus galimybę sutartį nutraukti teisminę tvarka, išduodant įgaliojimą ją atstovausiančiam asmeniui, Z. V. neišreiškė noro išduoti įgaliojimą ieškovei ar patvirtinti kitą dokumentą. Taip pat nepanaikino savo 2015 m. gruodžio 8 d. testamento, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), visus šiame bute esančius baldus ir namų apyvokos reikmenis, paliko atsakovei, ir naujo testamento ieškovės naudai nesudarė.Apeliantė taip pat teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas nevisiškai atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų reikalavimų ir nepakankamai motyvuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme tiesiogiai įtvirtintas reikalavimas pirmosios instancijos teismui, priimant procesinį sprendimą, pateikti jo motyvus, argumentuotai pagrįsti savo išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Civilinio proceso normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Priešingai nei nurodo apeliantė, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino jos argumentus ir paaiškinimus, kuriais ji grindė savo reikalavimus nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir taikyti restituciją, ir savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, nurodė kokiomis materialiosios ir proceso teisės normomis vadovavosi. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš dalies galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nėra aptarti konkretūs visų liudytojų parodymai, tačiau ta aplinkybė nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad visuma byloje pateiktų įrodymų leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas byloje priėmė nepagrįstą sprendimą.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad netenkinęs reikalavimo dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, pirmosios instancijos teismas privalėjo argumentuotai pasisakyti, kodėl turtas negali atitekti įstatyminei Z. V. paveldėtojai ieškovei G. N.. Visų pirma, teismui konstatavus, kad reikalavimas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo yra nepagrįstas, nėra pagrindo spręsti ir restitucijos taikymo klausimą. Antra, tai, kad ieškovė pripažinta procesine Z. V. teisių perėmėja, ji savaime netampa jos materialinių teisių perėmėja. Nagrinėjamu atveju svarbi yra jau minėta aplinkybė, kad 2015 m. gruodžio 8 d. testamentu Z. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), visus šiame bute esančius baldus ir namų apyvokos reikmenis, paliko atsakovei ir šis testamentas bylos duomenimis yra galiojantis. Todėl palikėjos turto pavedėjimas būtų sprendžiamas pagal CK V knygos normas.Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialinės teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą atsakovas J. K. patyrė 600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šias išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šeši šimtai eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.