Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Po sutarties sudarymo atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų. Pati Z. V. savo lėšomis apmokėjo buto komunalinius mokesčius, pirkosi maistą, vaistus. Susitvarkyti buityje dažniau padėjo kaimynės bei ji, dukterėčia ieškovė G. N.. Ji, ieškovė, Z. V. atnešdavo pagaminto maisto, nupirkdavo maisto produktų. Kadangi Z. V. mėgo apsipirkti pati, nupirko jai krepšį su ratukais, kad būtų lengviau parsigabenti prekes.

2017 m. vasario pradžioje Z. V. sunkiai susirgo. Atsakovė ja nesirūpino, neiškvietė medicininės pagalbos. Kaimynės R. G. pagalba Z. V. apie savo sveikatos būklę pranešė ieškovei G. N., kuri iškvietė greitąją pagalbą ir Z. V. buvo paguldyta į Rokiškio ligoninę, kurioje ji gydėsi nuo 2017.02.03 iki 2017.02.24. Iš ligoninės ieškovė Z. V. parsivežė į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur iki mirties, (duomenys neskelbtini), ją slaugė, prižiūrėjo, pirko vaistus. Mirus Z. V., ją palaidojo.

Z. V. iki mirties norėjo pakeisti 2015-12-08 testamentą, kuriuo po savo mirties butą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), visus šiame bute esančius baldus ir namų apyvokos reikmenis palieka L. K.. Dėl to, į ligoninę atvykus notarei V. V., pastaroji paaiškino, kad Z. V. nebėra 2015-12-08 testamente nurodyto buto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl testamento panaikinimas teisinės reikšmės neturi. Butas perleistas L. K. ir J. K. bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir, norint turtą susigrąžinti, reikalinga nutraukti 2016 m. vasario 25 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Z. V. iki mirties pareiškė ieškinį Rokiškio rajono apylinkės teismui dėl 2016 m. vasario 25 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties panaikinimo.

Z. V. iš atsakovės tikėjosi kitokio sutarties vykdymo, t. y. nuolatinės priežiūros, visiško materialinio išlaikymo, tačiau atsakovė tokio išlaikymo neteikė. Dėl atsakovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, buvo pažeisti Z. V. teisėti lūkesčiai ir interesai, prarastas pasitikėjimas atsakove, kuris išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra būtinas, todėl atsakovė ginčo sutartį pažeidė iš esmės (CK 6.217 straipsnis) ir ieškovė (Z. V. įstatyminė įpėdinė) turi teisę reikalauti nutraukti sutartį bei grąžinti nekilnojamąjį turtą.

Pagal įstatyme įtvirtintą sąvokos apibrėžtį, išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi kvalifikuojama tokia sutartis, pagal kurią rentos gavėjas - fizinis asmuo, perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis - rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str. 2 d.). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai, lemiantys šių teisinių santykių reglamentavimo specifiką, yra šie: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma - asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, - ir jo priežiūra (CK 6.461 str. 1 d.).

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai, vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 str. 1 d.). CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-511/2013; 2011-11-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-425/2011).

Rentos gavėja (Z. V.) pareiškė ieškinį ir iki mirties reikalavo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Sutarties pabaigos dėl rentos gavėjo mirties pasekmės priešingos pasekmėms, atsirandančioms nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dėl jos pažeidimo (CK 6.464 str. 2 d.), todėl, rentos gavėjui pareiškus reikalavimą nutraukti sutartį ir mirus dar neišnagrinėjus bylos, sutarties pabaigos pagrindą konstatuoja tik teismas, priimdamas byloje sprendimą. Rentos gavėjui pareiškus ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo rentos mokėtojui iš esmės pažeidus sutartį, rentos gavėjui mirus, sutartis negali būti laikoma pasibaigusia rentos gavėjo mirties pagrindu, kol nebus išspręstas sutarties nutraukimo dėl rentos mokėtojo kaltės klausimas. Tuo atveju, jei reikalavimas nutraukti rentos sutartį būtų atmestas, sutartis būtų laikoma pasibaigusia nuo rentos gavėjo mirties momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-207/2006). Dėl rentos gavėjo, pareiškusio reikalavimą nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti perduotą turtą, materialinių ir procesinių teisių perėmimo galimumo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-05-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-528/2001; 2005- 01-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-21/2005), spręsdamas teisių perėmimo klausimą ir nurodydamas, kad reikalavimas grąžinti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perleistą turtą yra turtinio pobūdžio, todėl gali pereiti įpėdiniams, šiuo atveju Z. V. įstatyminei teisių perėmėjai G. N..

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis LR CK 6.460 - 6.464 straipsniais, LR CPK 5 str., 25 str., 93 str., 98 str., 135 str., ieškovė teismo

prašo:

nutraukti Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) su atsakove L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 25 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti ieškovei G. N. nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

priteisti iš atsakovų solidariai ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus;

Atsakovų nuomone, ieškinio turinys neatitinka pačios Z. V. valios, o yra inspiruotas jos dukterėčios G. N. iniciatyvos. Atsakovai pažymi, jog G. N. Z. V. niekuomet nesirūpino ir niekuomet nepalaikė su ja šiltų santykių. Z. V. netgi yra jų prašiusi, kad nekviestų G. N. į jos, Z. V., laidotuves jos mirties atveju.

G. N. pradėjo Z. V. „rūpintis" tik jai patekus į gydymo įstaigą, turbūt trokšdama jos palikimo. G. N. netgi neleido jiems, atsakovams, su Z. V. gydymo įstaigoje pabendrauti, netgi neleisdavo prie jos prieiti, užstodama ją fiziškai.

Kiek pamena, prieš sudarant sutartį, buvo atėjusios Z. V. ir L. K. kartu. Po to, kai buvo užsakytos pažymos, jos atėjo ir sudarė rangos sutartį. Sudarant sutartį, Z. V. susivokė, kad butą perleidžia, kad L. K. ją išlaikys. Prieš sudarant sutartį, nebuvo galima nuspręsti, kas yra sutarties sudarymo iniciatorius.

Šalių asmeniškai nepažįsta, ir jai nėra žinoma, ar L. K. ir J. K. vykdė savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, ar nevykdė. Anksčiau, t. y. 2015-12-08, Z. V. buvo surašiusi testamentą, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko L. K..

2017-02-06 buvo iškviesta į ligoninę pas Z. V.. Prašė nuvykti G. N., kuri ir nusivežė į ligoninę. Z. V. pareiškė, kad norėtų butą po mirties palikti giminaitei G. N.. Ji paaiškino, kad Z. V. perleido butą L. K. ir J. K. jų nuosavybėn, o jie įsipareigojo ją išlaikyti. V. pareiškus, kad K. ją prastai prižiūri, paaiškino, kad šalių susitarimu gali nutraukti sutartį, arba sudaryti sutarties pakeitimą, kuriuo galima numatyti detalesnius išlaikymo įsipareigojimus. Taip pat paaiškino, kad gera valia nesusitarus, sutartį galima nutraukti tik teismine tvarka. Z. V. sakė, kad į teismą negalėtų nueiti. Paaiškino, kad notarine tvarka patvirtinus įgaliojimą, ją atstovautų jos įgaliotas asmuo. G. N. pasiūlė Z. V. tuoj pat pasirašyti įgaliojimą, bet V. neišreiškė pageidavimo, kad ji patvirtintų būtent tuo metu įgaliojimą ar kitą dokumentą. Paaiškino, kad esant reikalui, gali kreiptis dėl notarinių paslaugų. Daugiau į ją nei viena šalis nesikreipė. Prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016m. vasario 25 d. pasirašė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ( toliau – Sutartis), kuria rentos gavėja Z. V. perdavė rentos mokėtojai L. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėn, o rentos mokėtoja L. K. priėmė butą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 5.2 punkte šalys nurodė, kad perduodamas butas perduotas rentos mokėtojui prieš pasirašant sutartį.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-03-07 įregistruotas kaip J. K. ir L. K. nuosavybė. Įregistruota daiktinė teisė – uzufruktas, kurios naudotoja yra Z. V. (b.l.13-14).

Sutarties 6.1. punktu rentos mokėtojas įsipareigojo teikti rentos gavėjui iki gyvos galvos tokias materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas : aprūpinti gyvenamąja patalpa, maitinti, nupirkti už rentos gavėjo pensiją maistą, vaistus, pristatyti į namus, aprūpinti apranga bei drabužiais. Esant reikalui, prižiūrėti ir slaugyti, nuvežti į gydymo įstaigą.

Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos (CK 6.460 str.1d.). Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, - ir jo priežiūra (CK 6.461 str.1d.).

CK 6.464 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą.

Ieškovė reikalavimą nutraukti Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) su atsakove L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 25 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti jai, ieškovei G. N., nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grindžia tuo, kad L. K. nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų kaip rentos mokėtoja.

Byloje nustatyta, kad po Sutarties sudarymo, Z. V. ir toliau liko gyventi kaip gyvenusi bute, kurį pagal Sutarties 5.2 punktą buvo perdavusi L. K. ir jos sutuoktiniui nuosavybėn. Nėra jokių duomenų, kad už naudojimąsi butu Z. V. rentos mokėtojai būtų teikusi kokį nors atlygį, tad laikytina, kad L. K. vykdė sutartinį įsipareigojimą neatlygintinai aprūpinti rentos gavėją gyvenamąją patalpa.

Liudytoja S. K. parodė, kad su kaimynais K. dažnai bendrauja. Kai ji pati prašė padėti prižiūrėti jos močiutę, K. pasakė, kad močiutė Z. parašė dokumentus, kad jie ją iki gyvos galvos prižiūrės. Jai žinoma, kad K. nešdavo močiutei Z. maisto, eidavo į parduotuvę jai ko nors nupirkt. Kartą močiutę Z. matė jų namuose. Vasarą matė, kaip jie plovė Z. buto lankus.

Liudytojas V. D. nurodė, kad K. jis pažįsta tiek, kiek jie globojo Z. V.. Jie Z. V. atveždavo pas jį į svečius, į (duomenys neskelbtini). 2015 m. buvo atvežę keletą kartų. Jis, būdamas Rokiškyje, užeidavo Z. V. aplankyti. Jinai džiaugėsi, kad K. labai geri žmonės, kad viskuo aprūpina – maisto pristato, vaistų parūpina.

Liudytoja A. P. parodė, kad K. jos sodo kaimynai. Ji du kartus matė močiutę atvežtą į sodą. Kartą buvo atvežę į pirtį. 2016 m. vasarą su ja kalbėjosi. Ji sakė, kad Dievui dėkui, kad tokius žmones sutiko, kad ją globoja. Sakė, jog ji testamentą surašė, kad jie jos turtą paveldėtų.

Liudytoja O. J. parodė, kad ji močiutei Z. veždavo pieno produktus. 2016 m. kiekvieną savaitę ją aplankydavo. Ji visada džiaugdavosi, kad K. ją prižiūri, viskuo aprūpina.

Liudytoja K. K., atsakovų dukra, nurodė, kad jos tėvai prižiūrėjo ir globojo Z. V.. Aprūpindavo maistu, rūpinosi kaip galėjo.

Ieškovės prašymu apklausta liudytoja R. G. parodė, kad 2015 m. matė, kaip K. Z. V. atnešė grybų. Girdėjo, kad žada vėl atvežt. Kitą sykį pamatė, kad K. keitė durų raktą. 2017 m. buvo pakeista spyna. K. ateidavo vieną kartą per savaitę, kai atveždavo pieną. Iš Z. V. žino, kad kartą K. ją buvo nusivežę į pirtį.

Liudytoja Janina A. V. nurodė, kad ji yra G. N. sodo kaimynė. Pažinojo ir Z. V., kadangi ją atsiveždavo G. N. į sodą. Z. V. G. N. rūpinosi, ją prižiūrėjo, nešdavo pagamintą maistą, slaugė po insulto. Kai G. N. susirgo ir nebegalėjo pas Z. V. dažnai nueiti. To atotrūkio metu, atsirado kiti globėjai.

Liudytoja N. R. parodė, kad atsakovų, besilankančių pas Z. V., nematė – matė tik besikalbančius kieme.

V. B. nurodė, kad ji anksčiau su Z. V. gyveno vienoje laiptinėje. K. matė tik vieną kartą laiptinėje, kai gręžė duris. Jie pasakė, kad Z. V. ligoninėje. Tik iš kaimynų sužinojo, kad yra globėjai.

Liudytoja V. N. ( G. N. marti) parodė, kad G. N. šeima visą laiką bendravo su Z. V.. 2015 m. G. N. buvo sakiusi, kad pradėjusi lankyti Z., susidūrė su atsakovais.

Iš išdėstytų liudytojų parodymų matyti, kad atsakovai lankė Z. V., parūpindavo maisto produktų, padėjo prižiūrėti jai suteiktą pagal Sutartį gyvenamąjį plotą - butą.

Iš VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pateiktos Paciento valios pareiškimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų matyti, kad Z. V. yra nurodžiusi, kad informacija apie jos buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnoze, prognozes ir gydymą gali būti teikiama L. K. ( I t., b.l.144).

2017-02-24 prašymu L. K. kaip rentos mokėtoja, kreipėsi į VšĮ Rokiškio rajono ligoninę, prašydama suteikti informaciją apie Z. V. sveikatą. Domėjosi, kokia jos pagalba reikalinga Z. V. ( I t., b.l.116). Atsakovai teismui pateikė jų turimus medicininius dokumentus – medicinos dokumentų išrašus/siuntimus, kuriais Z. V. buvo siunčiama pas gydytojus konsultacijoms, tyrimams atlikti ( I t., b.l.118,120-122). Iš to darytina išvada, kad atsakovai rūpinosi Z. V. sveikatos priežiūra, teikė jai reikalingą pagalbą šioje srityje.

Kaip byloje nustatyta, rentos gavėja Z. V. pati sugebėjo tvarkytis butą, nueiti į parduotuvę ir nusipirkti reikalingų produktų, atsakovų padedama, nuvykti aplankyti šeimos draugą V. D., nuvykti į atsakovų sodą. Iš to darytina išvada, kad Z. V. buvo pakankamai geros sveikatos ir jai nuolatinė kito asmens priežiūra nebuvo būtina.