- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-19
- Bylos Nr.
- e2-3273-752/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00001-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- S L
- Atsakovas
- A. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė, Linas Jurevičius
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S L. D. patikslintą ieškinį atsakovui A. D. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. ieškovė S L. D. (toliau – ieškovė), patikslintu ieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. N2-748 793/2013 3 punktą ir priteistą iš atsakovo A. D. 250 litų/mėn išlaikymą sūnui E. D., gim. (duomenys neskelbtini), padidinti iki 270 Eur, kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus E. D. pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti S. L.-D.
1.1. Ieškovė nurodė savo procesiniuose dokumentuose ir jos atstovė paaiškino teismo posėdyje, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 2-793-/2013 patvirtino ieškovės ir atsakovo prašymą: nutraukė santuoką bendru šalių sutikimu, sūnaus E. D. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, o iš atsakovo priteisė sūnui kasmėnesinį išlaikymą periodinėmis 250 Lt išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, indeksuojant ją LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę.
1.2. Paaiškino, kad ieškovė pastojo būdama 15 metų. Kai sūnui buvo 2 mėn., atsakovas padarė nusikaltimą ir buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme (pusantrų metų), kurią atliko Pravieniškių pataisos namuose. Iki atsakovas išėjo į laisvę, sūnų E ieškovė augino viena, tuo pat metu mokėsi Kauno suaugusiųjų mokymo centre. 2011 m. pavasarį, grįžus atsakovui iš įkalinimo įstaigos, šalių gyvenimo keliai išsiskyrė, atsakovas pasiėmė sūnų auginti į Klaipėdą, kur gavo vietą darželyje „Sakalėlis“. Tuo tarpu Kaune ieškovė buvo užrašiusi sūnų į eilę darželyje „Volungėlė“, į kurį eilės taip ir nesulaukė. Atsakovui sukūrus naują šeimą, sūnų augino atsakovo mama. Ieškovė vaiką lankė ir kiek galėjo prisidėjo materialiai. Baigė mokyklą 2012 m liepos 9 d, o 2014 m rugsėjį įstojo Į Karaliaus Mingaugo profesinio mokymo centrą, kuriame mokėsi iki 2016 m. birželio mėnesio. Tuo metu nedirbo, neturėjo tvirto pagrindo po kojomis, bet kiek galėjo rūpinosi vaiku, dažnai parsiveždavo jį į Kauną, atvykdavo pas ieškovę ir atsakovo motina su ieškovės sūnumi. Taip pat teikė sūnui išlaikymą. Prie sūnaus išlaikymo labai prisidėjo ir ieškovės mama E. L.. Gavus E vietą Kauno Aleksandro Puškino gimnazijoje, bei pagerėjus ieškovės finansinei padėčiai ir atsiradus pastoviai gyvenamajai vietai, dar 2016 m. vasarą pasiėmė sūnų gyventi į Kauną ir pradėjo ruošti pirmai klasei. Kai sūnus apsigyveno su ieškove, atsakovas vaiko išlaikymui skyrė net mažesnes pinigų sumas, nei buvo priteista teismo sprendimu: 2017m. A. D. pervedė tik 62 Eur/mėn., o 2018m. - vos 41 Eur/mėn.
1.3. Ieškovės teigimu, atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas ir jis be pagrindo nuolat guodžiasi sunkia šeimos finansine padėtimi: atsakovas yra sukūręs šeimą su V. D., kuri taip pat yra sveika, darbingo amžiaus moteris ir gali taip pat prisidėti prie jos ir atsakovo šeimos finansinės gerovės, tuo pačiu atsakovas galėtų tinkamai vykdyti tėvo pareigas - uždirbti bei skirti pakankamas lėšas sūnaus išlaikymui. Atsakovo ir jo sutuoktinės vaikai nemaži ir jie nėra trukdis abiem sutuoktiniams dirbti. Todėl vertinti atsakovą kaip neišvengiamai vienintelį šeimos išlaikytoją, nėra pagrindo.
1.4. Nurodė, kad išlaikymas sūnui E buvo priteistas, kai jam buvo kiek daugiau nei treji metukai ir jo išlaikymo išlaidos buvo minimalios. Praėjus dešimčiai metų, sūnus išaugo į jaunuolį ir ženkliai padidėjo jo poreikiai maistui, aprangai, laisvalaikiui ir ugdymui, dėl ko ieškovės gaunamų pajamų ir atsakovo teikiamos išlaikymo sumos nepakanka sūnaus būtinųjų poreikių patenkinimui. Tėvo teikiamų pinigų suma nepakankama net sūnaus maistui, todėl faktiškai tik ieškovės pinigais tenkinami sūnaus poreikiai. Ieškovės pajamos yra ribotos, ji šiuo metu mokosi dieniniam skyriuje ir dirba 0,7 etatu, dėl ko, pajamos kol kas mažesnės. Be to, ieškovė turi ir mažametę šešerių metų dukrą Pauliną. Taip pat, dėl infliacijos gaunamų pajamų perkamoji galia sumažėjo, todėl faktiškai sūnaus būtinuosius poreikius tenkina savųjų poreikių sąskaita.
1.5. Sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga: maistui namuose – 130 Eur; maistui mokykloje – 70 Eur; drabužiams, avalynei - 30 Eur; sportinei aprangai – 15 Eur; dienpinigiams - 50 Eur; kanceliarinėms prekėms -20 Eur; kultūrinėms priemonėms - 40 Eur; kirpyklai - 10 Eur; komunalinėms išlaidoms - 40 Eur; higienos prekėms, skalbikliams, šampūnams - 15 Eur; telefonų papildymams - 7 Eur; šaudymo būreliui - 15 Eur; kalėdinėms dovanoms sūnui - 30 Eur; draugų gimtadieniams- 7 Eur; atostogoms - Lietuvoje ir/ar užsienyje - 40 Eur; vasaros stovykloms - 30 Eur; inventoriui ir aprangai jauniesiems šauliams - 20 Eur; kuro, transporto išlaidoms - 15 Eur; nuolatiniam transporto bilietui - 5,60 Eur.
1.6. Sūnus pietauja mokykloje, tačiau keturias dienas per savaitę po pamokų jis važiuoja į Šaudymo būrelį. Kadangi namo grįžta tik 17 val., tad išalksta, todėl tarp mokyklos ir treniruotės (šaudymo būrelio) sūnus pavalgo. Per metus jis turi maždaug 11 oficialių varžybų, kurios pagrinde vyksta Rokiškyje arba Alytuje - išvykų metu ieškovė duoda kišenpinigių. Varžybos vyksta dažniausiai savaitgaliais, anksti ryte — 6 val, kai viešasis transportas dar nevažiuoja, todėl nuvykimui iki mokyklos ieškovė kviečia taksi - tai kainuoja 5 Eur. Varžybose sūnus praleidžia nuo ankstyvo ryto iki vakaro (19 val.), todėl per pertrauką eina su draugais pavalgyt į piceriją. Sūnus lanko Šaulių būrelį, dalyvauja valstybinėse šventėse, Šaulių stovyklose, laikosi pakopas. Reikalinga kokybiška karinė apranga, kerzai ir kita smulki atributika (kepurės, antsiuvai ir kt.). Aprangą augančiam paaugliui reikia nuolatos atnaujinti, ji dėvisi, stovykloms lauke reikalingas kokybiškas inventorius: palapinė, miegmaišis, termosas, išgyvenimo rinkiniai ir kiti reikmenys, kurių su amžiumi poreikis vis didėja. Per metus, vasarą, vidutiniškai tris kartus sūnus važiuoja į stovyklas. Ieškovė vasarą atostogauja tik dvi savaites, todėl rūpinasi, kad sūnus laiko neleistų prie kompiuterio. Kad vasara būtų kuo turiningesnė ir aktyvesnė sūnus dalyvauja stovyklose: 2022 metais: Trinus stovykla Naujoji g 9 Aristava, Kėdainių raj. - 220 Eur; Šaulių sąjungos stovykla, Ruklos poligonas 1 pakopa -35 Eur; Geležinio Vilko stovykla, Mickūnų k. 15 Anykčių raj.- 80 Eur avansas +170 Eur grynais. 2023 metais: Gero vėjo stovyklos - 60 Eur avansas +110 Eur grynais Rumšiškės, Kauno raj.; Šaulių sąjungos stovykla, 2 pakopa - 35 Eur, Ruklos poligonas; Stovykia „Žvaigždėtos naktys" - 140 Eur. Į stovyklas ieškovė sūnų veža pati. Pvz., 2022 stovykla vyko už Anykščių, tad nuvežimas ir parsivežimas po stovyklos kainavo apie 140 Eur. Naudojantis proga, kad buvo Anykščiuose, aplankė arklių muziejų, apverstą namą, labirintų parką (viskas yra mokama). Stengiasi bent kartą į mėnesį nueiti į Žalgirio baseiną (vaikas mėgsta pirtis), po tokių dienų kartu su šeima dažniausiai užsuka į kavinę pavalgyti. Pramogoms dar renkasi kiną, muziejus, įvairias edukacijas. Vasarą bent kartą važiuoja prie jūros. Kainuoja ir kelionė ir nakvynė, apsilankymas kavinėje, jūrų muziejus, delfinariumas, atrakcionai. Viena tokia išvyka asmeniui kainuoja virš 150 Eur. Taip pat vasarą kelis savaitgalius važiuojam prie ežero. Kadangi vaikas prisipažino, kad istorijos pamokos jam nelabai įdomios, norisi jį su istorija ir pasauliu supažindinti per keliones - kiekvienais metais stengiasi kartu keliauti, šiems metams įsigijo kelionę į Šiaurės Kroatiją. Jos kaina - 600 Eur asmeniui.
1.7. Draugų/klasiokų gimtadieniams į vokelį deda 10 Eur arba 15 Eur (priklauso nuo to kaip švenčiamas gimtadienis, jei jis daromas pvz pabėgimų kambaryje, pinbol, boulinge - deda didesnę sumą, jei tai pasisėdėjimas namie ar gamtoj - mažesnę). Kalėdoms 2022 m. sūnus gavo ausines ir išmanų laikrodį, 2023 m. - žaidybines ausines, kurios kainuoja virš 300 Eur, o šiais metais jo gimtadieniui vėl dovanojo išmanų laikrodį, Lego rinkinį (130 Eur). Moka lizingą už kompiuterį, kas du metus reikia atnaujinti telefoną (perka maždaug už 400 Eur). Prie neplanuotų išlaidų prisidėjo naujos skalbimo mašinos ir televizoriaus pirkimas, jiems sugedus. Taip pat ieškovė, turi papildomų išlaidų sūnui baldų įsigijimui, aprūpinimo būstu, maisto pirkimo ir jo ruošimo, drabužių, apavo pirkimo, skalbimo, priežiūros, aprūpinimo patalyne, slaugymo kai vaikas serga, vedimo pas gydytojus ir kt.
1.8. Atsakovas išlaikymą moka, tačiau per dešimt metų nei karto neindeksavo priteistos išlaikymo sumos, nors tokią jo pareigą numato įstatymas. Atsakovas itin mažai dėmesio skiria sūnui, nedalyvauja jo auklėjime ir ugdyme: jis matosi su sūnumi vos du kartus per metus: per Kalėdų šventes ir vasarą. Net ir šiais atvejais sūnaus keliones iš Kauno pas tėvą į Klaipėdą ir atgal finansuoja ieškovė: arba apmoka kelionės autobusu bilietus, arba savo automobiliu sūnų nuveža pas tėvą ir parsiveža. Tėtis atvežė vaiką į Kauną vos kelis kartus. Kadangi atsakovas visiškai nesirūpina sūnumi ir neprisiima atsakomybės už sūnų, nedalyvauja jo auklėjime, neskiria jam dėmesio ir laiko, dėl ko visa sūnaus priežiūra, atsakomybė tenka tik ieškovei. Dėl šių aplinkybių atsakovo įnašas sūnaus išlaikyme pinigine išraiška turėtų būti didesnis. Vis tiktai, prašo iš atsakovo priteisti vaiko poreikiams patenkinti 270 Eur sumą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.
1.9. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais.
II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai
2. Atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. sutiko, kad išlaikymas sūnui būtų padidintas iki 180 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
2.1. Atsakovas atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad realiai nuo 2011 iki 2016 metų rudens sūnus E. D. gyveno ir augo su atsakovu ir jo mama, vaiko močiute A. D., Klaipėdoje. Ieškovė realiai buvo nusišalinusi nuo sūnaus auginimo ir priežiūros nuo 2011 metų, ko pasėkoje visa sūnaus auginimo pareiga, taigi ir finansinė našta teko atsakovui ir jo mamai.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad „A. D. sukūrus naują šeimą, mūsų sūnų augino atsakovo mama - vaiko močiutė A. D." nėra tiesa. Atsakovas su savo dabartine žmona Viktorija susipažino 2012 metų vasario mėnesį, o gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo vėliau. Ieškovei palikus vaiką jam, jis dirbo, išlaikė sūnų ir savo mamą. Atsakovui dirbant, atsižvelgiant į vaiko amžių, natūralu, vaikas tuomet laiką leisdavo su močiute. Atostogų metu, laisvu nuo darbo metu su sūnumi bendravo, juo rūpinosi pats atsakovas. Tuo tarpu ieškovė iš esmės visiškai nedalyvavo sūnaus ugdyme. Į Kauną sūnų pas save buvo parsivežusi vos kelis kartus. Visos sūnaus auginimo pareigos teko atsakovui, kurias jis būdamas tėvu atliko, įskaitant bet neapsiribojant, kasdienių poreikių tenkinimą, dokumentų tvarkymą, vizitus pas gydytojus, logopedus, rūpinimąsi sūnaus ugdymu darželyje ir kt. Tuo tarpu ieškovė tuo metu iš esmės nuo sūnaus auginimo buvo nusišalinusi, ką patvirtina jos pačios patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės.
2.3. Apie patikslintame ieškinyje nurodytą ieškovės išlaikymo teikimą sūnui, laikotarpiu, kai ji sūnaus neaugino, atsakovui nebuvo žinoma. Atkreiptinas dėmesys, kad lėšos buvo pervedamos ne atsakovui kaip vaiko tėvui, kuris augino sūnų ir rūpinosi visais jo gyvenimo aspektais, bet kažkodėl atsakovo mamai, nors apie tai atsakovas neturėjo jokių duomenų. Nors ieškovė nurodo, kad prie sūnaus išlaikymo labai prisidėjo ir jos mama, tačiau atsakovas tokių duomenų neturi. Iš ieškovės pateiktų, kartu su procesiniu dokumentu, bankinių pavedimų 2012-2015 m. laikotarpiu, iš esmės matoma, jog pavedimai buvo atlikti A. D., o ne atsakovui, kaip sūnaus tėvui, be to, mokėjimo paskirtyje daugiausia nurodant „perlaida" arba „E dovanoms". Tuo tarpu bankiniai pavedimai 2016-2017 metais atlikti, kai sūnus jau gyveno su motina, t. y. ieškove. Nežiūrint to, tai nekeičia fakto, kad ieškovė nuo 2011 m. iki 2016 m. rudens iš esmės buvo nusišalinusi nuo sūnaus auginimo.
2.4. Ieškovė patikslintu ieškiniu kritikuoja atsakovą dėl sūnui teikto išlaikymo dydžio 2017- 2023 metais. Nežiūrint to, kad jis mokėjo tiek, kiek buvo priteista teismo sprendimu ir sutarta su pačia ieškove. Juolab, kad sūnų iki 2016 metų augino vienas pats atsakovas ir iš ieškovės asmeniškai jokios pagalbos, įskaitant išlaikymo sūnui teikimą, jis nebuvo sulaukęs. Pažymėjo, kad 2018 metai jam buvo itin sunkūs finansiškai, tačiau nežiūrint to, nuo pareigos teikti išlaikymą sūnui jis vis tiek nebuvo nusišalinęs, o teikė tokį išlaikymą, kokį objektyviai galėjo teikti. Ko atsakovas negalėjo mokėti 2018 metais, jis iš esmės kompensavo 2019 metais, mokėdamas sūnui kas mėnesį po 122 Eur/mėn, t. y. apie 421,24 litų, nors teismo sprendimu išlaikymo dydis priteistas po 250 litų (arba 72,40 Eur). Didesnį išlaikymą nei yra priteistas teismo sprendimu teikė nuo 2019 metų ir teikia iki šiol. Apie išlaikymo indeksavimą atsakovas sužinojo tik 2022 metais iš pačios ieškovės. Be to, išlaikymą sūnui teikė nuo 2016 metų rudens, kai motina jį išsivežė gyventi su savimi, taip pat be reguliariai teikto išlaikymo sūnui papildomai pervedė lėšas 2023 metais bendroje 337 Eur sumoje, ko ieškovė kažkodėl nenurodė.
2.5. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodo, jog tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė yra jauno amžiaus, darbingi, dėl to turintys galimybes dirbti ir užsidirbti. Tačiau jis dirba ir stengiasi išlaikyti tiek nepilnametį sūnų E. D., tiek savo šeimą. Nežiūrint to, gyvenimas ir susiklosčiusios aplinkybės neleidžia teikti tokio dydžio išlaikymo, kokio reikalaujama ieškovės ieškiniu. Jaunas amžius ir tariama sveikata savaime nereiškia galimybės užsidirbti didelių pajamų, juolab atsižvelgiant į atsakovo praeities klaidas, kurias įvardina pati ieškovė, nurodydama apie bausmės atlikimą. Atsakovas objektyviai neturi galimybių dirbti papildomai. Tuo tarpu jo sutuoktinė V. D. yra trejų nepilnamečių vaikų mama, kuriems atitinkamai yra 11, 8 ir 16 metų. Nei atsakovas, nei jo sutuoktinė neturi gyvų tėvų, ko pasėkoje, vaikai neturi senelių, taip pat kitų artimų giminių, kurie galėtų prižiūrėti vaikus abiem tėvams dirbant. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo šeimos pajamos ir turtinė padėtis yra sunki, todėl jie neturi jokių galimybių samdyti vaikų priežiūrai auklės. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo sutuoktinė tiek subjektyviai, tiek objektyviai neturi galimybės dirbti, kadangi augina tris nepilnamečius vaikus, kurių auginimui yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir laikas. Kita vertus, pati ieškovė taip pat yra jauno amžiaus, sveika ir darbinga, tačiau lygiai taip pat kažkodėl pakankamai neuždirba ir neturi galimybės patenkinti ieškinyje deklaruojamų sūnaus poreikių. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad ieškovės darbo užmokestis sudaro vidutiniškai po 604,91 Eur/mėn. Šiuo gi atveju pati ieškovė pripažįsta, jog jos materialinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į tai, mano, jog šalys turėtų teikti tokį išlaikymą, kurį objektyviai leidžia teikti jų gaunamos pajamos ir dėl to, mažinti galbūt (jeigu tokios išlaidos būtų įrodytos) vaiko patiriamas išlaidas draugų gimtadieniams, atostogoms, brangioms dovanoms, nes abiejų tėvų turtinė padėtis šiai dienai neleidžia patirti tokių išlaidų. Atsakovo vertinimu, ieškovės ieškiniu keliami reikalavimai yra neproporcingi pačių šalių turtinei padėčiai, juolab vertinant ir tai, jog atsakovui po išlaikymo tektų 745,03 Eur, už kuriuos turėtų pragyventi jo 5 asmenų šeima (kiekvienam po 149 Eur), o tuo tarpu pati ieškovė net negalėtų teikti tokio dydžio išlaikymo pagal jos nurodytas gaunamas pajamas, nes jai ir kitam nepilnamečiam vaikui (dukrai) pragyvenimui liktų 333,55 Eur/mėn (604,91 Eur - 271,36 Eur), kas yra dvigubai mažiau negu minimalus atlyginimas arba po 166,78 Eur jai ir kitam vaikui, kas yra žemiau skurdo ribos.
2.6. Ieškovė pateikdama sūnaus poreikių skaičiuotę iš esmės nurodo tuos poreikius, kuriuos buvo nurodžiusi ir pradiniame ieškinyje, tik pateikia ir nurodo didesnes išlaidas šių poreikių tenkinimui., tačiau nepateikia jokių tariamas išlaidas pagrindžiančių duomenų. Ieškinyje pateikti teiginiai dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui yra deklaratyvūs, perteikiantys bendro pobūdžio informaciją, kurioje tik nurodyta prekių ir paslaugų kaina, kas iš esmės pritaikoma bet kuriuo kitu atveju. Nežiūrint to, ieškovė turi pareigą pagrįsti ir rašytiniais dokumentais įrodyti reikalaujamą sumą, jau nekalbant, kad ji turi įrodyti, jog ir pati sugeba suteikti tokio dydžio išlaikymą, kokio reikalauja iš atsakovo, t. y. lygiai pusę tiek, kiek reikalauja. Tai šiuo atveju nepadaryta, jokių tariamas vaiko išlaidas patvirtinančių kvitų, kitų rašytinių įrodymų, išskyrus kelis kvitus dėl telefonų, brangių ausinių, žaidimų konsolės bei lego įsigijimo, kurie kaip nurodo pati ieškovė daugiausia buvo jos dovanos vaikui, nepateikta, ko pasėkoje ši suma visiškai neįrodyta. Be to, ieškovė nutyli, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį iš valstybės ji gauna nuo 2024 m. sausio mėn. 1 d. po 96,25 Eur vaiko pinigų, atskaičius šiuos pinigus, vaikui reikalinga išlaikymui suma atitinkamai sumažėtų.
2.7. Atsakovas neginčija ir sutinka, kad kiekvienam vaikui yra reikalingos išlaidos maistui, rūbams, avalynei, mokyklai, užklasinei veiklai, tačiau negali sutikti su pateiktais dydžiais. Atsakovo manymu, ieškinyje nurodytos išlaidos maistui, t. y. maistui mokykloje ir namuose, yra nerealios ir neadekvačios. Ši suma visiškai nedetalizuota. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam vaikui ir suaugusiam asmeniui yra reikalinga sveika ir subalansuota mityba, imant duomėn, kad berniukas yra augantis, jo mityboje taip pat turi būti vaisiai, daržovės, baltymų turintis maistas, t. y. žuvis, mėsa (jautiena, kiauliena, vištiena), pieno produktai, grūdinės kultūros, atsakovas sutinka, kad sūnui per mėnesį reikalinga suma maistui neturėtų viršyti 200 Eur, atsižvelgiant į tai, kad vaikas valgo ir mokykloje, ir ieškovė nurodo duodanti dar vaikui ir kišenpinigių. Drabužiams ir avalynei per mėnesį ieškovės nurodyta bendra suma aiškiai nepagrįsta, nes kas mėnesį žmogui tikrai nereikia pirkti naujų kojinių, batų, kelnių, megztinių ir pan. Suma avalynei ir rūbams per mėnesį neturėtų viršyti 30 Eur. Ieškovė nurodyto išlaidas Kultūrinėms priemonėms, tačiau nenurodo nei kas tai per priemonės, nei pateikia šių priemonių įsigijimo kvitų, ko pasėkoje visiškai neaišku, kas turima omenyje ir ar iš viso tokios išlaidos patiriamos. Ieškovė nurodo patirianti išlaidas Kalėdinėms dovanoms ir po atostogoms Lietuvoje ir/ar užsienyje. Atsakovas neginčija, kad ieškovė gali patirti šias išlaidas, tačiau manytina, kad jos yra nulemtos kiekvieno tėvo sprendimo ir patiriamos individualiai pagal galimybes, todėl atsakovui neturėtų būti perkelta ieškovės vienasmeniais sprendimais priimtų išlaidų atlyginimo našta, juolab nederinant šių išlaidų su atsakovu. Atsakovas pagal išgales taip pat sveikina sūnų per didžiąsias metų šventes ir iš ieškovės neprašo už tai jokių kompensacijų. Atsižvelgiant į tai, ieškinyje nurodytos išlaidos, jeigu jos ir patiriamos, veikiau turėtų būti vertinamos kaip individualiai, išskirtinai ieškovės asmeniniu sprendimu prisiimtomis išlaidomis, kurios negali būti perkeltos ar reikalaujamos iš atsakovo, kuris, deja, šiai dienai neturi tokių galimybių, tačiau pagal išgales sveikina sūnų su Kalėdomis ir prisideda prie bendro laiko/atostogų buvimo taip kaip gali. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad sūnus lanko net keletą būrelių ir jiems atitinkamai patiria išlaidas: šaudymo būrelis - 15 Eur/mėn; Inventorius ir apranga jauniesiems šauliams - 20 Eur/mėn. Vasaros stovyklos - 30 Eur/mėn. Taigi viso užklasinei veiklai ir vasaros atostogoms susidaro po 65 Eur/mėn. Nežiūrint to, pažymėtina, kad ieškovė niekada nederino sūnaus užklasinės veiklos, būrelių, vasaros atostogų išlaidų su atsakovu, nesiteiravo, ar jis pritaria tam, ar jis turi lėšų leisti sūnų į būrelius, juolab vasaros atostogas. Kita vertus pažymėtina, jog sūnui 2024-07-30 sueis 15-ioka metų. Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, kuri abiejų yra ne itin gera, ugdant sūnaus požiūrį į finansus, galimybę savarankiškai gauti lėšų, neatmestina, ir atsakovas mano, jog tikslinga, kad sūnus vasaros metu ne tik ilsėtųsi, bet ir padirbėtų jo amžiaus paaugliams prieinamus darbus, juolab, kad LR galiojantys teisės aktai numato tokią galimybę. Tokiu būdu ir šalys išvengtų papildomų lėšų, kurių jos sunkiai turi būtiniesiems vaiko poreikiams, ir pats sūnus užsidirbtų pinigų savo pomėgių ir poreikių tenkinimui, be kita, ko formuojant sūnui vertybes apie savarankišką galimybę užsidirbti lėšų. Atsižvelgiant į tai, mano, kad ieškovė turėtų bendrai kartu su atsakovu spręsti į kokį būrelį leisti sūnų, t. y. vieną ar kitą, ir išlaidos tokiam užsiėmimui per mėnesį neturėtų viršyti 25 Eur, tuo tarpu likusį laiką sūnus galėtų skirti mokymuisi, asmeniniam tobulėjimui skaitant knygas, dalyvaujant mokyklos organizuojamose viktorinose, žinių konkursuose, kas teiktų daug didesnę naudą dėl jo paties ateities, įskaitant ir akademinius pasiekimus. Šalims su sūnumi aptarus galimybę sūnui vasaros metu padirbėti ir tokiu būdu užsidirbti lėšų pomėgių ir asmeninių poreikių tenkinimui, šalys nebepatirtų nurodytų 30 Eur/mėn. išlaidų vasaros stovykloms. Apibendrinant išdėstytą, teigia, kad ieškiniu keliami reikalavimai negali būti tenkinami.
2.8. Be to, atsakovas neturi realių galimybių teikti ieškovės prašomo išlaikymo. Atsakovas 2014 m. vasario 22 d. yra sudaręs santuoką su V. D. (V). Šalys santuokoje augina du nepilnamečius vaikus: D. D. gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D. gim. (duomenys neskelbtini), bei nepilnametį atsakovo sutuoktinės sūnų - T. G., gim. (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovo šeimą sudaro 5 asmenys, kuriuos visus šiai dienai išlaiko vienintelis atsakovas A. D.. Atsakovo sutuoktinė yra nedirbanti, 2023 metais jokių pajamų negavo. Atsakovo finansinė padėtis, susijusi su pajamų gavimu pastaruoju metu yra sudėtinga. Atsakovas pastaruoju metu buvo bedarbis, t. y. užimtumo tarnyboje buvo registruotas: nuo 2023-06-21 iki 2023-06-24; nuo 2023-07-11 iki 2023-09-15, ir nuo 2023-12-10 iki 2024-01-04. 2023 metais, atsakovo gaunamas darbo užmokestis dirbant bendrovėje UAB „ARTIGA“ LT vidutiniškai sudarė po 2 015,62 Eur neatskaičius mokesčių (16 124,97 Eur/ 8 mėn) arba 1 250 Eur/mėn. po mokesčių. Vadinasi 5-ių asmenų šeimai per mėnesį tenkanti suma kiekvienam 2023 metais buvo po 250 Eur (1 250 Eur/5). 2024 m. sausio 29 d. atsakovas įsidarbino bendrovėje UAB „ARTIGA LT“ apdailininko pareigose. Jam nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Nustatytas darbo užmokestis - minimalus mėnesinis darbo užmokestis, padauginus iš koeficiento 1,65 plius 0,01 Eur. Skaitine verte tai sudarys apie 1 533,84 Eur (924 Eur * 1,65 + 0,01) neatskaičius mokesčių arba 1 016,39 Eur/mėn. po mokesčių. Vadinasi 5 asmenų šeimai per mėnesį tenkanti suma bus po 203,28 Eur (1 016,39 Eur/5), t. y. beveik 100 Eur mažiau negu ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovo ieškovė. Jeigu teismas priteistų ieškovės prašomą išlaikymą, tai bendros 5 asmenų šeimos pajamos per mėnesį besiektų vos 716,39 Eur ( 1016,39 Eur - 300 Eur), arba po 143,28 Eur (716,39 Eur/5) kiekvienam šeimos nariui. Atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, t. y.: 1) Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu(duomenys neskelbtini), kuris įgytas priimant palikimą po mamos mirties; 2) 1/6 dalis pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), kuris įgytas priimant palikimą po mamos mirties; 3) su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios 233/708 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), kuris yra po daugiabučiu pastatu. Nurodytas nekilnojamasis turtas yra šeimos turtas, kuriame gyvena 5 asmenų šeima, iš kurių 3 nepilnamečiai vaikai, ko pasėkoje atsakovas negali šio turto nei parduoti, nei nuomoti, nei gauti kitų pajamų, kadangi tai vienintelis šeimos būstas, kuriame jis gyvena su sutuoktine ir trimis nepilnamečiais vaikais. Taigi iš šio turto atsakovas realiai jokios ekonominės naudos neturi.
2.9. Tačiau ir pati ieškovė neturi realių galimybių teikti tokio išlaikymo, kokio reikalauja iš atsakovo. Ieškovės vienintelės gaunamos pajamos 2023 metais buvo darbo užmokestis gaunamas iš bendrovės UAB „Topo grupė“- per devynis mėnesius bendroje sumoje 5 444,24 Eur arba po 604,91 Eur/mėn. Be to, ji augina dar vieną nepilnametį vaiką, ko pasėkoje trijų asmenų šeimai per mėnesį tenka po 201,63 Eur (604,91 Eur/3). Kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, patvirtina ir tai, kad jai skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba šioje byloje. Taigi, ieškovės turtinė padėtis nėra gera, priešingai ji sudėtinga. Šiai dienai atsakovo vienintelės būsimos gaunamos pajamos yra darbo užmokestis bendrovėje UAB „ARTIGA LT“, vidutiniškai per mėnesį sudarantis po 1 016,39 Eur. Iš šių pajamų jis išlaiko 5 asmenų šeimą, turi pragyventi, mokėti mokesčius, gydytis ir pan. Tuo tarpu ieškovės gaunamos pajamos už 2023 metus sudarė po 604,91 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareigos yra lygios, vadinasi kiekvienas iš tėvų pagal ieškovės ieškinį turėtu suteikti sūnui po 300 Eur/mėn. dydžio išlaikymą arba tiksliau po 271,36 Eur (639 Eur - 96,25 Eur valst. išmoka / 2). Akivaizdu, kad tokia suma yra neproporcingai didelė tėvų gaunamoms pajamoms. Atsakovui po išlaikymo tektų 745,03 Eur, už kuriuos turėtų pragyventi jo 5 asmenų šeima (kiekvienam po 149 Eur), o tuo tarpu pati ieškovė net negalėtų teikti tokio dydžio išlaikymo pagal jos nurodytas gaunamas pajamas, nes jai ir kitam nepilnamečiam vaikui pragyvenimui liktų 333,55 Eur/mėn (604,91 Eur - 271,36 Eur), kas yra dvigubai mažiau negu minimalus atlyginimas arba po 166,78 Eur jai ir kitam vaikui, kas yra žemiau skurdo ribos. Dėl šių priežasčių, ieškovės, iš esmės be jokių įrodymų apie faktiškai patiriamas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, reikalaujama priteisti išlaikymo suma yra aiškiai per didelė ir neproporcinga tėvų gaunamoms pajamoms.
Atsiliepimas
2.10. Teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją ir argumentus.
III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija
3. Išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau VTAS) pateiktoje išvadoje nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimą pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje priteistą išlaikymo dydį iš atsakovo A. D. nepilnamečiui sūnui E. D. jį padidinant.
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas pilnai.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-793-/2013 nutraukė tarp S L. D. ir A. D. sudarytą santuoką bendru šalių sutikimu ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo numatyta, be kita ko, kad A. D. mokės išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt., indeksuojant šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka; lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta nepilnamečio mama S L. D.. Ieškovė, patikslinusi savo reikalavimus, prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir iš atsakovo priteisti 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas su išlaikymo padidinimu sutinka iš dalies.
5. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalies paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.
6. Taigi, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (LAT 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (LAT 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
7. Ieškovė, kaip pagrindinį motyvą padidinti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydį, nurodė vaiko būtinųjų poreikių išaugimą, naujų poreikių atsiradimą. Pagal ieškovės nurodytus vaiko poreikius, sūnaus išlaikymui per mėnesį būtinas išlaidas sudaro: maistui namuose – 130 Eur; maistui mokykloje – 70 Eur; drabužiams, avalynei - 30 Eur; sportinei aprangai – 15 Eru; dienpinigiams - 50 Eur; kanceliarinėms prekėms -20 Eur; kultūrinėms priemonėms - 40 Eur; kirpyklai - 10 Eur; komunalinėms išlaidoms - 40 Eur; higienos prekėms, skalbikliams, šampūnams - 15 Eur; telefonų papildymams - 7 Eur; šaudymo būreliui - 15 Eur; kalėdinėms dovanoms sūnui - 30 Eur; draugų gimtadieniams - 7 Eur; atostogoms - Lietuvoje ir/ar užsienyje - 40 Eur; vasaros stovykloms - 30 Eur; inventoriui ir aprangai jauniesiems šauliams - 20 Eur; kuro, transporto išlaidoms - 15 Eur; nuolatiniam transporto bilietui - 5,60 Eur. Pagal pateiktą patikslintą vaiko poreikių lentelę, būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 590 Eur suma.
8. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytus vaiko poreikius ir jiems patenkinti patiriamas išlaidas, taip pat į tai, kad išlaikymas nepilnamečiui E buvo nustatytas 2013 metais, kai jam buvo keturi metai, o šiuo metu yra beveik penkiolika metų, teismas turi pagrindą vertinti, kad jo poreikiai natūraliai išaugo. Visiškai suprantama, kad padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, higienai, taip pat atsirado papildomos išlaidos mokykloje, lankomiems užsiėmimas, laisvalaikio praleidimui ir kt. Šalių sūnus yra paaugliško amžiaus, todėl taip pat akivaizdu, jog jo vystymasis yra spartus, vaikas greitai išauga aprangą bei avalynę. Pažymėtina, jog šiuo atveju nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Vadovaujantis ieškovės nurodytais E. D. poreikiais, darytina išvada, kad 2013 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-793/2013 nustatytas atsakovo teikiamas nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per mažas. Nuo priteisto išlaikymo vaikui momento 2013 m. sausio 9 d. vaiko poreikiai išaugo, priteistas išlaikymas nebeatitinka dabartinių būtinų protingo dydžio vaikų poreikių, todėl išlaikymo dydis keistinas jį padidinant (CK 3.201 straipsnis).
9. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Plėtodamas teismų praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
10. Teismas sutinka ir laikosi nuosekliai formuojamos teismų praktikos, jog šalių vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingas išlaikymas, kuris siekia (arba yra artimas) bent minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiui. Pažymėtina, kad Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje nuo 2024-01-01 MMA yra 924 Eur, o į rankas – 708,42 Eur.
11. Nepilnamečio E. D. poreikių lentelėje nurodyta jo išlaikymui reikalinga 590 Eur suma neviršija minimalios mėnesinės algos. Todėl ieškovė neįpareigota įrodinėti tokio dydžio vaiko poreikių teikiant detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius). Nors ieškovė pateikė eilę sūnaus poreikiams skiriamas lėšas patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta vaikui reikalingo išlaikymo suma yra reikalinga ir būtina, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Pažymėtina, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus.
12. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad ieškovės gaunamų pajamų – darbo užmokesčio bei iš atsakovo priteisto išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo, įvertinus ieškovės nurodytą vaiko išlaikymui būtiną sumą, atsakovas ir ieškovė nuo 2024 m. turėtų vaiko išlaikymui skirti kiekvienas po 295 Eur per mėnesį. Tačiau atsakovas sutinka mokėti tik 180 Eur išlaikymą kas mėnesį, motyvuodamas tuo, kad didesnio išlaikymo jis negali teikti dėl turtinės padėties, bei dėl to, kad jis vienas šeimoje yra dirbantis, turi išlaikyti dar tris nepilnamečius vaikus.
13. Pažymėtina, kad vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
14. Byloje nustatyta, kad be sūnaus E. D., ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką - P. B., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus: D. D. gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini).
15. Vertinant šalių finansinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „Topo Grupė“, jos gaunamos darbinės pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 700,00 Eur. Nekilnojamojo turto ieškovės vardu registruota nėra, ieškovės vardu registruota transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
16. Atsakovas iki 2024 m. sausio 4 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, jokių išmokų ar pajamų negavo. Nuo 2024 m. sausio 29 d. atsakovas dirba UAB „ARTIGA LT“ apdailininku. Iš teismo pareikalautų duomenų nustatyta, kad dėl darbo pobūdžio atsakovas darbinėms funkcijoms atlikti vyksta į komandiruotes užsienyje, jo darbo užmokesčio vidurkis (iki mokesčių) už 2024 m. vasario - gegužės mėnesius sudarė 1369,75 Eur, taip pat jam buvo mokami dienpinigiai, kurių suma varijuoja nuo 896 Eur iki 1 984 Eur per mėnesį ir bendra suma sudarė 5210 Eur sumą (iki mokesčių). 2024 m. vasario - gegužės mėnesiais, atskaičius mokesčius, atsakovui buvo išmokėta 8718,12 Eur suma, t. y. vidutiniškai 2179,53 Eur per mėnesį. Atsakovo vardu registruotas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas - butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), kuris įgytas priimant palikimą po mamos mirties, 1/6 dalis pastato-sandėlio, adresu(duomenys neskelbtini), kuris įgytas priimant palikimą po mamos mirties. Taip pat, su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios 233/708 dalys žemės sklypo, adresu(duomenys neskelbtini), bei transporto priemonė FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jo gaunami dienpinigiai neturėtų būti vertinami, nes yra skiriami pragyvenimo išlaidoms padengti. Pažymėtina, kad CK 3.199 str. reglamentuoja, jog nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį teikti tėvo ar motinos darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių. Taigi dienpinigiai taip pat yra priskiriami gaunamoms pajamoms ir turi būti vertinami sprendžiant klausimą dėl atsakovo turtinės padėties ir finansinių galimybių teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Atsakovo gaunamos darbinės pajamos nelaikytinos mažomis, o įvertinus ir jo turimą turtą, teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga.
18. Vien tai, kad atsakovas iš kitos santuokos turi du nepilnamečius vaikus, nepaneigia jo pareigos tinkamai išlaikyti ir rūpintis savo ir ieškovės nepilnamečiu sūnumi. Tai, kad atsakovas augina ir rūpinasi savo dabartinės sutuoktinės nepilnamečiu sūnumi, taip pat nesudaro esminės aplinkybės sprendžiant klausimą dėl atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo, nes visų pirma, tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikyti sutuoktinės sūnų nėra atsakovo pareiga.
19. Vertinant atsakovo argumentus, kad atsakovo sutuoktinė taip pat yra jo išlaikomas asmuo, nes negali dirbti dėl nepilnamečių vaikų priežiūros, teismas sprendžia, jog tokia priežastis nelaikytina objektyvia. Atsakovo ir jo sutuoktinės nepilnamečiai vaikai yra pakankamai nemaži, t.y. 8, 11 ir 16 metų, tad tokio amžiaus vaikų priežiūra neturėtų būti kliūtis susirasti ir dirbti sau tinkantį darbą. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
20. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai nustatytų bylos aplinkybių kontekste, kad jis negali skirti didesnio, nei priteistas, išlaikymo vaikui dėl sunkios savo finansinės padėties, vertintini kritiškai. Teismų praktikoje yra pažymima, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Teismas pažymi, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad jam dėl sveikatos problemų būtų ribojama darbinė veikla, tad, spręstina, kad manydamas, jog jo darbinės pajamos yra nepakankamos, jis turi visas galimybes imtis priemonių ir susirasti papildomą darbą ar papildomą pajamų šaltinį. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, vertindamas šalių galimybes teikti išlaikymą, teismas sprendžia, kad abiejų šalių galimybės gauti pajamas ir esama turtinė padėtis yra tokia, kuri leidžia užtikrinti sūnaus poreikius. Teismas konstatuoja, kad atsakovas yra mokus ir išgali sūnaus išlaikymui skirti po 270,00 Eur kas mėnesį.
22. Vadovaujantis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu, teismas sprendžia, kad nustatant tėvų teiktino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma padidinti suma nėra didelė, ji nesiekia šiuo metu teismų priteisiamo minimalaus išlaikymo dydžio, valstybės nepilnamečiui Ervinui mokami vaiko pinigai iš bendros abiejų tėvų teiktinos 270,00 Eur sumos neišminusuojami.
23. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas, pakeičiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-793/2013 iš atsakovo A. D. priteistiną išlaikymo dydį ir priteisiant iš jo sūnui E. D. po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. sausio 2 d.) iki vaiko pilnametystės (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio E. D. atstovė - jo motina S L. D., išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
24. Dėl kitų tiek ieškovės, tiek atsakovo išsakytų argumentų (apie vaiko gyvenimą bei jam teiktą/neteiktą išlaikymą iki 2013 metų kai nepilnamečiam Ervinui išlaikymas priteistas sprendimu) teismas smulkiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Taip pat, plačiau nepasisakoma ir dėl atsakovo argumentų dėl teikto išlaikymo po 2013 metų, kadangi ieškovė nereiškia pretenzijų ar reikalavimų dėl atsakovo teikto išlaikymo.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai.
25. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 94, 270 straipsniai).
26.1. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovei S L. D. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Antrinė teisinė pagalba ieškovei buvo suteikta, valstybė nagrinėjant civilinę bylą patyrė 540,42 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, pažymi, kad kadangi ieškovei byloje buvo teikiama 100 proc. apmokama teisinė pagalba, ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl byloje susidariusios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos ir atsakovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje nėra atleistas (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
26.2. Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis 73,00 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovė teikiant ieškinį atleista įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26.3. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atsakovo valstybei nepriteistinos, nes Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš proceso dalyvio į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra 8 Eur., teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2023, Nr. 24579)).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-793/2013 nepilnamečiam vaikui E. D., priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)išlaikymą po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. sausio 2 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovę S L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiam sūnui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 73,00 Eur (septyniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo dokumentą pristatyti teismui.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 540,42 Eur (penkių šimtų keturiasdešimties eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš nurodytų surenkamųjų sąskaitų (surenkamosios sąskaitos „Swedbank", AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Mokėjimo dokumentą pristatyti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.