Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-606/2021

Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04909-2021-8

2021 m. gruodžio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. gynėjo advokato Audriaus Stonkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, nustatant galutinę subendrintą bausmę – dvejus metus tris mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendyje ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 7 d. nuosprendyje nurodyti laikotarpiai nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. (viena para) ir nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d. (viena para) bei šioje byloje laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. vasario 16 d. iki 2021 m. vasario 17 d. (dvi paros).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. V. nuteistas už tai, kad 2021 m. vasario 16 d., apie 12.20 val., bute (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas recidyvistas, ranka laikydamas už dešinio peties tyčia prispaudė sugyventinės dukrą R. B. nugara prie viryklės, po to kita ranka iš priekio sugriebęs už nukentėjusiosios striukės ties kaklu, ją smaugė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

2. G. V. nuteistas ir už tai, kad 2021 m. vasario 16 d., apie 14 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas recidyvistas, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė K. R. į veidą, o nuo suduoto smūgio nukentėjusiajam pargriuvus ant grindų, vieną kartą medine stalo koja smogė jam į galvą, galva trenkė jam į dešinę akį ir spyrė į galvą, taip padarydamas K. R. muštinę viršugalvio žaizdą su odos nubrozdinimu aplinkui, muštinę dešinės akies viršutinio voko žaizdą, dešinės akies vokų ir paakio poodinę kraujosruva bei apatinės lūpos muštinę žaizdą ir taip mušdamas nežymiai jį sužalojo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. V. kaltė padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigiama, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį neginčijamas, prašoma nuteistajam G. V., taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

8. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

9. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

10. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

11. Kartu pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, todėl bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas, nors ir išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį savo sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013 ir kt.). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014 ir kt.).

12. Skundžiamu nuosprendžiu G. V. nuteistas už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, taikant BK 64¹ straipsnį, aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai trys mėnesiai laisvės atėmimo. Nagrinėjamu atveju egzistuoja formali sąlyga svarstyti BK 75 straipsnio taikymo galimybę nuteistajam G. V..

13. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pagal teismų praktiką, taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014, 2K-372-697/2017). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

14. Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. V. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Ir nors ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl pakartotinio BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau, kaip jau aptarta, teismui turi būti pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

15. Skundžiamu nuosprendžiu G. V. nuteistas net už dvejų tyčinių smurtinių nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarymą, jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir tai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam G. V. turi būti suteikta galimybė laisvėje koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad jis yra vertas teismo jam parodyto pasitikėjimo, nes jis pastaruoju metu sukūrė šeimą, gimė sūnus, kurį reikia išlaikyti, nes sutuoktinės pajamos yra tik 300 Eur, be to, jis turi kreditinių įsipareigojimų, po paskutinio nuosprendžio priėmimo, nuteistajam buvo teikiamos psichologinės ir psichiatrinės konsultacijos, be to, jam atlikta stuburo išvaržos operacija. Tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad G. V. teistas daug kartų, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnyje, padarymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis G. V. paskutinius du kartus, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas) laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant, taip pat Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 284 straipsnį laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant, tačiau nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būtent bausmės vykdymo atidėjimo metu. Be kita ko, nuteistajam buvo paskirtas ir įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jis gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, baigė elgesio pataisos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, dirbo, tačiau, kaip matyti, G. V. jokių teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, likus vos 6 dienom iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos, vėl padarė net dvi smurtines nusikalstamas veikas – abiem atvejais be jokios priežasties užpuolė už jį fiziškai silpnesnius asmenis – nepilnametę podukrą ir neįgalumą turintį vyresnio amžiaus dėdę. Šiuo atveju nuteistasis, būdamas anksčiau teistas net devynis kartus, jau ne pirmą kartą ir už analogiškų smurtinių nusikaltimų padarymą, ir, pažymėtina, laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, jau turėjo visas galimybes padaryti teigiamas išvadas dėl savo elgesio ir pasitaisyti. Akcentuotina, kad nuteistasis G. V. jau nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo įsipareigojimų bankui, sutuoktinė jau laukėsi kūdikio, jis jau turėjo ir stuburo išvaržą, tik dar nebuvo atlikta operacija, tačiau akivaizdu, kad jam šios aplinkybės visiškai nebuvo svarbios, ir teigiamai nuteistojo nepaveikė. Tai parodo, kad nuteistasis linkęs nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, kad jokių teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Nors nuteistasis šiuo metu ir vėl lankosi pas psichologus dėl savo smurtinio elgesio suvaldymo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis ir anksčiau gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, baigė ir elgesį keičiančią programą, tačiau nusikalstamo elgesio nepakeitė, nesudaro jokio pagrindo dar kartą pasitikėti juo, kad jis nebesmurtaus bei gali pasitaisyti ir neatlikdamas realios laisvės atėmimo bausmės. Toks nuteistojo elgesys privalo būti baudžiamumo prasme tinkamai įvertintas, nes šiuo atveju būtina užkirsti kelią nuteistojo nusikalstamiems veiksmams ir dėl jų galimoms sunkioms pasekmėms ateityje. Todėl, įvertinęs nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali padėti užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti G. V. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

17. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo G. V. gynėjo advokato Audriaus Stonkaus apeliacinį skundą atmesti.