Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Šeputienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam nustatyta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, jam uždraudžiant 7 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, V. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant kelių transporto priemonę – traktorių T40 (duomenys neskelbtini), saugomą transporto priemonių aikštelėje adresu: Alytus, Santaikos g. 31D.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina V. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. R. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. R. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, (duomenys neskelbtini) d. apie 15.29 val., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo traktorių T40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, kai (duomenys neskelbtini) 15.49 val. nustatytas 3,16 promilių neblaivumas.

2. Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde prašo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti – nuteistojo V. R. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą 3 mėnesiams paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis; apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą buvo visos sąlygos atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. V. R. nuoširdžiai gailiuosi dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertina savo poelgį ir dėl jo labai išgyvena. Žalos šiuo nusikaltimu niekam nebuvo padalyta. Apeliantas gyvena kartu su savo neįgalia motina, ją slaugo ir prižiūri. Pagalba buityje reikalinga ir kartu gyvenančiam apelianto broliui A.. Neatidėjus bausmės vykdymo motina liks be jokio priežiūros, nes daugiau asmenų, galinčių ja pasirūpinti, nėra. Įstatymas nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnį, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Apeliantas po šios nusikalstamos veikos įvykdymo visiškai atsisakė alkoholio vartojimo. Jo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimas rodo mažesnį jo pavojingumą bei galimybę atidėti man paskirtos bausmės vykdymą. Apeliantui atidėjus man bausmės vykdymą, probacijos metu rengiamų programų, seminarų dėka jam pavyks pakeisti savo gyvenimo būdą. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo socializacijai, šeimos santykiams. Nėra pagrindo apeliantą vertinti tokiu pavojingu, kad vienintelė bausmė, kuri jį pataisytų ir pasiektų tikslus, yra reali bausmė. Apeliantas padarė tinkamas išvadas, pakeitė savo elgesį ir daugiau niekada nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019).

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

10. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

11. Apylinkės teismas realią laisvės atėmimo bausmę V. R. skyrė, įvertinęs, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindas spręsti, kad ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms dėl realios laisvės atėmimo bausmės taikymo V. R. tikslingumo, nesutinka, kad buvo visos sąlygos atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą.

12. Kaip minėta, V. R. nuteistas už transporto priemonės (traktoriaus) vairavimą, būnant apsvaigus nuo alkoholio, iš (duomenys neskelbtini) d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad jam buvo nustatytas 3,16 promilių (II tikrinimu) neblaivumas. Tuo tarpu įstatymas laiko pavojinga ir nustato baudžiamąją atsakomybę jau nuo 1,51 promilės neblaivumo (BK 281¹ str. 1 d.), taigi, nuteistasis, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę tokios būklės, be to, ją vairuodamas dienos metu, kėlė itin didelį pavojų eismo saugumui, tiek kitiems kelių eismo dalyviams, tiek sau pačiam. Teismas teisingai konstatavo, kad nusikalstama veika buvo baigta. Nors jo įvykdytas nusikaltimas priskirtinas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), atsižvelgtina ir į tai, kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė, veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė (turėjo suvokti) pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę. Bylos duomenimis V. R. yra nedirbantis, nevedęs, neturintis išlaikytinių. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai laikyta jo prisipažinimas kaltu ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau nustatyta, kad V. R. teistas devynis kartus, paskirtas bausmes yra atlikęs. Be to, jis yra eilę kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už pažeidimus kelių eismo transporto srityje, paskirtų baudų nemoka. Pastarosios aplinkybės rodo, kad nagrinėjamu atveju įvykdyta veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o teisingai vertinta nuteistojo pasirinkto elgesio modeliu. Jokių išvadų nuteistasis nepadarė, už ankstesnes veikas skirtos bausmės jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Nuteistojo nurodytas artimųjų priežiūros poreikis egzistavo ir veikos padarymo metu, bet tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesulaikė. Apie būsimus motinos ir brolio priežiūros nepatogumus jis galėjo ir turėjo pagalvoti prieš įvykdydamas veiką, o to nepadaręs turi prisiimti kilusias neigiamas pasekmes.

14. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės rodo neigiamą nuteistojo požiūrį į įstatymo saugomas vertybes ir valstybės taikomas poveikio priemones. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nėra pagrindo V. R. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir būdui keisti, dėl to ateityje nuteistasis gali ir toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitokius nusikaltimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas šiuo atveju atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

Dėl proceso išlaidų

15. 2026 m. vasario 24 d. apeliacinės instancijos teismui pateikta VGTPT pažyma dėl advokatės Eglės Šovienės nuteistajam V. R. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 87,50 Eur.

16. 2024 m. vasario 24 d. protokoline nutartimi advokatė Eglė Šovienė buvo atleista nuo dalyvavimo teismo posėdyje, kadangi nuteistąjį gynė kita advokatė – Rasa Malinauskienė. Taigi, advokatė Eglė Šovienė tik susipažino su byla.

17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021).

18. Nors nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas yra pateiktas nuteistojo ir yra atmestas, pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, be to, nuteistajam skirta realaus laisvės atėmimo bausmė, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 31 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo V. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.