- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- e2-503-867/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00066-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- R. M., UAB „Gargždų būstas“, UAB Gargždų
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I. Sakalauskaitė, sekretoriaujant J. Skuodienei, D.Putinienei, dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui M. K., atsakovei R. M., jos ir trečiojo asmens R. M. atstovui advokatui L. S., trečiojo asmens UAB „Gargždų būstas“ atstovui R. R., trečiajam asmeniui R. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei R. M. dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys UAB Gargždų būstas“, R. M. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas ieškiniu (It., b.l. 1-3) pareiškė reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovės 2663,87 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su draudėja J. A. 2013-10-01 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu buvo apdraustos patalpos – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu atlygino draudėjai J. A. 2895,51 Eur dydžio žalą, kurią ji patyrė 2014-05-20 dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), įvykusios vandentiekio avarijos, kuomet vanduo prasiskverbė į J. A. patalpas ir sugadino apdraustą turtą. Nurodė, kad atsakovei nuosavybes teise priklausantis butas yra virš J. A. buto, todėl atsakomybė už žalą tenka buto savininkui (valdytojui) ir įgyvendindamas savo regreso teisę (LR CK 6.1015str.), išmokėtos nuostolių sumos 2663,87 Eur (draudimo išmoka, atskaičius 8 proc. nusidėvėjimą) reikalauja iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį (It., b.l. 34-36) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes mano, kad jos kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl vandentiekio avarijos atsiradimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra jos kaltė. Mano, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute vanduo prasiveržė dėl trečiųjų asmenų vykdomų hidraulinio bandymo darbų, todėl atsiradusią žalą turi kompensuoti asmenys, kurie vykdė šiuos bandymus. Nurodė, kad 2014-05-20 daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Gargždų būstas“ vykdė karšto vandens bandymus. Nurodė, kad jos bute visi vamzdynai buvo tvarkingi, o dėl per didelio vandens spaudimo, trūko jos bute esanti karšto vandens šlangelė, tai yra, jei nebūtų atliekami hidrauliniai bandymai, nebūtų įvykęs karšto vandens šlangelės trūkimas, dėl kurio vanduo pateko į atsakovės butą. Nurodė, kad ji bute remonto darbų nevykdė, jos prašymų jokie hidraulinio bandymo darbai nebuvo atliekami.
Trečiasis asmuo UAB „Gargždų būstas“ atsiliepime į ieškinį (I t., b.l. 55-56) nurodė, kad administruoja daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2003-04-10. Nurodė, kad 2014-05-20 karšto vandens vamzdyno hidraulinių bandymų nevykdė, nes tokie bandymai apskritai neatliekami. Nurodė, kad atliekami tik šildymo sistemos ir karšto vandens ruošimo įrenginių hidrauliniai bandymai, kurie atsakovės nurodytą dieną nebuvo atliekami. Be to, nurodyti bandymai net, jei ir būtų buvę vykdomi, negalėjo turėti įtakos įvykusiai avarijai, nes vamzdžiai, kuriais tiekiamas termofikacinis vanduo padidintu slėgiu, nesusiję su tuo, kuris įtrūko atsakovės bute.
Trečiasis asmuo R. M. atsiliepime į ieškinį (It., b.l. 82-84) nurodė, kad atsakovės kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Nurodė, kad jo ir atsakovės bute visi vamzdynai bute yra tvarkingi, o dėl per didelio vandens spaudimo, trūko bute esanti karšto vandens šlangelė, tai yra, jei nebūtų atliekami hidrauliniai bandymai, nebūtų įvykęs karšto vandens šlangelės trūkimas, dėl kurio atsakovės bute išbėgo vanduo, todėl dėl žalos atsiradimo turi atsakyti trečiasis asmuo UAB „Gargždų būstas“. Mano, kad trečiasis asmuo UAB „Gargždų būstas“ teismui teikia suklastotus duomenis, tai yra pastato parengties šildymo sezonui akto 1 l., kuris yra surašytas 2014-08-25, o jame nurodyta, kad bandymai buvo atlikti 2014-07-29, nors pagal skelbimą laikraštyje „Banga“ bei AB „Klaipėdos energija“ patvirtintame ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus suderintame paruošimo šildymo sezonui darbų plane yra nurodyta, kad darbai 4 katilinėje, kuri aprūpina karštu vandeniu namą, esantį (duomenys neskelbtini), bus atliekami 2014-05-20 - 21 dienomis. Taip pat minėtame akte nurodyta, kad darbai buvo atlikti 2012-08-01 – 02 dienomis, nors aktas surašytas 2014-08-25.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Gargždų būstas“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad bendrojo naudojimo vamzdžiai yra tvarkingi. Įvykio atsakovė neneigia, tačiau ginčas kyla dėl atsakomybės. Žalos dydį įrodo UAB „Eurodeta“ remonto aktas ir sąskaita faktūra bei kiti dokumentai. Draudimo išmoka buvo sumokėta visa – 2895,51 Eur, o subrogacijos tvarka prašoma suma yra skaičiuojama, atsižvelgiant į 0,8 proc. nusidėvėjimą, todėl prašoma priteisti suma yra 2663,87 Eur. Nors atsakovė 2014-08-08 rašte nurodė, kad nesutinka mokėti už žalą, nes nėra jos kaltės, tačiau padarytos žalos dydis nėra ginčijamas. Mano, kad vamzdis atsakovės bute buvo prižiūrėtas aplaidžiai, metalinis vamzdis sujungtas naudojant guminę jungtį, kas neatitinka reikalavimų. Nurodė, kad teisės aktuose yra įtvirtinta, kad draudžiamos skirtingos jungtys – vamzdis iš metalo, jungtis iš gumos. Nesutiko su prašymu išdėstyti žalos mokėjimą dalimis.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad avarija bute įvyko dėl karšto vandens bandymo. Paaiškino, kad vamzdis, kuris trūko buvo įrengtas prieš 10 metų, tačiau buvo tvarkingas, nes žarnelė buvo tvirtai pritvirtinta ir ji ją nuolat tikrindavo.
Atsakovės ir trečiojo asmens R.M. atstovas papildomai nurodė, kad šiuo atveju atsakovei negali būti taikoma visiška atsakomybė, nes turi atsakyti ir trečiasis asmuo UAB „Gargždų būstas“, kuris yra namo administratorius. Nurodė, kad namo administratorius neinformavo atsakovės, kada bus įjungtas karštas vanduo (po hidraulinių bandymų atlikimo), todėl ir atsirado žala. Mano, kad šioje situacijoje atsakovei visa atsakomybė negali būti taikoma, nes bute vamzdžiai buvo tvarkingi, uždėta guminė šlangelė. Prašė, jei, teismas priteistų žalos atlyginimą iš atsakovės, sumą išdėstyti 12 mėn. terminui ir nepriteisti procesinių palūkanų.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Gargždų būstas“ atstovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka, nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais teiginiais, kad atsakomybę turi prisiimti ir UAB „Gargždų būstas“. Nurodė, kad vandens slėgis nebuvo padidintas, o tik buvo pakeista vandens temperatūra. Paaiškino, kad užsukus karštą vandenį, vamzdynais bėga šaltas vanduo, todėl įjungus karštą vandenį slėgio pokyčių nėra. Karštas vanduo įjungtas buvo anksčiau, nes taip daroma dėl žmonių gerovės, teisės aktai nenumato, kad reikia informuoti gyventojus, kad bus anksčiau įjungtas karštas vanduo. Nurodė, kad nesutinka, jog atsakovės bute vamzdynų sistema yra tvarkinga, nes yra uždėta paprasta laistymo žarnelė, guminė jungtis, kuri neatitinka reikalavimų, nėra atlikti su ja bandymai.
Trečiasis asmuo R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog avarija įvyko dėl to, kad buvo užsuktas karštas vanduo, o, kai buvo paduodamas karštas vanduo, atsirado oro tarpas ir dėl to galėjo nukristi guminė žarna. Nurodė, kad prieš 10 metų patys keitė guminę žarną, nes pagal išsilavinimą yra auto šaltkalvis. Iki įvykio nebuvo jokio prabėgimo, žarnelė buvo tvarkinga.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad ieškovas ir J. A. sudarė gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (It., b.l. 13), kurio pagrindu civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis – 2012-12-07–2032-12-07. 2014-05-21 J. A. pranešimu apie žalą (žalos Nr. (duomenys neskelbtini)) informavo ieškovą, kad 2014-05-20 apie 15.30 val. jai paskambino UAB „Gargždų būstas“ atstovas ir informavo, kad yra aplietas butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis po jos butu. Vėliau paaiškėjo, kad vandens išsiliejimas įvyko virš J. A. esančio buto, tai yra bute Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-05-21 defektiniame akte ir jo priede (It. b.l. 11-12) buvo nustatyta, kad buvo užlieta: 25,41 m² lubų, 3 vnt. šviestuvų, 41,60 m² sienų 18-1, 18-4 patalpose, 12,74 m² sienų 18-3 patalpoje, sugadinta 28,80 m lubjuosčių, 25,35 m grindjuosčių, 25,41 m² grindų laminato, virtuvės komplektas ir spinta. Ieškovas išmokėtą draudimo išmoką grindžia 2004-07-08 atliktų darbų aktu (It., b.l. 23, 25-26), UAB „Eurodeka“ sąskaita faktūra Nr. 0000040, kasos pajamų orderiu (It., b.l. 22,24), kuriuose nurodyta, kad remonto darbai J. A. kainavo 2895,52 Eur (9997,64 Lt). Ieškovė J. A. išmokėjo 2895,52 Eur (9997,64 Lt) draudimo išmoką (It., b.l. 14-17). Ieškovui paskaičiavus 0,08 proc. nusidėvėjimą, prašoma priteisti suma iš atsakovės yra 8 proc. mažesnė – 2663,87 Eur (9197,82 Lt). Trečiojo asmens UAB „Gargždų būstas“ 2014-06-03 rašte nurodyta, kad 2014-05-20 iš daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, kad bute per lubas bėga vanduo ir tą pačią dieną buvo nustatyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra virš buto Nr. (duomenys neskelbtini), trūko lanksti vandens šlangelė po plautuve (It., b.l. 21). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir iš pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (It., b.l. 19-20, 81). 2014-08-06 atsakovė ieškovui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nesutinka mokėti už padarytą žalą, kadangi žala atsirado ne dėl jos kaltės, o dėl per didelio spaudimo, paleidus karštą vandenį (b.l. 39). Trečiasis asmuo R. M. nesutikimą su ieškiniu įrodinėjo pateikdamas kopiją iš 2014-05-10 laikraščio „Banga“, AB „Klaipėdos energija“ Gargždų šilumos tinklų rajono pasiruošimo 2014-2015 m. šilumos sezonui darbų plano kopiją, kuriuose nurodyta, kad 2014-05-19 – 2014-05-23 vyko šilumos tinklų katilinės Nr. (duomenys neskelbtini) profilaktika, kuri aptarnauja namą, esantį (duomenys neskelbtini) (It., b.l. 86, 89). Taip pat pateikė 2015-04-23 AB „Klaipėdos energija“ raštą, kuriame informuojama, kad AB „Klaipėdos energija“ teikia termofikacinį vandenį šildymui ir karšto vandens ruošimui namui, adresu (duomenys neskelbtini), o namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri, hidrauliškai bando ir remontuoja namo administratorius UAB „Gargždų būstas“ (It., b.l. 90). 2015-04-30 UAB „Gargždų būstas“ rašte nurodyta, kad 2014m. gegužės mėn. name, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikta jokių bandymų, susijusių su šio namo šildymo, karšto ir šalto vandens tiekimo sistemomis (It., b.l. 91), 2015-04-29 AB „Klaipėdos vanduo“ rašte taip pat nurodyta, kad minėtame name 2014 m. gegužės mėn. nebuvo atlikta jokių bandymų (It., b.l. 92). Trečiasis asmuo UAB „Gargždų būstas“ pateikė 2014-05-20 patikrinimo aktą, kuriame nustatyta, kad 2014-05-20, 14.45 val. gautas pranešimas, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) bėga vanduo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15 val. atvykus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), rasta virtuvėje trūkusi karšto vandens šlangelė, avariją likvidavo santechnikas bei pateikta foto nuotrauka (b.l. 59-60). UAB „Gargždų būstas“ pastato parengties šildymo sezonui akte nurodyta, kad šilumos sistemos hidraulinis bandymas buvo vykdomas 2014-07-26 (b.l. 63-64).
Tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek atsakovės ir trečiųjų asmens teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2014-05-20 atsakovei ir trečiajam asmeniui R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio avarija, dėl ko buvo aplietas J. A. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji J. A. nurodė, kad dėl buto apliejimo jai buvo padaryta 2895,52 Eur (9997,64 Lt) žala, žalos dydžio nei atsakovė, nei tretieji asmenys neginčijo, o tik ginčijo, kam turi kilti atsakomybė dėl įvykusios vandentiekio avarijos. Kaip patvirtina byloje esantys dokumentai, fotonuotraukos ir atsakovo bei trečiųjų asmenų paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, avarija įvyko dėl atsakovės bute po virtuvėje trūkusios karšto vandens šlangelės, kuria buvo sujungti metaliniai karšto vandens vamzdžiai po praustuve, esančioje virtuvėje. Atsakovė ir trečiasis asmuo įrodinėjo, kad vandentiekio avarija įvyko dėl trečiojo asmens UAB „Gargždų būstas“ kaltės, kuri anksčiau, nei buvo nurodyta spaudoje, įjungė name karštą vandenį ir šlangelė nutrūko dėl susidariusio didelio slėgio vamzdynuose. Tačiau ši aplinkybė buvo paneigta liudytojo P. M. parodymais, trečiojo asmens UAB „Gargždų būstas“ pateiktais rašytiniais įrodymais, kad vamzdynų hidrauliniai bandymai tuo metu nebuvo atliekami, slėgio skirtumų vamzdynuose nebuvo, o 2014-05-19 – 2014-05-23 vykusi šilumos tinklų katilinės Nr.4 profilaktika yra susijusi su šilumos tinklais, o ne vandentiekiu, tai yra profilaktika vykdoma kituose vamzdynuose. Foto nuotrauka ir liudytojos S. K. parodymai tik patvirtino aplinkybę, kad atsakovė bute metaliniai karšto vandens vamzdžiai buvo sujungti gumine šlangele, kuri nebuvo pritaikyta tinkamam vamzdynų naudojimui. Be to, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šią guminę žarnelę įdėjo trečiasis asmuo R. M. ir tai buvo prieš dešimt metų. Iš foto nuotraukos matyti, kad guminė žarnelė buvo prie metalinio vamzdžio prijungta ir sutvirtinta gnybtu.
LR CK 6.1015str. 1d. nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (LR CK 6.1015str. 2d.). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.
Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju, kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.
Pagal LR CK 6.266str. 1d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos CK 6.270str. 1d. nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (LR CK 6.246, 6.247, 6.249str.). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12, 178 str.). Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik LR CPK 177str. 2d. ir 3d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti LR CPK nustatyta tvarka. Pagal LR CPK 176str. 1d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185str. 1d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl turi būti tenkintinas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-21 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekio ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 15 p. numatyta, kad pastato vandentiekis turi būti suprojektuotas ir sumontuotas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą pastato naudojimo trukmę užtikrintų esminius vandentiekio, kaip pastato dalies (inžinerinės sistemos) reikalavimus bei nuo vandentiekio priklausančius viso pastato (jo dalies) esminius reikalavimus. Numatyta, kad vamzdžių, paslėptų atitvarose ar kitose statybinėse konstrukcijose, jungtys (movos, užlituotos ar suvirintos siūlės) turi būti tokio pat atsparumo kaip ir patys vamzdžiai (27.4.4. p.).
Atsakovė ir trečiasis asmuo R. M. neįrodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2014-05-20 buvo apgadintas ne dėl jų bute įvykusios vandentiekio avarijos. Atsakovės, trečiojo asmens R. M. paaiškinimai, liudytojų parodymai ir foto nuotrauka patvirtina, kad po kriaukle esantys vamzdžiai buvo sujungti gumine žarnele. Ši žarnelė, pagal atsakovės ir trečiojo asmens R. M. parodymus, buvo nekeista 10-15 metų, todėl darytina išvada, kad vandentiekio avarija įvyko dėl netinkamos vandentiekio jungties naudojimo atsakovės bute. Teismas atmeta atsakovės ir trečiojo asmens R. M. nurodytas aplinkybes, kad dėl įvykusios vandentiekio avarijos yra atsakingas trečiasis asmuo UAB „Gargždų ūkis“, kadangi 2014-05-19 – 2014-05-23 buvo vykdoma šilumos tinklų katilinės Nr. (duomenys neskelbtini) profilaktika ir 2014-05-20, tai yra anksčiau, nei buvo nurodyta spaudoje, buvo paleistas karštas vanduo ir šlangelė nutrūko dėl slėgio pokyčio. Aplinkybė, kad vandentiekio tinkluose buvo dideli slėgio pokyčiai nebuvo įrodyta. Trečiojo asmens R. M. teiginiai, kad trečiasis asmuo UAB „Gargždų būstas“ su atsiliepimu pateikė suklastotu dokumentus, neįrodyti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimta procentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-171/2008 ir kt.).
Kadangi žalos dydis nebuvo ginčijamas, teismui yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovui 2663,87 Eur sumą, kuri yra įrodyta ir ieškovo į bylą pateiktais rašytiniai įrodymais.
Kadangi atsakovė laiku neįvykdė prievolės ieškovui, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2663,87 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2015-01-15, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37str. ir 6.210str. 1d.).
Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 59,95 Eur žyminis mokestis, užmokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą – 0,83 Eur, užmokestis už Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą – 0,86 Eur, iš viso 61,64 Eur (LR CPK 93str. 1d.).
LR CPK 284 str.1 d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė jei bus priimtas sprendimas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės atsižvelgiant į ieškiniu prašomą priteisti sumą, kuri yra didelė išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėnesių, nes atsakovė yra fizinis asmuo ir jai būtų sudėtinga visą sumą sumokėti iš karto. Ieškovo atstovas prieštaravo, kad sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas. LR CPK 284str. įtvirtintos normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Todėl ji taikytina tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Spręsdamas tokio pobūdžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (LAT 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Ieškovas yra juridinis asmuo, tai yra viena didžiausių Baltijos regione ne gyvybės draudimo bendrovių. Ieškovo internetinėje svetainėje www.ergo.lt patalpintoje informacijoje nurodyta, kad per daugelį veiklos metų ERGO Lietuvoje sukaupė nemenką įstatinį kapitalą, solidžius draudimo rezervus, kitą turtą, užtikrinantį įmonės mokamąjį pajėgumą ir garantuojantį klientų saugumą. Taip pat nurodyta, kad ERGO yra viena iš pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. O ERGO Baltijos šalyse metinė apyvarta vidutiniškai siekia virš 150 mln. Eurų. Įvertinant tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, o atsakovė yra fizinis asmuo, todėl darytina išvada, kad sprendžiant LR CPK 284str. numatyto instituto taikymą, nustatinėti ieškovo tikslią turtinę padėtį šiuo atveju nėra pagrindo. Teismo turimi duomenys apie atsakovės gaunamą darbo užmokestį patvirtina, kad atsakovės pajamos nėra labai didelės, tai yra ji gauna apie per mėnesį vidutiniškai 353,00 Eur neatskaičius mokesčių, be to turi nekilnojamojo turto, dalis, kurio yra įgyta paveldėjimo būdu. Atsižvelgiant į atsakovės gaunamo darbo užmokesčio dydį, į sprendimu priteistą sumą, kuri yra didelė fiziniam asmeniui, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais pripažintina, jog priteistos sumos mokėjimo išdėstymas dalimis yra proporcinga priemonė ieškovo ir atsakovės interesams užtikrinti, todėl yra pagrindas sprendimo vykdymą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, nustatant, kad vienuolika mėnesiu atsakovė moka po 221,98 Eur įmoką, o 12 mėnesį sumoka 222,09 Eur įmoką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2663,87 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt tris Eur 87 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2663,87 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2015-01-15, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 61,64 Eur (šešiasdešimt vieną Eur 64 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui ERGO Insurance SE, įmonės kodas 10017013, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, adresas Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai.
Išdėstyti teismo sprendimu iš atsakovės R. M. ieškovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą priteistos 2663,87 Eur žalos atlyginimo mokėjimo terminą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę R. M. po sprendimo įsiteisėjimo, iki kiekvieno mėnesio pirmosios dienos, vienuolika mėnesių sumokėti po 221,98 Eur mėnesio įmoką, o dvyliktąjį mėnesį sumokėti 222,09 Eur dydžio įmoką ieškovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.