- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-04
- Bylos Nr.
- 2-10840-1195/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06136-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Olga Gružienė
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- T. K.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Evelina Kiznė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (per pokalbių ir vaizdo konferencijų ZOOM platformą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui T. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. Ž. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1688-876/2016 (toliau – Sprendimas) nepilnamečiam vaikui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo T. K. priteisto išlaikymo dydį, nustatant išlaikymą po 355 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 d. sumokant vaiko motinai, ieškovei, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodoma, kad nuo išlaikymo priteisimo momento padidėjo vaiko poreikiai. Išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Prašoma priteisti suma yra minimali ir jos įrodinėti nereikia. Atsakovas yra darbingo amžiaus, dėl to vaiko išlaikymui galėtų skirti po 355 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nurodo su ieškiniu sutinkantis iš dalies, t. y. mokės nepilnamečiam vaikui po 270 Eur mėnesinį išlaikymą. Nors Sprendimu teismas nustatė 90 Eur dydžio išlaikymą, atsakovas savo iniciatyva kiekvieną mėnesį pervedą į ieškovės banko sąskaitą 250 Eur. Šią aplinkybę ieškovė nuo teismo nuslėpė, o tai akivaizdžiai rodo nesąžiningą ieškovės elgesį ir realios faktinės situacijos neatskleidimą. Neabejotina, kad ieškovė, gyvendama jau dešimt metų (duomenys neskelbtini), gauna papildomas pajamas vaiko išlaikymui, mokamas iš valstybės biudžeto. Atsakovas prašo ieškovės pareikštą ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš jo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 270 Eur per mėnesį, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad Sprendimu nustatytas išlaikymas (po 90 Eur/mėn.) neatitinka įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių, todėl turi būti didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą.
5. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir atstovaujamosios poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Šiuo metu visa vaiko auginimo našta tenka ieškovei. Iki privalomosios mediacijos pradžios atsakovas teikė 90 Eur išlaikymą, tačiau jo neindeksavo. Nuo mediacijos pradžios, t. y. nuo 2024 m. gegužės 11 d., atsakovas moka po 250 Eur išlaikymą. Ieškovė turi du išlaikytinius. Atsakovo turtinė padėtis gerėja – atsakovas nuo 2020 m. iki 2024 m. įsigijo aštuonis nekilnojamojo turto objektus. 2024 m. liepos mėn. atsakovas įsigijo žemės sklypą, tačiau teismo apie tai neinformavo. Prašoma priteisti suma yra minimali. Ieškovė reiškią minimalų išlaikymo reikalavimą, kurio, pagal teismų praktiką, grįsti nereikia. Ieškovės išlaidos yra didesnės, nei prašoma priteisti suma, jos yra apie 1100 Eur. Ieškovei su vaiku gyvenant Jungtinėje Karalystėje, visos sąskaitos yra anglų kalba, dėl to reikėtų atlikti jų vertimus, o tai neužtikrintų ekonomiškumo principo. Atsakovo ir vaiko susitikimai įvyksta tik ieškovės iniciatyva, kuomet ieškovė organizuoja keliones į Lietuvą. Vaikui atvykus į Lietuvą, atsakovo motina susitaria dėl susitikimų, susitikimai būna trumpi. Būstas, kuriame gyvena ieškovė, priklauso jos vyrui, įgytas iki santuokos. Ieškovė turi automobilį, jos mėnesio pajamos sudaro apie 1470 Eur; valstybės mokamos išmokos vaikui sudaro 20 svarų sterlingų per savaitę. Atsakovas neįrodė, kad negali teikti prašomo išlaikymo. Ieškovės atstovė prašė neišskaičiuoti „vaikų pinigų“ iš atsakovo priteistino išlaikymo.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas iš dalies. Nuo privalomosios mediacijos pradžios atsakovas moka po 250 Eur išlaikymą vaikui. Atsakovas nepilnamečiam vaikui galėtų mokėti 270 Eur išlaikymą. Ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, ji turi namą, automobilį. Reikėtų atsižvelgti į vaiko poreikius, vaikui trylika metų, tokio amžiaus vaiko poreikiai nėra dideli. Ieškovė gauna valstybės paramą vaikui. Atsakovas yra ūkininkas, jo pagrindinės pajamos – 1300 Eur sutuoktinės gaunamos pajamos. Tai, kad atsakovas su sutuoktine įsigijo du žemės sklypus už 2000 Eur, rodo, jog atsakovas bando sėkmingai ūkininkauti, gauti papildomų pajamų, ir tai neparodo atsakovo geresnės turtinės padėties. Atstovo teigimu, vaiko poreikių lentelė nėra pagrįsta, kai kurios skiltys yra akivaizdžiai perteklinės. Pavyzdžiui, nėra poreikio kas dvejus metus pirkti telefono, laisvalaikio išlaidos užaukštintos, higienos priemonėms skiriama suma neadekvati, kvepalai, kompiuteriniai žaidimai, 110 Eur atostogoms – tai nėra pirmo būtinumo prekės. Ieškovės sutuoktinis yra verslininkas, jo pajamos yra didelės. Pati vaiko motina neatskleidžia savo turtinės padėties. Atsakovas daugiau vaikų neturi. Atsakovas neneigia fakto, kad atsakovas nusipirko daugiau nekilnojamojo turto; turto įsigijimui buvo paimtas kreditas. Atsakovas tokiu būdu siekia pagerinti savo turtinę padėtį. Pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamą pajamų ir turto deklaraciją už 2023 m., atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 206 Eur. Pragyvenimo šaltinis, tik sutuoktinės gaunamos pajamos. Su vaiku atsakovas bendrauja pagal galimybes.
7. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Byloje yra pateikta Išvada, kurioje išsakyta šios institucijos pozicija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
8. Byloje esanti gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaiko tėvai neginčijo aplinkybės, kad jie gyvena skyrium, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra su ieškove (duomenys neskelbtini).
9. Iš į bylą pateikto Sprendimo teismas nustatė, kad Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1688-876/2016 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.1.1 punktu šalys susitarė, jog atsakovas teiks išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 Eur iki (duomenys neskelbtini) pilnametystės, paskiriant šias lėšas ieškovei valdyti uzufrukto teise.
Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų
10. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).
11. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).
12. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
13. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
14. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-37-687/2018 22, 23 punktus).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiam sūnui pakeitimo grindžia išaugusiais nepilnamečio sūnaus poreikiais.
Dėl nepilnamečio vaiko poreikių (ne)pasikeitimo
16. Ieškinyje apeliuojama į tai, kad nuo išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo momento 2016 m., ženkliai padidėjo vaiko poreikiai, o būtent – išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, ugdymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Atsakovas tik iš dalies sutinka su šiais argumentais, teigdamas, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis nepagrįstas, neadekvačiai didelis.
17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
18. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
19. Teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 924 Eur arba 709 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 355 Eur suma.
20. Šio sprendimo 18 punkte cituotas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad ieškovė atleidžiama nuo pareigos teikti detalius įrodymus dėl 355 Eur išlaidų, skiriamų (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nepagrįstai teigė, kad ieškovė neįrodė prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Tuo atveju, kai prašoma priteisti išlaikymo suma viršija nustatytą minimalų, orientacinį išlaikymo dydį, šalis turi pagrįsti vaiko poreikius. Atitinkamai tėvas (motina), įrodinėjantis mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, taip pat turi pateikti teismui šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis.
21. Ieškovė, nepaisant to, kad ji neprivalo detaliai įrodinėti 355 Eur prašomo priteisti išlaikymo dydžio, pateikė teismui vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodoma, kad vaikui per mėnesį reikia 1173 Eur. Atsakovo atstovas ginčijo vaiko poreikių lentelėje nurodytų sumų pagrįstumą dalyje dėl mobilaus telefono pirkimo, būsto išlaidų, higienos priemonių, atostogų, papildomų vaiko išlaidų, ir tai, jo manymu, sąlygoja priteisto išlaikymo vaikui tik iki 270 Eur padidinimą.
22. Teismas nepritaria tokiems atsakovo teiginiams, kadangi, nors ieškovė nepateikė teismui detalių įrodymų apie (duomenys neskelbtini) skiriamas lėšas kas mėnesį, tačiau atsakovo dėstomi argumentai yra subjektyvūs, nepagrindžiantys, kad jo siūlomo išlaikymo pakaks vaiko poreikių tenkinimui. Dar daugiau, ieškovė prašo priteisti tik 355 Eur, t. y. tris kartus mažesnį išlaikymą, nei ji nurodė pateiktoje vaiko poreikių lentelėje, kurį šiuo metu ji skiria vaikui.
23. Nuo Sprendimo priėmimo yra praėję beveik aštuoneri metai, per šį laikotarpį ne tik itin padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaiko amžius (priteisto išlaikymo momentui nepilnamečiam vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai, o dabar (duomenys neskelbtini) metų), jo poreikių pobūdis, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti.
24. Kaip minėta, Sprendimu patvirtinta atsakovo pareiga mokėti nepilnamečiam (duomenys neskelbtini) 90 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kuomet išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 3, 4 ir 7 punktais, periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiam vaikui pritiestas 2016 m. gruodžio 20 d. Sprendimu. Todėl priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama nuo 2018 metų vasario mėnesio. Indeksavus iš atsakovo priteisto išlaikymo sumą pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vartotojų kainų indeksus, atsakovo mokėtino išlaikymo dydis šiai dienai sudaro 139,36 Eur (2018 m. vasario 1 d. – 2019 m. vasario 1 d. (koeficientas 103,9) – 93,51 Eur; 2019 m. vasario 1 d. – 2020 m. vasario 1 d. (koeficientas 101,9) – 95,28 Eur; 2020 m. vasario 1 d. – 2021 m. vasario 1 d. (koeficientas 102,7) – 97,85 Eur; 2021 m. vasario 1 d. – 2022 m. vasario 1 d. (koeficientas 100,2, t. y. mažiau nei 101) – 97,85 Eur; 2022 m. vasario 1 d. – 2023 m. vasario 1 d. (koeficientas 110,6) – 108,23 Eur; 2023 m. vasario 1 d. – 2024 m. vasario 1 d. (koeficientas 121,7) – 137,71 Eur; 2024 m. vasario 1 d. iki dabar (koeficientas 101,2) – 139,36 Eur). Ši suma yra ženkliai mažesnė už orientacinį išlaikymo dydžiui taikomą kriterijų. Šalys neginčija, kad nuo 2024 m. gegužės mėnesio atsakovas gera valia moka padidintą 250 Eur išlaikymą vaikui.
25. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodytos faktinės aplinkybės dėl Sprendimu priteisto vaikui išlaikymo dydžio nepakankamumo ir egzistuoja pagrindas padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. balandžio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis).
Dėl atsakovo turtinės padėties ir jo galimybės mokėti padidintą išlaikymą
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
27. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų pažymų apie darbo užmokestį, ieškovės atstovės paaiškinimų, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos sudaro apie (duomenys neskelbtini) GBP per mėnesį (1 GBP = 1,1870 Eur). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruoto nekilnojamojo turto. Ieškovei nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje nepriklauso transporto priemonė (VĮ „Regitra“ duomenys), tačiau kaip pripažino ieškovės atstovė, jos atstovaujamoji (duomenys neskelbtini) turi automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina vairuotojų ir transporto priemonių licencijavimo agentūros pažyma. Ieškovė kiekvieną savaitę gauna 20,70 GBP vaiko išmoką, skiriamą valstybės (Jos D. V. mokesčių ir muitų departamento Vaikų išmokų tarnybos 2027 m. birželio 7 d. sprendimas). Ieškovė gauna 20,70 GBP vaiko išmoką per savaitę (1 GBP = 1,1870 Eur).
28. (duomenys neskelbtini) įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas atsakovui, patvirtina, kad jis 2021 m. kovo 23 d. įregistravo (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo pats atsakovas, tai yra jo pagrindinė darbinė veikla. Atsakovo pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2023 m. nurodyta, kad žemės ūkio veiklos nuostoliai sudaro 11 259,39 Eur. Veiklos nuostolingumą patvirtina ir 2023 m. gruodžio 31 d. ūkio pelno (nuostolių) ataskaita. Atsakovo atstovo paaiškinimu, atsakovo gaunamos pajamos yra apie 206 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir keturi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų Swedbank, AB pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 23-031393-GV (kredito suma 15000 Eur). Atsakovas teigia, kad jos pragyvenimo šaltinį šiuo metu sudaro 1400 Eur sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis (valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM pažyma apie (duomenys neskelbtini) priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį).
29. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė, su kuria gyvena nepilnametis (duomenys neskelbtini), prisiima didesnę atsakomybę ir pareigą teikti vaikui išlaikymą, pastoviai jį išlaiko, tenkina ne tik būtiniausius vaiko poreikius. Ieškovės santuokos sudarymo aplinkybė, sutuoktiniui neturint pareigos išlaikyti ieškovės nepilnametį (duomenys neskelbtini), neleidžia pripažinti ženkliai pagerėjusią vaikų motinos turtinę padėtį, kuriai esant galima būtų nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo.
30. Atsakovo argumentas, kad šiuo metu jis gauna nedideles pajamas, gyvena iš sutuoktinės pajamų, negali paneigti nepilnamečio vaiko interesų gauti reikalingas jo būtiniesiems poreikiams, kuriems skiras prašomas priteisti 355 Eur išlaikymas, patenkinti lėšas. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų (priešingų duomenų byloje nėra), dėl kurių negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo ar imtis kitos veiklos.
31. Dar daugiau, teismo vertinimu, atsakovas neatskleidė byloje visų gaunamų pajamų ir realaus pragyvenimo šaltinio. Sudėjus atsakovo ir jo sutuoktinės pajamas per mėnesį, anot atsakovo, jos sudaro apie 1606 Eur (206 Eur + 1400 Eur). Pagal Vartojimo kredito sutartimi Nr. 23-031393-GV prisiimtus įsipareigojimus, atsakovo sutuoktinė kas mėnesį kredito įstaigai turi mokėti 267,80 Eur įmokas (iki 2029 m. gegužės 22 d.). Atsakovas, kaip matyti iš bylos duomenų, 250 Eur perveda (duomenys neskelbtini), likusios 1088 Eur lėšos dviem asmenims yra ženkliai mažesnės net už minimalaus atlyginimo dydį; atsakovas turi patenkinti savo ir sutuoktinės poreikius, skirti lėšas nekilnojamojo turto išlaikymui. Be to, nekilnojamojo turto duomenimis, paskutinis turto vienetas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo įgytas 2024 m. liepos 1 d., t. y. bylos nagrinėjimo metu, tuo pagerinant turtinę padėtį.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
33. Atsakovui neįrodžius, kad jis iš tiesų nėra pajėgus mokėti 355 Eur išlaikymą, kuris iš esmės skirtinas tik būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui, nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad jis geba mokėti vaikui tik 270 Eur išlaikymą.
34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mažesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių aplinkybių nenurodė. Atsakovo gaunamų pajamų dydis yra sąlygotas jo paties pasirinkimo, o ne objektyvių, ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių.
35. Šalių nepilnamečiam sūnui išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei ir toliau pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
36. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl valstybės vaikui mokamos paramos
37. Ieškovės atstovė prašė nepilnamečiam vaikui priteistiną išlaikymą nemažinti ieškovės gaunama parama (20,70 GBP išmoką per savaitę).
38. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).
39. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
40. Ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, pareiga rūpintis vaiku – kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jo emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi, jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda.
41. Nors ieškovė turi teisę į valstybės mokamą vaikui išmoką, nėra pagrindo priteistino išlaikymo mažinti paramos suma, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės gauti didesnes ar papildomas pajamas. Todėl nėra poreikio lengvinti atsakovui tenkančią vaikų išlaikymo naštą užsienio valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokios išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis iš esmės yra būtinas minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, savo dydžiu gali būti pakankamas tik esminėms reikmėms.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam (duomenys neskelbtini), mokamas periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
43. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo vykdytinas skubiai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
44. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
45. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas 100 proc., todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 1497,38 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas (2024 m. spalio 14 d. ataskaita; 2024 m. spalio 11 d. sąskaita faktūra Nr. EK24-263; 2024 m. liepos 31 d. sąskaita faktūra Nr. EK24-174; 2024 m. rugsėjo 6 d. sąskaita faktūra Nr. EK24-227; 2024 m. rugpjūčio 12 d. sąskaita faktūra Nr. EK24-204; 2024 m. liepos 16 d. sąskaita faktūra Nr. EK24-163; išrašai iš banko, nurodantys ieškovės mokėjimus atstovei).
46. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
47. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
48. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, apskaičiuoti dydžiai neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų apmokėjimo dydžių (Rekomendacijų 7, 8.16, 8.19 punktai), nurodytas užmokestis yra proporcingas teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sąnaudoms. Įvertinus visas šias aplinkybes, nurodytos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (jų dydis) už advokato teisinę pagalbą šioje byloje laikomos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo pilna apimtimi.
49. Ieškovė, kreipdamasis į teismą, įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą už reikalavimą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio suma remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu apskaičiuotina pagal bendrą prašomų padidinti išmokų už vienerius metus sumą. Todėl už šį reikalavimą mokėtinas 95 Eur ((355 Eur – 90 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
50. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, patyrė 4,32 Eur dokumentų siuntimo išlaidų (pažyma apie pašto išlaidas, vidinėje bylos viršelio pusėje) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šios išlaidos iš atsakovo nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1688-876/2016 iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo T. K. po 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiam sūnui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. balandžio 17 d.), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko D. K. išlaikymui skirtas lėšas iki vaiko pilnametystės.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo vykdyti skubiai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Priteisti ieškovei R. Ž. iš atsakovo T. K. 1497,38 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 38 centus) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo T. K. į valstybės biudžetą 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.