- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-325-372/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-073-08210-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pran.), Vytautas Kursevičius, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- UAB „Baltic metal center“
- Ieškovas
- UAB „Baltprim“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) UAB „Baltprim“ atstovui A. O.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Baltic metal center“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-470-207/2011 pagal ieškovo UAB „Baltprim“ ieškinį atsakovui UAB „Baltic metal center“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Baltprim“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Baltic metal center“ 5192 Lt skolą, 616,37 Lt palūkanas, 11,84 proc. metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Nurodė, kad 2008-05-29 su atsakovu sudarė užsakymo sutartį Nr. IT-05-29, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui iki 2008-06-06 iš Italijos į Lietuvą parvežti metalo gaminių krovinį. Atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu per 30 dienų po PVM sąskaitos faktūros ir CMR gavimo, sumokėdamas 9794 Lt. Kadangi ieškovas buvo tarpininkaujanti bendrovė (ekspeditorius), todėl 2008-05-29 su UAB „Reina“ sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. VBP-080529-21. UAB „Reina“ sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t. y. krovinį pristatė atsakovui, tačiau atsakovas ieškovui už paslaugą sumokėjo tik dalį, t. y 4602 Lt, nurodydamas, kad buvo parvežtas nepilnas krovinys. Ieškovas krovinį vežusiai bendrovei už atliktą paslaugą sumokėjo taip pat tik dalį sutartyje numatytos sumos, tačiau UAB „Reina“ kreipėsi į teismą ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinys dėl skolos už krovinių pervežimo paslaugas buvo patenkintas ir iš UAB „Baltprim“ buvo priteista skola, delspinigiai, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pranešimais kreipėsi į atsakovą su reikalavimu dėl skolos ir patirtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, tačiau atsakovas į tai nereagavo ir yra skolingas ieškovui 5192 Lt už suteiktas paslaugas ir 616,37 Lt palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
Atsakovas UAB „Baltic metal center“ pateikė prieštaravimus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. preliminaraus sprendimo.
Nurodė, kad ieškovas šalių sutarties tinkamai neįvykdė, numatyto 24 tonų krovinio nepervežė ir į išsikrovimo vietą Šiauliuose atvyko tik su 5,184 tonos kroviniu. Atsakovas dėl to pareiškė ieškovui pretenziją, ieškovas su ja sutiko, sumažino pervežimo kainą proporcingai pervežto krovinio svoriui, bendra sumai su PVM – 4602 Lt, 2008-06-19 išrašė PVM sąskaitą faktūrą BP08 Nr. 0159 dėl šalių susitartos sumos ir atsakovas ją visiškai apmokėjo, tai yra tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ieškovui ir jam nėra skolingas. Ieškovo ta pačia data, numeriu, tačiau dėl kitos sumos (9794 Lt) išrašyta PVM sąskaita faktūra BP08 Nr. 0159 atsakovo nepasirašyta, yra niekinė, ji negali sukurti atsakovui jokių pareigų ir tokie ieškovo veiksmai draudžiami, nes yra klastojamas dokumentas. Teisminis procesas tarp ieškovo ir UAB „Reina“ neturi jokios įtakos ieškovo ir atsakovo susitarimui dėl galutinės paslaugos 4602 Lt sumos.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Baltprim“ pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuo prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 21 d. galutiniu sprendimu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. preliminarų sprendimą pakeitė.
Ieškinį patenkino iš dalies.
Priteisė ieškovui iš atsakovo 5192,00 Lt skolą, 9,88 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5192,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-11-26 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 87,00 Lt žyminį mokestį.
Priteisė valstybei iš atsakovo 9,30 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Ieškovo reikalavimus dėl 616,37 Lt palūkanų už neatsiskaitymą laiku ir 1251,09 Lt bylinėjimosi išlaidas su UAB „Reina“ atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad iš 2009-11-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimo matyti, kad teismas nustatė, jog vežėjo UAB „Reina“ kaltės dėl krovinio trūkumo nėra, todėl tarpininkaujanti bendrovė (ekspeditorius) UAB „Baltprim“ pagal minėtą sprendimą, kuris įgijo prejudicinę galią, išsaugojo teisę reikalauti iš atsakovo visą pagal sutartį priklausančią sumą – 9794,00 Lt. Pažymėjo, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-4219-235/2009 (2A-943-520/2009) buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, žinojo apie teismo priimtą sprendimą, suprato, kad jis turi įtakos jo teisėms ir pareigoms, ir jo neskundė kasacine tvarka, todėl konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dalyje dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas.
Teismas nustatė, kad abi sutarties šalys pripažino, kad PVM sąskaita faktūra dėl 9794,00 Lt apmokėjimo už paslaugą atsakovui nebuvo siųsta, o PVM sąskaitą faktūrą dėl 4602,00 Lt atsakovas apmokėjo iš karto, todėl konstatavo, kad priimtu preliminariu sprendimu 616,37 Lt palūkanos dėl neatsiskaitymo laiku nuo 2008-07-19 iki kreipimosi į teismą dienos – 2010-11-22 priteistos nepagrįstai, dėl to šią preliminaraus sprendimo dalį pakeitė ir šį reikalavimą atmetė.
Teismas nurodė, kad metinės palūkanos pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą yra priteisiamos nuo apmokėjimo termino praleidimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėjo, kad atsakovas mokėjimo termino nepraleido, todėl konstatavo, kad minėtos palūkanos gali būti priteistos tik nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010-11-26. Teismas pakeitė preliminaraus sprendimo dalį, nurodydamas, kad ieškinio pateikimo dieną galiojo 2,88 proc. VILIBOR, todėl atsakovas ieškovui turėtų mokėti 9,88 proc. (2,88 proc. + 7 proc. = 9,88 proc.) dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą 5192 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010-11-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas teisminės gynybos kreipėsi tik po civilinio ginčo su UAB „Reina“ išnagrinėjimo, todėl, teismo nuomone, jis neturi teisinio pagrindo reikalauti atsakovą atlyginti patirtas išlaidas ankstesniame teismo procese, o atsakovas neturi pareigos šių išlaidų atlyginti, todėl priimtu preliminariu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį 1251,09 Lt suma teismas sumažino ir šią ieškovo reikalavimų dalį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Baltic metal center“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. galutinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Baltic metai center“ ieškovui UAB „Baltprim“ priteista 5192 Lt skola, 9,88 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5192 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-11-26 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 87 Lt bylinėjimosi išlaidos, ir šią ieškovo UAB „Baltprim“ ieškinio atsakovui UAB „Baltic metai center“ dalį taip pat atmesti.
Priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme.
1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatuodamas, kad ieškovas turėjo organizuoti 24 tonų krovinio pervežimą iš Italijos į Lietuvą, nustatė tokios apimties ieškovo pareigą. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo užsakymas nebuvo visiškai įvykdytas, o atlikto paslaugos kaina yra 4602 Lt, kurią pagal 2008 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą BP08 Nr. 0159 atsakovas apmokėjo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-943-520/2009, kaip prejudiciniu faktu. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nenagrinėjo tarp ieškovo ir atsakovo atsiradusių teisinių santykių dėl krovinio pervežimo paslaugos teikimo, nenagrinėjo ieškovo ir atsakovo teisių bei pareigų apimties, ieškovo ir atsakovo susitarimų, taip pat tarp šių šalių sutartos piniginės prievolės už nevisiškai atliktą užsakymą apimties. Todėl 5192 Lt suma iš atsakovo yra priteista be pagrindo.
2. Nurodo, kad ieškovas teismui pateikė 2008 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą BP08 Nr. 0159, kuri išrašyta atsakovo vardu, tačiau joje jau nurodyta visai kita transporto paslaugos kaina – 9794 Lt. Antrą kartą tuo pačiu numeriu PVM sąskaitos faktūros išrašymas, ją datuojant kita data, nei ji realiai išrašyta, ir nurodant visai kitą sumą, nei ji buvo ieškovo ir atsakovo sutarta ir įrašyta į pirminę PVM sąskaitą faktūrą, ir tokios PVM sąskaitos faktūros panaudojimas teisme, siekiant pagrįsti tariamus reikalavimus, praktiškai yra baudžiamosios teisės draudžiamas veiksmas (dokumento klastojimas), todėl atitinkamai teismo turėjo būti aptartas ir įvertintas (LR CPK 299 str.).
3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2011 m. vasario 21 d. galutinį sprendimą, netinkamai taikė LR CPK 93, 98 straipsnių nuostatas. Teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl 616,37 Lt palūkanų bei 1251,09 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir tai sudaro 26,45 proc. visų ieškovo atsakovui pareikštų reikalavimų, tačiau iš atsakovo priteisė visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nors neturėjo to daryti. Kolegija sprendžia, kad šis jo motyvas nepagrįstas. Teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno žydų religinė bendruomenės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; kt.). Kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu kaip prejudiciniu faktu (34–38 b. l.). Šiame sprendime yra vertinama ir minėtoje byloje dalyvavusio trečiojo asmens UAB „Baltic Metal Center“ pozicija. Būtent jo atstovė pripažino, kad pervežamas krovinys galėjo sverti nebūtinai 24 tonas. Priteisiant ieškovui UAB „Reina“ iš atsakovo UAB „Baltprim“ visą skolą už krovinio pervežimą, buvo konstatuota, kad pervežamo krovinio svoris iki pakrovimo nebuvo žinomas. Kolegija sprendžia, kad iš esmės atsakovas turėjo sumokėti ne už svorį, o už pačio krovinio pervežimą. CK 1.13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys civiliniams santykiams taikomos tiesiogiai, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sutartis numato, jog jos taikymui būtinas Lietuvos Respublikos vidaus teisės aktas. Tiesiogiai taikomų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių taisyklės turi viršenybę prieš vidaus nacionalinių teisės aktų normas, reglamentuojančias tapačius ar panašius teisinius santykius (CK 1.13 str. 1 d. nuostata). Kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai taikoma 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija). CMR konvencija numato ypatingas taisykles, kurių nenustato joks kitas teisės aktas. Esant kolizijai tarp nacionalinių įstatymų ir CMR konvencijos nuostatų, privalu remtis CMR konvencija, Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant atsiskaitymo su vežėju klausimus, taikomos CK normos, kadangi CMR nereguliuoja šių santykių. Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigojo siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Užmokestis buvo numatytas Užsakymo sutarties Nr. IT-05-29 9 punkte (10 b. l.). Prejudicinę galią turinčiame Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. sprendime konstatuota, kad krovinį pakrovė siuntėjas, todėl jis ir yra atsakingas už jo svorį. Nepateikdamas kasacinio skundo, atsakovas tuo pačiu patvirtino, jog teismas padarė teisingas išvadas, susijusias su vežėjo pareigomis, į kurias neįėjo kontroliuoti krovinio svorio. Tokiu atveju negalima daryti išvados, kad ieškovas UAB „Baltprim“ nevisiškai įvykdė užsakytą krovinio pervežimo paslaugą ir neturi teisės reikalauti už ją visiškai atsiskaityti.
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą sprendimą motyvuoti. Kolegija daro išvadą, kad ginčijamas teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jame padarytos pagrįstos išvados, atitinkančios faktines bylos aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. CPK 185 straipsnio nuostatose nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Teismo sprendime dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo turi būti pasisakyta išsamiai, nurodant teismo padarytų išvadų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas; byla Nr. 3K-3-260/2001; 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. A. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-67/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v .V. K., byla Nr. 3K-3-563/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., byla Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., byla Nr. 3K-3-18/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009). Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos galutiniame sprendime neaptarė PVM sąskaitos faktūros, kurioje ieškovas buvo pateikęs reikalavimą sumokėti 9794 Lt (11 b. l.). Kolegija pripažįsta, kad šis įrodymas galutiniame sprendime nėra aptartas, tačiau ginčas vyksta ne dėl jo, o dėl visiško atsiskaitymo už pervežtą krovinį. Kaip įrodymą teismas vertino PVM sąskaitą faktūrą, kurią pasirašė abi šalys (60 b. l.)., o atsakovas pagal ją atsiskaitė (63 b. l.). Taigi, minėto įrodymo neaptarimas galutiniame sprendime nekeičia jo pagrįstumo ir teisėtumo.
Kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai reikalauja pakeisti galutinį sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje. Neginčytina, kad atsakovo advokato pagalbos išlaidos sudarė 968 Lt. (70 b.l.). Spręsdama klausimą dėl šios sumos mažinimo, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį, kolegija įvertino tą faktą, kad šioje byloje buvo apginti teisėti ieškovo reikalavimai. Pripažinus, kad būtent dėl atsakovo veiksmų ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo bei teismui konstatavus jo materialinių reikalavimų pagrįstumą, atsakovas tuo pačiu prisiėmė riziką turėti bylinėjimosi išlaidų. Kolegija pripažįsta, kad atsakovas turėjo galimybę tinkamai išspręsti kilusią problemą iki kreipimosi į teismą.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistu.
Iš atsakovo priteistina valstybei 2,55 Lt (46 b. l.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic metal center“ (įmonės kodas 145813098, buveinė J. Basanavičiaus g. 168, Šiauliai) valstybei 2,55 Lt (du litus 55 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.