- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-27-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01697-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- S. S., L. S., A. Č., I. Č., E. Z., I. J.
- Atsakovas
- V. K., N. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, M. S.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. S., L. S., A. Č., I. Č., E. Z., I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų S. S., L. S., A. Č., I. Č., E. Z., I. J. ieškinį atsakovams V. K., N. K. dėl žemės sklypų ginčytinų ribų nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, M. S. IĮ.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypų, kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), ribas pagal pridedamą Individualios S. L. įmonės paruoštą planą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Nurodė, kad ieškovai S. S. ir L. S. 2002-08-20 privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 14-5413, pagrindu nuosavybės teise įgijo 0,31 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas sklypas buvo suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus ir 2002-07-15 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, suteikiant įrašo Nr. 41/42458. Kadangi ieškovai turėjo tikslą įgytame žemės sklype pasistatyti gyvenamąjį namą, kreipėsi į atitinkamų sričių specialistus dėl leidimo statybai. Buvo paruošti sklypo planas su pastato paženklinimu, želdiniais, reljefo tvarkymu, inžinieriniais tinklais, žemės sklypo detalus planas ir atlikti visi kiti būtini šiam reikalui formalumai. 2003-02-10 Vilniaus apskrities viršininkas pasirašė įsakymą dėl S. S. ir L. S. žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone. 2003-05-02 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius išdavė ieškovams statybos leidimą. 2004-05-10 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas pasirašė pažymą Nr. 183, kuria buvo konstatuota: kad taupus vienbutis gyvenamasis namas statomas be esminių nukrypimų nuo UAB „Kausta“ parengto projekto, patikrino ir suderino savivaldybės Nuolatinė statybos komisija (projektų derinimo taryba) 2003-04-24 protokolu Nr. 206; konstatavo, kad statinio statybos būklė, pažymos išdavimo metu, atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr.41-28749 2004-04-28; atžymėjo, kad pažymos išdavimo metu yra atlikta 71% SMD. 2009-11-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas E. P. aukščiau minėto statinio statytojui S. S. surašė savavališkos statybos aktą, kuriuo buvo konstatuoti esminių statinio projekto sprendinių pažeidimai – dalis statomo gyvenamojo namo ir tvoros pastatyta gretimo sklypo, priklausančio V. K., teritorijoje, visa pavėsinė pastatyta V. K. priklausančiame sklype. Su akto išvada statytojas nesutiko, nurodydamas, kad gavęs leidimą, statinius statė leistinoje vietoje, išlaikydamas reikiamus atstumus iki savo sklypo ribų. Tą pačią dieną Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas E. P. surašė Statinio statybos sustabdymo aktą, kuriuo pareikalavo statytoją S. S. sustabdyti statinio statybos darbus nuo 2009-11-18. 2009-11-15 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas A. K., pasirašė ieškovui S. S. adresuotą reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Ieškovai, nesutikdami su 2009-11-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktais, dėl jų panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Statybos priežiūros institucijai užfiksavus pažeidimus, S. S., gretimo sklypo bendrasavininkis A. Č. ir kiti ieškovų kaimynai kreipėsi į Individualią S. L. įmonę su prašymu patikslinti jiems priklausančių sklypų ribas. Išanalizavusi duomenis, nurodyta įmonė supažindino pareiškėjus, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui pateikė aiškinamąjį raštą su priedais, kuriame nurodė, jog atstačius sklypų ribas pagal Individualios M. S. įmonės paruoštus geodezinius planus, nustatyta, kad šiems asmenims nuosavybės teise priklausančių sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinės ribos ~1 metru kerta gyvenamųjų namų šiaurines dalis ir pasiūlė iškilusią problemą spręsti, tikslinant įregistruotų nurodytų žemės sklypų ribas pagal pateiktą planą. 2010-03-04 ieškovai S. S., L. S., E. Z., A. Č. ir I. Č., bei I. J. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus žemėtvarkos skyrių su prašymu pagal pateiktą planą parengti teritorinio planavimo dokumento žemės reformos projekto patikslinimą, kadangi paaiškėjo, jog pagal įregistruotus VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre kadastrinius matavimus fiksuojant sklypų ribas kadastro žemėlapyje, jos kerta sklypuose stovinčius pastatus. Vilniaus žemėtvarkos skyrius pareiškėjams atsakė formaliu 2010-03-20 raštu. 2010-02-10 patikslintu ieškiniu atsakovams S. S. ir L. S. dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo į Vilniaus rajono apylinkės teismą kreipėsi ieškovai V. K. ir N. K., reikalaudami įpareigoti atsakovus per du mėnesius nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai civilinėje byloje Nr. 2-743-494/2010 S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovų reiškiamais reikalavimais, prašė teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus išspręsta administracinės byla, o atnaujinus civilinę bylą ieškinį atmesti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-05-13 sprendimu patenkino pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų ir planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2009-11-18 aktų Nr. (100)-11.39-06 ir Nr. (100)-11.39- 19 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje nutraukė. Tarp ieškovų S. S. ir L. S. bei atsakovų yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į dalį jų nuosavybės teise valdomų sklypų, turinčių bendrą ribą. Kadangi pagal nekilnojamojo turto kadastre fiksuotus duomenis S. S. ir L. S. teises de jure pažeidžia ir tretieji asmenys, konkrečiu atveju ieškovai, žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai A. ir I. Č., o pastarųjų žemės sklypo ribos vėl gi kertasi su trečiajam asmeniui, šiuo atveju ieškovui, E. Z. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis, todėl ginčą būtina spręsti kompleksiškai, ištaisant įregistruotų nurodytų žemės sklypų ribas pagal Individualios S. L. įmonės paruoštą planą. Su tokia pozicija nesutinka atsakovai I. K. ir V. K., atsisakantys pasirašyti Individualios S. L. įmonės paruoštą sklypų ribų patikslinimo planą, kuris galėtų būti pagrindu parengti teritorinio planavimo dokumento žemės reformos projekto patikslinimą. Pagal įmonės paruoštus projektinius dokumentus, žemės sklypų, kurių ribas prašoma koreguoti, plotai išlieka tokio paties dydžio. VĮ Registrų centras yra užfiksuoti vieni kitiems prieštaraujantys duomenys. Įmonės Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 41/28749, registro Nr.41/42458, esančiame statinių išdėstymo plane, sudarytame pagal M. S. individualios įmonės 2003-01-20 geodezinį planą, ieškovams S. priklausančio gyvenamojo namo ribos nekerta žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr.4170/0600:36, ribų, tačiau kadastro žemėlapyje sklypo ribos užeina ant atsakovams K. priklausančio žemės sklypo tokiu būdu, kad šiaurinė ieškovų gyvenamojo namo dalis patenka į svetimą sklypą, analogiška situacija yra ir tarp ieškovų S. bei Č., bei tarp pastarųjų ir ieškovo E. Z., bei tarp ieškovo E. Z. ir I. J., kuri yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja. Ginčijama situacija susiklostė ne dėl ieškovų kaltės. Ieškovai S. ir L. S., kaip ir A. ir I. Č. įsigijo nuosavybėn sklypus, pakeitė žemės naudojimo paskirtį, gavo reikiamus leidimus statybai ir pasistatė gyvenamuosius namus, nepažeisdami teisės aktais nustatytų reikalavimų. Atlikti jiems priklausančių sklypų kadastriniai matavimai buvo užfiksuoti tinkamame registre ir niekam nekėlė abejonių. Kadastrinius matavimus atliko trečiasis asmuo M. S. individuali įmonė, todėl labiausiai tikėtina, kad būtent ji padarė klaidas, žymėdama matuojamų sklypų ribas riboženkliais ir fiksuodama žemės sklypo koordinates. Šios klaidos liko nepastebėtos, tačiau jas turėjo pastebėti tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo parlamento Vilniaus žemėtvarkos skyrius, kuris privalo tikrinti atliktus geodezinius matavimus ir jų pagrindu paruoštus žemės sklypų planus. Tarp šalių kilęs ginčas traktuotinas kaip ginčas dėl daiktinės teisės. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalis numato, kad sklypų savininkams nesusitarus dėl ginčytinų sklypų ribų, jas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus.
Atsiliepimas
Atsakovai V. ir N. K. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime prašė jį atmesti, kaip visiškai nepagrįstą, priteisti atsakovams iš S. S., L. S., A. Č., I. Č., E. Z. bei I. J. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovai S. S. ir L. S. 2002-08-20 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo 0,31 ha ploto žemės sklypą, kuris buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir 2002-07-15 įregistruotas nekilnojamojo turto registre, suteikiant įrašo Nr. 41/42458. Šiais kadastriniais matavimais ginčijamas žemės sklypas, kaip individualiais požymiais apibūdintas daiktas, buvo aiškiai apibrėžtas, nustatant jo plotą, ribas bei konfigūracijas. Neginčija kompetentingų institucijų išduotų leidimų ieškovams priklausančiame ginčo sklype pagrįstumo bei teisėtumo, kadangi šie dokumentai buvo išduoti gyventojo namo statybai žemės sklype Nr. 4170/0600:36, kurio ribos buvo aiškiai apibrėžtos. Ieškovų S. ir L. S. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su V. ir N. K. priklausančiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2003-02-10 pirkinio-pardavimo sutarties pagrindu. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2003-02-10 atsakovams bendrosios jungtines sutuoktinių nuosavybes teise priklauso 0,3100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Šias faktines aplinkybes patvirtina 2003-02-10 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. 2003-02-10 žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktas bei VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauka. Minėtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas ribojasi su S. S. ir L. S. 0,31 ha ploto žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nusprendę parduoti priklausantį žemės sklypą, atsakovai pastebėjo, kad ieškovai S. ir L. S. pastatė dalį gyvenamojo namo, pavėsinę ir tvorą, patenkančių į atsakovų žemės sklypo teritoriją. 2009-07-31 su pareikalavimu - pasiūlymu buvo raštiškai kreiptasi į ieškovus, reikalaujant pašalinti grubius nuosavybes, teisių pažeidimus. 2009-10-09 Vilniaus apskrities viršininko administracijos pavedimu Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus specialistai atliko žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patikrinimą bei surašė 2009-10-09 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 167. Patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo, kuris aptvertas tvora, ribos persidengia su atsakovams priklausančio žemes sklypo ribomis, ir ieškovų gyvenamojo namo dalis, pastato dalis, tvoros dalis patenka į atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovai S. ir L. S., statant namą, vadovavosi S. M. individualios įmonės atliktais kadastriniais matavimais, kuriuose buvo klaidingai užfiksuotos sklypo koordinates. Būtent dėl šios priežasties ieškovams priklausančio namo dalis, pavėsinė, bei tvora buvo pastatyti neleistinoje vietoje, t. y. atsakovams priklausančio žemės sklypo dalyje. Šią situaciją ieškovai nepagrįstai reikalauja išspręsti, patikslinant ieškovams priklausančių žemės sklypų ribas pagal S. L. individualios įmonės paruoštą planą. Pagal šį planą žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), ribos būtų atitinkamai paslenkamos, kad žemės sklypai vienas kito neperdengtų. Tačiau ieškinyje nėra užsimenama, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) koordinačių koreguoti pagal ankstesnio žemės sklypo formos ribas neįmanoma, kadangi sklypo dalis patektų į valstybinio miško teritoriją, bei keistųsi sklypo forma, dėl ko ženkliai sumažėtų sklypo vertė, bei sklypas būtų nepatogus statant gyvenamąjį namą, kitus statinius. Todėl patikslinti ieškovams priklausančių žemės sklypų koordinates, nekeičiant jų formos, galima tik pakečiant atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo konfigūracijas, t. y. žemės ploto dalį, patenkančią į valstybinio miško teritoriją, prijungti prie kitos sklypo dalies, tokiu būdu iš esmės pakeičiant atsakovams priklausančio žemės sklypo formą. Tai iš esmės pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus. Ieškovai ieškinį reiškia CK 4.45 straipsnio l dalies pagrindu, kuris nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Tačiau ieškovų bei atsakovų žemės sklypų plotai, ribos yra aiškiai apibrėžtos, tiksliai nustatytos jų koordinatės ir atlikus kadastrinius matavimus užregistruoti VĮ Registrų centre. Šių aplinkybių neginčija ir patys ieškovai. Tačiau naujas sklypų plano patvirtinimas reikštų pakartotinį jau suformuotų žemės sklypų ribų nustatymą, o tai pažeistų atsakovų, teisėtų savininkų, teises, bei interesus, atsakovams būtų padaryta materialinė žala. Mano, kad dėl esamų nesklandumų yra atsakingi ieškovai S. bei L. S., bei S. M. individuali įmonė, netiksliai atlikusi kadastrinius matavimus.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002-11-25 sprendimu Nr. 907 patvirtintas ieškovų detalusis planas laikytinas teritorijų planavimo dokumentu (pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalį), o ieškovų pateiktas S. L. IĮ planas jo neatitinka. Ieškovų pateiktame Nekilnojamojo turto registro 2002-09-26 pažymėjime jokių duomenų apie ieškovams S. priklausančius statinius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1189) patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – Metodika) 45 punktu, jeigu, patvirtinus žemėtvarkos projektą, ženklinant vietovėje suprojektuotą žemės sklypą nustatoma, kad jo ribas būtina patikslinti, ir jeigu keičias ne žemės sklypo vieta, o tik jo konfigūracija ir ribos, tuomet paženklinus teritorijoje, apribotoje vietovės situacijos kontūrais (keliais, upėmis, grioviais, miškais ir kt.), ar kitoje projekto autoriaus pasirinktoje ir su žemėtvarkos skyriumi suderintoje teritorijoje esančius žemės sklypus, patvirtintos žemėtvarkos projekto arba jo dalies kopijoje raudonu tušu išbraižomos patikslintos ir su pretendentais suderintos keičiamų žemės sklypų ribos ir šis žemėtvarkos projekto dalies patikslinimas teikiamas tvirtinti apskrities viršininkui. Ši nuostata pareiškėjų atžvilgiu negali būti taikoma, nes šiuo atveju žemės sklypai buvo suformuoti rengiant žemės sklypo padalijimo projektą atliekant kadastrinius matavimus, be to, ieškovai nelaikytini pretendentais, nes žemes sklypus įsigijo iš G. L.. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 58 dalis nustato, kad yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija, bei konkrečios tvarkymo priemonės. Žemėtvarkos projektą rengia įmonė, turinti kvalifikacinį leidimą rengti žemėtvarkos projektus, išduotą Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997-10-07 nutarimo Nr. 1093 „Dėl Kvalifikacinių leidimų dirbti žemes reformos žemėtvarkos darbus išdavimo tvarkos patvirtinimo‘‘ nustatyta tvarka ir sudariusi sutartį su apskrities viršininku dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje. Žemėtvarkos projekte suformuojami grąžinami, perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės sklypai. Teritoriją žemėtvarkos projektui rengti parenka Apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius ir pateikia tvirtinti apskrities viršininkui. Žemėtvarkos projekto papildymo pradžia (data) ir jo parengimo terminas tvirtinamas apskrities viršininko įsakymu. Žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš etapų (darbų stadijų): 1) gražinamos natūra žemės, miško, vandens telkinio pažymėjimas žemėtvarkos projekto plane, išskyrus tuos atvejus, kai nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo; 2) žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai; 3) projektavimo darbai; 4) žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas; 5) žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje; 6) duomenų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas; 7) baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas. Vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, vadovaujantis nustatytu eiliškumu, bei Metodika, kurios 31 punkte nustatyta, jog apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį nustatytą eiliškumą, sąrašas yra juridinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Atsižvelgiant į šią nuostatą, Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-10 įsakymu Nr. 2.3-42-41 patvirtinus P. kadastro vietoves piliečių sąrašą, nėra teisinio pagrindo tikslinti laisvo valstybinės žemės fondo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-21 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad ieškovai S. S. ir L. S. 2002-08-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 14-5413, pagrindu nuosavybės teise įgijo 0,31 ha ploto žemės sklypą, iš jo žemės ūkio naudmenos 0,31 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 12-14). Minėtas sklypas 2002-07-15 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (T. 1, b. l. 15-16). Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002-11-25 sprendimu Nr. 907 nuspręsta patvirtinti S. S. ir L. S. 0,31 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pakeitimo į namų valdą detalųjį planą supaprastinta tvarka (T. 1, b. l. 17). Vilniaus apskrities viršininko 2003-02-10 įsakymu Nr. 559-41 nuspręsta dėl S. S. ir L. S. žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į kitą paskirtį (namų valdą) (T. 1, b. l. 19). 2004-05-10 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto pažymoje Nr. 183, konstatuota: a) taupus vienbutis gyvenamasis namas statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, kurį parengė UAB „Kausta‘‘, patikrino ir suderino savivaldybės Nuolatinė statybos komisija (projektų derinimo taryba) 2003-04-24 protokolu Nr. 206; b) statinio statybos būklė pažymos išdavimo metu atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. 41-28749 2004-04-28; c) pažymos davimo metu atlikta 71% SMD (T. 1, b. l. 20). 2009-11-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas S. S. surašė savavališkos statybos aktą, kuriuo buvo konstatuoti esminių statinio projekto sprendinių pažeidimai – dalis statomo gyvenamojo namo ir tvoros pastatyta gretimo sklypo, priklausančio V. K., teritorijoje, visa pavėsinė pastatyta V. K. priklausančiame sklype (T. 1, b. l. 24-25). 2009-11-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas E. P. surašė Statinio statybos sustabdymo aktą Nr. (l00)-11.39-06, pareikalavo statytoją S. S. sustabdyti statinio statybos darbus nuo 2009-11-18 (T. 1, b. l. 24-25). 2009-11-25 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas A. K. pasirašė reikalavimą Nr. (100)-11.39-5 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (T. 1, b. l. 26). 2010-05-13 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-714-602/2010 nustatyta, kad remiantis Kadastro žemėlapio ištrauka, žemės sklypas Nr. 36 (duomenys neskelbtini), priklausantis S. S., Nr. 37 (duomenys neskelbtini), priklausantis V. K. ir N. K., ir Nr. 38 (duomenys neskelbtini), priklausantis A. Č. ir I. Č., yra vienas šalia kito; sklype Nr. 36 esantis statinys įsiterpia į sklypo Nr. 37 teritoriją, o sklype Nr. 38 esantis statinys – į sklypo Nr. 36 teritoriją (T. 1, b. l. 35-36, 80). Nustatyta, kad minėtų žemės sklypų ribų ašys pasuktos kita puse, nei pažymėta kadastro žemėlapyje (T. 1, b. l. 31-38). Žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539, toliau – Kadastro nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (Žin., 2003, Nr. 18-790). Pagal šiuos teisės aktus, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Pagal pirmiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, surašytas laikantis nustatytų procedūrų ir tinkamai surašytam tokiam aktui gali būti parengiamas žemės sklypo planas. Vadovaujantis Metodikos 45 punktu, jeigu, patvirtinus žemėtvarkos projektą, ženklinant vietovėje suprojektuotą žemės sklypą nustatoma, kad jo ribas būtina patikslinti, ir jeigu keičias ne žemės sklypo vieta, o tik jo konfigūracija ir ribos, tuomet paženklinus teritorijoje, apribotoje vietovės situacijos kontūrais (keliais, upėmis, grioviais, miškais ir kt.) ar kitoje projekto autoriaus pasirinktoje ir su žemėtvarkos skyriumi suderintoje teritorijoje esančius žemės sklypus, patvirtintos žemėtvarkos projekto arba jo dalies kopijoje raudonu tušu išbraižomos patikslintos ir su pretendentais suderintos keičiamų žemės sklypų ribos ir šis žemėtvarkos projekto dalies patikslinimas teikiamas tvirtinti apskrities viršininkui. Ši nuostata pareiškėjų atžvilgiu negali būti taikoma, nes šiuo atveju žemės sklypai buvo suformuoti rengiant žemės sklypo padalijimo projektą atliekant kadastrinius matavimus, be to ieškovai nelaikytini pretendentais, nes žemės sklypus įsigijo iš G. L.. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 58 dalis nustato, kad yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės. Žemėtvarkos projektą rengia įmonė, turinti kvalifikacinį leidimą rengti žemėtvarkos projektus, išduotą Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997-10-07 nutarimo Nr. 1093 „Dėl Kvalifikacinių leidimų dirbti žemes reformos žemėtvarkos darbus išdavimo tvarkos patvirtinimo‘‘ (Žin., 1997, Nr. 92-2311) nustatyta tvarka ir sudariusi sutartį su apskrities viršininku dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje. Žemėtvarkos projekte suformuojami grąžinami, perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės sklypai. Teritoriją žemėtvarkos projektui rengti parenka apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius ir pateikia tvirtinti apskrities viršininkui. Žemėtvarkos projekto papildymo pradžia (data) ir jo parengimo terminas tvirtinamas apskrities viršininko įsakymu. Žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš etapų (darbų stadijų): 1) gražinamos natūra žemės, miško, vandens telkinio pažymėjimas žemėtvarkos projekto plane, išskyrus tuos atvejus, kai nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo; 2) žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai; 3) projektavimo darbai; 4) žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas; 5) žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje; 6) duomenų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas; 7) baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas. Vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, vadovaujantis nustatytu eiliškumu bei Metodika, kurios 31 punkte nustatyta, jog apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra juridinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Teismas nustatė, kad byloje esančiame Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-03-20 rašte Nr. SR-1834 nurodyta, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, išnagrinėjęs ieškovų 2010-03-04 prašymą dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo, informuoja, kad žemės sklypai (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Vadovaujantis Metodikos 45 punktu, žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimas rengiamas tik patvirtintame projekte suprojektuotiems sklypams atliekant žemės sklypų ženklinimą. Minėti sklypai suformuoti rengiant žemės sklypo padalijimo projektą atliekant kadastrinius matavimus. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų tvarka. (T. 1, b. l. 29). Ieškovų pateiktame Nekilnojamojo turto registro 2002-09-26 pažymėjime duomenų apie ieškovams S. S. ir L. S. priklausančius statinius žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ieškovų ieškinį atmesti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai S. S., L. S., A. Č., I. Č., E. Z., I. J. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti 2011-02-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: nustatyti žemės sklypų, kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ribas pagal pridedamą Individualios S. L. įmonės paruoštą planą; 2) priteisti iš atsakovų ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Apeliantai nurodė, kad
1) Motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodyti teisės aktai nereglamentuoja šalių santykių esant ginčui dėl sklypų ribos. Šiais teisės aktais vadovaujasi licencijuoti specialistai-matininkai, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengėjai, įvairios administracinės institucijos. Teisingumą vykdantis teismas sprendžia ginčus dėl daiktinių teisių, kilusius tarp žemės sklypų savininkų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010 suformulavo teisės normos, nurodytos CK 4.45 straipsnyje taikymo taisyklę, pagal kurią teismas nustato žemės sklypų ribas tokiu atveju, jei 1) žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, 2) ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę (sklypo ribų neaiškumą) gali įrodyti tai, kad esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ribos ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidų ginčui ateityje. Civilinės bylos, kuri buvo išspręsta priėmus cituojamą nutartį, aplinkybės yra analogiškos skundžiamu sprendimu išspręstos bylos aplinkybėms. Todėl apeliantų nuomone, pirmos instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 straipsnį, kuris numato, kad teismas, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Be to, teismas iš esmės nusišalino nuo teisingumo vykdymo ir ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį, kuris reikalauja nustatyti žemės sklypų ribą. Ginčijamu sprendimu sudarytos prielaidos ateityje kilti pakartotiniems ginčams.
2) Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita. Pirmos instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje atsakovų pateiktų argumentų net neanalizavo. Atsakovai teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu dėl to, kad nustačius žemės sklypų ribas pagal Individualios S. L. įmonės paruoštą planą, jų nuosavybės teise valdomo sklypo forma iš stačiakampio formos pasikeis į netaisyklingo stačiakampio formą, tokiu būdu sumažės racionalus ir naudingas sklypo, plotas. Atsakovų nurodytas argumentas yra atmestinas. V. ir N. K. priklausantis sklypas yra pakankamai didelis (0,31 ha), iš Individualios S. L. įmonės paruošto plano matyti, kad sklypas išliktų taisyklingos formos, tinkamas gyvenamojo namo statyboms, jo plotas nesumažėtų. Todėl atsakovų interesai, valdant nuosavybės teise priklausantį sklypą, bus tinkamai apginti. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010 išaiškinta, kad esant ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl sklypų ribų žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad tarp ieškovų S. S., L. S. ir atsakovų V. K., N. K. dėl neaiškios, bendros jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos yra kilęs ginčas. Su šiuo apeliantų teiginiu sunku sutikti ir abejoti teismų sprendimų pagrįstumu nėra pagrindo, nes žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos yra aiškios, žemės sklypų planuose ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos teisingai. Minėtų žemės sklypų ribos po kadastrinių matavimų atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas ir Vilniaus apskrities viršininko 2002-05-29 įsakymu Nr. 2008-41 patvirtintas žemės sklypų ribas. CK 4.45 straipsnis taikomas tik tokiais atvejais, kai 1) žemės sklypų savininkai nesutaria dėl sklypo ribų (nagrinėjamu atveju ginčo dėl sklypo ribų negali būti, nes žemės sklypai buvo suformuoti rengiant žemės sklypo padalijimo projektą atliekant kadastrinius matavimus, minėtų žemės sklypų ribos po kadastrinių matavimų atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas ir Vilniaus apskrities viršininko 2002-05-29 įsakymu Nr. 2008-41 patvirtintas žemės sklypų ribas, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre), 2) sklypo ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų (ribos yra aiškios, žemės sklypų planuose ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos teisingai, atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas ir Vilniaus apskrities viršininko 2002-05-29 įsakymu Nr. 2008-41 patvirtintas žemės sklypų ribas). Trečiojo asmens nuomone, apeliantai (ieškovai) sąmoningai klaidina teismą, kadangi ne vieną kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymais dėl sklypų ribų nustatymo ir gavo atsakymus, kad minėtų sklypų ribos žemės sklypų planuose pažymėtos teisingai, tačiau prieš statant gyvenamuosius namus buvo neteisingai nužymėtos pastatų ašys, todėl dalis statinių (gyvenamojo namo ir tvoros) nuosavybės teise priklausančių S. S. ir dalis statinių (gyvenamojo namo ir tvoros) nuosavybės teise priklausančių I. Č. ir A. Č., pastatyti ne jų sklypų ribose.
Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti 2011-02-21 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad faktiškai teisinio pagrindo šiai civilinei bylai apskritai nėra, nes atsakovų ir ieškovų (apeliantų) ginčo dėl sklypų ribų nėra. Žemės sklypai, jų planai, sklypo koordinatės yra įregistruotos nekilnojamo turto kadastre ir yra teisingos. Ieškovai dirbtinai bando iškelti ginčą, kurio nekelia atsakovai, dėl neva neaiškių žemės sklypo ribų. Žemės sklypų ribos iki statinių statybos S. žemės sklype, juos statant, bei pastačius buvo aiškios. Šias aplinkybes pripažįsta ir patys apeliantai, nurodydami kaltą asmenį, dėl kurio netinkamų paslaugų sukurta faktinė situacija, kai S. statiniai stovi ant svetimos žemės. Ieškovų reikalavimų nagrinėjimas yra beprasmis, ieškovams neginčijant ir neprašant panaikinti sklypų duomenų, esančių kadastre. Apeliantų cituojama kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-195/2010 ir joje esanti faktinė situacija nėra ta pati šiai nagrinėjamai bylai, be to, tam, kad ja remtis, ji turi būti aprobuota ir įstatymo nustatyta tvarka paskelbta,
Šalies argumentai
Apeliantų atstovė pateikė papildomus paaiškinimus prašydama apeliacinės instancijos teismo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 suformuota praktika, kadangi minėtos bylos ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovų apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentu, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodyti teisės aktai nereglamentuoja šalių santykių esant ginčui dėl sklypų ribos. Kaip nurodo patys apeliantai savo ieškinyje, ieškovai S. S. ir L. S. 2002-08-20 privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 14-5413, pagrindu nuosavybės teise įgijo 0,31 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas sklypas buvo suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus ir 2002-07-15 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, suteikiant įrašo Nr. 41/42458. Šį faktą patvirtina 2002-09-02 Pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį (T. 1, b. l. 16). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Kadastro nuostatais bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad pagal šiuos teisės aktus, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Pagal pirmiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, surašytas laikantis nustatytų procedūrų ir tinkamai surašytam tokiam aktui gali būti parengiamas žemės sklypo planas. Nagrinėjamoje byloje ieškovų S. žemės sklypo detalusis planas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas 2002-11-25 Vilniaus rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 907 (T. 1, b. l. 17-18). Minėtame plane nurodytos aiškios ieškovams S. priklausančio žemės sklypo koordinatės. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovai S. turėjo įgaliotų institucijų išduotą dokumentą, patvirtinantį jų sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovų atžvilgiu negali būti taikomas Metodikos 45 punktas, nes šiuo atveju žemės sklypai buvo suformuoti rengiant žemės sklypo padalijimo projektą atliekant kadastrinius matavimus, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai (apeliantai) nesikreipė į teismą su konkrečiu reikalavimu siekdami nuginčyti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti tų ieškovų teiginių, kad VĮ Registrų centre yra užfiksuoti vieni kitiems prieštaraujantys duomenys, nes Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 41/28749, registro Nr.41/42458, esančiame statinių išdėstymo plane, sudarytame pagal M. S. individualios įmonės 2003-01-20 geodezinį planą, ieškovams S. priklausančio gyvenamojo namo ribos nekerta žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, tačiau kadastro žemėlapyje sklypo ribos užeina ant atsakovams K. priklausančio žemės sklypo tokiu būdu, kad šiaurinė ieškovų gyvenamojo namo dalis patenka į svetimą sklypą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovų pateiktame Nekilnojamojo turto registro 2002-09-02 pažymėjime (pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad minėto dokumento data yra 2002-09-26, kadangi pažymėjimas išduotas 2002-09-02, o 2002-09-26 antspaudu notarė liudijo, kad šio dokumento nuorašas yra tikras, tačiau ši klaida nėra esminė) (T. 1, b. l. 16) duomenų apie ieškovams S. S. ir L. S. priklausančius statinius žemės sklype kadastro Nr. 4170/0600:36 nėra, todėl nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo prisirišti prie ieškovų S. sklype esančių statinių išsidėstymo žemės sklype, nes ieškovai kreipėsi į teismą dėl ginčytinų žemės sklypų ribų nustatymo, kuris turi būti atliktas ne pagal tai, kur stovi ieškovų pastatai, o kur yra tiek ieškovams, tiek atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos. Kaip minėta, tos ribos yra įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre ir šių duomenų ieškovai neginčija (toks reikalavimas nėra pareikštas). Tokiu būdu nėra pagrindo taikyti ieškovų cituojamo CK 4.45 straipsnio bei vadovautis ieškovų nurodyta kasacinio teismo formuojama praktika dėl CK 4.45 straipsnio taikymo, nes nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų. Tiek ieškovai, teik atsakovai nurodo, kad M. S. individuali įmonė padarė klaidas, žymėdama matuojamų sklypų ribas riboženkliais ir fiksuodama žemės sklypo koordinates, tačiau šioje byloje nėra pareikšta reikalavimų pripažinti negaliojančiais minėtos įmonės atliktų matavimų pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų duomenų. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį „Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“.
Ieškovų pateiktas S. L. IĮ parengtas ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribų patikslinimo planas (T. 1, b. l. 82) neatitinka Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002-11-25 sprendimu Nr. 907 patvirtinto ieškovų S. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detalaus plano (T. 1, 17-18), o pastarasis teritorijų planavimo dokumentas su jame nurodytomis žemės sklypo koordinatėmis, yra galiojantis.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2011-04-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų. Teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį su jame nurodytu reikalavimu nustatyti žemės sklypų, kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), ribas pagal S. L. IĮ paruoštą minėtų sklypų ribų patikslinimo planą.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovų apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ieškovų S. S., L. S., A. Č., I. Č., E. Z., I. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimą palikti nepakeistą.