- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-21
- Bylos Nr.
- 2-207-647/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01697-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- S. S., L. S., I. Č., A. Č., E. Z., I. J.
- Atsakovas
- V. K., N. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, M. Samajausko
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų S. S., L. S., A. Č., I. Č., E. Z., I. J. ieškinį atsakovams V. K., N. K., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. Samajausko IĮ dėl žemės sklypų ginčytinų ribų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypų, kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), ribas pagal pridedamą Individualios S. L. įmonės paruoštą planą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Nurodo, kad ieškovai S. S. ir L. S. 2002 m. rugpjūčio 20 d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 14-5413, pagrindu nuosavybės teise įgijo 0,31 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas sklypas buvo suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus ir 2002 m. liepos 15 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, suteikiant įrašo Nr. 41/42458. Kadangi ieškovai turėjo tikslą įgytame žemės sklype pasistatyti gyvenamąjį namą, kreipėsi į atitinkamų sričių specialistus dėl leidimo statybai. Buvo paruošti sklypo planas su pastato paženklinimu, želdiniais, reljefo tvarkymu, inžinieriniais tinklais, žemės sklypo detalus planas ir atlikti visi kiti būtini šiam reikalui formalumai. 2003 vasario 10 d. Vilniaus apskrities viršininkas pasirašė įsakymą dėl S. S. ir L. S. žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone. 2003 m. gegužės 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius išdavė ieškovams statybos leidimą. 2004 m. gegužės mėn. 10 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas pasirašė pažymą Nr.183, kuria buvo konstatuota: kad taupus vienbutis gyvenamasis namas statomas be esminių nukrypimų nuo UAB „Kausta“ parengto projekto, patikrino ir suderino savivaldybės Nuolatinė statybos komisija (projektų derinimo taryba) 2003 m. balandžio 24 d. protokolu Nr. 206; konstatavo, kad statinio statybos būklė, pažymos išdavimo metu, atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr.41-28749 2004 m. balandžio 28 d.; atžymėjo, kad pažymos išdavimo metu yra atlikta 71% SMD. 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas E. P. aukščiau minėto statinio statytojui S. S. surašė savavališkos statybos aktą, kuriuo buvo konstatuoti esminių statinio projekto sprendinių pažeidimai - dalis statomo gyvenamojo namo ir tvoros pastatyta gretimo sklypo, priklausančio V. K., teritorijoje, visa pavėsinė pastatyta V. K. priklausančiame sklype. Su akto išvada statytojas nesutiko, nurodydamas, kad gavęs leidimą, statinius statė leistinoje vietoje, išlaikydamas reikiamus atstumus iki savo sklypo ribų. Tą pačią dieną Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas E. P. surašė Statinio statybos sustabdymo aktą, kuriuo pareikalavo statytoją S. S. sustabdyti statinio statybos darbus nuo 2009-11-18. 2009-11-15 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas A. K., pasirašė ieškovui S. S. adresuotą reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Ieškovai, nesutikdami su 2009-11-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktais, dėl jų panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Statybos priežiūros institucijai užfiksavus pažeidimus, S. S., gretimo sklypo bendrasavininkis A. Č. ir kiti ieškovų kaimynai kreipėsi į Individualią S. L. įmonę su prašymu patikslinti jiems priklausančių sklypų ribas. Išanalizavusi duomenis, nurodyta įmonė supažindino pareiškėjus, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui pateikė aiškinamąjį raštą su priedais, kuriame nurodė, jog atstačius sklypų ribas pagal Individualios M.Samajausko įmonės paruoštus geodezinius planus, nustatyta, kad šiems asmenims nuosavybės teise priklausančių sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinės ribos ~1 metru kerta gyvenamųjų namų šiaurines dalis ir pasiūlė iškilusią problemą spręsti, tikslinant įregistruotų nurodytų žemės sklypų ribas pagal pateiktą planą. 2010 m. kovo 4 d. ieškovai S. S., L. S., E. Z., A. Č. ir I. Č., bei I. J. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus žemėtvarkos skyrių su prašymu pagal pateiktą planą parengti teritorinio planavimo dokumento žemės reformos projekto patikslinimą, kadangi paaiškėjo, jog pagal įregistruotus VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre kadastrinius matavimus fiksuojant sklypų ribas kadastro žemėlapyje, jos kerta sklypuose stovinčius pastatus. Vilniaus žemėtvarkos skyrius pareiškėjams atsakė formaliu 2010-03-20 raštu. 2010-02-10 patikslintu ieškiniu atsakovams S. S. ir L. S. dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo į Vilniaus rajono apylinkės teismą kreipėsi ieškovai V. K. ir N. K., reikalaudami įpareigoti atsakovus per du mėnesius nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai civilinėje byloje Nr. 2-743-494/2010 S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovų reiškiamais reikalavimais, prašė teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus išspręsta administracinės byla, o atnaujinus civilinę bylą ieškinį atmesti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-05-13 sprendimu patenkino pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų ir planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2009-11-18 aktų Nr. (100)-11.39-06 ir Nr. (100)-11.39- 19 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje nutraukė. Pasisakydamas dėl statybos sustabdymo, teismas pažymėjo, kad tarp pareiškėjo S. S. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K. ir N. K. dėl neaiškios, bendros jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų ribos yra kilęs ginčas dėl daiktinių teisių į dalį, žemės sklypo, todėl jis turi būti sprendžiamas geruoju arba bendros kompetencijos teisme. Vadovaudamasis šiuo, bei kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neišsprendus ginčo, nėra teisinės galimybės konstatuoti, jog statinys ir jo priklausiniai pastatyti kitiems asmenims priklausančiame sklype, todėl panaikino aktą dėl statybos sustabdymo. Spręsdamas klausimą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo teismas padarė išvadą, pagal savo turinį ginčijamas į aktas nėra individualus administracinis aktas, bet yra materialinio-techninio pobūdžio veiksmas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes esminis individualaus administracinio akto požymis yra konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui, ar jų grupei. Tarp ieškovų S. S. ir L. S., bei atsakovų yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į dalį jų nuosavybės teise valdomų sklypų, turinčių bendrą ribą. Kadangi pagal nekilnojamojo turto kadastre fiksuotus duomenis S. S. ir L. S. teises de jure pažeidžia ir tretieji asmenys, konkrečiu atveju ieškovai, žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai A.ir I. Č., o pastarųjų žemės sklypo ribos vėl gi kertasi su trečiajam asmeniui, šiuo atveju ieškovui, E. Z. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis, todėl ginčą būtina spręsti kompleksiškai, ištaisant įregistruotų nurodytų žemės sklypų ribas pagal Individualios S. L. įmonės paruoštą planą. Su tokia pozicija nesutinka atsakovai I. K. ir V. K., atsisakantys pasirašyti Individualios S. L. įmonės paruoštą sklypų ribų patikslinimo planą, kuris galėtų būti pagrindu parengti teritorinio planavimo dokumento žemės reformos projekto patikslinimą. Pagal įmonės paruoštus projektinius dokumentus, žemės sklypų, kurių ribas prašoma koreguoti, plotai išlieka tokio paties dydžio. VĮ Registrų centras yra užfiksuoti vieni kitiems prieštaraujantys duomenys. Įmonės Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 41/28749, registro Nr.41/42458, esančiame statinių išdėstymo plane, sudarytame pagal M.Samajausko individualios įmonės 2003-01-20 geodezinį planą, ieškovams S. priklausančio gyvenamojo namo ribos nekerta žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, tačiau kadastro žemėlapyje sklypo ribos užeina ant atsakovams K. priklausančio žemės sklypo tokiu būdu, kad šiaurinė ieškovų gyvenamojo namo dalis patenka į svetimą sklypą, analogiška situacija yra ir tarp ieškovų S., bei Č., bei tarp pastarųjų ir ieškovo E. Z., bei tarp ieškovo E. Z. ir I. J., kuri yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja. Ginčijama situacija susiklostė ne dėl ieškovų kaltės. Ieškovai S.ir L. S., kaip ir A. ir I. Č. įsigijo nuosavybėn sklypus, pakeitė žemės naudojimo paskirtį, gavo reikiamus leidimus statybai ir pasistatė gyvenamuosius namus, nepažeisdami teisės aktais nustatytų reikalavimų, Atlikti jiems priklausančių sklypų kadastriniai matavimai buvo užfiksuoti tinkamame registre ir niekam nekėlė abejonių. Kadastrinius matavimus atliko tretysis asmuo M. Samajausko individuali įmonė, todėl labiausiai tikėtina, kad būtent ji padarė klaidas, žymėdama matuojamų sklypų ribas riboženkliais ir fiksuodama žemės sklypo koordinates. Šios klaidos liko nepastebėtos, tačiau jas turėjo pastebėti tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo parlamento Vilniaus žemėtvarkos skyrius, kuris privalo tikrinti atliktus geodezinius matavimus ir jų grindų paruoštus žemės sklypų planus. Tarp šalių kilęs ginčas traktuotinas kaip ginčas dėl daiktinės teisės. Civilinio kodekso 4. 45 str. 1 d. numato, kad sklypų savininkams nesusitarus dėl ginčytinų sklypų ribų, jas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Teismo posėdžio metu ieškovas S. S. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad kai pirko sklypą, sklypas buvo išmatuotas, riboženkliais sukasti, iki dabar tie riboženkliai yra išlikę. Visos institucijos patvirtino, kad sklypas yra ten, kur jį nusipirko, visi darbai buvo vykdomi pagal įstatymus. Ieškovams įsigijus sklypą, jo plotas nesikeitė. Riboženkliai buvo sukalti buvusios savininkės. Geodeziniai matavimai buvo atliekami prieš perkant sklypą. Juos atliko Samajausko IĮ. Jokių pastabų nebuvo. 2009 metų vasarą atsirado pretenzijos, kai kaimynai sugalvojo parduoti sklypą. Buvo žodinis pasiūlymas, kad atsakovas V. K. sutiks su sklypo ribų keitimu, jei ieškovas sumokės 50 000 Lt. Sklypo koordinatės keičiasi, bet forma ir dydis nesikeičia. Statė namą, namo koordinačių nebuvo reikalavimo nurodyti. Jokios institucijos nebuvo atvykę į vietą, kad sutikrintų ribas. Ieškovo sklype yra 3 šeimų gręžinys. Projekto autorė ruošė sklypo planą.
Ieškovė L. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
Ieškovė I. Č. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad jų situacija yra analogiška. Pirko iš tos pačios šeimos. Ribos su S. žeme yra likę. Negali atsakyti, kodėl koordinatės pasislinko.
Atsiliepimas
Atsakovai V. ir N. K. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime prašė jį atmesti, kaip visiškai nepagrįstą, priteisti atsakovams iš S. S., L. S., A. Č., I. Č., E. Z., bei I. J. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovai S. S. ir L. S. 2002-08-20 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo 0,31 ha ploto žemės sklypą, kuris buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir 2002-07-15 įregistruotas nekilnojamojo turto registre, suteikiant įrašo Nr. 41/42458. Šiais kadastriniais matavimais ginčijamas žemės sklypas, kaip individualiais požymiais apibūdintas daiktas, buvo aiškiai apibrėžtas, nustatant jo plotą, ribas bei konfigūracijas. Neginčija kompetentingų institucijų išduotų leidimų ieškovams priklausančiame ginčo sklype pagrįstumo, bei teisėtumo, kadangi šie dokumentai buvo išduoti gyventojo namo statybai žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ribos buvo aiškiai apibrėžtos. Ieškovų S. ir L. S. sklypas Nr. 4170/0600:36 ribojasi su V. ir N. K. priklausančiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2003-02-10 pirkinio - pardavimo sutarties pagrindu. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2003-02-10 bendrosios jungtines sutuoktinių nuosavybes teise priklauso atsakovams 0.3100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemes sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Šias faktines aplinkybes patvirtina 2003-02-10 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis. 2003-02-10 žemės sklypo perdavimo - priėmimo aktas bei VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauka. Minėtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas ribojasi su S. S. ir L. S. 0,31 ha ploto žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nusprendę parduoti priklausantį žemės sklypą, atsakovai pastebėjo, kad ieškovai S. ir L. S. pastatė dalį gyvenamojo namo, pavėsinę ir tvorą, patenkančių į atsakovų žemės sklypo teritoriją. 2009-07-31 su pareikalavimu - pasiūlymu buvo raštiškai kreiptasi į atsakovus, reikalaujant pašalinti grubius nuosavybes, teisių pažeidimus. 2009-10-09 Vilniaus apskrities viršininko administracijos pavedimu Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus specialistai atliko žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą bei surašė 2009-10-09 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 167. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo, kuris aptvertas tvora, ribos persidengia su atsakovams priklausančio žemes sklypo ribomis, ir ieškovų gyvenamojo namo dalis, pastato dalis, tvoros dalis patenka į atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovai S. ir L. S., statant namą, vadovavosi S. M. individualios įmonės atliktais kadastriniais matavimais, kuriuose buvo klaidingai užfiksuotos sklypo koordinates. Būtent dėl šios priežasties ieškovams priklausančio namo dalis, pavėsinė, bei tvora buvo pastatyti neleistinoje vietoje, t.y. atsakovams priklausančio žemės sklypo dalyje. Šią situaciją ieškovai nepagrįstai reikalauja išspręsti, patikslinant ieškovams priklausančių žemės sklypų ribas pagal S. L. individualios įmonės paruoštą planą. Pagal šį planą žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), ribos būtų atitinkamai paslenkamos, kad žemės sklypai vienas kito neperdengtų. Tačiau ieškinyje nėra užsimenama, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), koordinačių koreguoti pagal ankstesnio žemės sklypo formos ribas neįmanoma, kadangi sklypo dalis patektų į valstybinio miško teritoriją, bei keistųsi sklypo forma, dėl ko ženkliai sumažėtų sklypo vertė, bei sklypas būtų nepatogus statant gyvenamąjį namą, kitus statinius. Todėl patikslinti ieškovams priklausančių žemės sklypų koordinates, nekeičiant jų formos, galima tik pakečiant atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo konfigūracijas, t.y. žemės ploto dalį, patenkančią į valstybinio miško teritoriją, prijungti prie kitos sklypo dalies, tokiu būdu iš esmės pakeičiant atsakovams priklausančio žemės sklypo formą. Tai iš esmės pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus. Žemės sklypas - tai individualiais požymiais apibūdinamas daiktas, todėl šio nekilnojamojo daikto vertė priklauso nuo šių požymių visumos. Šiuo metu atsakovams priklausantis žemės sklypas yra stačiakampio formos, tačiau pagal ieškovų siūlomą planą, žemės sklypas būtų performuotas į netaisyklingo stačiakampio formą, tokiu būdu sumažinant racionalų ir naudingą sklypo, plotą. Akivaizdu, kad dėl šios priežasties sumažėtų šio nekilnojamojo turto vertė, kadangi atsižvelgiant į faktinio naudojimo kriterijus, žemės sklypas taptų mažiau kompaktiškas, bei patogus. Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti savininkų sklypų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių, kito sklypo savininko interesų sąskaita. Minimu atveju ieškovų sklypų konfigūracijos išliktų nepakeistos žemės sklypo ploto sąskaita, pažeidžiant žemėtvarkos racionalumo kriterijus. Todėl su ieškovų reikalavimais patikslinti ieškovams priklausančių žemės sklypų ribas pagal S. L. individualios įmonės paruoštą planą kategoriškai nesutinka. Ieškovai ieškinį reiškia LR CK 4.45 str. l d. pagrindu, kuris nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Tačiau ieškovų bei atsakovų žemės sklypų plotai, ribos yra aiškiai apibrėžtos, tiksliai nustatytos jų koordinatės ir atlikus kadastrinius matavimus užregistruoti VĮ Registrų centre. Šių aplinkybių neginčija ir patys ieškovai. Tačiau naujas sklypų plano patvirtinimas reikštų pakartotinį jau suformuotų žemės sklypų ribų nustatymą, o tai pažeistų atsakovų, teisėtų savininkų, teises, bei interesus, atsakovams būtų padaryta materialine žala. Mano, kad dėl esamų nesklandumų yra atsakingi ieškovai S. bei L. S., bei S. M. individuali įmonė, netiksliai atlikusi kadastrinius matavimus. Ieškovai S. bei L. S. savavališkai ir neturėdami nustatyta tvarka suderinto projekto, bei statybos leidimo, atsakovams priklausančiame žemės ūkio paskirties 0,3100 ha žemės sklype, t.y. 7,38 arų žemes sklypo dalyje pasistatė pastatus - dalį gyvenamojo namo, pavėsinę, bei tvorą. Šias faktines aplinkybes patvirtina UAB „Geometrą‘‘ 2009-10-22 parengta kontrolinė geodezinė nuotrauka, kurioje nurodyta savavališkų statinių faktinė buvimo vieta, bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistų išvados. Ieškovai S. ir L. S. VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų bazėje yra įregistravę tik Pastatą - Gyvenamąjį namą. Šias faktines aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro pažyma, bei iš VĮ Registrų centro 2010-02-02 gautas statinių išdėstymo planas. Tai, kad šie nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nepanaikina jų, kaip nuosavybės teisės objekto. Ta aplinkybe, kad nėra atlikta jų teisinė registracija, netrukdo ieškovams šį turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama teisė šiuo turtu disponuoti, t.y. pilna apimtimi įgyvendinti įstatyme numatytas savininko teises santykiuose su trečiaisiais asmenimis (pvz., turtą įkeisti, parduoti ir kt). Pagal LR CK 4.103 str. l d., jeigu statinys yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai statytojas neturi teises tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti, t.y. neįgyja nuosavybės teises į tokį statinį. Teismo posėdyje atsakovas V. K. paaiškino, kadangi atsakovo ir ieškovo S. S. sklypai ribojasi, tai jų dvi koordinatės atitinka identiškai, vadinasi, jokių pasislinkimų negali būti. Su sklypais viskas gerai, bet namas stovi ne toje vietoje, kur buvo pažymėtas. Sklypą pirko su geodezinėmis koordinatėmis, su juo nieko nedarė, įregistravo ,,Registrų Centre‘‘. Nesutinka su koordinačių keitimu, nori, kad jo sklypo koordinatės liktų tos pačios. Prašė iš ieškovo 50 000 Lt, visiškai sutinka su tuo, tai būtų kompensacija už atsakovo sklypo formos pakeitimą, jis kistų iš kvadrato į stačiakampį. Taip būtų padengtos išlaidos, nes tai užtruktų pora metų, kol atpjautų ir atidalintų. Su namo koordinatėmis yra negerai. Kai įsigijo žemės sklypą, geodeziniai matavimai jau buvo atlikti. Ketino parduoti sklypą, buvo pasirašęs preliminarią sutartį 2009 m. liepos mėnesį. Atvykus su specialistu paaiškėjo problema. Pirkėjo prašymu sukalė naujai riboženklius, pagal esamas koordinates. Kai pirko sklypą, riboženkliai nebuvo sukalti. Pirkėjas atsisakė pirkti, nes sklype buvo statinys. Po to siūlė S. pirkti už 200000 Lt. Niekada neužsiiminėjo žemės sklypų pardavimu.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad projekto patikslinimui nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovai bando įrodinėti, kad keitėsi koordinatės, bet tai pagrindžiančių dokumentų nėra. Nėra įstatyminio pagrindo keisti koordinates. Atsiliepime prašė ieškovų reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, nurodė kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr.207 žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo, 1998, Nr. 43-1189) patvirtintos žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 45 punktu, jeigu, patvirtinus žemėtvarkos projektą, ženklinant vietovėje suprojektuotą žemės sklypą nustatoma, kad jo ribas būtina patikslinti, ir jeigu keičias į žemės sklypo vieta, o tik jo konfigūracija ir ribos, tuomet paženklinus teritorijoje, apribotoje vietovės situacijos kontūrais (keliais, upėmis, grioviais, miškais ir kt.), ar kitoje projekto autoriaus pasirinktoje ir su žemėtvarkos skyriumi suderintoje teritorijoje esančius žemės sklypus, patvirtintos žemėtvarkos projekto arba jo dalies kopijoje raudonu tušu išbraižomos patikslintos ir į pretendentais suderintos keičiamų žemės sklypų ribos ir šis žemėtvarkos projekto dar patikslinimas teikiamas tvirtinti apskrities viršininkui. Ši nuostata pareiškėjų atžvilgiu negali būti taikoma, nes šiuo atveju žemės sklypai buvo suformuoti rengiant žemės sklypo padalijimo projektą atliekant kadastrinius matavimus, be to ieškovai nelaikytini pretendentais, nes žemes sklypus įsigijo iš G. L.. Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 58 d. nustato, kad yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija, bei konkrečios tvarkymo priemonės. Žemėtvarkos projektą rengia įmonė, turinti kvalifikacinį leidimą rengti žemėtvarkos projektus, išduotą Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997-10-07 nutarimo Nr. 1093 „Dėl Kvalifikacinių leidimų dirbti žemes reformos žemėtvarkos darbus išdavimo tvarkos patvirtinimo‘‘ nustatyta tvarka ir sudariusi sutartį su apskrities viršininku dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje. Žemėtvarkos projekte suformuojami grąžinami, perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės sklypai. Teritoriją žemėtvarkos projektui rengti parenka apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius ir pateikia tvirtinti apskrities viršininkui. Žemėtvarkos projekto papildymo pradžia (data) ir jo parengimo terminas tvirtinamas apskrities viršininko įsakymu. Žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš etapų (darbų stadijų): 1) gražinamos natūra žemės, miško, vandens telkinio pažymėjimas žemėtvarkos projekto plane, išskyrus tuos atvejus, kai nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo; 2) žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai; 3) projektavimo darbai; 4) žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas; 5) žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje; 6) duomenų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas; 7) baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas. Vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, vadovaujantis nustatytu eiliškumu, bei Metodika, kurios 31 p. nustatyta, jog apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytą eiliškumą, sąrašas yra juridinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Atsižvelgiant į šią nuostatą, Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-10 įsakymu Nr. 2.3-42-41 patvirtinus Pikeliškių kadastro vietoves piliečių sąrašą, nėra teisinio pagrindo tikslinti laisvo valstybinės žemės fondo.
Liudytojas Š. L. parodė, kad matuodamas gretimus sklypus, susipažino su S. S. ir pasakė, kad neteisingai stovi namai. Tą pastebėjo ten būdamas ir matuodamas. Yra matininkas ekspertas. Matavo namus, tvoras, pamatė, kad neteisingai tvoros užtvertos. Tvoros stovi, kaip neturėtų stovėt. Užfiksavo viską, kaip yra ir pasiūlė variantą, kaip galima pataisyti situaciją. Riboženkliai privalo būti. Atlikus kadastrinius matavimus, kaimynai yra kviečiami, jie privalo pasirašyti ant ribų paženklinimo akto, kad sutinka su ribomis. Nustatė, kad pastatai pastatyti ne vietoje, naudodamas palydovines priemones. Turėjo iš kadastro duomenų registruotus sklypus, matė, kad duomenys stipriai skiriasi. Sklypus iš naujo reiktų permatuoti, iš naujo registruoti, koordinatės keistųsi, būtų suformuoti nauji sklypai.
Ieškovai A. Č., E. Z., I. J. į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, yra atstovaujami adv. V. P., todėl byla nagrinėjama ieškovams nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 1 d.).
Atsakovė N. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį panešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant ( LR CPK 246 str. 2 d. )
Trečiojo asmens M. Samajausko atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai S. S. ir L. S. 2002 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 14-5413, pagrindu nuosavybės teise įgijo 0,31 ha ploto žemės sklypą, iš jo žemės ūkio naudmenos 0,31 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 12-14), minėtas sklypas 2002-07-15 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ( b.l. 15-16), Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002-11-25 sprendimu Nr. 907 nuspręsta patvirtinti S. S. ir L. S. 0,31 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pakeitimo į namų valdą detalųjį planą supaprastinta tvarka ( b.l. 17), Vilniaus apskrities viršininko 2003-02-10 įsakymu Nr. 559-41 nuspręsta dėl S. S. ir L. S. žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į kitą paskirtį (namų valdą) (b.l. 19) 2004 m. gegužės mėn. 10 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto pažymoje Nr.183, konstatuota: a) taupus vienbutis gyvenamasis namas statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, kurį parengė UAB „Kausta‘‘, patikrino ir suderino savivaldybės Nuolatinė statybos komisija (projektų derinimo taryba) 2003 m. balandžio 24 d. protokolu Nr. 206; b) statinio statybos būklė pažymos išdavimo metu atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr.41-28749 2004 m. balandžio 28 d.; c) pažymos davimo metu atlikta 71% SMD (b.l. 20), 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas S. S. surašė savavališkos statybos aktą, kuriuo buvo konstatuoti esminių statinio projekto sprendinių pažeidimai - dalis statomo gyvenamojo namo ir tvoros pastatyta gretimo sklypo, priklausančio V. K., teritorijoje, visa pavėsinė pastatyta V. K. priklausančiame sklype (b.l. 24-25). 2009-11-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas E. P. surašė Statinio statybos sustabdymo aktą Nr. (l00)-11.39-06, pareikalavo statytoją S. S. sustabdyti statinio statybos darbus nuo 2009 m. lapkričio 18 d. (b.l. 24-25) 2009 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas A. K., pasirašė reikalavimą Nr. (100)-11.39-5 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (b.l. 26). 2010-05-13 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-714-602/2010 nustatyta, kad remiantis Kadastro žemėlapio ištrauka, žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis S. S., Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. K. ir N. K., ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. Č. ir I. Č., yra vienas šalia kito; sklype Nr. 36 esantis statinys įsiterpia į sklypo Nr. 37 teritoriją, o sklype Nr. 38 esantis statinys – į sklypo Nr. 36 teritoriją (1 t., b. l. 35-36, 80). Nustatyta, kad minėtų žemės sklypų ribų ašys pasuktos kita puse, nei pažymėta kadastro žemėlapyje (b.l. 31-38).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Pagal šiuos teisės aktus, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Pagal pirmiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, surašytas laikantis nustatytų procedūrų ir tinkamai surašytam tokiam aktui gali būti parengiamas žemės sklypo planas. Taigi žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539, toliau - Kadastro nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Žin., 2003, Nr. 18-790).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr.207 žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo, 1998, Nr. 43-1189) patvirtintos žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 45 punktu, jeigu, patvirtinus žemėtvarkos projektą, ženklinant vietovėje suprojektuotą žemės sklypą nustatoma, kad jo ribas būtina patikslinti, ir jeigu keičias į žemės sklypo vieta, o tik jo konfigūracija ir ribos, tuomet paženklinus teritorijoje, apribotoje vietovės situacijos kontūrais (keliais, upėmis, grioviais, miškais ir kt.) ar kitoje projekto autoriaus pasirinktoje ir su žemėtvarkos skyriumi suderintoje teritorijoje esančius žemės sklypus, patvirtintos žemėtvarkos projekto arba jo dalies kopijoje raudonu tušu išbraižomos patikslintos ir į pretendentais suderintos keičiamų žemės sklypų ribos ir šis žemėtvarkos projekto dar patikslinimas teikiamas tvirtinti apskrities viršininkui. Ši nuostata pareiškėjų atžvilgiu negali būti taikoma, nes šiuo atveju žemės sklypai buvo suformuoti rengiant žemės sklypo padalijimo projektą atliekant kadastrinius matavimus, be to ieškovai nelaikytini pretendentais, nes žemės sklypus įsigijo iš G. L.. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 58 dalis nustato, kad yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės. Žemėtvarkos projektą rengia įmonė, turinti kvalifikacinį leidimą rengti žemėtvarkos projektus, išduotą Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997-10-07 nutarimo Nr. 1093 „Dėl Kvalifikacinių leidimų dirbti žemes reformos žemėtvarkos darbus išdavimo tvarkos patvirtinimo‘‘ (Žin., 1997, Nr. 92-2311) nustatyta tvarka ir sudariusi sutartį su apskrities viršininku dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje. Žemėtvarkos projekte suformuojami grąžinami, perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės sklypai. Teritoriją žemėtvarkos projektui rengti parenka apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius ir pateikia tvirtinti apskrities viršininkui. Žemėtvarkos projekto papildymo pradžia (data) ir jo parengimo terminas tvirtinamas apskrities viršininko įsakymu. Žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš etapų (darbų stadijų): 1) gražinamos natūra žemės, miško, vandens telkinio pažymėjimas žemėtvarkos projekto plane, išskyrus tuos atvejus, kai nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo; 2) žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai; 3) projektavimo darbai; 4) žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas; 5) žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje; 6) duomenų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas; 7) baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas. Vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, vadovaujantis nustatytu eiliškumu bei Metodika, kurios 31 punkte nustatyta, jog apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra juridinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus.
Byloje esančiame Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-03-20 rašte Nr. SR-1834 nurodė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius išnagrinėjęs ieškovų 2010-03-04 prašymą, dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo informuoja, kad žemės sklypai (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Vadovaujantis Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymo Nr.207 (Žin., 1998, Nr.43-1189, Žin., 2008, Nr. 93-3690) patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 45 punktu, žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimas rengiamas tik patvirtintame projekte suprojektuotiems sklypams atliekant žemės sklypų ženklinimą. Minėti sklypai suformuoti rengiant žemės sklypo padalijimo projektą atliekant kadastrinius matavimus. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų tvarka. ( b.l. 29). Ieškovų pateiktame Nekilnojamojo turto registro 2002-09-26 pažymėjime duomenų apie ieškovams S. S. ir L. S. priklausančius statinius žemės sklype Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nėra.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškinys yra atmestinas, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 33,64 Lt pašto išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 186, 189, 200, 259, 268-270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų S. S. a.k. (duomenys neskelbtini) L. S. a.k. (duomenys neskelbtini) A. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) I. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) E. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) I. J. a.k. (duomenys neskelbtini) 33,64 Lt, t.y. iš kiekvieno po 5,60 Lt (penkis litus 60 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.