- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-17
- Bylos Nr.
- e2-335-904/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01369-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“
- Advokatai
- Tauras Narmontas
išvadą teikiančios institucijos atstovei Monikai Rudytei.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius prie Klaipėdos rajono savivaldybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo:
1. Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2013 m. sausio 23 d. akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įtraukta į apskaitą Kristaus Karaliaus bažnyčioje Romos katalikų bažnyčios nustatyta tvarka 2013 m. sausio 19 d. sudaryta santuoka tarp ieškovės A. V. ir atsakovo R. V., dėl abiejų šalių kaltės.
2. Nustatyti, kad ieškovei A. V. po įrašo apie santuokos sudarymą panaikinimo lieka jos santuokos metu įgyta pavardė – V, o atsakovui R. V. – V.
3. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, šalių nepilnamečių vaikų A. V. ir R. V., gyvenamoji vieta yra su ieškove A. V..
4. Priteisti iš atsakovo R. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ieškovę A. V..
5. Nustatyti, kad atsakovas R. V. su nepilnamečiais vaikais A. V. ir R. V., po įrašo apie santuokos sudarymą panaikinimo bendrauja bendru abiejų tėvų sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, poreikius ir norus, nenustatant konkretaus susitikimų laiko ir grafiko.
6. Priteisti iš atsakovo R. V. 6 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
7. Nustatyti, kad atsakovas R. V. po įrašo panaikinimo, vykdys šiuos kreditorinius įsipareigojimus asmeniškai:
7.1. įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. e2-795-512/2017, išieškotojas: UAB „Intrum Lietuva”, išieškojimą vykdo antstolė Reda Vizgaudienė (vykdomosios bylos Nr. 0074/16/00524);
7.2. įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. 2-895-889/2014, išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškojimą vykdo antstolis Aleksandras Selezniovas (vykdomosios bylos Nr. 0010/15/01326);
7.3. įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. 2-896/889/2014, išieškotojas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, išieškojimą vykdo antstolis Aleksandras Selezniovas (vykdomosios bylos Nr. 0010/14/04232);
7.4. įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą byloje antstolė Brigita Tamkevičienė (vykdomosios bylos Nr. 0005/13/01225).
8. Priteisti iš atsakovo R. V. ieškovei A. V. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. liepos 20 d. Klaipėdos apylinkės teisme priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteista iš atsakovo R. V., laikinas nepilnamečių vaikų A. V. ir R. V., išlaikymas po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. liepos 18 d.) iki bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė A. V..
Atsakovas R. V. deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę nuo 2017 m. spalio 3 d., todėl jam ieškinys su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo išsiųstas elektroniniu paštu, negavus atsakymo teismo procesiniai dokumentai išsiųsti per Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijos Karalystėje (ambasadą), procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. 2024 m. kovo 26 d. gautas pranešimas iš Lietuvos pašto, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. sausio 15 d. Atsakovai dokumentai taip pat buvo įteikti elektroniniu paštu.
Atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
2023-07-31 byloje gauta išvada, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo po 250 Eur/mėn. A ir R. V. yra pareikštas vaikų interesais. Iš atsakovo turėtų būti priteistas materialinis išlaikymas dukroms, galintis užtikrinti ne tik jų būtinųjų poreikių tenkinimą, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas teismui įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį bei konkrečius vaikų poreikius. Nustačius, jog iki kreipimosi į teismą dienos tėvas R. V. nevykdė savo pareigos išlaikyti vaikų, reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.
Atsiliepimas
2024 m. gegužės 13 d. trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo, kad dėl kitų ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo pasekmių klausimų būtų sprendžiama teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į pareiškėjų turimus įsipareigojimus valstybei. Prašo bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Tauras Narmontas prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad ieškovė su atsakovu jau nebendrauja, kadangi atsakovas gyvena užsienyje, išlaikymo vaikams neteikia, vaikai gyvena su mama. Jokių ryšių jie nepalaiko.
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovei Monikai Rudytei išvadą palaikė ir prašė tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl santuokos nutraukimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.
Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Ieškovė neprašo santuokos nutraukti tik dėl atsakovo kaltės, prašo ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos šalys santuoką sudarė 2013 m. sausio 19 d. Kristaus Karaliaus bažnyčioje, santuoka registruota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir atsakovo santuokoje jiems gimė dukros – (duomenys neskelbtini) A. V. ir (duomenys neskelbtini) R. V., kurios šiuo metu yra nepilnametės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto neįgijo. VĮ Regitra duomenimis, ieškovės ir atsakovo vardu transporto priemonių nėra įregistruota. Teismas neturi duomenų apie atsakovo užsienyje įgytą kilnojamą ar nekilnojamą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Išklausęs ieškovės paaiškinimus ir ištyręs byloje esančią medžiagą, teismas nustatė, jog duomenų, kurie paneigtų ieškinyje nurodytas aplinkybes, nustatyta nebuvo. Teismas daro išvadą, jog pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o tai, kad sutuoktiniai kartu negyvena kelis metus, bendro ūkio neveda, santuokinių pareigų neatlieka. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, nes abu nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai, t. y. iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, todėl santuoka nutrauktina esant abiejų sutuoktinių kaltei (CK 3.61 straipsnis).
Dėl kitų su santuokos nutraukimo susijusių klausimų.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti šalims santuokines pavardes. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – V, atsakovui – V.
Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, nenustatyta, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, ieškovei sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad šalys, būdamos santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neįgijo. VĮ „Regitra“ pateikiamais duomenimis šalių vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Taigi sutuoktiniai dalintino turto neturi, todėl šis klausimas nėra spręstinas.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju A. V. ir R. V. gyvenamoji vieta nustatytina su vaikų motina, kadangi vaikai nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina ir tokiu būdu yra užtikrinamos visos sąlygos jų pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (orientacinis kriterijus CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį šios bylos šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nuo ieškinio padavimo iki vaikų pilnametystės.
Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. šalyje patvirtinta 708,42 Eur (atskaičius mokesčius) minimali mėnesio alga. Taigi ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesio algos. Proceso šalims nereikia įrodinėti tokių aplinkybių kaip kad, išlaidos maistui, rūbams, higienos priemonėms, vaistams, gyvenamajam plotui, ugdymo priemonėms ir pan., tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Įvertinus ieškovės paskaičiuotą išlaidų dydį vaikams, spręstina kad vaikams minimaliems poreikiams paskaičiuotas išlaidų dydis yra protingo ir realaus dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį nustatyta, kad šalys jokio turto, įgyto santuokoje ir dalintino, neturi. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų amžių, tai, kad vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam būtų reikalingas didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad šioje byloje išlaikymo po 250,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui priteisimas iš atsakovo būtų proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikams vystytis sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Priteistų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus. Šalys kartu neveda bendra ūkio ir kartu negyvena nuo 2022 m. sausio 1 d. Atsakovas nuo 2022 m. sausio 1 d. (nuo kada šalys nebegyvena kartu) ir, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams skyrė tik 3 000 Eur, o daugiau išlaikymo nebeteikė, vadinasi, iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos, Atsakovui susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuris siekia viso 6 000 Eur (250 Eur x 18 mėn. x 2 - 3000 Eur). Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą (6 000 Eur) iš atsakovo pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
Bendro turto padalijimo tvarka, nutraukiant santuoką, nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, t. y. prievolės). Tai reiškia, kad pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1.40.). Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Ieškovė taip pat prašo pripažinti, kad atsakovo prievolės tretiesiems asmenims yra atsakovo asmeninės prievolės, kadangi ieškovė neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų.
1. Įsipareigojimas pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. e2-795-512/2017, išieškotojas: UAB “Intrum Lietuva”, išieškojimą vykdo antstolė Reda Vizgaudienė (vykdomosios bylos Nr. 0074/16/00524);
2. Įsipareigojimas pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. 2-895-889/2014, išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškojimą vykdo antstolis Aleksandras Selezniovas (vykdomosios bylos Nr. 0010/15/01326);
3. Įsipareigojimas pagal Klaipėos apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. 2-896/889/2014, išieškotojas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, išieškojimą vykdo antstolis Aleksandras Selezniovas (vykdomosios bylos Nr. 0010/14/04232);
4. Įsipareigojimas pagal Klaipėos apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. 2-3602-793, išieškotojas: UAB GelvoraSergel, išieškojimą vykdo antstolė Brigita Tamkevičienė (vykdomosios bylos Nr. 0005/13/01225).
Pagrindo manyti, kad šios atsakovo prievolės buvo skirtos šeimos interesams tenkinti, nėra. Atsižvelgiant į tai, ir nesant šioje dalyje ginčo dėl atsakovo prievolės šiems kreditoriams, šios prievolės tretiesiems asmenims UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, UAB „GelvoraSergel“, pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis ir po santuokos nutraukimo paliktinos vykdyti asmeniškai atsakovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtinas žyminis mokestis – 110,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).
Ieškovė teisme patyrė 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis, sumokėtas už pateiktą ieškinį. Ieškovės ieškinys tenkintas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidos
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 26,60 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, tenkinus ieškinį, valstybės naudai priteistina iš atsakovo 26,60 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2013 m. sausio 23 d. akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įtraukta į apskaitą Kristaus Karaliaus bažnyčioje Romos katalikų bažnyčios nustatyta tvarka 2013 m. sausio 19 d. sudaryta santuoka tarp ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų šalių kaltės.
Nustatyti, kad ieškovei A. V. po įrašo apie santuokos sudarymą panaikinimo lieka jos santuokos metu įgyta pavardė – V, o atsakovui R. V. – V.
Nepilnamečių vaikų A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą nustatyti su jų motina A. V..
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų išlaikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, išlaikymą mokant vienkartinėmis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymą indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą. Pavesti ieškovei A. V. vaikams priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6000,00 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą.
Nustatyti, kad atsakovas R. V. su nepilnamečiais vaikais A. V. ir R. V., po įrašo apie santuokos sudarymą panaikinimo bendrauja bendru abiejų tėvų sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, poreikius ir norus, nenustatant konkretaus susitikimų laiko ir grafiko.
Kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams po santuokos nutraukimo, pripažintini atsakovo asmeniniais kreditoriniais įsipareigojimais ir nustatyti, kad atsakovas R. V. po įrašo panaikinimo, vykdys šiuos kreditorinius įsipareigojimus asmeniškai:
1. įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. e2-795-512/2017, išieškotojas: UAB “Intrum Lietuva”, išieškojimą vykdo antstolė Reda Vizgaudienė (vykdomosios bylos Nr. 0074/16/00524);
2. įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. 2-895-889/2014, išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškojimą vykdo antstolis Aleksandras Selezniovas (vykdomosios bylos Nr. 0010/15/01326);
3. įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. 2-896/889/2014, išieškotojas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, išieškojimą vykdo antstolis Aleksandras Selezniovas (vykdomosios bylos Nr. 0010/14/04232);
4. įsipareigojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. 2-3602-793, išieškotojas: UAB GelvoraSergel, išieškojimą vykdo antstolė Brigita Tamkevičienė (vykdomosios bylos Nr. 0005/13/01225).
Priteisti iš atsakovo R. V. 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. V..
Priteisti iš atsakovo R. V. 26,60 Eur valstybei už procesinių dokumentų siuntimą, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.