- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- eA2-1311-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18919-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- I. G.
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- O. G.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. G., atstovaujamo advokato G. D., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-1543-877/2019 pagal pareiškėjo I. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1342-800/2016 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui I. G. dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole, trečiasis asmuo O. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1342-800/2016, kuriuo ieškinį tenkino visiškai; pripažino, kad O. G. prievolė M. M. 597 552,45 Eur sumai, atsiradusi iš 2013-01-03 paskolos sutarties ir paprastojo neprotestuotino vekselio bei šio vekselio pagrindu Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės R. K. 2013-02-15 padaryto vykdomojo įrašo Nr. 450, yra bendra ir solidari sutuoktinių I. G. ir O. G. turtinė prievolė. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m birželio 16 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas (atsakovas) I. G. 2018 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1342-800/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, atnaujinus procesą bylą nagrinėti iš naujo ir ieškovo ieškinį atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad ieškovas M. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2314-466/2018 duotais paaiškinimais pripažino, kad pagal 2013 m. sausio 3 d. paskolos sutartį, kurios pagrindu buvo pripažinta solidari atsakovo prievolė ieškovui M. M., ir šiai prievolei užtikrinti išduotą vekselį, po šių dokumentų pasirašymo jokie pinigai trečiajam asmeniui nebuvo paskolinti. Tai reiškia, kad jokia paskola grynaisiais pinigais trečiajam asmeniui išmokėta nebuvo, buvo tik padarytas vienintelis pavedimas O. G. 2012 m. rugpjūčio 3 d., kuris nėra susijęs su 2013 metų paskola ir jos užtikrinimui išduotu 2013 m. sausio 3 d. vekseliu. Taigi, nors paskolos sutartis ir buvo pasirašyta, tačiau ji šiuo atveju negali būti laikoma sudaryta, kadangi jokie pinigai pagal šią paskolos sutartį O. G. nebuvo paskolinti. Iš naujai paaiškėjusių aplinkybių matyti, jog neegzistuoja jokia prievolė pagal dokumentus, kurių pagrindu Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1342-800/2016. Aplinkybė, kad pinigai pagal 2013 m. sausio 3 d. paskolos sutartį ir 2013 m. sausio 3 d. vekselį O. G. nebuvo perduoti, nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme nebuvo žinoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi melagingais ieškovo pateiktais duomenimis. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimas priimtas pagal neegzistuojančią (ir bylos nagrinėjimo metu neegzistavusią) prievolę. Kadangi atsakovas apie tai sužinojo tik 2018 m. gruodžio 3 d. posėdžio metu, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 368 straipsnyje numatyto termino nepraleido.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1342-800/2016 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui I. G. dėl prievolės pripažinimo bendra ar solidaria sutuoktinių prievole, trečiasis asmuo O. G., kuri užbaigta įsiteisėjusiu 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu.
4. Teismas nurodė, kad toje pačioje byloje (Nr. e2-2314-466/2018, vėlesnis numeris Nr. e2-21529-779/2018), kurioje, atsakovo I. G. teigimu, ieškovas M. M. teismo posėdžio metu žodžiu pripažino, jog pinigų O. G. pagal 2013 m. sausio 3 d. paskolos sutartį neperdavė, kita to paties sandorio šalis – paskolos gavėja O. G. paskolos sutarties sudarymo, vekselio išdavimo ir pinigų gavimo fakto niekada neneigė. Ieškovas M. M. savo reikalavimus, kildinamus iš 2013 m. sausio 3 d. paskolos sutarties ir 2013 m. sausio 3 d. vekselio, visada palaikė, nuosekliai teigė, jog tarp jo ir O. G. susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Be to, paskolos santykiai patvirtinti nenuginčytais dokumentais – 2013 m. sausio 3 d. paskolos sutartimi (kurioje O. G. raštu patvirtino gavusi paskolos pinigus) ir 2013 m. sausio 3 d. vekseliu, taip pat ne vienu įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu. Išklausęs civilinės bylos Nr. e2-2314-466/2018 2018 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašą, teismas nenustatė, jog M. M. sakė, kad paskolos pinigai pagal 2013 m. sausio 3 d. sutartį nebuvo perduoti. M. M. aiškiai patvirtino, kad pinigai buvo perduoti – pervesti banko pavedimu, byloje yra tą patvirtinantis banko dokumentas, o datų neatitikimus paaiškino M. M. advokatė.
5. Teismas konstatavo, kad, po Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1342-800/2016 išnagrinėjimo ir joje priimto 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo įsiteisėjimo nepaaiškėjo jokia nauja esminė aplinkybė, lemianti žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada. Iš konteksto ištraukti ieškovo M. M. žodžiai nekeičia jo pasisakymo esmės. Atsakovo bylos faktinių aplinkybių (ieškovo paaiškinimų) vertinimas ir interpretavimas savaip negali būti laikomas svarbia naujai paaiškėjusia aplinkybe ir nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas I. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1342-800/2016; netenkinti ieškovo M. M. ieškinio reikalavimo pripažinti O. G. prievolę M. M. 597 552,45 Eur sumai, atsiradusią iš 2013 m. sausio 3 d. paskolos sutarties ir paprastojo neprotestuotino vekselio ir šio vekselio pagrindu Kauno miesto 16 – ojo notarų biuro notarės R. K. 2013 m. vasario 15 d. padaryto vykdomojo įrašo Nr. 450, bendra ir solidaria O. G. ir I. G. turtine prievole. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
6.1. Teismas byloje nustatytas aplinkybes netinkamai aiškino apelianto nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės kontekste ir todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-2314-466/2018 duotais paaiškinimais pripažino, kad pagal Paskolos sutartį po sutarties ir vekselio pasirašymo jokie pinigai trečiajam asmeniui nebuvo paskolinti. Aplinkybė, jog pinigai pagal Paskolos sutartį ir vekselį O. G. nebuvo perduoti nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme nebuvo žinoma. Tai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės kurios liudija, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas priimtas pagal neegzistuojančią (ir bylos nagrinėjimo metu neegzistavusią) sutartinę prievolę.
6.2. Teismas neįvertino, kad 2013 m. sausio 3 d. Paskolos sutarties 2.1 punktu šalys buvo susitarę, kad paskolos davėjas įsipareigoja išmokėti Paskolą grynais pinigais šios sutarties pasirašymo dieną. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina ir įrodo, kad buvo padarytas tik vienintelis pavedimas O. G. 2012 m. rugpjūčio 3 d., kuris nėra ir niekaip negali būti susijęs su 2013 metų paskola ir jos užtikrinimui išduotu 2013 m. sausio 3 d. vekseliu. Ieškovas net negalėjo paaiškinti, kodėl sutartyje buvo įrašyta, jog paskolos suma perduodama grynais pinigais, nors nebuvo jokių duomenų ar įrodymų, kad šalys būtų pakeitusios sutarties sąlygas ir susitariusios, kad skolinamus pinigus perves pavedimu.
6.3. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, laikomas sudarytu ne nuo sutarties surašymo / pasirašymo, bet nuo pinigų perdavimo momento, todėl priėjo nepagrįstos išvados, kadangi nors paskolos sutartis ir buvo pasirašyta. Tačiau ji šiuo atveju negali būti laikoma sudaryta, kadangi paaiškėjo naujos aplinkybės, kad jokie pinigai pagal šią paskolos sutartį ieškovo O. G. nebuvo paskolinti.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
7.1. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje kita to paties sandorio šalis - paskolos gavėja O. G. paskolos sutarties sudarymo, vekselio išdavimo ir pinigų gavimo fakto niekada neneigė ir neginčijo. Ieškovas savo reikalavimus, kildinamus iš 2013 m. sausio 3 d. paskolos sutarties ir vekselio, visada palaikė, nuosekliai teigė, jog tarp jo ir O. G. susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Paskolos santykiai patvirtinti nenuginčytais dokumentais - paskolos sutartimi ir vekseliu, taip pat ne vienu įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu.
7.2. Po Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1342-800/2016 išnagrinėjimo ir joje priimto 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo įsiteisėjimo nepaaiškėjo jokia nauja esminė aplinkybė, lemianti žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
10. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
11. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1342-800/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantui bylos nagrinėjimo metu. Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjas nurodė tai, jog ieškovas M. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2314-466/2018 teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais pripažino, kad pinigai pagal 2013 m. sausio 3 d. paskolos sutartį ir 2013 m. sausio 3 d. vekselį, kurių pagrindu buvo pripažinta solidari atsakovo prievolė ieškovui, trečiajam asmeniui O. G. nebuvo perduoti, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas priimtas pagal neegzistuojančią (ir bylos nagrinėjimo metu neegzistavusią) prievolę.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-192/2011, 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-468/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
13. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto nurodomas aplinkybes, kurios, anot apelianto, patvirtina paaiškėjusias naujas esmines bylos aplinkybes, kartu su civilinėje byloje esančiais įrodymais ir nustatytais duomenimis, pažymi, kad apelianto nurodomos aplinkybės jau egzistavo priimant teismo sprendimą ir pareiškėjui neabejotinai buvo (turėjo būti) žinomos.
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1342-800/2016 ieškinį tenkino visiškai; pripažino, kad O. G. prievolė M. M. 597 552,45 Eur sumai, atsiradusi iš 2013 m. sausio 3 d. paskolos sutarties ir paprastojo neprotestuotino vekselio bei šio vekselio pagrindu Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės R. K. 2013 m. vasario 15 d. padaryto vykdomojo įrašo Nr. 450, yra bendra ir solidari sutuoktinių I. G. ir O. G. turtinė prievolė.
15. Iš minėto Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo turinio matyti, kad teismas nustatė, jog 2013 m. sausio 3 d. paskolos sutartimi, sudaryta tarp ieškovo M. M. ir O. G., ieškovas įsipareigojo suteikti O. G. 1 000 000,00 Lt (289 620,02 Eur) paskolą, o O. G. paskolą įsipareigojo grąžinti 2013 m. sausio 31 d. 2013 m. sausio 3 d. O. G. paprastuoju vekseliu įsipareigojo 2013 m. sausio 31 d. besąlygiškai sumokėti ieškovui 1 000 000,00 Lt (289 620,02 Eur) sumą. 2013 m. vasario 15 d. Kauno miesto 16-asis notaro biuras išdavė ieškovui vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. RK-450, dėl vekselio sumos – 1 000 000,00 Lt (289 620,02 Eur) ir 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nesumokėtos vekselio sumos nuo vekselio mokėjimo pasibaigimo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos. Byloje pateiktas O. G. atsiskaitomosios sąskaitos išrašas, patvirtina aplinkybę, kad į atsakovo žmonos sąskaitą 2012 m. rugpjūčio 3 d. M. M. perveda 1 000 000 Lt sumą (elektroninės bylos II t., b. l. 50). Taigi, teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą, vertino ir aplinkybes, kad paskolos suma (1 000 000,00 Lt) buvo pervesta ieškovo M. M. į trečiojo asmens O. G. sąskaitą ne paskolos sutarties sudarymo dieną (2013 m. sausio 3 d.), bet 2012 m. rugpjūčio 3 d., t. y. iki paskolos sutarties sudarymo.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-21529-779/2018 (buvęs Nr. e2-2314-466/2018) pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui I. G. dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole, trečiasis asmuo O. G., 2018 m. gruodžio 21 d. priimto sprendimo nustatyta, jog trečiasis asmuo O. G. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, kadangi teigė, jog jos įsipareigojimai ieškovui yra asmeninė jos prievolė, tačiau paskolos gavėja O. G. paskolos sutarties sudarymo, vekselio išdavimo ir pinigų gavimo fakto niekada neneigė. Iš minėtos bylos 2018 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašo, kuriuo apeliantas grindžia savo prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat nenustatyta, jog ieškovas M. M. sakė, paskolos pinigai pagal 2013 m. sausio 3 d. sutartį trečiajam asmeniui nebuvo perduoti. Ieškovas patvirtino, kad pinigai buvo perduoti – pervesti banko pavedimu, byloje yra tą patvirtinantis banko dokumentas.
17. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog po ieškovo M. M. ir trečiojo asmens O. G. sudarytos 2013 m. sausio 3 d. paskolos sutarties ir vekselio pasirašymo pinigai trečiajam asmeniui nebuvo perduoti, nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios, nes neatitinka kriterijaus – kad jos nebuvo ir neturėjo būti žinomos pareiškėjui, nors egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Kaip minėta šios nutarties 15 pastraipoje, teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą, vertino ir aplinkybes, kad paskolos suma (1 000 000,00 Lt) buvo pervesta ieškovo M. M. į trečiojo asmens O. G. sąskaitą ne paskolos sutarties sudarymo dieną (2013 m. sausio 3 d.), bet 2012 m. rugpjūčio 3 d., t. y. iki paskolos sutarties sudarymo. Byloje taip pat buvo pateikta 2013 m. sausio 3 d. paskolos sutartis, todėl jos nuostatos, tarp jų ir sutarties 2.1 punktas, apeliantui buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad ši byla buvo nagrinėjama pagal ieškovo ieškinį apeliantui dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių O. G. ir I. G. prievole, o ne dėl pačios prievolės nuginčijimo ar skolos jos pagrindu priteisimo, todėl apelianto prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nepatvirtina jokių naujų esminių bylos aplinkybių, susijusių su prievolės įvykdymu, kurių apeliantas nebūtų žinojęs (galėjęs ir turėjęs žinoti) bylos nagrinėjimo metu ir kurios turėtų neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai ir teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1342-800/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
18. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.