- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- e2-1342-800/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18919-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Atsakovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- O. G.
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramunei Vonžodaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Glebavičiūtei, atsakovui I. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui I. G., trečiajam asmeniui O. G. dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas byloje pareiškė ieškinį ( elektroninės bylos I t., b.l.1-10,188-189), kurio prašo pripažinti, kad O. G., prievolė M. M., 548 368,06 EUR, atsiradusi iš 2013-01-03 paprastojo neprotestuotino vekselio ir šio vekselio pagrindu 2013-02-15 padaryto vykdomojo įrašo ir 6 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nesumokėtos vekselio sumos nuo vekselio mokėjimo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos (nuo 2013-01-31 nuo 289 620,02EUR), bei 2014-02-05 Kauno apygardos teismo sprendimu priteistos 35 063,89 EUR (121 068,62 Lt) palūkanos ir 110 574,43 EUR (381 791,41 Lt) delspinigiai, 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (145 638,33 EUR; 502 860,03 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, nuo 2013-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2014-10-14 Kauno apylinkės teismo įsakymu priteistos sutartinės palūkanos, pagal paskolos sutartį už 2013-09-26 - 2014-09-26 laikotarpį 48105,55 EUR (166100 Lt) ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-14) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.2015-10-01Kauno apylinkės teismo įsakymu priteistos 48 105,89 Eur Palūkanos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ( 481 05,89 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-01) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Galutinė suma pagal 2015-09-23 antstolės R. S. pažymą Nr. 0106/14/04827, 2015-12-03 Nr. 0106/15/07337, apie O. G. išieškotinas pinigines lėšas, 597 552,45 EUR, yra bendra ir solidari O. G. ir I. G., turtinė prievolė.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovo sutuoktinė O. G. pasiskolino iš jo 1 00 000 Lt, kurių iki šiol nėra grąžinusi. Šiai dienai atsakovo sutuoktinės prievolė yra 597 552,45 EUR. Atsakovo sutuoktinė O. G. pasiskolintus pinigus panaudojo šeimos interesais, t.y. šeimos finansinei padėčiai apsaugoti (išgelbėti Ūkio banką nuo bankroto). Sandoris šeimai buvo būtinas ir reikalingas, todėl iš sandorio kilusi prievolė yra ne tik bendra, bet ir solidari sutuoktinių prievolė. Atsakovo ir jo sutuoktinės šeimai kylančios pasekmės iš Ūkio banko bankroto : šeima nebegauna pajamų, t. y. šeima nebegali patenkinti savo kasdienių būtiniausių poreikių išlaikyti bustą, pirkti maistą ir t.t; šeima praranda savo investicijas, t y. šeima netenka savo per gyvenimą sukaupto turto.
2013-01-03 jis M. M. ir O. G. pasirašė paskolos sutartį, kuria jis paskolino 1 000 000 Lt, o O. G. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovo naudai, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti 1 000 000 Lt po vekselio pateikimo, jį pateikusiam asmeniui. Nustatytu terminu paskola nebuvo gražinta, todėl pateikė O. G. prašymą apmokėti vekselį, tačiau ir po vekselio pateikimo O. G. neatsiskaitė ir nesumokėjo vekselyje nurodytos sumos. Neturėdamas kitos išeities, kreipėsi į Kauno miesto 16-to notarų biuro notarę R. K., kuri 2013-02-15 išdavė vykdomąjį įrašą dėl 1 003 008,25 Lt, (290 491,27 EUR) ir 6 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nesumokėtos vekselio sumos nuo vekselio mokėjimo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos (nuo 2013-01-31 nuo 289 620,02EUR), išieškojimo iš O. G.. 2013-02-15 pateikė prašymą antstolei R. S. priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, ko pasėkoje O. G. atžvilgiu buvo pradėti vykdymo veiksmai. Antstolei pradėjus vykdymo procedūrą, 2013-02-18 dieną buvo areštuotas atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas.
O. G. negrąžinus paskolos, 2014-02-05 dieną Kauno apygardos teismo sprendimu buvo priteistos 121 068,62 Lt palūkanos ir 381 791,41 Lt delspinigiai, pagal paskolos sutartį. Taip pat šiuo teismo sprendimu priteistos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (502 860,03 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, nuo 2013-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2014-10-14 Kauno apylinkės teismo įsakymu buvo priteistos sutartinės palūkanos, pagal paskolos sutartį už 2013-09-26 - 2014-09-26 laikotarpį 48 105,89 EUR ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-14) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Pagal 2015-09-23 antstolės R. S. pažymą Nr. 0106/14/04827, apie O. G. išieškotinas pinigines lėšas, ieškinio padavimo dieną skolą sudaro 548 368,06 EUR. Prievoliniai teisiniai santykiai tarp jo ir O. G. nėra pasibaigę, nes prievolė iki šiol nėra įvykdyta (CK 6.123 str. 1 d.). 2014-02-19 Kauno apygardos teisme vykusiame civilinės bylos Nr. 2-669-658/2014 posėdyje O. G., patvirtino, kad paskolas ėmė su tikslu Ūkio bankui padėti išvengti finansinių problemų, t. y. įgyvendinti Lietuvos centrinio banko programą, kuri buvo sudaryta po Ūkio banko revizijos, tam, kad būtų išvengta Ūkio banko bankroto. Nors sandoris tarp jo ir O. G. buvo sudarytas be atsakovo I. G. sutikimo, mano, kad šeimoje šis sandoris buvo aptartas ir I. G. apie jį žinojo bei jam pritarė. Atsakovo sutuoktinė yra pagrindinio Ūkio banko („ŪB") akcininko V. R. sesuo, intensyviai dalyvavo ŪB veikloje, nes buvo Stebėtojų tarybos ir valdybos narė. Ūkio banko veikia buvo glaudžiai susijusi su atsakovo ir jo sutuoktinės šeimos interesais. Ūkio banko investicinės grupės („ŪBIG") akcininkų sąrašas patvirtina, kad tiek I. G., tiek jo sutuoktinė buvo investavę į su ŪB siejamą ŪBIG : atsakovas buvo įsigijęs 2 550 000 vnt, o jo sutuoktinė - 19 279 000 vnt. ŪBIG akcijų. Be to, V. G., atsakovo dukra, papildomai turėjo nuosavybės teise 4 050 000 vnt. bendrovės akcijų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu V. R. nuosavybės teise turėjo kontrolinį Ūkio banko akcijų paketą, t.y. 53,1% akcijų, buvo ŪBIG valdybos narys, jos pirmininkas. V. R. tuo pačiu turėjo ir ŪBIG akcijų kontrolę, nes V. R. nuosavybės teise priklausė 20,56 % šio subjekto akcijų, o UAB „Turto valdymo paslaugos" kontroliavo 24,28 % ŪBIG akcijų, kai tuo tarpu UAB „Turto valdymo paslaugos" 100 % akcijų priklausė Ūkio bankui.
2013-05-02 Ūkio bankui iškėlus bankroto bylą, 2013-07-24 bankroto byla buvo iškelta ir ŪBIG. To pasėkoje visos sutuoktinių investicijos (ŪBIG akcijos) tapo bevertėmis, dėl ko neabejotinai nukentėjo šeimos interesai, šeima prarado pajamas (dividendus) gaunamas iš investicijų. Toks pat likimas ištiko ir AB „Kauno tiekimą", kurioje tuo metu I. G. buvo valdybos narys, įmonė buvo įsigijusi 16 819 094 vnt. Ūkio banko investicinė grupė, nes iškart po ŪB bankroto bylos iškėlimo (2013-05-02), 2013-05-30 bankroto byla buvo iškelta ir AB „Kauno tiekimui". To pasėkoje atsakovas prarado pajamas ir nukentėjo sutuoktinių šeimos interesai (šeima prarado pajamas). Pažymi, kad tuo metu, kai atsakovo sutuoktinė ėmė paskolą iš jo, su ŪB susijusios ŪBIG (kurios akcininkai buvo sutuoktiniai) akcininkais buvo ir šie asmenys : UAB „Turto valdymo paslaugos" buvo įsigijusi 65 500 000 vnt. ŪBIG akcijų, o šios bendrovės vieninteliu akcininku buvo ŪB; Pagrindinis ŪB akcininkas V. R. asmeniškai buvo įsigijęs 64 076 544 vnt. ŪBIG akcijų; AB „Kauno tiekimas" (jos valdybos narys buvo atsakovas) akcininkės buvo UAB „Birač Europe", UAB „Domus Altera" ir UAB „Attentus". Su ŪB susijusi ŪBIG taip pat buvo susijusi ir su minėtomis AB „Kauno tiekimas" akcininkėmis: 1) buvo steigėja ir vienintelė UAB „Birač Europe" akcininke; 2) buvo UAB „Domus Altera" akcininke.
Taip pat papildomai svarbu akcentuoti, kad sutuoktinių turtas yra įkeistas su ŪBIG susijusioms bendrovėms. Pagal du sutartinės hipotekos sandorius, už UAB „Butvita" prievoles kitai susijusiai bendrovei ir jos akcininke UAB „FIRST Partneriai" buvo įkeistas atsakovui ir jo sutuoktinei priklausantis nekilnojamas turtas: 1) pagal 2013-02-13 Sutartinės hipotekos sandorį Nr. 695 buvo įkeista 11 žemės sklypų ir 4 pastatai, kurių bendra hipotekos vertė 1 404 734,82 Lt (prievolės dydis 7 150 000 Lt); 2) pagal 2013-02-13 Sutartinės hipotekos sandorį Nr. 696 buvo įkeisti tie patys 11 žemės sklypų ir 4 pastatai (prievolės dydis 779 000 Lt). UAB „FIRST partneriai" turėjo įsigijusi 13 347 501 vnt. UAB „Butvita" akcijų, o pačios UAB „FIRST partneriai" akcininke buvo UAB „Domus Altera", kurios akcininke buvo ŪBIG. Mano, kad išdėstytos aplinkybės gali papildomai patvirtinti abiejų sutuoktinių suinteresuotumą tuo, jog ŪB nebankrutuotų. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju yra labai svarbi LAT suformuluota taisyklė, kurią galima suprasti kaip bendrą tikslą visai Lietuvos teisinei sistemai - sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų piktnaudžiavimo ar kitokių panašių priežasčių. Prievolę pripažinus tik bendra, tačiau nepripažinus jos solidaria, nukentės sąžiningas kreditorius (ieškovas), nes didelė dalis jo paskolintų pinigų nebus jam grąžinti. Mano, kad atsakovo sutuoktinės sudarytas sandoris buvo būtinas ir atitiko bendrus sutuoktinių šeimos poreikius. Ieškovas mano, kad norint tinkamai interpretuoti sąvokas „būtinas" ir „atitiko bendrus šeimos poreikius", teismas privalo pasitelkti civilinėje teisėje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pabrėžia, kad sandorio prasmę, t. y. būtinumą ir reikalingumą, atsakovo ir jo sutuoktinės šeimai, vertinant bylos faktines aplinkybes, galima atskleisti per šeimos tikslus (dėl kurių buvo skolinamasi pinigų) ir tų tikslų neįgyvendinimo pasekmes. Akivaizdu, kad sutuoktinių tikslas buvo išgelbėti ŪB nuo bankroto. Taigi, bankrutavus ŪB šeimos finansinė padėtis atsiduria nepageidaujamoje situacijoje, todėl šeimos poreikis buvo visomis išgalėmis gelbėti ŪB nuo bankroto. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad iš sandorio atsiradusi prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė.
Atsiliepimas
Atsakovas I. G. su ieškiniu dėl solidarios prievolės pripažinimo nesutiko, atsiliepime nurodė, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę - vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai. Taigi, norint konstatuoti M. M. ir sutuoktinės O. G. 2013-01-03 sudarytos paskolos sutarties pagrindu atsiradusių prievolių solidarumą, būtina ištirti ir įvertinti, ar egzistuoja CK 3.109 straipsnio atitinkamose nuostatose įtvirtinti solidariosios prievolės pagrindai, pvz., ar šis sandoris buvo būtinas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, ar jis buvo būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, ar sandorio kaina ne per didelė ir protinga ir kt. Mano, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių O. G. sudaryto paskolos sandorio pagrindu atsiradusių prievolių solidarumą ir net gi bendrumą. Mano, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovo ir jo sutuoktinės O. G. 2013-01-03 paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais, nes: 1) sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga, vertinant net ir ganėtinai turtingos šeimos interesus ar poreikius; 2) ieškovas yra verslininkas, todėl jam keliami aukštesni veiklos standartai, jis arba jo atstovai rengė sutarties tekstą, todėl turėjo visas galimybes gauti jo sutikimą (prisijungimą prie sutarties) dėl prievolės bendrumo ir/ar solidarumo; 3) išgelbėti ar bandyti gelbėti Ūkio banką nuo bankroto, kurio pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro apie 1 500 mln. litų, atsižvelgiant į aptariamo sandorio kainą, buvo ne tik neprotinga, nelogiška, bet ir nepateisinama; 4) Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2-669-658/2014 sutuoktinė O. G. nepatvirtino, kad iš ieškovo skolinosi pinigines lėšas bankui gelbėti; 5) prašomos pripažinti bendromis ir solidariomis prievolės dalys, kurių bendras dydis yra 288 748,04 eurų, susijusios su sutartinėmis ir procesinėmis palūkanomis, taip pat delspinigiais, atsirado ne tiesiogiai iš paskolos teisinių santykių, o iš šios pareigos netinkamo vykdymo; 288 748,04 eurų suma, priteista iš sutuoktinės O. G. Kauno apygardos teismo 2014-02-05 sprendimu ir Kauno apylinkės teismo 2014-10-14 įsakymu, nors atsakovas šioje bylose nebuvo įtrauktas dalyvaujančiu asmeniu, todėl negalėjo atsikirsti į ypatingai ypač didelės vertės reikalavimus priteisti procesines palūkanas nuo sutartinių palūkanų, ypač didelius delspinigius ir procesines palūkanas nuo O. G. priteistų delspinigių, kurie greitai viršis ypatingai didelę (pagrindinės) paskolos sumą. Pagrindinis ieškinio reikalavimas - pripažinti asmeninę sutuoktinės paskolą bendra ir solidaria su atsakovu, yra argumentuojamas BAB Ūkio banko gelbėjimu. Pažymi, kad sutuoktinė O. G. buvo tik smulkioji Ūkio banko akcininke, todėl net jeigu ir paskolos pinigai buvo panaudoti kažkokioms su Ūkio banku susijusioms problemoms spręsti, tai savaime nereiškia, kad jos asmeniškai sudaryta paskolos sutartis, atitiko šeimos bendrus interesus. Šiuo atveju itin svarbu įvertinti tai, kad ieškovo cituojamoje kasacinės instancijos teismo byloje nurodoma, jog įmonių verslo plėtros interesai siejasi su šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimu tik tais atvejais, kai sutuoktiniai yra privačių juridinių asmenų dalyviai, valdantys didelius įmonių akcijų paketus (cituojamoje byloje nustatyta, kad abu sutuoktiniai turėjo didelius bendrovių akcijų paketus, įvairiais laikotarpiais dirbo šiose bendrovėse). Pabrėžė, jog jis apskritai nedalyvavo Ūkio banko veikloje, banke jokių pareigų neužėmė ir savo veiksmais prie jo gelbėjimo ar finansinių problemų sprendimo neprisidėjo. Taigi, sutuoktinės su ieškovu asmeniškai sudaryta 1 000 000 mln. paskolos sutartis, ir paskolos sutarties pagrindu atsiradę išvestiniai reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo sutartinių palūkanų ir delspinigių, bylose, kuriose nebuvo įtrauktas dalyvaujančiu asmeniu, negali būti vertinama kaip sudaryta šeimos interesais. Vien tai, jog kartu su savo sutuoktine buvo įsigiję su Ūkio banku siejamos Ūkio banko investicinės grupės akcijų, o bendrovė, kurioje ėjo valdybos nario pareigas (AB „Kauno tiekimas"), bendradarbiavo su Ūkio banku ar kitomis grupės įmonėmis, šeimos ar jo sutuoktinės suinteresuotumo apsaugoti Ūkio banką nuo bankroto taip pat nepatvirtina. Ieškinyje pateikta įvairių su Ūkio banko investicine grupe susijusių juridinių asmenų akcininkų struktūros analizė niekaip neįrodo aplinkybės, kad O. G. ir ieškovo 2013-01-03 sudarytas paskolos sandoris atitiko bendrus jo ir O. G. šeimos poreikius. Akivaizdu, jog vien tai, kad, bankrutavus Ūkio bankui, dalis ūkio subjektų patyrė finansinių sunkumų, sąlygojusių jų bankrotą, niekaip nepatvirtina, jog jų darbuotojai arba valdymo organų nariai buvo taip suinteresuoti banko išlikimu, kad prisiimtų 1 000 000 Lt vertės kreditorinius įsipareigojimus. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei 2013-01-03 paskolos sutartis iš tikrųjų būtų sudaryta jo ir O. G. bendriems šeimos poreikiams tenkinti, ši aplinkybė turėtų būti atspindėta jos turinyje. Sudarydama šią sutartį, ar vėliau O. G. nepatvirtino, kad ją sudarė šeimos interesais; jos sąlygose taip pat nėra nurodyta, kad paskola suteikiama bendriems O. G. šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas taip pat neprašė pritarimo mano sutuoktinės sudaromam sandoriui, nors akivaizdu, jog atsižvelgiant į itin didelę paskolos sumą turėjo tą padaryti, jei norėjo, kad ši sutartis sukurtų ne asmeninę O. G. prievolę, bet mūsų abiejų bendrą ar solidariąją prievolę.
Teismo posėdžio metu I. G. patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad Ūkio banko veikloje nedalyvavo, apie banko problemas sužinojo iš žiniasklaidos. Su sutuoktine bendravo mažai, ji apie savo veiklą jam nepasakojo, todėl jam nebuvo žinomas paskolos paėmimo faktas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui pradėjus reikalauti grąžinti skolą kartu su sutuoktine buvo susitikęs su ieškovu ir liudytoju B. M., siūlė skolą padengti turtu, sudaryti naują sutartį, bei atidėti mokėjimą Paaiškino, jog taip elgėsi norėdamas padėti sutuoktinei. (2016 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas : 52 min. 38 sek. – 57 min. 48 sek.) Nurodė, kad tuo metu jis didelę pinigų sumą asmeninių lėšų skolino ir V. R., o ši milijono paskola tuo metu jam nebuvo dideli pinigai ( 2016 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas : 54 min. 58 sek.), tačiau grynais pinigais sumokėti negalėjo, nes buvo areštuotos visos sąskaitos.
O. G. atsiliepimo į ieškinį dėl prievolės pripažinimo solidaria teismui nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esanti 2013 m. sausio 3 d. paskolos sutartis patvirtina, kad tarp ieškovo M. M. bei O. G. buvo sudaryta paskolos sutartis 1 000 000, Lt. Paskolos grąžinimo terminas buvo 2013 m. sausio 31 d. (elektroninės bylos I t., b. l. 11-12). 2013-01-03 d. buvo pasirašytas paprastas neprotestuotinas vekselis, pagal kurį O. G. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti 2013 m. sausio 31 d. 1 000 000 Lt ieškovui M. M. į sąskaitą AB DnB banke LT 5401004251133860 ( elektroninės bylos I t., b. l. 13 ). 2013 m. sausio 31 d. pranešimas O. G., pasiųstas gyvenamosios vietos adresu Perkūno al.27, Kaunas patvirtina, kad paskutinę skolos grąžinimo termino dieną ieškovas informavo, atsakovo I. G. sutuoktinę O. G., kad vekselis neapmokėtas ir bus pradėta priverstinė išieškojimo procedūra ( elektroninės bylos I t., b. l. 158). 2013 m. vasario 15 d. Kauno miesto 16-ajame notarų biure buvo padarytas vykdomasis įrašas ( elektroninės bylos I t., b. l. 152). 2013 m. vasario 15 d. ieškovas pateikė prašymą antstolei R. S. priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o 2013 m. vasario 18 d. buvo areštuotas atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas.
Byloje kilo ginčas dėl O. G. prisiimtos prievolės pripažinimo bendra su I. G. sutuoktinių prievole.
Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Nors atsakovas I. G. neigė faktą, kad jam buvo žinoma apie paskolą iš ieškovo M. M., teismas neturi pagrindo abejoti, jog atsakovui buvo žinomas paskolos sudarymas, nes sutuoktiniai gyveno šeimoje, vedė bendrą ūkį, abu dalyvavo versle, turėjo akcijų, susijusių su finansinių problemų turėjusiu Ūkio banku, bei kitomis su juo susijusiomis įmonėmis.
Teismas iš byloje esančių įrodymų daro išvadą, kad ieškovo ir trečiojo asmens O. G. sudarytas sandoris buvo sudarytas O. G. ir I. G. šeimos interesais t.y. Ūkio banko finansinėms problemoms spręsti. Šioje byloje yra svarbu tai, kad šeimos interesai neapsiriboja vien tik buitimi, t.y. prievolėmis susijusiomis su šeimos namų ūkio išlaikymu ar nepilnamečių vaikų išlaikymu, o apima platesnę sferą t.y. verslą, akcijų, kaip turto išlaikymą ir jų vertę. Teismas sutinka su ieškovo argumentu procesiniuose dokumentuose, o taip pat ieškovo atstovės argumentais, išsakytais teismo posėdžio metu, kad įmonių verslo interesai (kurių veikloje dalyvauja bent vienas iš sutuoktinių) siejasi su šeimos interesais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ne tik trečiasis asmuo O. G., tačiau ir atsakovas I. G. dalyvavo su Ūkio banku susijusių įmonių veikloje. Teismas daro išvadą, kad paskolos panaudojimas verslui reiškia, jog pinigai buvo panaudoti šeimos interesais, nes iš verslo gaunamos pajamos yra naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolė turi būti laikoma atsiradusi CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
Ieškovas, grįsdamas savo ieškinio reikalavimą, teismui pateikė įrodymus, kad O. G. kitoje civilinėje byloje vykusios apklausos metu ( Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-669-658/2014 ) yra patvirtinusi, kad iš ieškovo gautus pinigus panaudojo gelbėdama Ūkio banką, kuriame užėmė svarbias pareigas, dalyvavo jo veikloje, o to pasėkoje gaudavo pajamas. Teismo posėdyje patvirtino, kad paskolą iš ieškovo ėmė su tikslu Ūkio bankui padėti išvengti finansinių problemų, t. y. įgyvendinti Lietuvos centrinio banko programą (kaip nurodė pati O. G., reikėjo 9 milijonų), tam, kad būtų išvengta Ūkio banko bankroto ( elektroninės bylos t. 1, b. l. 142-146).
Byloje pateiktas O. G. atsiskaitomosios sąskaitos išrašas, patvirtina aplinkybę, kad į atsakovo žmonos sąskaitą 2012 m. rugpjūčio 3 d. M. M. perveda 1 000 000 Lt sumą ( elektroninės bylos II t., b.l. 50). Pateiktas pavedimas ir jame esantis pinigų judėjimas patvirtina, kad tą pačią dieną buvo gautos ir kitos piniginės lėšos iš fizinių ir juridinių asmenų ir susidariusi 4 400 000 lt suma buvo pervesta UAB „Ūkio banko investicinei grupei.“. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kokiu būdu pinigai iš UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ buvo perduoti Ūkio bankui, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, kurios akcininkai buvo inter alia V. R., AB „Kauno tiekimas", O. G., yra susijusi su Ūkio banku.
Trečiasis asmuo O. G. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 duodama paaiškinimus patvirtino, kad ji akcininko V. R. sesuo, intensyviai dalyvavo Ūkio banko veikloje, buvo Stebėtojų tarybos ir tarybos narė. Pripažino, kad buvo ir Ūkio banko, o taip pat dukterinės įmonės UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ akcininke, be to šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ( elektroninės bylos I t., b.l. 116-120, 125-127). Iš atsakovo teismo posėdžio metu duoto paaiškinimo, o taip pat byloje esančių įrodymų neginčijamai nustatyta, kad atsakovas I. G. 24 metus dirbo AB „Kauno tiekimas“, buvo šios įmonės valdybos pirmininkas. Abu sutuoktiniai gavo pajamas, o jų darbovietės buvo kontroliuojamos Ūkio banko ir su juo susijusių įmonių. Taigi, teismas daro išvadą, kad trečiojo asmens ir atsakovo I. G. šeimos pajamos ir finansinė gerovė priklausė nuo Ūkio banko sėkmingos veiklos. Šias aplinkybes patvirtina ir tolesni įvykiai, t.y. AB „Kauno tiekimas“ iškelta bankroto byla.
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas teismui nurodė, kad mažai domėjosi sutuoktinės veikla, jie faktiškai nebedravo. Byloje pateikti įrodymai, šias aplinkybes paneigia, o būtent antstolės N. B. raštas, Ūkio banko lizingo raštas, patvirtina, kad su darbo santykiais susijusios O. G. išmokos, jos prašymu 2013-02-20 buvo pervestos į atsakovo I. G. atsiskaitomąją sąskaitą ( elektroninės bylos t. I, b. l. 105), o šie pinigai per labai trumpą laiką pervesti UAB „Ūkio banko investicinei grupei“ bei išgryninti. Kaip matyti iš I. G. atsiskaitomosios sąskaitos, 2013-02-20 į I. G. sąskaitą banke buvo pervestas O. G. atlyginimas, kuris sudarė 210 433,37 Lt. Dalį gautų piniginių lėšų, t. y. 74 538,16, sekančią dieną I. G. pervedė į UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodydamas „už J. G.“. Dalį piniginių lėšų I. G. išsigrynino grynaisiais pinigais, t. y. 2013-02-21 I. G. išsigrynino 49 000 Lt, o sekančią dieną (2013-02-22) I. G. išsigrynino dar 49 000 Lt. Dar daugiau, 2013-02-28 I. G. pervedė 40 000 Lt UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras ( elektroninės bylos I.t., b.l. 108-111). Šios aplinkybės patvirtina, kad sutuoktiniai I. G. ir O. G. buvo suinteresuoti spręsti Ūkio banko finansines problemas.
Teismas iš aptartų įrodymų daro išvadą, kad sutuoktiniai tarėsi dėl piniginių lėšų disponavo, bei jomis naudojosi šeimos (verslo) poreikiams tenkinti. Atsakovas I. G. 2016 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu nurodė jog 1 000 000 Lt jam nebuvo dideli pinigai. Nurodė, jog asmeninius pinigus skolino ir sutuoktinės broliui V. R., tačiau įvardinti sumos nenorėtų (2016 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas : 54 min. 58 sek.) Nors atsakovas neigė žinojęs apie pinigų skolinimąsi iš M. M., tačiau teismas išnagrinėjęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą daro išvadą labiau tikėtina, jog apie šią sutuoktinės paskolą atsakovas buvo informuotas, arba jeigu sužinojo vėliau tai tam neprieštaravo, nes pats buvo nuvykęs pas M. M. dėl šios paskolos grąžinimo galimybių. I. G. teismo posėdžio Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 metu nurodė, kad dar likus metams laiko iki Ūkio banko licencijos sustabdymo jam buvo žinoma, kad Ūkio bankas turi finansinių problemų, o Lietuvos bankas reikalauja papildomų garantijų, tačiau šios bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog apie finansinius sunkumus jam nebuvo žinoma. Šios aplinkybės suteikia papildomą pagrindą teigti, kad I. G. gynybinę poziciją dėl tariamo nežinojimo apie sandorį su M. M. pasirinko siekdamas išvengti skolos išieškojimo iš jam priklausančios turto dalies ir tokiu būdu išgelbėti Lietuvoje esantį nekilnojamąjį turtą.
Teismas išnagrinėjęs byloje pateiktą medžiagą, o taip pat išklausęs teismo posėdžio metu šalių paaiškinimų daro išvadą, kad ieškinys yra pilnai įrodytas. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).
Advokato teisinės pagalbos išlaidų šioje byloje iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė nei viena iš šalių, todėl tokio pobūdžio išlaidos nepriteisiamos. Nustatyta, jog kreipiantis į teismą ieškovas, sumokėjo 31,00 € dydžio žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovo.
Valstybė šioje byloje patyrė 8,34 € išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį tenkinus visiškai priteistinos iš atsakovo I. G.(LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
597 552,45 Eur sumai atsiradusi iš 2013-01-03 paskolos sutarties ir paprastojo neprotestuotino vekselio ir šio vekselio pagrindu Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės R. K. 2013-02-15 padaryto vykdomojo įrašo Nr. 450, yra bendra ir solidari O. G., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) turtinė prievolė.
Priteisti iš I. G., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 31,00 € (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio M. M. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš I. G., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 8,34 € ( aštuonis eurus 34 ct) pašto išlaidų valstybei (Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas: 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.