Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių N. R. ir OOO „Nasa-Stroj“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD ieškinį atsakovėms Rusijos Federacijos įmonei OOO „Nasa-stroj“ ir R. N. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. e2-1636-661/2018 jau buvo nagrinėjama byla susijusi su akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – APPS). Teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą, kurio pagrindu buvo atmestas ieškovės ieškinys. Atkreipė dėmesį, jog teismas civilinėje byloje Nr. e2-1636-661/2018 pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog jis yra ar buvo BUAB „Finiens“ akcijų valdytojas. Teismas pabrėžė, kad ieškovė nuosavybės teisės įsigijimą BUAB „Finiens“ akcijas grindė vieninteliu įrodymu, t. y. APPS, tačiau šis įrodymas teismo buvo vertinamas kritiškai, kadangi minėtas sandoris nebuvo užregistruotas viešuosiuose registruose, nebuvo išviešintas. Akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-109-823/2019 paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

6.2. Nurodė, kad per visą civilinės bylos Nr. e2-1636-661/2018 nagrinėjimo procesą, ieškovė nepateikė APPS originalo, ir tai, kad ieškovė savo vardu neatidarė asmeninės vertybinių popierių sąskaitos, kas patvirtintų nuosavybės teisės į nematerialiąsias akcijas perėjimą ir faktinį akcininkų pasikeitimo momentą, sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog ieškovė neįrodė turinti materialiąją subjektinę teisę, susijusią su APPS, todėl mano, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo prašyti iš atsakovių priteisti skolą ir nuostolius, todėl nurodė, kad bus prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2-9745-901/2022.

6.3. Pažymėjo, kad nėra suprantama kodėl ieškovė pasirinko Lietuvos Respublikos teismingumą, kadangi ieškovės ieškinio dalykas nėra teismingas Lietuvos teismams. Teigia, kad N. R. nebeturi galiojančio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o N. R. faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog ieškovė nurodė, kad N. R. adresas yra (duomenys neskelbtini), nors N. R. Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi. Butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini) priklauso ne N. R., o V. U., ir J. U.. Taip pat atkreipė dėmesį, jog 000 „Nasa-Stroj“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

11. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovės labai plačiai analizuoja ieškinyje nurodytus argumentus dėl pačio ieškinio pagrįstumo, tačiau kaip minėta, šioje bylos stadijoje, teismas bylos iš esmės nenagrinėja, o dėl atsakovių nurodytų argumentų susijusių su ieškinio (ne)pagrįstumu bus pasisakyta bylą išnagrinėjus iš esmės priimant galutinį sprendimą.

12. Nors atskiruoju skundu atsakovės teigia, kad ieškovė neįrodė turinti materialiąją subjektinę teisę, susijusią su APPS, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo prašyti iš atsakovių priteisti skolą ir nuostolius, t. y. atsakovės iš esmės ginčija ieškinio pagrįstumą prima facie, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Kaip ne kartą yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).

13. Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą, teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-516/2022; kt.).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimus kildina iš jos teigimu netinkamai įvykdytos ieškovės Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD ir atsakovės OOO „Nasa-stroi“ 2013 m. rugpjūčio 30 d. sudarytos uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Finiens“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties, pagal kurią pardavėjas, atsakovė OOO „Nasa-stroi“ pardavė pirkėjui – ieškovei 1400 paprastųjų nematerialių vardinių UAB „Finiens“ akcijų už 20 000 Eur sumą, tačiau ieškovė nebuvo registruota Juridinių asmenų registre kaip vienintelė UAB „Finiens“ akcininkė, todėl ieškiniu siekiama susigrąžinti 20 000 Eur, taip pat ieškiniu reikalaujama iš atsakovių priteisti palūkanas už laikotarpį iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Reikalavimams pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes (akcijų pirkimo-pradavimo sutartį, įvairius išrašus iš registrų centro, teismų sprendimų kopijas ir kt.). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., t. y. pareikštas ieškinys yra grindžiamas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją patvirtinančiais teisiniais pagrindais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsakovių nurodomi argumentai, kad ieškovė neįrodė turinti materialiąją subjektinę teisę, susijusią su APPS, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Jokių kitų argumentų, galimai pagrindžiančių ieškinio prima facie nepagrįstumą, apeliantės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje nurodytų duomenų visiškai pakako ieškiniui įvertinti kaip preliminariai pagrįstam, o, ar reikalavimai bus patenkinti, teismas pasisakys tik bylą išnagrinėjęs iš esmės.

15. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškovės ieškinio dalykas nėra teismingas Lietuvos teismams, kadangi minėtas klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 5 d. nutartimi.

16. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir šios išvados argumentų neatkartoja. Juolab, kad atsakovės, prašydamos panaikinti skundžiamą nutartį, nenurodė jokių argumentų, kodėl ši pirmosios instancijos teismo išvada apie galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką yra nepagrįsta.

17. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti jos nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.