Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovui R. S., tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Dėl kaltės dėl santuokos iširimo.

15. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalis)). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK - tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

16. Ieškovė prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo prieš ją fizinį smurtą, už tai yra ne kartą nuteistas ir atliko bausmę, nesirūpino tinkamai šeima, atsakovas neneigia, jog smurtavo prieš ieškovę, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, smurtavo ne kartą prieš ieškovę, už tai yra ne kartą nuteistas ir atliko arešto bausmę. Tačiau byloje yra pateikti ir šie duomenys: ieškovė į teismą kreipėsi ieškiniu prašydama priteisti išlaikymą iš atsakovo dviejų vaikų atžvilgiu, vaikams buvo nustatyta R. S. tėvystė, tačiau atsakovui paprieštaravus dėl vieno vaiko tėvystės, jis užvedė bylą dėl tėvystės nuginčijimo, kurioje buvo nustatyta, jog atsakovas nėra vieno ieškovės A. S. nepilnamečio vaiko, gimusio šalių santuokoje bei gyvenant kartu, tėvas. Institucijos teikiančios išvadą pateiktoje išvadoje bei iš jos atstovo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad šalių šeima VTAS yra žinoma, buvo gauti pranešimai dėl vaikų teisių pažeidimų, kurių tyrimo metu paaiškėjo, jog vaikų teisės buvo pažeidžiamos: 1) dėl tėvų žodinių konfliktų, atsakovui esant neblaiviam, 2) dėl atsakovo smurto prieš ieškovę, 3) dėl šeimos namuose girtavusių pašalinių asmenų, kurie kėlė triukšmą. Be to, 2023 m. sausio 12 d. vertinant šeimos poreikius socialiniai darbuotojai nustatė, kad ieškovė negeba patenkinti vaikų poreikių, todėl nuo 2023 m. sausio 18 d. vaikams nustatyta laikinoji priežiūra ir mergaitės kartu su ieškove apgyvendintos (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai centre, kur gyveno daugiau nei pusę metų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad santuokos iširimą šiuo atveju lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai, pasikartojantis smurtas iš atsakovo pusės, ieškovės neištikimybė. Darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

20. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Ieškovė nurodo, jog šiuo metu gali save išlaikyti, todėl neprašo priteisti išlaikymo iš atsakovo. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas taip pat neprašo priteisti išlaikymą jam iš ieškovės. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą ieškovei iš atsakovo, ir atsakovui iš ieškovės nėra, nes nors jie abu yra neįgalūs, tačiau šiuo metu pajėgūs save išlaikyti.

Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo

21. CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu bendro turto neįgijo. Šalims santuokos metu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijus, santuokinio turto padalijimo klausimas nespręstinas.

22. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

23. Bylos duomenimis nustatyta, ir kaip nurodė ieškovė, ji turi kreditorių, tačiau prievolės yra asmeninio pobūdžio, ieškovė prašo jos turimas prievoles tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), palikti jos asmeniniais įsipareigojimais. Tretieji asmenys neprieštarauja, jog ieškovės prievolės liktų jos asmeninėmis prievolėmis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad A. S. įsiskolinimai yra asmeniniai ir ji asmeniškai atsakinga už jų vykdymą kreditoriams.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiko tvarkos nustatymo

24. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

25. Iš patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su mama, tėvas mažai bendrauja su dukra. Ieškovė su vaikais gyvena pas savo tėvus, vaikais rūpinasi, vaikus jai padeda išlaikyti jos tėvai. Atsakovas sutinka, jog jo dukters V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai vaiko atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, o atsakovas šios pareigos nevykdo, todėl darytina išvada, kad nepilnametės V. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka jos interesus (CK 3.169 straipsnis, CPK 178, 185, 187 straipsniai).

26. Dėl konkrečios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos teismas šiuo atveju nepasisako, nes pagal bylos duomenis, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Teismas pažymi, kad remiantis CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaikais; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

Dėl išlaikymo priteisimo

27. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui ieškiniu prašė priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 200,00 Eur, teismo posėdžio metu ieškovė sumažino prašomos sumos dydį iki 60,00 Eur, o ieškovės atstovas patikslino, jog prašoma priteisti išlaikymo suma yra 100,00 Eur. Ieškovė yra neįgali, nedirba, gauna vaikų išlaikymo išmokas, nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas tėvus su dviem mažamečiais vaikais. Turi įsiskolinimų įvairiems kreditoriams, tame tarpe ir nemokėto išlaikymo vaikams. Ieškovė dirbti gali dėl sveikatos būklės, tačiau nedirba, nes reikia prižiūrėti mažamečius vaikus. Nors atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė, iš bylos duomenų, atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovas yra neįgalus, jo darbingumas tik 35 procentai, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę išmoką 375 Eur, nekilnojamojo turto neturi, turi didelius įsiskolinimus įvairiems kreditoriams, tame tarpe ir už išlaikymo nemokėjimą kitiems dviems savo vaikams. Sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš atsakovo dydžio, teismas pažymi, kad net ir esant sunkiai materialinei padėčiai, vaiko tėvai privalo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris užtikrintų būtinų vaiko poreikių patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra neįgalus, gauna labai minimalias pajamas, nekilnojamojo turto neturi, dėl sveikatos būklės praktiškai negali dirbti, reikalavimas dėl išlaikymo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo R. S. priteisiant išlaikymą po 80,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters V. S. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. birželio 1 d.) iki vaiko pilnametystės.

29. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

30. Priteisto išlaikymo vaikams lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

31. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Lietuvos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra 183,33 Eur (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 7 d. pažyma Nr. APD-2023-12605). Pagal CPK 88 straipsnio, 93 straipsnio ir 96 straipsnio nuostatas, patenkinus ieškinį, iš atsakovo turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą (išlaidos už suteiktą antrinę nemokamą teisinę pagalbą ieškovei, žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, žyminis mokestis už priteistą išlaikymą bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos), tačiau atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį, į tai, kad prioritetas teiktinas jo turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 259 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, 3.61 straipsnio 2, 3 dalimis, 3.66 - 3.69 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2020 m. (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijų skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: A. S. – „S.“, R. S. – „S.“.

Priteisti iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškovės A. S. įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti asmeniniais ieškovės A. S. įsipareigojimais.

Bylinėjimosi išlaidas (už antrinė nemokamą teisę pagalbą A. S., žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus, procesinių dokumentų siuntimo išlaidas) palikti valstybei.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.