- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- e2S-221-940/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Atsakovas
- J. T.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1119-762/2024 pagal atsakovo J. T. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos „Teisės ir psichologijos institutas“ ieškinį atsakovui J. T. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-10092-762/2023 visiškai patenkino ieškovės likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Teisės ir psichologijos institutas“ ieškinį ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovo J. T. 2 428,69 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Atsakovas J. T. 2023 m. lapkričio 28 d. teismui pateikė prašymą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; taip pat prašė išreikalauti pareiškime nurodytus rašytinius įrodymus arba išduoti teismo leidimą tokius įrodymus gauti.
Šalies argumentai
3. Nurodė, kad atsakovas procesinių dokumentų negavo, todėl negalėjo pateikti atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo būtų buvęs įteiktas atsakovui ar kad apskritai toks pranešimas buvo siųstas ir grįžo neįteiktas. Be to, nėra aišku, kodėl tokį pranešimą sudarė teismo Panevėžio rūmai, jeigu byla nagrinėjama teismo Rokiškio rūmuose.
4. Pažymėjo, jog nors atsakovas yra Lietuvos teismų elektroninio paslaugų portalo (toliau – EPP) vartotojas, tačiau procesiniai dokumentai jam per EPP įteikti tik priėmus sprendimą už akių. Iki to laiko atsakovui nebuvo teikiami dokumentai per EPP ir atsakovui apskritai nebuvo nustatytas šios civilinės bylos matomumas, todėl atsakovas apie bylą sužinojo tik po sprendimo už akių priėmimo. Byloje nėra duomenų, jog teismas būtų bandęs susisiekti su atsakovu, įteikti procesinius dokumentus fiziniu paštu, elektroniniu paštu, kitu žinomu adresu, telefono numeriu ir kt., nors ieškovė buvo nurodžiusi atsakovo kontaktinius duomenis.
5. Teigė, kad su teismo sprendimu nesutinka, kadangi atsakovas daugiau nei metus jau nebevadovavo įmonei, už įrangos, dokumentų ir kt. informacijos perdavimą atsakingas ne atsakovas, o bankroto bylos teisme iškėlimo dieną buvęs vadovas. Be to, vadovė dėl tokių dokumentų kopijų galimo gavimo į atsakovą niekada ir nesikreipė. Atsakovas neturėjo informacijos apie neva trūkstamus dokumentus. Atsakovas prašo teismą išreikalauti rašytinius įrodymus, siekiant įrodyti, jog atsakovas vadovavimo laikotarpiu bankine kortele atsiskaitė ir įgijo įmonės reikmėms prekių bei paslaugų už 2 428,69 Eur sumą, šią sumą panaudodamas pagal paskirtį, t. y. įstaigos (ieškovės) interesais, todėl reikalingos tokius pirkimus pateisinančių dokumentų kopijos; atsakovas veikė teisėtai ir nepadarė ieškovei 2 428,69 Eur dydžio žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2024 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovo J. T. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-10092-762/2023 netenkino.
7. Teismas konstatavo, jog nėra nei vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, būtinų panaikinti nagrinėjamoje byloje priimtą sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas yra EPP vartotojas, todėl jam procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti elektroniniu būdu 2023 m. spalio 12 d. 14.23 val. ir laikomi įteikti 2023 m. spalio 12 d., o paskutinė diena atsiliepimui pateikti buvo 2023 m. lapkričio 3 d., sprendė, kad atsakovo teiginys, jog jis negavo jam siųstų procesinių dokumentų, yra niekuo nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir pranešimas) civilinėje byloje Nr. e2-10092-762/2023 atsakovui buvo išsiųsti ir įteikti tinkamai.
9. Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė ieškinyje buvo išdėsčiusi prašymą atsakovui nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų priimti sprendimą atsakovui už akių, sprendė, jog egzistavo visos CPK 285 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos sprendimo už akių priėmimui.
10. Teismas nurodė, kad nors atsakovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašo teismą įpareigoti nemokumo administratorę išreikalauti pirkimus patvirtinančių dokumentų kopijas, kreipiantis į banko išrašuose nurodytus paslaugų / prekių pardavėjus – fizinius ir juridinius asmenis, arba kreiptis pačiam teismui dėl tokių dokumentų išreikalavimo arba išduoti teismo liudijimą atsakovui rašytiniams įrodymams gauti, tačiau atsižvelgtina į tai, kad pareigą kaupti finansines operacijas patvirtinančius dokumentus (įrodymus) ir juos įtraukti į buhalterinę apskaitą turėjo pats atsakovas kuomet užėmė ieškovės vadovo pareigas ir buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos vedimą, tačiau neužtikrino ir nevykdė Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytos imperatyvios normos.
11. Teismas vertino, kad atsakovo pateikti teiginiai nepatvirtina akivaizdaus teismo sprendimo už akių neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo dėl 2 428,69 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo. Sprendė, kad atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas J. T. prašo panaikinti 2023 m. lapkričio 8 d. teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą bei išduoti teismo leidimą rašytiniams įrodymams gauti.
13. Nurodo, kad teismas neturėjo priimti sprendimo už akių, nes procesiniai dokumentai asmeniui nebuvo įteikti CPK nustatyta tvarka. Nors teismas nurodo, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti per EPP, tačiau elektroninėje byloje nėra matomas procesinių dokumentų siuntimas/ teikimas per EPP. Atsakovui apie pateiktą ieškinį ir iškeltą civilinę bylą nebuvo žinoma, procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti.
14. Teigia, kad su teismo sprendimu nesutinka, kadangi apeliantas daugiau nei metus jau nebevadovavo įmonei, už įrangos, dokumentų ir kt. informacijos perdavimą atsakingas ne apeliantas, o bankroto bylos teisme iškėlimo dieną buvęs vadovas. Be to, vadovė dėl tokių dokumentų kopijų gavimo į apeliantą niekada nesikreipė. Apeliantas neturėjo informacijos apie neva trūkstamus dokumentus. Apeliantas niekada neatsisakė bendradarbiauti su nemokumo administratore ir atsakyti jai į jos užklausas, atsakyti į klausimus.
15. Pažymi, kad apeliantas ėjo įstaigos vadovo pareigas iki 2022 m. vasario 14 d., nuo 2022 m. vasario 15 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą įstaigos vadovės pareigas ėjo I. S.. Pati nemokumo administratorė ne kartą kreipėsį į Panevėžio apygardos teismą nurodydama, kad I. S. neperduoda dalies įmonės finansinių dokumentų. Nurodomų dokumentų nemokumo administratorė nei prašė apelianto, nei apeliantas turėjo pareigą tokius dokumentus perduoti ar domėtis, ar paskutinė įstaigos vadovė dokumentus perdavė ir už apelianto vadovavimo laikotarpį.
16. Apelianto tvirtinimu, teismui išdavus teismo leidimą, apeliantas galėtų gauti išlaidas pateisinančių dokumentų kopijas ir jas pateikti teismui vertinti. Apelianto teigimu, šie dokumentai įrodytų, jog apeliantas vadovavimo laikotarpiu bankine kortele atsiskaitė ir įsigijo įmonės reikmėms prekių bei paslaugų už 2 428,69 Eur sumą, šią sumą panaudodamas pagal paskirtį, t. y. įstaigos (ieškovės) interesais, todėl apeliantas veikė teisėtai ir nepadarė ieškovei 2 428,69 Eur dydžio žalos.
17. Nurodo, kad apeliantas negali į bylą pateikti rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi visus dokumentus dar 2022 m. vasario mėn. yra perdavęs naujai paskirtai vadovei ir, tik gavus dokumentų kopijas, būtų galima nustatyti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, visos sąskaitos buvo įtrauktos į įstaigos korespondencines sąskaitas, aiškinamuosius raštus, veiklos ataskaitas, pelno (nuostolių) ataskaitas, balansus ir kt., kurie vadovės I. S. turėjo būti perduoti nemokumo administratorei.
18. Apelianto nuomone, teismas privalėjo viešai išnagrinėti civilinę bylą, suteikti jam teisę pasisakyti teisme ir ištirti visas reikšmingas bylai aplinkybes, o ne atlikti formalų dalies įrodymų tyrimą. Taigi teismo sprendimas už akių priimtas neatskleidus civilinio ginčo esmės ir dėl to neįvykdžius teisingumo, esmingai pažeidus apelianto teises, nustatytas CPK 42 straipsnyje, taip pat rungimosi, dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo bei žodiškumo principus (CPK 12, 13, 15, 17 straipsniai).
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė likviduojama dėl bankroto VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ prašo J. T. atskirojo skundo netenkinti bei palikti 2023 m. lapkričio 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-10092-762/2023 nepakeistą.
20. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokio argumento, aplinkybių ar įrodymo, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
21. Pažymi, kad bankroto byloje paskutinė įmonės vadovė I. S. dėl savo sveikatos būklės įgaliojo atsakovą perduoti nemokumo administratorei visus įmonės dokumentus iškėlus įmonei bankroto bylą ir savo žinioje taip pat neturi jokių likusių įmonės dokumentų. Tokių išlaidas pateisinančių dokumentų, kurie nėra perduoti nemokumo administratorei, apskritai nėra, o iš įmonės banko sąskaitos panaudotos piniginės lėšos buvo skirtos ne įmonės reikmėms, tačiau išskirtinai paties atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui. Taip pat pažymi, kad ieškiniu prašoma priteisti žala yra ne už įmonės buhalterinių dokumentų neperdavimą, tačiau už įmonės piniginių lėšų panaudojimą ne įmonės veiklos tikslais.
22. Nurodo, kad atsakovas prašydamas teismo išreikalauti įrodymus, nepateikė nei vieno įrodymo, kad tokių dokumentų jam pačiam gauti nepavyko; nenurodė nei vieno paslaugų/prekių pardavėjo, kuris galėjo būti išrašęs PVM sąskaitą - faktūrą įmonei, ir dėl kokių priežasčių tokių buhalterinių apskaitos dokumentų pats atsakovas, kaip įmonės vadovas, neišsaugojo; nepateikė jokio priėmimo - perdavimo akto, iš kurio būtų galima spręsti, kad konkretus dokumentų sąrašas buvo perduotas po jo vadovės pareigas ėjusiai I. S.. Pažymi, kad pats atsakovas vedė įmonės buhalterinę apskaitą ir visą įmonės veiklos laikotarpį buvo vienintelis įmonės dalininkas.
23. Ieškovės tvirtinimu, nei vienas įmonės darbuotojas nebuvo siunčiamas į kokias nors komandiruotes, dėl ko įmonės lėšomis turėtų būti perkami lėktuvų bilietai ar kitokios kelionės. Nėra žinoma, kokiu pagrindu pačiam atsakovui 2021 m. gruodžio 26 d. buvo išmokėta 660,48 Eur suma, paskirtyje nurodant apyskaita Nr. 1, arba 2022 m. gegužės 30 d. išmokėta 2 124,53 Eur suma, paskirtyje nurodant apyskaita Nr. 3. Atsakovas įmonės pinigines lėšas naudojo apsipirkimams Maximoje, už pavėžėjimo paslaugas Bolt ar Etransport, įvairiose parduotuvėse, tokiose kaip Nokia, Baldai1, www.beta.lt, www.pigu.lt, ar maitinimo įstaigose, viešbučiuose, kitose nenustatytose atsiskaitymo įstaigose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
25. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl prašymo išduoti teismo leidimą ir naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
26. Apeliantas pateikė prašymą išduoti teismo leidimą rašytiniams įrodymams gauti. Taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus – VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ 2021 m. Finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą; 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. ataskaitinio laikotarpio VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ Balansą ir Pelno (nuostolių) ataskaitą; internetinio tinklapio www.makaliauslietuva.lt ištrauką; 2021 m. sausio 5 d. A. C. išrašytą Sąskaitą - faktūrą Nr. 20210105-1 ir Prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitą; VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ 2021 m. sausio 31 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpio Avanso apyskaitas; 2020 m. birželio 18 d. ir 2020 m. birželio 24 d. MAXIMA LT, UAB PVM Sąskaitas faktūras. Ieškovė taip pat pateikė naujus įrodymus – VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ 2021 m. mokestinio laikotarpio Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją; Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) pateikto dokumento kortelę.
27. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
28. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
29. Pažymėtina ir tai, jog CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).
30. Nagrinėjamu atveju iš apelianto pateiktų naujų įrodymų (2021 m. sausio 5 d. A. C. išrašytos Sąskaitos - faktūros Nr. 20210105-1 ir Prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvito; 2020 m. birželio 18 d. ir 2020 m. birželio 24 d. MAXIMA LT, UAB PVM Sąskaitų faktūrų), kurie, apelianto teigimu, pagrindžia dalį patirtų išlaidų už ieškovės interesais įsigytas prekes ir paslaugas, nėra aiški jų gavimo data. Nėra pateikta jokių duomenų, kad 2021 m. sausio 5 d. A. C. išrašyta Sąskaita - faktūra Nr. 20210105-1 yra apmokėta. Be to, pateiktos 2020 m. birželio 18 d. ir 2020 m. birželio 24 d. MAXIMA LT, UAB PVM Sąskaitos faktūros neatitinka dokumentų formos reikalavimų, kadangi pateiktas ne visas dokumentas, dalis teksto apkarpyta. Iš pateikto internetinio tinklapio www.makaliauslietuva.lt ištraukos taip pat nėra aišku nei už kokią paslaugą, nei kas mokėjo. Be kita ko, apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad išlaidas pagrindžiantys minėti pateikti nauji dokumentai būtų buvę įtraukti į VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ buhalterinę apskaitą.
31. Pažymėtina ir tai, jog tiek atsakovo, tiek ieškovės teikiami nauji įrodymai egzistavo dar iki atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių sprendimo peržiūrėjimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios, todėl jie galėjo būti teikiami šiam teismui. Atsakovas ir ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Taigi, neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Atsižvelgiant į tai, taip pat į nutarties 30 punkte nurodytus motyvus, atsakovo ir ieškovės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti. Taip pat, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtį ir apeliaciniam procesui keliamus tikslus, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, atsisakytina apeliantui išduoti teismo liudijimą rašytiniams įrodymams gauti.
32. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
33. Nagrinėjamu atveju atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydamas savo atskirojo skundo pagrindą, tačiau įstatymo nustatytas 7 d. terminas atskirajam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 323 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
34. Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Sprendime už akių išdėstomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
35. CPK nuostatos reguliuoja atvejus, kai sprendimas už akių gali būti priimamas – kai šalys be svarbių priežasčių nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamųjų dokumentų (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 3 dalis), kai šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į parengiamąjį posėdį (CPK 230 straipsnio 2 dalis), kai viena šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į teismo posėdį ir nepareiškia prašymo atidėti bylos nagrinėjimo arba toks prašymas netenkinamas (CPK 246 straipsnis). CPK 285 straipsnio 1 dalis, apibendrina atvejus, kai gali būti priimtas sprendimas už akių. Toks sprendimas gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.
36. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, be kita ko nurodo, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti CPK nustatyta tvarka, todėl atsakovui apie pateiktą ieškinį ir iškeltą civilinę bylą nebuvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos informaciją apie procesinių dokumentų atsakovui įteikimą, neturi pagrindo sutikti su apeliantu.
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad, priėmus ieškovės ieškinį dėl žalos priteisimo, teismo procesiniai dokumentai (ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) išsiųsti atsakovui 2023 m. spalio 12 d. 14.23 val. per EPP.
38. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygas ir tvarką. Aprašo 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.
39. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas).
40. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra EPP sistemos vartotojas, jo LITEKO VEP paskyra yra aktyvi. Atsakovas, aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungęs prie EPP ir autentifikuodamasis taisyklių nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų bei sutiko gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje. Prisijungęs prie sistemos, asmuo informuojamas ne tik apie naujausius, bet ir apie visus jam aktualius įvykius sistemoje. Vartotojo valios išraiška yra pasirinkti susipažinti su jam aktualiais pranešimais.
41. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas turi aktyvuotą LITEKO VEP posistemio paskyrą, yra sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP vartotojas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atšaukęs sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (deaktyvavęs paskyrą) ir / ar pateikęs prašymą jam procesinius dokumentus įteikinėti kitu būdu, kaip numatyta Taisyklių 35 punkte.
42. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovui teismo siųsti procesiniai dokumentai (ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) pristatyti 2023 m. spalio 27 d. 23.12 val. Atsakovas įrodymų apie tai, kad negavo minėtų procesinių dokumentų neteikia (kompiuterio ekrano foto, kt.) (CPK 12, 178 straipsniai).
43. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra aktyvus EPP vartotojas, kad jis nepateikė įrodymų apie tai, jog teismo siųstų procesinių dokumentų (ieškinio, pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo) negavo, ir į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, šiuo atveju, nesant byloje duomenų, kad atsakovo LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ar kad šioje byloje atsakovas būtų atšaukęs savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai procesinius dokumentus siuntė per LITEKO VEP posistemį ir laikė juos įteiktais įstatymo nustatyta tvarka. Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie prasidėjusį teismo procesą ir kad procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti CPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, numatančia, kad, dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, laikytina, kad teismo procesiniai dokumentai (ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovui įteikti 2023 m. spalio 13 d. Atsakovo atsiliepimas į ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos nebuvo pateiktas, todėl pirmosios instancijos teismas, esant ieškovės prašymui, 2023 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino.
44. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Kaip jau minėta nutarties 43 punkte, nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių galėjo būti priimtas (CPK 285 straipsnis). Taigi, nenustačius aplinkybių, dėl kurių sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymas.
45. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė sąlygos, numatytos CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Pažymėtina, kad teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių, tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Ginčo šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis. Taigi, siekdamas savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovas turėjo pateikti tokius duomenis ir įrodymus, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Šios įrodinėjimo pareigos apeliantas tinkamai nevykdė.
46. Iš apelianto atskirajame skunde dėstomų argumentų matyti, kad jis savo nesutikimą su sprendimu už akių iš esmės grindžia tik prielaidomis ir deklaratyviais argumentais, jog už įrangos, dokumentų ir kt. informacijos perdavimą atsakingas ne jis, o bankroto bylos teisme iškėlimo dieną buvęs vadovas; kad jam nebuvo žinoma apie trūkstamus dokumentus; kad apelianto vadovavimo laikotarpiu ieškovės lėšomis prekės ir paslaugos įgytos ieškovės interesais, todėl apeliantas veikė teisėtai ir ieškovei žalos nepadarė (CPK 185 straipsnis). Tačiau su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantas nepateikė jokių nurodytas aplinkybes ir argumentus pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
47. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad priimtas teismo sprendimas už akių akivaizdžiai yra neteisingas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).
48. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
49. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą ir su tuo susijusius klausimus, pagrįstai netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto atskirojo skundo ir panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.