Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Eva King“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys S. B., A. B., antstolis V. M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

8. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas skolos priteisimo byloje nurodė: „<...> pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai visą ginčo paskolos sumą priteisė iš [skolininko] dėl žemiau nurodytų priežasčių. Pirma, sutartis sudaryta [UAB ,,Eva King”] su [skolininku]. Trečiasis asmuo A. B. ginčo paskolos sutarties nepasirašė. Antra, ginčo paskolos sutarties sąlygose nėra nurodyta, jog suteikiama paskolos suma bus naudojama šeimos ir / ar trečiojo asmens interesams tenkinti“. Taigi prievolė kreditorei pagal paskolos sutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį yra asmeninė skolininko prievolė.

9. Skolos priteisimo byloje Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad: „[skolininkas] siekdamas, kad ginčo prievolė būtų pripažinta bendra jo ir sutuoktinės prievole, privalėjo reikšti savarankišką materialųjį reikalavimą dėl prievolės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių prievole (daline arba solidariąja). <...> tokie savarankiški reikalavimai byloje nebuvo pareikšti nė vienos iš šalių“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl pareiškėjos atskirojo skundo ir suinteresuoto asmens atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

32. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

33. Nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4525-580/2018 dėl 183 463,64 Eur skolos ir nustatytų palūkanų išieškojimo iš skolininko S. B. išieškotojai UAB „Eva King” (vykdomoji byla Nr. 0013/19/01727). Vykdymo proceso metu antstolis areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Antstolis 2020 m. kovo 30 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kadangi minėtas susitarimas antstoliui per nustatytą terminą nebuvo pateiktas, antstolis 2020 m. kovo 30 d. patvarkymu Nr. S-20-13-3113 pasiūlė kreditorei UAB „Eva King” ir skolininkui bei bendrosios jungtinės nuosavybės bendraturtei skolininko sutuoktinei A. B. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto dalies nustatymo.

34. Vykdymo proceso metu buvo areštuotas papildomas skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Antstolis 2020 m. spalio 15 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyvė A. B. 2020 m. spalio 15 d. pranešimu nurodė, kad nesutinka pasidalinti patvarkyme nurodyto nekilnojamojo turto bendru susitarimu su skolininku. Antstolis 2020 m. spalio 21 d. patvarkymu Nr. S-20-13-12183 pasiūlė išieškotojai ir bendraturčiams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo.

35. Pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje jungtinėje su sutuoktine nuosavybėje. Skolininkas nesutiko su tokiu pareiškėjos prašymu iš esmės motyvuodamas tuo, jog teisme yra nagrinėjama jo ir sutuoktinės santuokos nutraukimo byla, kurioje, be kita ko, sprendžiamas prievolės, dėl kurios priverstinio vykdymo ir išduotas vykdomasis raštas, pobūdis. Skolininkas teigė, kad dėl bylose nagrinėjamų klausimų tapatumo, šioje byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtas, o to nepadarius, ši civilinė byla turi būti privalomai sustabdyta iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas, kuriame bus pasisakyta ir dėl prievolės pobūdžio.

36. Pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas nesudaro pagrindo stabdyti civilinę bylą dėl skolininko turto dalies nustatymo, įvertinęs tai, kad teismo sprendime, kurį vykdant pateiktas prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, konstatuota, kad prievolė yra skolininko asmeninė, bei nustatęs kitas CPK 667 straipsnio taikymui būtinas sąlygas, pareiškėjos pareiškimą patenkino.

37. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad skolininko prievolė pareiškėjai yra jo asmeninė. Pasak skolininko, teismas taip pat neįvertino, kad šioje byloje egzistuoja privalomas, o ne fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas, kadangi santuokos nutraukimo byloje bus pasisakyta dėl skolininko prievolės pobūdžio (asmeninė ar bendra su sutuoktine – solidari ar dalinė), kas lems išieškojimo iš skolininko galimumą ar ribas šioje civilinėje byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

38. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

39. Pažymėtina, kad nors skolininkas atskirajame skunde prašo pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo palikti nenagrinėtą, tačiau atskirajame skunde argumentus iš esmės dėsto dėl šios civilinės bylos sustabdymo, kol nebus nustatytas prievolės pobūdis santuokos nutraukimo byloje. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas ginčą apeliacine tvarka nagrinėja atskirojo skundo ribose ir dėl pareiškėjo reikalavimo pareiškimą palikti nenagrinėtą nepasisakys.

Dėl galimybės šioje byloje nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, esant nagrinėjamai santuokos nutraukimo bylai

40. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per 30 dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Paminėtina, kad pagal CPK 667 straipsnyje paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

42. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, remdamasi CPK 667 straipsniu, siekia nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje vykdomojoje byloje, kurioje antstolis V. M. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-4525-580/2018, dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko S. B.

43. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4525-580/2018 tenkino ieškovės UAB „Eva King“ reikalavimą priteisti iš atsakovo S. B. 154 021,58 Eur paskolą pagal 2016 m. gruodžio 13 d. paskolos sutartį Nr. EK-SB/20161213/01, 11 202,03 Eur palūkanas, 14 014,14 Eur delspinigius, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą (179 217,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 984,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

44. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas.

45. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-607-370/2019 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. galutinį sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, nurodant, kad ieškovei UAB „Eva King“ iš atsakovo S. B. priteisiama 154 001,58 Eur skolos suma, atitinkamai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.

46. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-192-869/2021 pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui S. B. bei atsakovo patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų (turto padalijimo, prievolės pobūdžio nustatytymo) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje be kitų reikalavimų, šalys reiškia reikalavimus dėl prievolės pobūdžio kreditorei UAB „Eva King“ nustatymo.

47. Pažymėtina, kad antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko (vieno iš sutuoktinių) prievolės pobūdžio (2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011). Tačiau tai, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąją dokumentą, neturi teisės kvestionuoti vykdomojo dokumento turinio ir priima jį vykdyti to skolininko, kuris nurodytas vykdomajame dokumente, atžvilgiu savaime nereiškia, kad vykdymo proceso eigoje negali iškilti klausimų, kuomet kyla būtinybė pasisakyti dėl prievolės pobūdžio. Vienas iš tokių atvejų yra tas, kuomet kreipiamasi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (CPK 667 straipsnis).

48. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, kilus ginčui dėl sutuoktinių turtinės prievolės pobūdžio, jį išimtinai nustato tik teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

49. Sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Atsižvelgiant į tai, galimos įvairios sutuoktinių atsakomybės pagal jų turtines prievoles modifikacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2003; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006; 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006; kt.).

50. Sutuoktinių turtinių prievolių skirstymo į asmenines ir bendrąsias svarba ne kartą akcentuota kasacinėje jurisprudencijoje. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Tai reiškia, kad, priklausomai nuo to, kokia turtinė prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktinių turtinių prievolių klasifikacija taip pat reikšminga sutuoktinių tarpusavio santykiams, nes, tik nustačius sutuoktinių turtinės prievolės pobūdį, galima atsakyti į klausimą, iš kokio turto – vieno sutuoktinio asmeninio turto, jo dalies bendrame sutuoktinių turte ar bendro sutuoktinių turto – turi būti vykdoma turtinė prievolė.

51. Taigi sutuoktinių turtinės prievolės pobūdžio nustatymas svarbus ne tik teisinio santykio identifikavimui ir kvalifikavimui, bet ir išieškojimui. Pažymėtina, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio.

52. Nagrinėjamu atveju antstolis priėmė vykdyti 2019 m. gruodžio 10 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2-4525-580/2018 tik jame nurodyto asmens – skolininko S. B. atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo pradėta ginčo teisena nagrinėti civilinė byla dėl skolininko ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo, kurioje be kitų reikalavimų reiškiamas ir reikalavimas dėl prievolės pobūdžio kreditorei UAB „Eva King“ nustatymo pagal paskolos sutartį, t.y. prievolės, dėl kurios įvykdymo skolininko atžvilgiu išduotas 2019 m. gruodžio 10 d. vykdomasis raštas Nr. e2-4525-580/2018.

53. Pareiškėjai kreipusis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisme kitoje civilinėje byloje esant ginčui dėl prievolės pobūdžio, šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo reikšmingos sprendžiant dėl galimybės nagrinėti civilinę bylą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Nagrinėjant pareiškimą CPK 667 straipsnio pagrindu, teismas, visų pirma, turi nustatyti prievolės pobūdį, kadangi tik nustačius prievolės pobūdį, bus aišku, iš kokio turto ir kokia apimtimi bus galima vykdyti išieškojimą. Tuo atveju, jeigu tarp šalių nekyla ginčas dėl prievolės pobūdžio, prievolės pobūdis preliminariai nustatomas atsižvelgiant į vykdomojo dokumento turinį. Nors šiuo atveju ginčas dėl prievolės pobūdžio kreditorei UAB „Eva King“ pagal paskolos sutartį buvo kilęs, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo sprendime, kurį vykdant pateiktas prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, buvo konstatuota, kad prievolė yra skolininko asmeninė. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

54. Susipažinus su teismų procesinių sprendimų turiniu, nustatyta, kad nei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. galutiniame sprendime, kuriuo buvo nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. preliminarus sprendimas, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartyje, kuria Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. galutinis sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl skolininko ir jo sutuoktinės prievolės pobūdžio. Priešingai, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-607-370/2019 nurodė, kad „Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo apelianto ir trečiojo asmens solidariąją atsakomybę pagal ginčo prievolę. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad galimas prievolės solidarumas neturi įtakos preliminaraus sprendimo rezoliucinei daliai. Kadangi byloje atskiras reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidaria nebuvo pareikštas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prievolės solidarumas nagrinėtinas tik vertinant šalių veiksmus kaltės dėl prievolės vykdymo aspektu, nepriimant galutinio sprendimo dėl prievolės pagal sutartį solidarumo. Tai reiškia, kad, nesant byloje pareikšto savarankiško reikalavimo pripažinti ginčo prievolę solidaria/daline, pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl prievolės pobūdžio“.

55. Be kita ko, minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad „ <...> klausimas dėl ginčo prievolės pobūdžio nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, kadangi tokie savarankiški reikalavimai byloje nebuvo pareikšti nė vienos iš šalių“; „Kadangi, kaip nurodyta aukščiau, šioje byloje nesprendžiamas prievolės pobūdžio klausimas, nes toks savarankiškas reikalavimas teismui nebuvo pareikštas, o šio klausimo nagrinėjimas sudaro kitos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo dalyką, teisėjų kolegija šiuo atveju pasisako tik dėl kreditorės reikalavimo priteisti skolą iš atsakovo pagrįstumo, bet ne prievolės pobūdžio, t. y., ar ši prievolė turės būti vykdoma solidariai abiejų sutuoktinių, ar lygiomis dalimis“.

56. Nors skolos priteisimo byloje įsiskolinimas buvo priteistas tik iš skolininko S. B., tačiau teismui nurodžius, jog byloje nebuvo sprendžiamas prievolės pobūdžio klausimas, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, esant teisme kitai civilinei bylai, kurioje būtent reiškiamas reikalavimas dėl prievolės pobūdžio, šiame etape, nesant išnagrinėtai santuokos nutraukimo bylai, kurioje bus pasisakyta dėl aptariamos prievolės pobūdžio, nepagrįstai sprendė, kad skolininko prievolė yra asmeninio pobūdžio ir toliau nagrinėjo pareiškimo pagrįstumo klausimą, atsižvelgdamas į CPK 667 straipsnį ir CK III knygos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą, nuostatas.

57. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

58. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.

59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

60. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl skolininko ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo ir joje įsiteisės teismo sprendimas. Pažymėtina, jog bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju tikslingas ne dėl to, jog santuokos nutraukimo byloje yra sprendžiamas skolininko ir jo sutuoktinės turto padalijimo klausimas, kai tuo tarpu nustatant skolininko turto dalį CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka turtas nėra padalijamas, o tik individualizuojama skolininko turto dalis, tačiau dėl to, jog santuokos nutraukimo byloje bus pasisakyta dėl prievolės pobūdžio, kurios nustatymas iš esmės lemia ir pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo tolimesnį nagrinėjimą ir civilinės bylos pagal tokį pareiškimą rezultatą.

61. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, esant iškeltai civilinei bylai, kurioje dar tik bus pasisakyta dėl skolininko prievolės pobūdžio, nepagrįstai sprendė, jog skolininko prievolė pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nagrinėjimo dieną yra asmeninė ir, remdamasis šia išvada, išnagrinėjo pareiškimą jį patenkindamas. Neteisingai nustačius esmines aplinkybes, buvo netinkamai taikytos ir aiškintos bylos sustabdymą reglamentuojančioss proceso teisės normos. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir pareiškimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismui siūlytina iš naujo spręsti bylos pagal pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo sustabdymo tikslingumo klausimą.

62. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eva King“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.