Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-607-370/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-03
Bylos Nr.: e2A-607-370/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01494-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „EVA KING“
Atsakovas: S. B.

Kategorijos

2.6.1.1Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma

Civilinė byla Nr. e2A-607-370/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01494-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1.; 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. galutinio sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. e2-4525-580/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EVA KING“ ieškinį atsakovui S. B. dėl skolos, kylančios iš paskolos sutarties, priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „EVA KING“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka su ieškiniu atsakovui S. B. (toliau – ir atsakovas, ir apeliantas), kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 154 001,58 Eur skolą, 11 202,03 Eur palūkanų, 14 014,14 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2016 m. gruodžio 13 d. ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. EK-SB/20161213/01 (toliau – ir sutartis, ir paskolos sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui tikslinę 154 001,58 Eur paskolą. Pagal sutarties 9 punktą atsakovas paskolą įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kai bus suteikta visa paskola. Ieškovė pažymėjo, kad paskola buvo suteikta 2016 m. gruodžio 14 d., todėl paskolos grąžinimo terminas pasibaigė 2017 m. kovo 14 d. Ieškovės teigimu, atsakovas sutartyje nustatytu terminu paskolos negrąžino. 2018 m. kovo 20 d. ieškovė pateikė atsakovui pretenziją dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių sumokėjimo bei suteikė atsakovui papildomą terminą prievolei įvykdyti, tačiau atsakovas suteiktos paskolos negrąžino.

3. Ieškovės skaičiavimais iš atsakovo taip pat priteistina 11 202,03 Eur dydžio palūkanų suma, kadangi atsakovas paskola naudojosi nuo 2016 m. gruodžio 14 d., o sutarties 8 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už visą paskolos naudojimosi laikotarpį. Be kita ko, ieškovė prašė priteisti 14 014,14 Eur dydžio delspinigių sumą, motyvuodama tuo, kad sutarties 10 punkte šalys susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių mokėjimo nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, o atsakovas praleido terminą įvykdyti savo sutartinę prievolę grąžinti jam suteiktą paskolą sutartyje nustatytu laiku (iki 2017 m. kovo 14 d.).

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4525-580/2019, ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „EVA KING“ iš atsakovo S. B. 154 021,58 Eur skolos (ieškovė prašė priteisti 154 001,58 Eur – apeliacinės instancijos teismo pastaba), 11 202,03 Eur palūkanų, 14 014,14 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 984,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

5. Atsakovas, nesutikdamas su priimtu pirmiau nurodytu preliminariu sprendimu, pateikė pirmosios instancijos teismui prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. preliminarų sprendimą, įtraukti į bylą bendraatsakove A. B. ir ieškovės reikalavimą atsakovui S. B. dėl 77 000,79 Eur skolos priteisimo atmesti, taip pat taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Be kita ko, atsakovas prašė atmesti ieškovės reikalavimą dėl 11 202,03 Eur palūkanų priteisimo arba šį ieškovės reikalavimą sumažinti ir / arba paskirstyti tarp S. B. ir A. B., taip pat atmesti ieškovės reikalavimus dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo bei priteisti atsakovui iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad ginčo paskolos suma, kurią jis skolinosi iš ieškovės, buvo skirta sumokėti mokėjimams už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (teisingas adresas (duomenys neskelbtini) – apeliacinės instancijos teismo pastaba). Paskolos suma buvo pervesta ne tiesiogiai atsakovui, o Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypas, kuriam įsigyti buvo suteikta paskola, kartu su statiniais buvo bendroji jungtinė sutuoktinių atsakovo S. B. ir A. B. nuosavybė. Atsakovas paaiškino, kad ginčo sumą pasiskolino iš ieškovės (kuri buvo šeimos įmonė, ją buvo įkūręs ir joje iki pat 2014 metų jis buvo kontroliuojančiu akcininku) tam, kad atliktų mokėjimus dėl turto, kuris taip pat buvo atsakovo šeimos turtas (t. y. bendras su A. B.). Atsakovo teigimu, paskola buvo suteikta su A. B. žinia ir pritarimu. A. B. kartu su advokatu dalyvavo pasirašant paskolos sutartį.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pasiteiravus, kodėl paskolos sutarties nepasirašo ir A. B., jam trečiojo asmens advokatas paaiškino, jog ji negali pasirašyti sutarties, nes yra kontroliuojanti ieškovės akcininkė, tačiau atsakovą patikino, kad paskola ir taip bus bendra atsakovo ir trečiojo asmens prievolė bei kad atsakovui reikės grąžinti tik pusę paskolos sumos. Kadangi paskola buvo paimta tam, kad būtų atlikti mokėjimai už bendrą atsakovo ir trečiojo asmens turtą, A. B. aiškiai davė sutikimą sudaryti ginčo sutartį, todėl prievolė pagal ginčo sutartį laikytina bendra atsakovo ir trečiojo asmens prievole ieškovei.

8. Papildomai atsakovas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta mainų sutartis, kurią sudarė atsakovas S. B., trečiasis asmuo A. B. ir kiti pirkėjai. Pagal šią sutartį tiek žemės sklypas, dėl kurio buvo paimta paskola iš ieškovės, tiek ir kiti statiniai, priklausę atsakovui S. B. ir trečiajam asmeniui A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, buvo perleisti pirkėjams mainais už jų atsakovui ir trečiajam asmeniui perduotus nekilnojamuosius objektus, o šių objektų verčių skirtumą pirkėjai kompensavo pinigais, pervesdami juos lygiomis dalimis tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui. Atsakovo teigimu, trečiasis asmuo gavo pusę pinigų, gautų perleidus minėtus nekilnojamuosius objektus, tačiau atsakyti pagal bendras prievoles nepageidauja.

9. Atsakovo teigimu, jis su trečiuoju asmeniu yra bendrai atsakingi pagal ginčo paskolos sutartį, todėl sutiko grąžinti ieškovei pusę pagrindinės skolos (77 000,79 Eur). Dėl likusios skolos dalies nurodė, kad ieškovė šį reikalavimą turėtų pareikšti trečiajam asmeniui A. B.

10. Taip pat atsakovas nesutiko su preliminariu sprendimu tenkintu ieškovės reikalavimu dėl delspinigių priteisimo, teigdamas, kad jis, vos gavęs ieškovės pretenziją dėl prievolės įvykdymo, nedelsiant pateikė 2018 m. kovo 16 d. atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, jog sutinka grąžinti pusę ieškovės reikalaujamos sumos, tačiau ieškovė į atsakovo pasiūlymą nieko neatsakė, jį ignoravo ir praėjus beveik pusei metų kreipėsi į teismą. Atsakovas teigė, likęs nežinioje, ar toks prievolės įvykdymo būdas, kurį pasiūlė atsakovas, ieškovei yra priimtinas ar ne, ar ieškovė sutinka, kad prievolė ieškovei pagal paskolos sutartį yra bendra S. B. ir A. B. prievolė. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovės nepateiktas atsakymas į jo pasiūlymą jam leido tikėtis, kad ieškovė nusprendė nebereikalauti prievolės įvykdymo iš atsakovo, kadangi ieškovė yra atsakovo įsteigta ir vystyta įmonė bei šeimos turtas. Atsakovas darė išvadą, kad nuo 2018 m. kovo mėn. prievolę pažeidusia laikytina ieškovė, o ne atsakovas.

11. Dėl priteistų palūkanų, atsakovas nurodė, kad palūkanų suma neturėjo būti priteista, kadangi, anot atsakovo, nuo 2018 m. kovo mėn. būtent ieškovė laikytina pažeidusia prievolę. Atsakovo teigimu, dėl šios priežasties priteistų palūkanų suma bent jau turėtų būti atitinkamai sumažinta. Taip pat kadangi prievolė ieškovei yra bendra atsakovo ir trečiojo asmens prievolė, iš atsakovo turėjo būti priteista tik pusė palūkanų sumos.

12. Be kita ko, atsakovas teigė, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių preliminariu sprendimu neturėjo būti priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos, kadangi būtent ieškovė nuo 2018 m. kovo mėn. laikytina pažeidusia prievolę, o atsakovas atitinkamai nepažeidusiu. Dėl to ieškovės kreipimosi į teismą metu nebuvo pažeistos jos teisės ar teisėtas interesas.

Atsiliepimas

13. Ieškovė atsiliepime į atsakovo pateiktą prieštaravimą prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, taip pat ieškovei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Sutartis, pagal kurią ieškovė suteikė paskolą atsakovui, sudaryta tik su atsakovu, pasirašyta tik jo, todėl būtent atsakovui tenka pareiga vykdyti sutartį. Atsakovo argumentai, kad jis paskolą gavo iš jo anksčiau įkurtos įmonės, nėra teisiškai reikšmingi ir neeliminuoja atsakovo pareigos vykdyti sutartį bei grąžinti suteiktą paskolą.

13.2. Atsakovo argumentai, kad paskola buvo panaudota šeimos interesams tenkinti, nepanaikina ieškovės teisės reikšti ieškinį atsakovui dėl visos skolos pagal sutartį priteisimo. Tik nuo ieškovės valios priklauso, kam byloje reikšti reikalavimą. Priešingu atveju būtų pažeistas dispozityvumo principas ir ieškovės teisė formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.

13.3. Nepaisant to, kad atsakovas teigia pripažįstantis pusę skolos sumos, ieškovei nėra grąžinęs nei dalies įsiskolinimo. Atsakovas pažeidė prievolę grąžinti paskolą, o pateiktame jo atsakyme į ieškovės pretenziją nurodyta dalies skolos grąžinimo tvarka, net nenurodant konkretaus įvykdymo termino, ne tik nesaisto ir nepareigoja ieškovės, tačiau ir nepanaikina atsakovo prievolės padengti visą sutarties pagrindu paskaičiuotą įsiskolinimą sutartyje ar pretenzijoje nurodytu papildomu terminu.

13.4. Ieškovė nėra laikoma pažeidusia prievolę, todėl palūkanos, delspinigiai, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos preliminariu sprendimu iš atsakovo priteistos teisėtai ir pagrįstai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus apygardos teismas skundžiamu 2018 m. lapkričio 19 d. galutiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4525-580/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovo 2 984,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu 2016 m. gruodžio 13 d. sudarė paskolos sutartį. Pagal sutarties 2 ir 5 punktus ieškovas įsipareigojo per 1 darbo dieną nuo sutarties pasirašymo ir jos užtikrinimo, nustatyto sutarties 7 punkte, suteikti 154 001,58 Eur paskolą. Sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad paskolos suma bus pervesta tiesiogiai į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos banko sąskaitą, nurodant pavedimo mokėjimo paskirties skiltyje „už žemės pagal 2008-03-17 sutartį Nr. P01/2008-274“. Ieškovė 2016 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymu pervedė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 154 001,58 Eur. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

16. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sutarties 9 punktu šalys sulygo, jog atsakovas paskolą grąžins ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kai jam sutarties 5 ir 6 punktuose nustatyta tvarka bus suteikta visa paskola. Paskola suteikta 2016 m. gruodžio 14 d., todėl terminas grąžinti paskolą suėjo 2017 m. kovo 14 d.

17. Teismo vertinimu, nurodytos sutarties nuostatos patvirtino, kad paskolos grąžinimo terminas buvo apibrėžtas konkrečia data, skaičiuojama nuo paskolos suteikimo dienos. Ieškovė, pateikdama atsakovui pretenziją, nustatė papildomą terminą sutarčiai vykdyti (ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 20 d.), tačiau paskola nebuvo grąžinta. Teismas nesutiko, kad ieškovei neatsakius į atsakovo 2018 m. kovo 16 d. pasiūlymą, jam tapo nežinomas sutarties vykdymo būdas. Tačiau teismas nurodė, kad atsakovo pozicija dėl sutarties vykdymo apimties ir dėl prievolės solidarumo, išdėstyta atsakyme į pretenziją, turėjo būti patvirtinta tarp šalių sudarytais sutarties pakeitimais. Kreditoriui ir skolininkui nesutarus dėl sutarties pakeitimo, sutartis vykdytina pagal sutartyje aptartus reikalavimus. Teismas nepagrįstais laikė atsakovo argumentus, kad nustatytu terminu nevykdydamas sutarties, jis manė, jog ieškovė neketina reikalauti įvykdymo, ir pažymėjo, jog nepaisant to, jog atsakovas yra ieškovės steigėjas, o jo sutuoktinė yra ieškovės akcininkė, su įmone susijusių asmenų sudarytos sutartys su įmone turi būti vykdomos bendra tvarka.

18. Taip pat teismas nepagrįsta laikė atsakovo poziciją, jog ieškovės atsakymo nepateikimas į atsakovo pasiūlymą apsunkino sutarties vykdymą ir lėmė kreditoriaus kaltės dėl prievolės nevykdymo atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nebuvo nustatytos jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvimo atsakovas nebūtų galėjęs vykdyti prievolės, sumokėti paskolos ar jos dalies į depozitinę sąskaitą ar teismui pareikšti reikalavimą dėl prievolės pripažinimo solidaria. Teismas pažymėjo, kad sutarties 9 punkte aiškiai nurodytas sutarties vykdymo būdas, jog paskola grąžinama paskolos sumą pervedant į paskolos davėjo banko sąskaitą, nurodytą sutartyje.

19. Teismas darė išvadą, jog byloje nėra pagrindo konstatuoti ieškovės kaltę dėl atsakovo prievolės nevykdymo. Pabrėžė, kad atsakovas nėra sumokėjęs net ir pripažintos paskolos dalies į depozitinę sąskaitą, todėl jo pateikiami argumentai dėl prievolių pagal sutartį solidarumo su sutuoktine neturi reikšmės. Teismas pripažino atsakovą pažeidusiu CK 6.873 straipsnio 1 dalį (negrąžinus paskolos ieškovei), todėl reikalavimą dėl skolos priteisimo pripažino pagrįstu.

20. Vertindamas ieškovės reikalavimo priteisti 11 202,03 Eur palūkanų pagrįstumą, teismas prašomas priteisti palūkanas kvalifikavo kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, mokamas už naudojimąsi paskolos suma. Nurodė, kad sutarties 8 punkte šalys susitarė dėl 5 proc. metinių palūkanų, kurios apskaičiuojamos už visą grąžintinos paskolos naudojimosi laikotarpį. Kadangi atsakovas neteigė, jog palūkanų apskaičiavime yra klaidų, teismas tenkino ir šį reikalavimą. Papildomai pabrėžė, kad šalių sutartų palūkanų dydis yra sudarytos sutarties dalis ir teismas neturi teisinio pagrindo keisti šalių susitarimo, taip netenkindamas atsakovo atsikirtimo reikalavimo nepriteisti palūkanas arba jas sumažinti.

21. Pasisakydamas dėl delspinigių ir procesinių palūkanų, teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad nuo 2018 m. kovo mėn. jis nelaikytinas pažeidusiu prievolę. Atsižvelgęs į tai, kad iki šiol atsakovas nėra įvykdęs prievolės, todėl taikydamas 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 14 014,14 Eur delspinigių. Be kita ko, teismas tenkino ir reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

22. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo atsikirtimų argumentus dėl prievolės solidarumo su sutuoktine trečiuoju asmeniu A. B., nurodė, kad sutartis sudaryta ir paskola gauta atsakovui gyvenant santuokoje su trečiuoju asmeniu A. B. Bylos nagrinėjimo metu patikrinus duomenis apie santuokos nutraukimo faktą, tokie duomenys nebuvo rasti. Pažymėjo, kad atsakovas pripažino, jog sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio, tačiau aiškino, kad visas pajamas, kurias gauna pradėjus gyventi atskirai, su sutuoktine dalijasi pusiau.

23. Teismo vertinimu, kadangi atsakovo ir trečiojo asmens santuoka nenutraukta, turtas nepadalytas, reikalavimas teismui dėl turto padalijimo nepareikštas, taip pat nėra prašoma nustatyti, jog dalijamas tik iki pradėjimo gyventi skyrium įgytas turtas, nėra jokio pagrindo laikyti, kad prievolė pagal sutartį nėra solidari sutuoktinių prievolė vien dėl to, jog sutuoktiniai gyvena atskirai.

24. Teismas sprendė, kad sutuoktiniai kartu tvarko bendro turto reikalus. Šią išvadą teismas grindė 2017 m. rugsėjo 6 d. mainų sutartimi, kurią iš vienos pusės sudarė S. B. ir A. B., o iš kitos pusės pirkėjai. Mainų sutartimi žemės sklypas ir kiti statiniai, priklausę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, buvo perleisti už perduotus nekilnojamojo turto objektus, verčių skirtumą kompensuojant pinigais. Kompensacijos dalį, likusią po atsiskaitymų su bankais ir institucijomis už S. B. ir A. B. prievolės, pirkėjai pagal mainų sutarties 4.4.3 punktą pervedė S. B. ir A. B. į atskiras sąskaitas. Taip pat teismas konstatavo, kad byloje nenustatytas atsakovo nurodomas faktas, kad mainų sutartis buvo sudaryta dėl to paties žemės sklypo kaip ir paskolos sutartis, nes paskolos sutartimi buvo mokama už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o mainomas buvo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis su statiniais.

25. Vilniaus apygardos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad atsakovas, įrodęs, jog sutartis buvo sudaryta bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir įvykdęs prievolę iš asmeninio turto, galės pareikšti regresinį reikalavimą trečiajam asmeniui. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju galimas prievolės solidarumas įtakos preliminaraus teismo sprendimo rezoliucinei daliai neturi, atskiras reikalavimas teismui dėl prievolės pripažinimo solidaria nebuvo pareikštas, todėl prievolės solidarumas nagrinėtinas tik vertinant šalių veiksmus kaltės dėl prievolės vykdymo aspektu, nepriimant galutinio sprendimo dėl prievolės pagal sutartį solidarumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

26. Apeliantas S. B. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. galutinio sprendimo dalį dėl 154 001,58 Eur skolos priteisimo ieškovei iš atsakovo, skundžiamą sprendimą paliekant nepakeistu tik dėl 77 000,79 Eur pagrindinės skolos priteisimo, likusią ieškovės ieškinio dalį atmetant; panaikinti skundžiamą sprendimą dėl 14 014,14 Eur palūkanų priteisimo; panaikinti skundžiamą sprendimą dėl 11 202,03 Eur delspinigių priteisimo, panaikinti skundžiamą sprendimą dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo bei šiose dalyse ieškinį atmesti. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų apeliacinio skundo dalį dėl dalinės atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybės prieš ieškovę atmesti, atsakovas prašo nešalinti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies pirmosios instancijos teismo motyvų dėl solidariosios atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybės pagal prievolę ieškovei. Be kita ko, apeliantas prašė priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

27. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Atsakovas viso bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nuosekliai rėmėsi aplinkybe, kad ginčo prievolė yra bendra dalinė atsakovo ir trečiojo asmens prievolė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sutiko su atsakovo argumentu ir į bylą pateiktais įrodymais, kad ginčo prievolė ieškovei yra bendra atsakovo ir trečiojo asmens prievolė, tačiau nurodė, kad ši prievolė yra solidarioji. Ieškovė prašė teismo taikyti išimtinai asmeninę atsakovo atsakomybę pagal paskolos sutartį, o atsakovas prašė taikyti bendrą dalinę atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybę, o ne solidariąją. Taip pirmosios instancijos teismas, ex officio nustatęs solidariąją atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybę, nors to neprašė nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nors byloje nėra viešojo intereso.

27.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, jeigu ieškovė nieko net neatsakė į atsakovo pasiūlymą dėl prievolės vykdymo, tai niekaip ir jokia apimtimi nesutrukdė atsakovui įvykdyti prievolę. Atsakovo vykdytina ginčo prievolės dalis atsakovui turi esminę reikšmę. Jei ieškovė būtų pranešusi atsakovui, kad sutinka su atsakovo pasiūlymu ir jis turi sumokėti 77 000,79 Eur pagrindinės skolos, atsakovas didžiąją dalį šios skolos būtų sumokėjęs iš karto, o likusią dalį per mėnesį ar du ir prievolę būtų užbaigęs įvykdymu. Ieškovei nesutikus su atsakovo pasiūlymu, jis būtų ėmęsis kitų veiksmų – greičiausiai kreipęsis į banką dėl paskolos suteikimo ir taip refinansavęs skolą ieškovei. Taip atsakovas būtų sutaupęs palūkanų sąskaita ir jam nebūtų buvę skaičiuojami delspinigiai. Tikslus ginčo prievolės pobūdis (asmeninė ar bendra (dalinė arba solidari) turėjo esminę reikšmę atsakovui, dėl to buvo užkirstas kelias prievolės įvykdymui. Jei atsakovas, nesulaukęs ieškovės atsakymo, būtų įvykdęs prievolę ar bent jau pradėjęs vykdyti, tai būtų reiškę, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais atsisako gintis nuo ieškovės reikalavimo tuo pagrindu, jog atsakovui tenka pareiga vykdyti tik pusę ginčo prievolės, o taip pat atsisako galimybės reikalauti, kad dalį prievolės įvykdytų ir trečiasis asmuo.

27.3. Nuo 2018 m. kovo mėn. būtent ieškovė laikytina pažeidusia sutartį, o ne atsakovas, todėl pritaikius ieškinio senatį reikalavimas dėl 14 014,14 Eur delspinigių priteisimo atmestinas.

27.4. Kadangi nuo 2018 m. kovo mėn. ieškovė pažeidė bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą, dėl to ji laikytina pažeidusią prievolę, o ne atsakovas, todėl atmestinas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo arba šios atitinkamai mažintinos.

27.5. Ieškovė į teismą kreipėsi tuomet, kai būtent ji, o ne atsakovas, buvo pažeidusi prievolė, todėl ieškovei neturi būti priteisiamos procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

27.6. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo prievolę ieškovei laikė solidaria atsakovo ir trečiojo asmens prievole, visgi, toks ginčo prievolės kvalifikavimas atsakovui yra naudingesnis, nei ieškovės pozicija dėl asmeninės atsakovo prievolės ieškovei pobūdžio. Todėl, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nesutiktų su atsakovo argumentais dėl bendrosios dalinės atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybės ieškovei pagal ginčo prievolę pobūdžio, iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies nešalintinos konstatuotos aplinkybės, kad ginčo prievolė ieškovei yra solidari atsakovo ir trečiojo asmens prievolė, nes tai reikštų blogesnio teismo sprendimo apeliantui priėmimą ir pažeistų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 313 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą dėl draudimo apeliacinės instancijos teisme priimti blogesnį sprendimą.

Atsiliepimas

28. Ieškovė UAB „EVA KING“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto S. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti ieškovei iš apelianto bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

28.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai visą skolą priteisė iš atsakovo. Atsakovo prievolė pagal ginčo sutartį yra asmeninė. Sutartis sudaryta tik su atsakovu, pasirašyta tik jo, atskirai atsakovas išdavė vekselį, todėl tik atsakovas privalo vykdyti prievolę – grąžinti paskolą ieškovei.

28.2. Atsakovas su sutuoktine dar iki ginčo sutarties sudarymo nebevedė bendro ūkio (t. y. nuo 2015 m. rugsėjo mėn.). 2015 m. gruodžio 14 d. atšauktas sutuoktinės įgaliojimas atsakovui, todėl nėra pagrindų konstatuoti bendrą sutuoktinių prievolę.

28.3. Pirmosios instancijos teismas byloje ex officio nesprendė dėl prievolės solidarumo, todėl atsakovo argumentai dėl teismo peržengtų bylos ribų neatitinka tikrovės.

28.4. Atsakovas byloje nereiškė reikalavimo pripažinti prievolę bendra daline sutuoktinių prievolę, todėl net jei prievolė pagal sutartį būtų bendra sutuoktinių prievolė, jos pripažinti bendra daline nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

28.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepažeidė bendradarbiavimo pareigos, o atsakovas nepateikė argumentų ir įrodymų, jog dėl ieškovės kaltės atsakovas negalėjo įvykdyti prievolės. Todėl teismas pagrįstai priteisė palūkanas, delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

29. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apelianto S. B. apeliacinį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Paskolos sutarties sudarymo metu (2016 m. gruodžio 13 d.) A. B. nevedė bendro ūkio ir negyveno kartu su atsakovu S. B. Dar 2015 m. rugsėjo 1 d. A. B. išsikraustė iš bendrų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Todėl visos atsakovo prisiimtos prievolės laikytinos asmeninėmis S. B. prievolėmis. Be to, A. B., siekdama atriboti S. B. prisiimamas prievoles nuo A. B., 2015 m. gruodžio 14 d. anuliavo S. B. išduotą įgaliojimą veikti A. B. vardu. Taip ji aiškiai išreiškė savo valią, jog nesutinka, kad atsakovas atstovautų jai sudarant bet kokius sandorius.

29.2. Trečiasis asmuo A. B. dalyvavo ieškovės atstovo ir atsakovo susitikime dėl paskolos sutarties pasirašymo. Susitikime trečiasis asmuo aiškiai išreiškė poziciją, kad prievolių pagal paskolos sutartį neprisiima ir jei paskolos sutartis bus pasirašoma, tai paskolos grąžinimas bus asmeninė atsakovo S. B. prievolė, nepaisant bet kokių galimų paskolos sutarties dalyko sąsajų su bendru turtu. Atsakovas sutiko su tokia A. B. pozicija, nes asmeniškai pasirašė paskolos sutartį.

29.3. Ieškovė gali reikšti reikalavimą paskolos sutartį pasirašiusiam atsakovui ir teismas neprivalėjo nustatinėti iš šios sutarties kylančios prievolės pobūdžio.

29.4. Priešingai nei nurodė apeliantas apeliaciniame skunde, teismas sprendime nekonstatavo, kad prievolė iš paskolos sutarties yra solidari. Teismas nesprendė klausimo dėl prievolės solidarumo, nes toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas ir dėl to nėra teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teisme kelti reikalavimo dėl prievolės pripažinimo solidaria.

Žemesnės instancijos teismas

30. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjo ir nustatė apeliantui S. B. terminą pateikti apeliacinės instancijos teismui 2008 m. kovo 17 d. sutartį Nr. P01/2008-274 ir duomenis, apie tai, kokia įsipareigojimų dalis pagal šią sutartį buvo įvykdyta / neįvykdyta ginčo paskolos sutarties su ieškove sudarymo metu.

31. Apeliantas 2019 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė 2008 m. kovo 17 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/2008-274 bei Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 2.3-1890-(01). Prašyme dėl įrodymų pridėjimo apeliantas nurodė, kad pagal byloje esančią mainų sutartį, tiek žemės sklypas, tiek jame stovintys statiniai, buvo parduoti / išmainyti, dalį kainos gaunant pinigais, dalį – kitu turtu. Apelianto teigimu, pusę kainos už šį turtą gavo trečiasis asmuo A. B. Apelianto manymu, ieškovės pozicija dėl asmeninės atsakovo prievolės yra nepagrįsta, o prievolės už bendro turto įsigijimą turėtų būti laikomos bendromis ir dalytinos pusiau, lygiai taip pat kaip ir už šio turto pardavimą gautos pajamos.

Šalies argumentai

32. Ieškovė UAB „EVA KING“ pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nesutinka, kad prievolės pobūdis turi esminę reikšmę šioje byloje, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, savarankiškas prašymas pripažinti prievolę solidaria ar daline byloje nepareikštas. Ieškovės teigimu, prievolės pobūdis bus nustatytas apelianto ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo byloje, nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-11230-869/2019), į kurią ieškovė įtraukta trečiuoju asmeniu. Ieškovės manymu, teismas, vertindamas prievolės pobūdį šioje byloje, peržengtų bylos nagrinėjimo ribas ir pažeistų sąžiningo kreditoriaus interesus, kuris paskolos sutarties su atsakovu pagrindu teisėtai prašo priteisti skolą.

Atsiliepimas

33. Trečiasis asmuo A. B. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad nebūtų teisėta ir pagrįsta šioje byloje vertinti iš paskolos sutarties kylančios prievolės prigimtį. Pirma, ieškovė gali reikšti reikalavimą paskolos sutartį pasirašiusiam atsakovui ir teismas neturi nustatinėti iš šios sutarties kylančios prievolės pobūdžio – ar ji asmeninė, ar bendra atsakovo ir jo sutuoktinės prievolė. Antra, paskolos sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo nevedė bendro ūkio ir negyveno kartu su atsakovu. Trečia, trečiasis asmuo atsisakė sudaryti paskolos sutartį su ieškove, o ją asmeniškai sudarė atsakovas, kartu pasirašydamas ir paskolos sutarties vykdymą užtikrinantį vekselį, todėl atsakovas suprato, kad paskolos sutartis nesukuria bendros prievolės atsakovui ir jo sutuoktinei. Ketvirta, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11230-869/2019 dėl trečiojo asmens ir atsakovo santuokos nutraukimo ir visų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Būtent šios byloje sprendžiamas sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo klausimai. Todėl, jei atsakovas manys, kad iš paskolos sutarties kylanti prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė, galės reikšti tokį reikalavimą santuokos nutraukimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamo galutinio sprendimo negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

35. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalis, kuria iš apelianto ieškovei priteista ½ dalis ginčo paskolos sumos (apeliantas neginčija pusės paskolos sumos), palūkanos, delspinigiai, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujo įrodymo pridėjimo

36. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priimti naują rašytinį įrodymą – trečiojo asmens atsakovui išduoto įgaliojimo anuliavimą patvirtinantį dokumentą (Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės 2015 m. gruodžio 14 d. liudijimą Nr. VB7-9016).

37. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacijos metu tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

38. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo pagrindai reglamentuojami CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nors draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus, nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiamas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme išimtinumas. Todėl naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

39. Naujų įrodymų pateikimo ribojimu yra siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, o bylos dalyviai skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, nesukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-72-464/2019).

40. Trečiasis asmuo A. B. prašymą priimti naują apeliacinės instancijos teismui teikiamą rašytinį įrodymą grindžia tuo, kad teikiamas įrodymas yra reikšmingas išsprendžiant ginčą. Taip pat trečiasis asmuo nurodė, kad šis dokumentas buvo teiktas pirmosios instancijos teismui iki paskutinio teismo posėdžio pabaigos, tačiau teismas šio dokumento nepriėmė.

41. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad trečiajam asmeniui A. B. 2018 m. lapkričio 5 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į ieškovės UAB „EVA KING“ ieškinį pateikimo, taip pat šaukimas į 2018 m. lapkričio 14 d. 15.00 val. paskirtą teismo posėdį. Iš byloje esančios įteikimo pažymos matyti, kad trečiajam asmeniui siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai 2018 m. lapkričio 8 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad trečiojo asmens prašomas prie bylos pridėti įrodymas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 14 d. 15.43 val.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad trečiajam asmeniui buvo žinoma apie byloje paskirto teismo posėdžio datą ir laiką, taip pat į tai, kad trečiasis asmuo nenurodė aplinkybių, sutrukdžiusių prašomą pridėti prie bylos įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui iki teismo posėdžio pradžios, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo nepagrindė CPK 314 straipsnyje nustatytų naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui sąlygų (išimčių) egzistavimo. Dėl to, trečiojo asmens prašymas pridėti prie bylos Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės 2015 m. gruodžio 14 d. liudijimą Nr. VB7-9016 netenkinamas.

Dėl prievolės pagal ginčo paskolos sutartį

43. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl solidarios atsakovo ir trečiojo asmens prievolės pagal ginčo sutartį. Apeliantas teigia, kad byloje reikalavo taikyti bendrąją dalinę atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybę, o ne solidariąją. Apelianto teigimu, solidariosios atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybės neprašė taikyti nei viena iš ginčo šalių, todėl pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Kadangi apeliantas prašė taikyti bendrąją dalinę jo ir sutuoktinės atsakomybę pagal ginčo sutartį, o ieškovė asmeninę apelianto atsakomybę, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai prievolę pagal ginčo sutartį pripažino solidaria apelianto ir jo sutuoktinės prievole.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo apelianto ir trečiojo asmens solidariąją atsakomybę pagal ginčo prievolę. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad galimas prievolės solidarumas neturi įtakos preliminaraus sprendimo rezoliucinei daliai. Kadangi byloje atskiras reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidaria nebuvo pareikštas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prievolės solidarumas nagrinėtinas tik vertinant šalių veiksmus kaltės dėl prievolės vykdymo aspektu, nepriimant galutinio sprendimo dėl prievolės pagal sutartį solidarumo. Tai reiškia, kad, nesant byloje pareikšto savarankiško reikalavimo pripažinti ginčo prievolę solidaria / daline, pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl prievolės pobūdžio.

45. Įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą.

46. Įstatyme nenurodyta, nei kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, nei kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai. Šiuo atveju, atsakovas, gindamasis nuo jam pareikšto ieškinio, ieškovės teisės į ieškinio patenkinimą (skolos pagal paskolos sutartį priteisimo) neginčija. Atsakovas nesutinka, kad pagal paskolos sutartį atsakingas tik jis, o ne kartu su sutuoktine A. B. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas siekdamas, kad ginčo prievolė būtų pripažinta bendra jo ir sutuoktinės prievole, privalėjo reikšti savarankišką materialųjį reikalavimą dėl prievolės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių prievole (daline arba solidariąja). Vis dėlto, toks reikalavimas negali būti reiškiamas atsiliepime į ieškinį, kadangi toks reikalavimas reiškiamas ne tik ginčo prievolės įvykdymo siekiančiam kreditoriui, bet ir sutuoktiniui. Šiuo atveju, priešieškinis byloje nebuvo pareikštas, o visi argumentai dėl prievolės pobūdžio buvo išdėstyti prieštaravimuose į preliminarų sprendimą, kurie savo esme atitinka atsiliepimą į ieškinį. Pažymėtina, kad CPK 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Nauja CPK 430 straipsnio 4 dalies redakcija nebenumato draudimo dokumentiniame procese reikšti priešieškinio. Todėl įvertinus šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje apeliantas pasirinko netinkamą gynybos būdą, t. y. byloje priešieškiniu nepareiškus reikalavimo dėl prievolės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių prievole, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl prievolės pagal ginčo sutartį pobūdžio.

47. Byloje nustatyta, kad apeliantas 2008 m. kovo 17 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/2008-274. Pagal sutarties 5 punktą, įmokų mokėjimas buvo išdėstytas dalimis kiekvieniems metams iki 2022 m. sausio 15 d. Ieškovė ir apeliantė 2016 m. gruodžio 13 d. sudarė paskolos sutartį Nr. EK-SB/20161213/01, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 154 001,58 Eur paskolą mokėjimams už žemės sklypą pagal 2008 m. kovo 17 d. sutartį Nr. P01/2008-274 įvykdyti. Paskolos sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad paskolos suma bus pervesta tiesiogiai į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos banko sąskaitą nurodytą paskolos sutartyje. Byloje esantis AB „Swedbank“ banko 2016 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 547 patvirtina, kad paskolos suma buvo pervesta į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą, kaip buvo nurodyta paskolos sutartyje. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė suteikė atsakovui paskolos sumą. Paskolos sutarties 9 punkte šalys susitarė, kad atsakovas gautą paskolą grąžins ieškovei ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo dienos, kai atsakovui sutarties 5 ir 6 punktuose nustatyta tvarka bus suteikta paskolos suma. Taigi, pareiga atsakovui grąžinti suteiktą paskolą kilo 2017 m. kovo 14 d.

48. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinė ir pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jei jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis).

49. Pažymėtina, kad byloje neginčijama aplinkybė, jog ginčo paskolos sutartimi suteikta paskola ieškovei nėra grąžinta. Todėl šiuo atveju byloje nekyla ginčas nei dėl paskolos sumos suteikimo fakto, nei dėl to, kad iki šiol paskolos davėjui (ieškovei) ši suma nėra sugrąžinta.

50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2018 41 punktą).

51. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11230-869/2019, pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Minėtoje byloje ieškovė A. B. pareiškė reikalavimą atsakovo S. B. prievolę kreditorei UAB „EVA KING“ pripažinti asmenine atsakovo prievole. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės ieškinį, atsiliepime suformulavo reikalavimą dėl prievolės kreditorei UAB „EVA KING“ pripažinimo daline atsakovo ir ieškovės prievole, vykdytina po ½ dalį kiekvienos iš šalių. Iš kreditorės UAB „EVA KING“ minėtoje byloje pateikto atsiliepimo matyti, kad kreditorė prašo ginčo prievolę pripažinti asmenine atsakovo S. B. prievole.

52. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčas dėl prievolės kreditorei UAB „EVA KING“ pobūdžio nagrinėjamas šios nutarties 51 punkte nurodytoje civilinėje byloje. Todėl, kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą, klausimas dėl ginčo prievolės pobūdžio nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, kadangi tokie savarankiški reikalavimai byloje nebuvo pareikšti nė vienos iš šalių.

53. Kadangi, kaip nurodyta aukščiau, šioje byloje nesprendžiamas prievolės pobūdžio klausimas, nes toks savarankiškas reikalavimas teismui nebuvo pareikštas, o šio klausimo nagrinėjimas sudaro kitos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo dalyką, teisėjų kolegija šiuo atveju pasisako tik dėl kreditorės reikalavimo priteisti skolą iš atsakovo pagrįstumo, bet ne prievolės pobūdžio, t. y., ar ši prievolė turės būti vykdoma solidariai abiejų sutuoktinių, ar lygiomis dalimis.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai visą ginčo paskolos sumą priteisė iš atsakovo dėl žemiau nurodytų priežasčių. Pirmą, sutartis sudaryta ieškovės su atsakovu. Trečiasis asmuo A. B. ginčo paskolos sutarties nepasirašė. Antra, ginčo paskolos sutarties sąlygose nėra nurodyta, jog suteikiama paskolos suma bus naudojama šeimos ir / ar trečiojo asmens interesams tenkinti. Taigi, šalims byloje neginčijant fakto, kad paskolos sutarties suma iki šiol nėra grąžinta ieškovei UAB „EVA KING“, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ginčo paskolos sumą priteisė ieškovei iš atsakovo.

55. Pažymėtina, kad pats faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 21 punktą). Kadangi šioje byloje nebuvo pareikšti savarankiški materialieji reikalavimai dėl prievolės pobūdžio modifikavimo, teisėjų kolegija, išaiškina, jog šiuo sprendimu nėra pasisakoma dėl prievolės pobūdžio ir tai neužkerta kelio santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui pagal byloje pareikštus reikalavimus spręsti dėl šiuo sprendimu patvirtinamos prievolės pobūdžio ir jos įvykdymo tvarkos.

56. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvus, kad byloje nenustatytas atsakovo nurodomas faktas, jog mainų sutartis buvo sudaryta dėl to paties žemės sklypo, kaip ir paskolos sutartis, nes paskolos sutartimi buvo mokama už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o mainoma buvo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis su statiniais. Apeliacinės instancijos teismo nurodymu į bylą išreikalauta 2008 m. kovo 17 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. P01/2008-274 patvirtina, kad atsakovas įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad ginčo paskolos sutartyje nurodytas sutarties, kurios įsipareigojimams vykdyti buvo suteikta paskola, numeris sutampa su minėtos valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties numeriu, leidžia daryti išvadą, kad ginčo paskolos sutartyje nurodant žemės sklypo adresą buvo padarytas rašymo apsirikimas. Dėl to, minėti pirmosios instancijos teismo motyvai šalintini iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo

57. Apeliantas taip pat byloje nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti palūkanas ir delspinigius. Apelianto teigimu, jis, pateikęs atsakymą į ieškovės pretenziją dėl skolos, kuriame nurodė savo pasiūlymą dėl prievolės vykdymo, iš ieškovės negavo jokio atsakymo į jo pasiūlymą. Ieškovė, pralaukusi beveik pusę metų nuo atsakovo pasiūlymo pateikimo ir pasikreipusi į teismą su ieškiniu atsakovui, pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nes neinformavo atsakovo apie jo pateikto pasiūlymo vertinimą. Atsakovo teigimu, vykdytina ginčo prievolės dalis jam turėjo esminę reikšmę, dėl to jis tiksliai negalėjo žinoti, ar ieškovę tenkina atsakovo pasiūlymas dėl atsakovo ir jo sutuoktinės atsakomybės pagal prievolę. Be to, ieškovei neatsakius į jo pasiūlymą, jis pagrįstai galėjo tikėtis, kad ieškovė nusprendė nebereikalauti prievolės įvykdymo.

58. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje nustatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

59. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius).

60. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad aplinkybė, jog ieškovė nepateikė atsakymo į jo pasiūlymą, sudaro pagrindą netenkinti ieškovės reikalavimo dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo. Pažymėtina, kad įstatymas draudžia vienašališkai pakeisti prievolės įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė ir atsakovas būtų pasiekę susitarimą dėl paskolos sutarties vykdymo pakeitimo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė nepateikė aiškaus atsakymo į atsakovo pasiūlymą, neleidžia daryti išvados, jos ji sutiko su atsakovo pasiūlymu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas, neginčydamas pusės paskolos sumos, ieškovei jos per pretenzijoje nustatytą papildomą terminą negrąžino. Todėl apelianto argumentai, apie tai, kad ieškovės nepateiktas atsakymas į jo pasiūlymą sutrukdė jam vykdyti prievolę laiku ir leido pagrįstai tikėtis, jog ieškovė nusprendė nebereikalauti prievolės įvykdymo iš atsakovo, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais, prieštaraujančiais bendriesiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

61. Taip pat byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė kreipėsi į teismą tuomet, kai būtent ji, o ne atsakovas, buvo pažeidusi prievolę. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė paskolos sumą suteikė atsakovui sutartyje nustatyta tvarka (pervesdama paskolos sumą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą, nurodytą paskolos sutartyje), todėl darytina išvada, kad prievolę perduoti paskolos sumą ieškovė įvykdė tinkamai. Kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė kreipimosi į teismą metu buvo pažeidusi prievolę, byloje nenustatyta, todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

62. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiamu galutiniu sprendimo priteisė ieškovei iš atsakovo palūkanas, delspinigius, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl procesinės bylos baigties

63. Įvertinus tai, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas prievolės pagal ginčo paskolos sutartį pobūdžio klausimas (šalims byloje nepareiškus savarankiškų reikalavimų) bei nustačius, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino visus ieškovės ieškinio reikalavimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ar naikinti ją apeliacinio skundo argumentais byloje nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64. CPK 276 straipsnyje reglamentuojama teismo teisė ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo galutinio sprendimo rezoliucinėje dalyje padarė rašymo pasirikimą, nes priteisė ieškovei iš atsakovo 154 021,58 Eur skolos, nors byloje ieškovė prašė priteisti 154 001,58 Eur skolos. Šis neatitikimas, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas aiškiu rašymo apsirikimu, kurio ištaisymas nekeičia skundžiamo sprendimo esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia šį rašymo apsirikimą ištaisyti savo iniciatyva, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

65. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

66. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto S. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę ieškovė UAB „EVA KING“ ir trečiasis asmuo A. B.

67. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

68. Remiantis statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį (atsiliepimai į apeliacinį skundą surašyti 2019 m. pirmąjį ketvirtį) sudarė 970,30 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 261,39 Eur (970,30 Eur x 1,3).

69. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 1 110 Eur (be PVM) (1 343,10 Eur (su PVM)) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Šias išlaidas ieškovė grindžia 2019 m. spalio 30 d. į bylą pateikta 2019 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. TGSLT1900440 ir AB SEB banko 2019 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymu.

70. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Rekomendacijose nėra reglamentuota, jog nustatytas maksimalus priteistinas užmokestis už advokato teisines paslaugas yra be PVM ir kad šis mokestis turi būti atlyginamas visiškai net ir tuo atveju, jeigu priteistinos išlaidos yra mažinamos iki rekomenduojamų priteisti dydžių. Tai, kad PVM mokestis yra sumokamas į valstybės biudžetą, nėra pagrindas atskirti šias išlaidas nuo užmokesčio advokatui, kurio maksimalius priteistinus dydžius nustato Rekomendacijos. Nesant jokių įstatymo išlygų, darytina išvada, kad Rekomendacijose nustatyti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apima visus mokesčius bei kitas advokato turėtas sąnaudas (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018).

71. Kadangi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (1 343,10 Eur) viršija maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistiną sumą (1 261,39 Eur), atsižvelgiant į byloje keliamų klausimų sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, pateiktų procesinių dokumentų apimtis, ieškovei UAB „EVA KING“ priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas iki Rekomendacijose nustatytos maksimalios ribos ir iš apelianto S. B. ieškovei UAB „EVA KING“ priteistinas 1 261,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

72. Trečiasis asmuo A. B. prašo priteisti 1 101,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Šias išlaidas apeliantė grindžia į bylą pateikta 2018 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NEO-18-12-00009 ir AB „Swedbank“ banko 2018 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, neviršija maksimalios advokatui priteistinos sumos, trečiajam asmeniui A. B. iš apelianto S. B. priteistinas 1 101,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301–333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. galutinį sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, nurodant, kad ieškovei UAB „EVA KING“ iš atsakovo S. B. priteisiama 154 001,58 Eur skolos suma.

Priteisti ieškovei UAB „EVA KING“ iš atsakovo S. B. 1 261,39 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt vieną Eur 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui A. B. iš atsakovo S. B. 1 101,10 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą vieną Eur 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai Romualda JanovičienėDanguolė MartinavičienėJūratė Varanauskaitė