Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aukso avis“ dėl turtinės žalos atlyginimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės patikslintu ieškiniu pareikšto reikalavimo grąžinti ieškovei už dovanų čekius sumokėtus 200 EUR arba gauti prekes už nurodytą sumą, pagrįstumo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

4. Išvadą teikianti institucija byloje 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė išvadą, kurioje teigia palaikanti 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarime Nr. 10-1940 išdėstytą poziciją, t. y. pripažįsta nepagrįstu ieškovės reikalavimą grąžinti jai už dovanų čekius sumokėtus 200 EUR arba gauti prekes už nurodytą sumą.

5. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6. Ieškovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė jos pateiktą patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad internete nebuvo jokios informacijos apie įmonės likvidavimą, todėl ieškovė laukė, kol pasibaigs karantinas ir kol atsidarys galerija. Facebook socialiniame tinkle taip pat buvo nurodyta, galerija veikia. Be to, ieškovė skambino pardavėjai (atsakovei) jos nurodytu telefono numeriu ir laukė, kol atsakovė su ieškovė susieks.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmestinas.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovės nurodytų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė iš atsakovės įsigijo keturis 200 EUR vertės dovanų čekius, skirtus įsigyti prekes galerijoje UAB „Aukso avis“, adresu Pilies g. 38, Vilniuje. Įsigytuose dovanų čekiuose buvo nurodyta, kad jie galioja atitinkamai iki 2020 m. gegužės 17 d. ir iki 2020 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną. Ieškovė buvo tikra, kad dėl ekstremalios situacijos, susijusios su COVID-19 infekcija, dovanų čekių galiojimo pabaigos terminas turi būti pratęstas. Kadangi karantino metu ieškovės darbas buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, iki galerijos, esančios adresu Pilies g. 38, Vilniuje, ji nebuvo nuvykusi. Nuo 2020 m. birželio mėnesio ieškovė ir vėl būdavo senamiestyje ir atkreipė dėmesį, kad galerija yra uždaryta, tačiau galvojo, kad taip yra dėl karantino ir kad vėliau ji bus atidaryta, ir ieškovė galės įsigyti jai patinkančias prekes. Ieškovė ieškinyje taip pat paaiškino, kad visą laiką stengėsi elgtis apdairiai, sąžiningai ir rūpestingai, todėl pagrįstai tikėjosi, kad ir atsakovė veiks sąžiningai, rūpestingai ir tuo atveju, jeigu negalės įvykdyti savo įsipareigojimų ir suteikti galimybę įsigyti prekes už dovanų čekius, tinkamai informuos apie tai visus potencialius vartotojus, tame tarpe ir ieškovę. Be kita ko, ieškovės teigimu, jokios informacijos apie tai, kad atsakovė, kaip juridinis asmuo, būtų likviduota, taip pat nebuvo, todėl, ieškovės teigimu, ji visiškai pagrįstai tikėjosi, kad parduotuvė, kurioje turėjo teisę įsigyti prekes, veiks, o atsakovė, kaip sąžiningas verslininkas, suteiks ieškovei galimybę įsigyti prekes vėliau, kai galerija bus atidaryta.

9. Tuo tarpu atsakovės atstovė teismo posėdžio paaiškino, jog dovanų čekiai buvo įsigyti 2020 m. vasario mėn., tačiau ieškovė dovanų čekių galiojimo metu net nebandė su atsakove susisiekti el. paštu, kuris buvo nurodytas visose informacinėse svetainėse, o per Facebook platformą susiekė tik 2020-07-24. Ilgą laiką ant galerijos durų kabėjo skelbimas, jog galerija nedirbs. Be to, visi atsakovės klientai, kurie pranešė apie norą įsigyti prekes karantino metu, jiems tokios galimybės buvo sudarytos (internetu arba galerijoje, pasibaigus karantinui).

10. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčas tarp ieškovės ir atsakovės iš esmės kilo dėl ieškovės laiku nepanaudotų dovanų čekių ir tuo pagrindu ieškovė keliamo reikalavimo atsakovei grąžinti už dovanų čekius sumokėtus 200 EUR arba gauti prekes už nurodytą sumą – pagrįstumo.

11. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

12. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

13. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė išvadą šioje civilinėje byloje. Išvadoje nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gavusi vartotojos (ieškovės) I. G. prašymą grąžinti už dovanų čekius sumokėtus 200 EUR arba gauti prekes už nurodytą sumą, 2020 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutarimą Nr. 10-1940 „Dėl I. G. prašymo“, kuriuo išsprendė tarp vartotojos (ieškovės) ir UAB „Aukso avis“ (atsakovės) kilusį ginčą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė atmesti vartotojos (ieškovės) I. G. reikalavimą, t. y. pripažino nepagrįstu reikalavimą grąžinti už dovanų čekius sumokėtus 200 EUR arba gauti prekes už nurodytą sumą. Išvadą teikianti institucija informavo, kad palaiko 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarime Nr. 10-1940 išdėstytą poziciją.

14. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Taigi, šiuo atveju, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, ką patvirtina ieškovės prie ieškinio pridėti dovanų čekiai - tarp ieškovės ir atsakovės (pardavėjos) buvo sudaryta atlygintina, dvišalė pirkimo - pardavimo sutartis.

15. Pažymėtina, kad prievolei, kylančiai iš sutarties, taikomos prievolių teisės nuostatos, įtvirtintos Civilinio kodekso Šeštosios knygos I dalyje. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.1 straipsniu, prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Civilinio kodekso 6.3 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.

16. Viena iš pagrindinių prievolių, atsirandančių ieškovės turimų UAB „Aukso avis“ dovanų kuponų pagrindu, yra prievolė suteikti ieškovei, kaip vartotojai galimybę įsigyti prekes už dovanų kuponų nurodytą pinigų sumą (200 EUR). Vartotoja, kurios naudai sudaryta sutartis (t. y. turinti dovanų kuponą), savo ruožtu įgyja teisę iš UAB „Aukso avis“ reikalauti suteikti prekes, atitinkančias dovanų kuponų vertę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovei taip pat yra keliama informavimo pareiga. Pažymėtina, kad verslininkas yra savo srities profesionalas, turintis daugiau žinių apie prekę, paslaugą ar kitus, sutarties sudarymui svarbius klausimus, todėl šiam sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti įstatyme įtvirtintas specialus verslininko (pardavėjo) pareigos suteikti vartotojui (nagrinėjamu atveju ieškovei) visapusišką informaciją, būtiną vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčiai, atitinkančiai tikruosius vartotojo poreikius bei interesus, sudaryti, reglamentavimas.

17. Teismas konstatuoja, kad bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui, yra įtvirtinta Civilinio kodekso 6.163 straipsnio 4 dalyje. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas taip pat įtvirtina vartotojų teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas.

18. CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją <...> 4) jeigu reikalinga, apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka <...>. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad to paties straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad pareiga įrodyti, jog informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui, o verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius. Taigi atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes, susijusias su ieškovės, kaip vartotojos galimybe (teise) susigrąžinti už nepanaudotus dovanų kuponus sumokėtus pinigus, būtina įvertinti UAB „Aukso avis“ keliamos pareigos – suteikti teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes bei teikiamas paslaugas – įgyvendinimo tinkamumą, t. y. ar atsakovė suteikė aiškią, nedviprasmišką ir suprantamai išreikštą bei neklaidinančią informaciją apie ieškovės įsigytų 200 EUR dovanų kuponų panaudojimo sąlygas ir tvarką.

19. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ant čekių, dėl kurių panaudojimo ir kilo šis ginčas, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, iki kada jie galioja, t. y. iki 2020 m. gegužės 17 d. bei iki 2020 gegužės 18 d. Pažymėtina, kad ginčo dėl šios aplinkybės byloje taip pat nėra – ieškovė pati ieškinyje aiškiai nurodo, iki kada minėti čekiai galiojo. Teismo posėdžio ieškovė taip pat patvirtino, jog jai buvo aiškus ir suprantamas dovanų čekių galiojimo terminas. Taigi, šiuo atveju laikoma, kad atsakovė tinkamai įvykdė informavimo pareigą, nurodytą CK 6.228⁶ straipsnyje.

20. Teismo vertinimu, šiame kontekste svarbu pažymėti, jog pagal CK 6.35 straipsnio 1 dalį, prievolės įvykdymo terminą gali nustatyti įstatymai, šalių susitarimas ar teismo sprendimas. CK 6.33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog prievolės gali būti su atidedamuoju ir su naikinamuoju terminu. Prievolė su naikinamuoju terminu yra prievolė, kurios trukmę apibrėžia įstatymai ar šalių susitarimai ir kuri pasibaigia šiam terminui suėjus (CK 6.33 straipsnio 3 dalis). Be to, pagal CK 6.124 straipsnį, prievolė baigiasi suėjus naikinamajam terminui, kuris yra prievolės pabaigos sąlyga, o pagal CK 1.117 straipsnio 6 dalį, naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Teismo teigimu, dovanų kuponas paslaugai/prekei įsigyti laikytinas sutartimi su naikinamuoju terminu, todėl pasibaigus dovanų kupono galiojimo laikui, baigiasi pardavėjo prievolė suteikti teisę dovanų kupono turėtojui už dovanų kupone nurodytą sumą įsigyti tam tikrą prekę/paslaugą, o vartotojas praranda reikalavimo teisę.

21. Pažymėtina ir tai, jog pasibaigus dovanų čekių galiojimui karantino laikotarpiu, vartotojui (nagrinėjamu atveju ieškovei) išlieka pareiga prieinamomis ryšio priemonėmis ir nepraleidžiant nustatyto termino informuoti pardavėją apie pageidavimą pasinaudoti kuponu ar dovanų čekiu, pratęsti kupono ar dovanų čekio galiojimo terminą ar tartis dėl kitų kupono ar dovanų čekio panaudojimo galimybių.

22. Iš prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų, bei ieškovės teismo posėdžio metu išdėstytų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė, siekdama pasinaudoti dovanų čekiais, į atsakovę raštu (susiekė per Facebook) kreipėsi tik 2020 m. liepos 24 d., t. y. praėjus dovanų čekių galiojimo terminui. Įrodymų, jog ieškovė į atsakovę raštu ar kokiu kitu būdu kreipėsi iki pasibaigiant dovanų čekių galiojimo terminui į bylą taip pat nėra pateikta. Ieškovė ieškinyje teigia, jog anksčiau nesikreipė į atsakovę (pardavėją) dėl to, nes pagrįstai tikėjosi, jog pasibaigus karantinui šalyje, jos nusipirktų dovanų čekių terminas bus pratęstas. Taip pat nesikreipimą į atsakovę grindė tuo, galerija (fizinė parduotuvė) buvo uždaryta. Be to, ieškovės teigimu, ji skambino atsakovei nurodytu telefono numeriu ir laukė, kol atsakovė su ja susisieks. Tačiau tokius ieškovės argumentus, kuriais ieškovė siekia pateisinti pavėluotą kreipimąsi į atsakovę, teismas vertina kaip nepagrįstus ir neįrodytus, kadangi sutartinių teisinių santykių dalyviams yra keliama pareiga iš sudarytos sutarties kylančias prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Tokiu imperatyviu įstatyminiu reglamentavimu siekiama sąžiningo ir stabilaus sutartinių teisinių santykių kūrimo bei sutarties šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Teismo teigimu, atsakovė, būdama rūpestinga, atidi ir sąžininga vartotoja, bei aiškiai žinodama dovanų kuponų galiojimo terminą, nepaisant to, kad šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija, turėjo ir galėjo iki dovanų čekiuose nustatyto galiojimo termino pabaigos kreiptis į atsakovę dėl jų realizavimo galimybių, o to nepadariusi, turi prisiimti ir iš to kilusiais neigiamas pasekmes. Ieškovės argumentai dėl fizinės parduotuvės veiklos sutrikimų, įvertinus tai, kad pati atsakovė kaip juridinis asmuo yra vykdantis veiklą, nėra likviduotas, nėra bankrutavęs ir pan. (priešingų įrodymų bent jau ieškovė nepateikė), negali pateisinti ieškovės nepagrįsto neveikimo ir nerūpestingumo. Juolab, kaip matyti iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų, bei atsakovės atstovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, atsakovė klientams, turėjusiems dovanų čekius ir apie tai pranešusiems karantino metu, suteikė galimybes išsirinkti prekes internetu arba galerijoje, pasibaigus karantinui, kas tik papildomai patvirtina byloje nustatytą faktinę aplinkybę, jog ieškovė šiuo atveju nebuvo visiškai atidi ir rūpestinga.

23. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės atstovė, dovanų čekiai iš atsakovės buvo įsigyti 2020 m. vasario 17 ir 2020 m. vasario 18 d., todėl ieškovė iki karantino paskelbimo dienos, t. y. iki 2020 m. kovo 16 d. turėjo pakankamai laiko pasinaudoti dovanų čekiais. Be to, ieškovės teismo posėdžio metu nurodytą faktinę aplinkybę, jog su atsakove nebuvo įmanoma susiekti, kadangi ieškant internete atsakovės kontaktų, buvo rastas tik telefono numeris, kuriuo nebuvo įmanoma susisiekti su atsakovė, paneigia tai, kad visose internetinėse svetainės yra pateiktas oficialius UAB “Aukso avis” elektroninis pastas, kuriuo ieškovė turėjo galimybę susiekti su atsakove. Tačiau to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė nepadarė. Priešingų įrodymų ieškovė į bylą nepateikė.

24. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo (CPK 178 str.).

25. Teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė aiškiai suprato ir žinojo dovanų kuponų galiojimo terminus, tačiau prieinamomis ryšio priemonėmis ir nepraleidžiant nustatyto termino neinformavo atsakovės apie pageidavimą pasinaudoti kuponu ar dovanų čekiu, pratęsti kupono ar dovanų čekio galiojimo terminą ar tartis dėl kitų kupono ar dovanų čekio panaudojimo galimybių, todėl turi prisiimti ir su tuo atsiradusias neigiamas pasekmes.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau išdėstyta, įvertinęs ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į vartojimo sutarčių reglamentavimą, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė tinkamai informavo ieškovę apie dovanų čekių panaudojimo sąlygas ir tvarką, teismas daro išvadą, jog ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas grąžinti už dovanų čekius sumokėtus 200 EUR arba gauti prekes už nurodytą sumą, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

28. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos. Atsakovė nepateikė nei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nei jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas nespręstinas.

29. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 12,48 EUR, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovės priteistina 12,48 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės I. G. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aukso avis“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12,48 EUR (dvylika eurų ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.