- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-21
- Bylos Nr.
- 1-798-903/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36211-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kaltinamasis
- P. M.
- Nukentėjusysis
- R. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2024-09-09, apie 17.37 val., UAB „Lidl Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „Lidl“, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikdamas apsaugos darbuotojo funkcijas, sulaikydamas R. M. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė jam į galvos kairę pusę ir dėl to R. M. krentant ant grindinio buvo padaryti dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio (vidinės ir išorinės kulkšnies) lūžiai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis P. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, paaiškino, kad gavo pranešimą iš „Lidl“ darbuotojos, jog stebėtų įtartinai atrodantį asmenį, atėjusį į parduotuvę. Kai asmuo priėjo prie savitarnos kasų, tada darbuotoja dar kartą jį pakvietė ir pasakė, kad ateitų ir pažiūrėtų, kad asmuo susimokėtų už prekes. Jis atėjo ir stovėjo, stebėjo asmenį. Žmogus čiupinėjosi savo kišenes ir ieškojo pinigų. Nukentėjusysis jam pasakė, kad neturi pinigų, užsivertė degtinės butelį ir pradėjo jį gerti. Banko mokėjimo kortelės jam nukentėjusysis neparodė. Iš nukentėjusiojo veiksmų - nuskanuotos perkės, patvirtintas amžius, asmuo ieškosi kortelės, supranta, kad jos neturi, apsidairo į šalis, tada numoja ranka ir pradeda gerti degtinę, jis suprato, kad asmuo neturi pinigų. Jis pasakė, „susimokėk už prekes ir keliauk pro duris“. Žmogus savitarnos kasoje skenavosi prekes, trūko tik už jas susimokėti. Tuo momentu jis turėjo rankose segtuvą, priėjo prie R. M. ir pastukseno sakydamas „na ką žmogau prisidirbai“. Tada iš karto gavo laviną keiksmažodžių savo adresu, grasino veiksmais, kad jam bus suduota. Asmuo bandė pulti ant pirkėjų, kurie apsipirkinėjo savitarnos kasose, ten šalia. Jam teko rankos judesiu atstumti žmogų nuo pirkėjos. Paskui sekė galybė keiksmažodžių, tada asmuo bandė pasišalinti pro atsidariusius savitarnos vartelius. Pamatė, kad nepavyks, tai bandė pasišalinti eidamas link parduotuvės įėjimo, link posto, jis sekė iš paskos, bandė jį sustabdyti. Asmuo pasipriešino, užlaužus rankas atsivedė iki posto ir laikė jį prirėmęs prie sienos. Kai asmuo buvo prispaustas prie sienos, tuo metu įsikišo liudininkė, kuri prisistatė kaip buvusi apsaugos darbuotoja ir sutrukdė jam tiesiog ramiai laikyti žmogų prie sienos. Jis, pasitikėdamas kolege, leido pabandyti suvaldyti tą situaciją, kad nebūtų jokių nesąmonių. Jo nuomone, liudytojos įsikišimas buvo trukdymas jam dirbti. Žmogus, kuriam laikui pradėjo rimti, tada jis pagalvojo, kad gal tikrai susiprato, atleido jo rankas, ir vėl prasidėjo kivirčas, prasidėjo keiksmažodžiai, ėjimas link parduotuvės įėjimo, kad galėtų pasišalinti. Tada jis žmogų vėl stumtelėjo link sienos, sulaukė smūgio per veidą, jam net darbinė ausinė-racija nukrito. To smūgio metu instinktyviai jo organizmas sureagavo, buvo suduotas smūgis į veido sritį, bet kaip mato, jokių sužalojimų žmogus nepatyrė, nei žandikaulis lūžo, nei nosis ar dar kažkas veide. Žmogus dėl savo didelio girtumo neišlaikęs pusiausvyros nukrito ir nutiko, kaip nutiko, lūžo koja. Blaivus žmogus nebūtų nuvirtęs, nes smūgis buvo nestiprus, nepadarė jokios žalos. Būtų kaltas tik tokiu atveju, jeigu būtų sulaužęs kažką jo veide. Juolab, kad jis nėra kažkoks profesionalus imtynininkas ar boksininkas, niekada nėra dalyvavęs muštynėse. Jis taip pirmą kartą gavo per veidą, būdamas darbe, saugodamas parduotuvę. Buvo jo gynyba, trenkiant žmogui ranka į veidą. Asmuo jam sudavė per veidą, tai lygiai tuo metu jo ranka automatiškai pakilo. Kadangi nebuvo galima su žmogumi gražiuoju susitarti, jau žmogus paleido į darbą rankas, žodžiais nebegalėjo jo sutvarkyti. Įmanomas dalykas, kad liudytoja galėjo išprovokuoti nukentėjusiojo agresiją, todėl asmuo ir smūgiavo. Smūgis asmeniui buvo vienintelis būdas apsiginti, nes smilkinys, veidas, tai ganėtinai jautri vieta. Jeigu jis nebūtų bandęs išvengti to smūgio, kas čia žino, gal būt gavęs į smilkinį, būtų praradęs sąmonę. Į gydymo įstaigą nesikreipė, kad būtų nustatyti jo sužalojimai. Suduoto smūgio metu pajuto skausmą, nuo smūgio, net jo galva pasisuko. Smūgis buvo stiprus iš delno. Prieš suduodant smūgius vienas kitam, jie stovėjo vienas prieš kitą. Jam asmuo sudavė dešine ranka. Tai buvo iš dešinės į kairę, ir toje trajektorijoje pasitaikė jo smilkinys. Jis nukentėjusiajam kumščiu trenkė taip pat dešine ranką, kažkur į veido sritį. Mano, kad net policijos pareigūnas, būdamas tokioje situacijoje, panašiai sureaguotų, kaip jis. Tik liudininkė matė jų konfliktą, negali pasakyti, ar dar kas matė. Žmonės tikrai girdėjo daug keiksmų ir tikrai suprato, kad apsaugos darbuotojas ne veltui priėjo prie to asmens. Sulaikyti asmenį turėjo todėl, nes jis bandė pasišalinti nesusimokėjęs už alkoholį, kurį jis vartojo. Jis nebuvo išėjęs už savitarnos kasų. Pasišalinimas vyko pro prekybinę salę. Stovėjo šalia jo, kai asmuo gėrė iš butelio, už kurį nebuvo sumokėta, tai jau tada buvo pagrindas asmenį sulaikyti. Jis priėjo prie savitarnos kasų, kad galėtų asmenį sulaikyti, bet asmuo tuo metu buvo labai agresyviai nusiteikęs, keikėsi, puldinėjo ant pirkėjų, kurie asmenį ramino. Teko dar tuo metu spręsti žodinį konfliktą su pirkėja, kurią buvo bandyta užpulti. Pagal tvarką jis turėjo asmenį nuo savitarnos kasų nusivesti prie savo posto ir laukti ekipažo. Nuo to momento, kai atsirado pagrindas tą asmenį sulaikyti, iki to momento, kai asmenį suėmė, pradėjo gal apie pora minučių, bet čia yra apytikriai, nes tiksliai negali pasakyti. Žmogaus negalėjo iškart sulaikyti, kai asmuo pradėjo gerti degtinę, nes pradėjo plūstis keiksmažodžiais ir įžeidinėti kitus žmones. Nukentėjusįjį pastūmė krūtine, nes asmuo pastoviai pažeidinėjo jo asmeninę erdvę. Norėjo gražiuoju išspręsti šią situaciją ir gražiuoju asmenį atsivesti iki posto. Atstūmimas krūtine nukentėjusįjį nėra sulaikymo veiksmas, įtvirtintas apsaugos darbuotojo pareiginėje instrukcijoje. Tai yra veiksmas, įrodantis, kad tu peržengei asmeninę erdvę, tai reiškia, kad ir kitas peržengs tavąją. Žmogus jam grasino, kad smogs, bet tiksliai nepamena, kodėl vaizdo įraše matyti, kad jis atsuka žandą. Ant jo apsaugos darbuotojo pažymėjimo yra parašyta, kad jis turi teisę panaudoti fizinę prievartą prieš asmenis, nepaklūstančius teisėtiems apsaugos darbuotojo nurodymams jo saugojamam objekte. Ir toliau kviesti greitojo reagavimo ekipažą. Pirmiausiai jis davė nurodymą nuspausti pavojaus mygtuką, kai asmuo pasipriešino sulaikant, užlaužiant rankas ir vedant link posto. Asmens rankų užlaužimas ir laikymas prispaudus prie sienos turėjo trukti iki tol, kol būtų atvykusi policija, arba iki tol, kol atvyks greito reagavimo ekipažas, nes jie turi antrankius, kadangi jis prekybos centre antrankių neturi. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo nuo sulaikymo ir laikymo prispaudus prie sienos iki tol, kol gavo smūgį nuo sulaikyto asmens bei liudytojos įsikišimo, reikia peržiūrėti vaizdo medžiagą. Asmuo tikrai buvo neblaivus, o jis buvo blaivus. Negalėjo įvertinti ir numatyti, kad jo suduotas smūgis asmeniui galėtų asmenį pargriauti, nes tas momentas buvo labai žaibiškas ir tuo momentu niekas nieko negalėjo pagalvoti, tai buvo ekstrinė situacija. Asmuo buvo ramiai stumiamas prie sienos. Priėjusi liudytoja sakė, kad jis neturi teisės sulaikyti to asmens ir neturi teisės prie jokio esančio parduotuvėje žmogaus prisiliesti. Liudytoja pasakė viską lietuvių kalba. Ši liudytoja buvo tiesiog parduotuvės klientė. Asmuo pradėjo rimti tuo momentu ir jis pagalvojo, kad viskas puiku, ir viskas išsispręs tvarkingai. Įvykis įvyko rugsėjo mėnesį, tai negali tiksliai pasakyti, kada atvyko reagavimo būrys. Nukentėjusysis buvo dar, kai atvyko reagavimo būrys, bet buvo pavėluota, asmuo jau gulėjo ant grindų. Jie pabuvo, kol atvyko policija. Jis iškarto pastebėjo, kad žmogui lūžo koja, tada greitai paskambino 112 numeriu, pranešė visą situaciją, kad reikia policijos ir greitosios. Kai nukentėjusysis nukrito ant grindų, labai daug keikėsi. Mano, kad jis keikėsi ne dėl skausmo, o dėl pykčio, nes išsikeikęs asmuo tapo ramus. Reagavimo būrį iškvietė darbuotojai, bet tuo metu policija nebuvo kviesta. Naudojo tokius kovinius veiksmus, kad asmeniui būtų padaryta minimali žala. Kai jam sudavė smūgį, tai jo organizmas taip sureagavo, mano, kad bet kuriam normaliam žmogui „tėškus“ per veidą, tai kažkoks atoveiksmis bus. Galima tai įvardinti kaip savigyną. Jis iškvietė policiją iškart po įvykio. Prieš pradedant dirbti apsaugos darbuotoju, turėjo išklausyti kursus ir išsilaikyti egzaminą. Apsaugos darbuotojo pažymėjimą gavo 2020-11-05, kol išsilaikė egzaminus, tai dirbo „(duomenys neskelbtini)“ biure. (duomenys neskelbtini) įmonėje pradėjo dirbti nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini) įmonėje su pertraukomis dirbo, buvo išvykęs ir į užsienį dirbti. Apsaugos darbuotoju dirbo daugelyje Klaipėdoje esančių parduotuvių. Dirbo geroje pozicijoje centrinio stebėjimo pulte, ten bet kokio žmogaus nepriima. Žinant, kaip vyksta apsaugos darbuotojų kursai, tai labai minimaliai yra kalbama apie fizinę prievartą, kokie yra psichologiniai reikalavimai, konfliktų valdymas. Egzaminą laikė ir išlaikė. Su asmens turto ir apsaugos reikalavimais buvo susipažinęs. Jam buvo paaiškinta, kad gynybos atveju jis gali panaudoti smurtą prieš pažeidėją kaip gynybą. Nepripažįsta civilinio ieškinio.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. M. parodė, kad būdamas neblaivus, atėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, priėjo prie savitarnos kasų. Nuskanavo prekę ir bandė susimokėti už prekes. Atėjo darbuotojas ir pažymėjo jo amžių. Paspaudė mokėti kortele. Nespėjo įdėti kortelės į skaitytuvą, atėjo apsaugos darbuotojas. Pasakė, kad jis neturi pinigų, negali sumokėti už prekes. Jis supyko, paėmė degtinės ir išgėrė. Toje parduotuvėje jau prieš tai buvo konfliktas. Mano, kad jie ten buvo jau kategoriškai prieš jį nusiteikę, specialiai jam neleido susimokėti. Apsaugos darbuotojas jam neleido susimokėti. Mokėjimo kortelę jis turėjo, tik nespėjo jos susirasti. Prasiėjo abipusis konfliktas, apsaugos darbuotojo nestumdė. Tai jis buvo pastumtas apsaugos darbuotojo, tiksliau apsaugos darbuotojas su savo kūnu - krūtine į krūtinę, jį pastūmė. Iš savitarnos kasų buvo išvestas, kai jį sulaikė apsaugos darbuotojas. Smūgį jis jam sudavė todėl, kad apsaugos darbuotojas neleido apsipirkti ir pastūmė jį. Prie sienos buvo priremtas. Sudavė jam smūgį silpnesnį, apsaugos darbuotojas jam. Po smūgio jis iškart prarado pusiausvyrą, nukrito, t. y. suklupo, nes gavo smūgį. Krito ant nugaros, iškart pajuto dešinės kojos lūžį. Šiandien pasakoja tai, ką prisimena. Pamena, dėl ko buvo konfliktas. Atsimena, kad gavo smūgį į veidą. Daugiau jokių smūgių nepamena. Tas pačias aplinkybes prisimena, kaip ir buvo. Turėjo kortelę ir galėjo susimokėti. Jis ieškojo kortelės, bet atėjo apsaugos darbuotojas nutraukė jo paiešką. Jeigu nebūtų atėjęs apsaugos darbuotojas, tai būtų susimokėjęs ir išėjęs. Nėra susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apklausa vyko jo namuose, tyrėja surašė jo parodymus ir tiek, vaizdo įrašų nerodė. Lūžo dešinės kojos apačioje, koja lūžo dėl gauto smūgio, nes jis nukrito, dėl to ir lūžo. Nepamena, kad kaltinamasis sudavė smūgį į koją. Negali pasakyti, kiek buvo išgėręs. Apsvaigimas nuo alkoholio jam nesukėlė problemos prisiminti įvykių. Nėra buvę, kad ateitų, valgytų ir gertų parduotuvėje nesusimokėjęs. Tuo metu buvo protestas ir jis išgėrė. Negali patvirtinti, ar kaltinamasis jam kvietė greitąją medicinos pagalbą. Nėra medikas, kad atsakytų, ar jo girtumas įtakojo jo kritimą, niekur krisdamas neatsitrenkė. Iki to įvykio vartojo vaistus, nes buvo daryta akių operacija. Buvo sutrikęs regėjimas po kojos atliktų operacijų. Prieš įvykį jokių kojų problemų neturėjo. Nepamena, kaip buvo nuvestas prie sienos.
Teisėjui perskaičius nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 176-178, 194-197 b. l.), jis parodė, kad konflikto esmė buvo ta, kad neleidžia susimokėti. Kai jį apklausė, tai ir sakė, ką prisiminė. Jam tyrėja sakė, kad buvo smūgiuota į veidą ranka. Jam atrodė, kad kaltinamasis spyrė į koją.
Iš nukentėjusiojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu 2024-09-17 duotų parodymų matyti, kad 2024-09-09, apie 17.30 val., jis atėjo į parduotuvę „LIDL“, esančią (duomenys neskelbtini), į parduotuvę ėjo jau būdamas neblaivus nusipirkti alkoholinių gėrimų. Būnant parduotuvėje, tarp jo ir apsaugos darbuotojo kilo konfliktas, dėl ko kilo konfliktas neatsimena, todėl pasakyti negali. Konfliktui įsisiūbavus, jis nepamena, kad apsaugos darbuotojui būtų trenkęs, bet pamena, kad apsaugos darbuotojas jam spyrė į dešinės kojos blauzdą, niekur daugiau apsaugos darbuotojas jam netrenkė, veido srityje jokių kraujosruvų nėra, kitų sužalojimų taip pat nepatyrė. Po spyrio jis nukrito ant žemės, patyrė skausmą. Atvykus medikams, buvo nuvežtas į Universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, ten jam nustatė čiurnos abiejų kulkšnių lūžį (1 t., 176-178 b. l.).
Iš nukentėjusiojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu 2024-12-06 duotų papildomų parodymų matyti, kad jis neatsimena, dėl kokios priežasties 2024-09-09 „LIDL“ parduotuvėje griuvo ant grindų ir susižalojo dešinę koją. Atsimena, kad tarp jo ir apsaugos darbuotojo kilo konfliktas, dėl ko kilo konfliktas neatsimena, tuo metu buvo neblaivus. Apsaugos darbuotojas jį nusivedė prie savo posto. Tarp jų toliau vyko konfliktas, jam atrodo, jis piktinosi, kad apsaugos darbuotojas jam neleido susimokėti už ketintą įsigyti alkoholį. Dėl kokios priežasties jis griuvo ant grindų, neatsimena. Nugriuvęs iš karto pajuto dešinės kojos skausmą, todėl pagalvojo, kad apsaugos darbuotojas jam įspyrė į dešinę koją ir jis nugriuvo. Neatsimena, kad jam būtų suduota į veido ar galvos sritį. Po įvykio išsiblaivęs jis veidrodyje matė savo atvaizdą, ant veido, galvos srityje nebuvo jokių sužalojimų. Jeigu vaizdo įraše yra matomos neaiškios kilmės dėmės ant jo veido kairėje pusėje, tai tikriausiai tai yra šešėliai, be to, smilkinio srityje yra smulkios pigmentinės dėmės. Dėl kojos lūžių 2024-09-18 buvo atlikta dešinės kojos operacija, 2024-09-20 buvo atlikta papildoma dešinės kojos operacija. 2024-11-14 operacijos metu iš dešinės kojos buvo pašalinta dalis kojos sutvirtinimų. Ateityje dar bus daroma viena operacija, kad būtų pašalinti likę sutvirtinimai. Dėl sužalojimo jis iki šiol vaikšto remdamasis ramentais, bus būtina reabilitacija. Po lūžio pirmas dvi savaites jautė stiprius skausmus dešinėje kojoje. Vėliau skausmas nuslūgo, tačiau retkarčiais pasikartoja. Dėl kojos lūžio jis pirko ir vartojo įvairius vaistus nuo skausmo, antibiotikus, kraują plečiančius. Iki šiol jo judėjimas yra apribotas, koja tinsta. Negali vairuoti, todėl vykdamas į ligoninę ir iš jos, pas įvairius gydytojus apžiūrai, ar kitais būtinais maršrutais, jis kviečia taksi automobilį. Jau dabar taksi paslaugoms sumokėjo 300 Eur. Būtiniems važiavimams jis ateityje dar išleis daugiau lėšų. Be to, 2024-08-29 jam buvo atlikta kairės akies kataraktos operacija. Netrukus po to, dėl jam atliktų kojos operacijų, pablogėjo matymas kaire akimi, pirko akių vaistus. Jis per neatsargumą išsaugojo ne visus vaistų kvitus, pametė 2 kvitus už įsigytus vaistus beveik už 20 Eur. Pagal likusius kvitus suskaičiavo, kad vaistams išleido ne mažiau nei 84,08 Eur. Todėl pareiškia, kai šiai dienai vaistams išleido 100 Eur. Neatmetama tikimybė, kad dar reikės įsigyti įvairių vaistų. Viso padaryta 400 Eur turtinė žala ir reiškia civilinį ieškinį 1500 neturtinei žalai (1 t., 194-197 b. l.).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. B. parodė, kad žino abu asmenis. Praeidama pro parduotuvę „Lidl“, pamatė, kad jaunas vyriškis stumdo vyresnio amžiaus asmenį. Įėjo į parduotuvę, pamatė, kad jis veda žmogų prie savo posto. Buvo užblokuotos durys. Įėjo į parduotuvę, pasakė, kad atblokuotų duris. Pasakė apsaugos darbuotojui „ką tu darai?“. Asmuo bandė pasitraukti nuo sienos, o apsaugos darbuotojas pasakė, kad tas asmuo nesumokėjo už prekes ir norėjo pasišalinti. Ji jam pasakė „tu neturi teisės pirkėjo liesti, net pirštu“. Ir vienam, ir kitam sakė, kad jie negali vienas su kitu taip elgtis. Senyvo amžiaus vyriškis šoktelėjo ir trenkė apsaugos darbuotojui ir apsaugos darbuotojui nukrito ausinė. Tada apsaugos darbuotojas sudavė boksininko smūgį nukentėjusiajam. Jis nukrito, galva liko prispausta prie sienos, o paskui pastebėjo, kad jam ant kojos išsisuko kauliukas. Pasakė, kad reikia kviesti greitąją. Nukritęs nešaukė pagalbos, jis gulėjo be sąmonės. Apsaugos darbuotojas aiškino, kad žmogus neturi pinigų, o nukentėjęs aiškino, kad turi pinigų, bet jam neleidžia sumokėti. Atkreipė dėmesį, kad aukštas jaunas vyras mušė seną mažą žmogų. Apsaugos darbuotojas stūmė asmenį prie sienos. Kai asmuo pašoko ir apsaugos darbuotojui nukrito ausinės ir buvo susistumdymas. Viskas vyko apie 20 min., asmuo nestovėjo veidu į siena. Ji yra dirbusi „(duomenys neskelbtini)“ tarnyboje, tai visas procedūras žino. Ji jiems aiškino, kokios jų pareigos. Darbe nėra naudojusi fizinės jėgos. Jie neturėjo teisės liesti žmonių. Nei pinigų, nei banko kortelės nukentėjusiojo rankose ji nematė.
Teisiamojo posėdžio metu ekspertas R. D. parodė, kad be medicinos dokumentų jam buvo parodytas ir vaizdo įrašas. Negali pasakyti apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo kontakto buvimą ar nebuvimą. Jis vertina medicininius dokumentus, R. M. sužalojimų galvos srityje konstatuota nebuvo. Negali įvardinti jo griuvimo priežasties. R. M. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tai gali paaiškinti ir atminties sutrikimą. Dėl sunkaus girtumo sutrinka koordinacija. Asmuo lenkdamasis gali prarasti pusiausvyrą, ypač, kai yra sunkus girtumo laipsnis ir patirti sužalojimus, kurie yra nustatyti. Nežino, kokį ryšį gali turėti kataraktos operacija su patirtu sužalojimu. Jeigu smūgis buvo toks, kad nesusidarė išorinių mechaninių sužalojimų, tai tada buvo nestiprus smūgis, ir po tokio smūgio žmonės negriūva. Asmuo vaikščiojo, stovėjo ant kojų, o koordinacijai nustatyti reikia specialaus tyrimo. Sunku yra pasakyti, ar asmuo krito nuo smūgio, ar dėl koordinacijos sutrikimo. Jeigu smūgis buvo, tai smūgis ir neblaivumas įtakojo kritimą asmens. Tai galėjo būti netaisyklingas kojos padėjimas ir nikstelėjimas. Jeigu nebūtų griuvimo, tai nebūtų ir lūžio. Griuvo į dešinę pusę ir visas svoris perėjo ant dešinės kojos. Galimas variantas, kad ne taip pastatė koją ir ji gali lūžti. Kategoriškai negali pasakyti, kad netaisyklingas kojos padėjimas galėjo būti lūžio priežastis. Asmeniui koordinaciniai testai nebuvo atlikti, tai negali pasakyti, ar buvo sutrikusi koordinacija, jis salėje vaikščiojo, stovėjo.
Iš 2024-09-16 Klaipėdos AVPK vyriausiojo tyrėjo Viktoro Rakausko tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-09-09 gautas specialisto E. O. tarnybinis pranešimas dėl (duomenys neskelbtini), PC „LIDL“ sulaikyto asmens, kuris buvo sužalotas ten dirbusio apsaugos darbuotojo P. M.. Nustatyta, kad sulaikytajam R. M. konflikto metu apsaugos darbuotojas trenkė kumščiu į veido sritį, po ko R. M., krisdamas ant žemės, susilaužė koją. R. M. ligoninėje nustatytas šeivikaulio ir blauzdikaulio lūžimas (1 t., 1-11 b. l.).
Iš 2024-09-09 Klaipėdos universiteto ligoninės Klaipėdos filialo „Klaipėdos ligoninė“ medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. diagnozuotas abiejų kulkšnių lūžis, čiurna, lateralinės kulkšnies lūžis ((duomenys neskelbtini)). Anamnezė: trauma šiandien 17.40 val., buityje, sumušė nepažįstamas asmuo. Planinė operacija - 09.18 d. (1 t., 12 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK Nr. 0124000568151 matyti, kad pranešėjas R. M. nurodė, jog vakar, apie 18.00 val., „Lidl“ parduotuvėje, kilus konfliktui, pranešėjui parduotuvės apsaugos darbuotojas spyrė iš kojos. Pranešėjui lūžo koja. GMP atsisakė, jau buvo ligoninėje. Šiuo metu pranešėjas (duomenys neskelbtini). Laukia pareigūnų (1 t., 22 b. l.).
Iš 2024-09-09 Klaipėdos AVPK specialistė E. O. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-09-09 patruliuojant nustatytame maršrute Klaipėdoje, kartu su Klaipėdos AVPK, VTT, Specialiosios parengties skyriaus specialistu G. L., tarnybiniu automobiliu L1926, buvo gautas pranešimas ROIK-0124000567246, kad šiuo metu parduotuvėje „Lidl“ sulaikytas vagis, trenkė apsaugos darbuotojui ir nukrito pats. GMP reikalingi vyrui 60 m., kojos trauma. Atvykus į (duomenys neskelbtini), apie 17.47 val., juos pasitiko pranešėjas P. M., kuris dirbdamas prekybos centro ,,LIDL“ apsauginiu, paaiškino kad ,,LIDL“ prekybos centre yra asmuo R. M., kuris bandė pasisavinti prekes, triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip pat, būdamas prie savitarnos kasų, atsidarė prekę ,,Karvedys degtinę“, kurios vertė 5,99 Eur, ir pradėjo iš šios gerti, paskui bandė šalintis pro vartelius, nesusimokėjęs už prekę, tačiau buvo sulaikytas ir šiam buvo užlaužtos rankos. Užlaužus rankas, apsaugos darbuotojas atsivedė minėtą asmenį prie savo posto, ko pasėkoje kilo konfliktas, kurio metu R. M. trenkė apsaugos darbuotojui į veidą. Po smūgio apsaugos darbuotojas trenkė kumščiu atgal R. M. į galvos sritį, ko pasėkoje šis nuvirto ant žemės ir kritimo metu išsisuko dešinę koją. Į vietą buvo iškviesti GMP 2 brigados darbuotojai, kurie apžiūrėjo nukentėjusį asmenį ir nusprendė vežtis į ligoninę, dėl traumos. Prekybos centro ,,LIDL“ vidus yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis, per kurias matosi, kaip viskas nutiko. Asmeniui P. M. buvo įteiktas šaukimas atvykti apklausai 2024-09-11 11.00 val. į Kauno g. 6, Klaipėdoje. Kadangi asmuo R. M. buvo skubiai išvežtas į ligoninę, šiam nebuvo galimybės surašyti šaukimo. Taip pat asmeniui R. M. buvo surašytas AN protokolas pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, ROIK-24254652761, tačiau nebuvo įteiktas, nes asmuo buvo skubiai išgabentas. Įvykis filmuotas E. O. ir G. L. vaizdo ,,BODY“ stebėjimo kameromis (1 t., 23-25 b. l.).
Iš 2024-09-09 įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), prekybos centras ,,LIDL“. Užėjus į vidų ir praėjus elektrinius vartelius, iškart dešinėje pusėje yra apsaugos postas. Šalia apsaugos posto toliau dešinėje pusėje yra kepinių skyrius. Įvykis vyko šalia apsaugos posto, tarp stalo ir kepinių skyriaus. Vieta yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., 26-36 b. l.).
Iš 2024-10-28 - 2024-11-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti į įvykio vietą atvykusių pareigūnų kameromis fiksuoti vaizdo įrašai. Įraše PSS-20240909-174818UTC+0300.mp4 matyti, kad 2024-09-09 17.48 val. pareigūnai atvyko į prekybos centrą „Lidl“. Juos pasitiko apsaugos darbuotojas, pagal bylos duomenis – P. M., kuris rodo į gulintį ant grindų prie sienos žmogų, kaip nustatyta R. M., ir sako „šitas žmogus, kai jį atsivedžiau čia man smogė į veidą, gavo atsakomąjį smūgį ir griūdamas kažkaip taip“ ir kūnu palinguoja. R. M. neblaiviu balsu neaiškiai kažką pasako, po to girdisi, kaip sako „ne smūgį į veidą, tu man, tu“. P. M. paaiškina, kad konfliktas įvyko dėl to, kad vyras atsisakė mokėti už degtinę, buvo agresyvus. Į pareigūno klausimą, „kur žmogus jam sudavė?“, P. M. sako, kad jam sudavė į veidą, rodo kairės pusės skruostą. Į pareigūno klausimą, „ar kumščiu sudavė ar delnu?“, P. M. sako, kad tiksliai pasakyti negali, bei tvirtina, kad smūgis jam (R. M.) nebuvo toks stiprus, kad jis susileistų ant žemės. Girdisi kaip R. M. prašo greitosios. P. M. paduoda pareigūnui popieriaus lapelį sakydamas, kad ant jo surašyti įvykio liudytojos duomenys ir kontaktinis telefono numeris. R. M. šaukia, dejuoja, pareigūnui prisistato R. M.. Į vietą atvyko greitosios pagalbos medikų brigada. R. M. buvo paguldytas ant neštuvų ir išgabentas. Keliant į neštuvus (įrašo14.45 min.) buvo neilgai matomas R. M. veidas, sužalojimų ant veido nematyti. Pareigūnas sako apsaugos darbuotojui P. M., kad jam įteiks šaukimą atvykti į komisariatą apklausai. Vaizdo įraše PSS-20240909-174810UTC+0300.mp4 matyti, kad policijos pareigūnai atvyko į „Lidl“ parduotuvę. Parduotuvėje juos pasitiko P. M.. Ant grindų prie sienos guli R. M.. P. M. sako „šitas žmogus, kai jį atsivedžiau čia man smogė į veidą, gavo atsakomąjį smūgį ir griūdamas kažkaip taip“ ir kūnu palinguoja. R. M. sako „o tu man nesmogei į veidą, tu man nesmogei į veidą? Tu“. P. M. aiškina, kad greitoji yra iškviesta, pareigūnui padavė lapelį, ant kurio užrašytas įvykį mačiusios liudytojos duomenys: L. B.. Pareigūnas nufotografuoja R. M. kojas. 2024-09-09 17.48 val. apsaugos darbuotojas P. M. rodo pareigūnui kompiuteryje vaizdo įrašą. Matyti, kaip P. M. atsiveda R. M. prie apsaugos posto, R. M. bando šalintis, suduoda P. M. smūgį, P. M. dešine ranka suduoda smūgį link R. M., po ko R. M. nukrenta ant grindų. Tai matydamas P. M. sako, kad šis jo veiksmas nebuvo pats geriausias ir dėl jo jis turės didelių problemų. Pareigūnas bendrauja su R. M., klausia jo asmens duomenų. Matosi R. M. veidas, sužalojimų ant veido nesimato. Atvyko medikai, kurie teikia pagalbą R. M.. Pareigūnas su P. M. nuėjo prie savitarnos kasos, kur prasidėjo konfliktas, nufotografavo, po to grįžo prie apsaugos posto. R. M. paguldytas ant neštuvų. Matosi jo veido kairė pusė, ties kaire akimi smilkinio srityje matosi tamsi dėmė, tačiau neaišku, ar tai žymė galimai nuo smūgio, ar šešėlis. (1 t., 37-39 b. l.).
Iš 2024-09-16 - 2024-09-17 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti parduotuvės „Lidl“ vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „postas.avi“ vaizdas fiksuotas nuo 2024-09-09 17:33:52. Kamera fiksuoja vaizdą iš viršaus į apačią parduotuvėje „LIDL“. Kamera nukreipta į apsaugos darbuotojo postą. Posto vaizdas yra mechaniškai „sulietas“. Posto kairėje pusėje - parduotuvės salės dalis ir duonos, bandelių kepinių skyrius. Posto dešinėje pusėje yra kita parduotuvės salės dalis ir automatiškai atsidarančios parduotuvės durys. Matyti kaip iš, tikėtina parduotuvės prekių skyriaus, ateina „(duomenys neskelbtini)“ saugos tarnybos darbuotojas, pagal bylos duomenis P. M., kuris priekyje savęs veda vyrą, kurio rankos yra sulenktos ant nugaros, pagal bylos duomenis – R. M.. P. M. R. M. pastatė prie sienos tarp posto ir kepinių skyriaus, veidu į sieną, bei laiko R. M. už rankų. R. M. ramiai nestovi, juda. P. M. jį laiko už rankų iš nugaros. Po to R. M. atsistoja veidu į P. M.. Jie tarpusavyje kalba, R. M. skėsčioja rankomis. P. M. priartėja prie R. M., matosi, kad R. M. staiga kilsteli ranką aukštyn, tačiau tikslesnis vaizdas nėra įžiūrimas dėl „sulieto“ vaizdo. Toliau matosi, kad vyrai stovi vienas šalia kito prie posto. P. M. kažką sako, gestikuliuoja ranka. R. M. atlieka judesį link R. M., po ko 17:36:36 P. M. nuleistą kairę ranką kilsteli link R. M., tačiau nesimato ar jam suduoda. R. M. ranka atstumia P. M. nuo savęs. P. M. atsitraukia atbulas. Stovėdami vienas į kitą aiškinasi. P. M. ranką kilsteli prie savo kairio skruosto lyg norėtų kažką parodyti. Prie jų priėjo moteris šviesiais plaukais, ji kažką sako, lyg norėtų juos išskirti. R. M. eina į šalį, bet P. M. jam neleidžia nueiti, bando sugriebti R. M. už megztinio, tačiau R. M. išsprūdo, sugriebti nepavyko. P. M. ranka rodo R. M. eiti link posto, bando paimti R. M. už rankos, R. M. bando išvengti, ar praradęs lygsvarą, ar stumteltas P. M. atsitrenkia į sieną. 17:37:23 R. M. dešiniu delnu suduota P. M. link galvos kairės pusės, P. M. nuo ausų nukrenta ausinės ir P. M. dešine ranka suduoda smūgį link R. M. galvos kairės pusės. R. M. tūpteli žemyn ir krenta ant dešinio šono, nukrisdamas ant dešinės sulenktos kojos, po ko ranka sugriebia už dešinės kojos čiurnos. R. M. pėda pasukta dešinėn į išorę. R. M. guli ant grindų, ant veido sužalojimų nesimato. P. M. kalba telefonu. 17.47 val. į parduotuvę atėjo „(duomenys neskelbtini)“ saugos tarnybos darbuotojas. 17.48 val. atvyko policijos pareigūnai. 17.57 val. atvyko medikai, kurie nuo žemės pakėlė ir mobilia lova ant ratų iš parduotuvės išvežė R. M. (1 t., 43-45 b. l.).
Iš 2024-10-07 - 2024-10-16 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti parduotuvės „Lidl“ vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „ateina.avi“ vaizdas fiksuotas nuo 2024-09-09 laikas 17:23:45. Vaizdo kamera fiksuoja parduotuvės „Lidl“ įėjimo/išėjimo automatines duris. Vaizdo įraše matyti, kad į parduotuvę užeina vyras, apie 60 metų amžiaus, žilų plaukų, vilkintis pilkas kelnes, juodos spalvos marškinėlius, rankoje nešinas baltą polietileninį maišelį, ikiteisminio tyrimo duomenimis – R. M.. Vaizdo įraše „prekes (1).avi“ vaizdas fiksuotas nuo 2024-09-09 laikas 17:24:06. Vaizdo kamera fiksuoja parduotuvėje „Lidl“ alkoholinių gėrimų skyrių. Matyti, kad R. M. svirduliuodamas, galimai neblaivus, alkoholinių gėrimų skyriuje prieina prie lentynų, iš apatinės lentynos ima po vieną 3 butelius su skaidriu skysčiu, galimai degtinės, butelius įsideda į baltą polietileninį maišelį, po to prieina prie priešais esančių lentynų, iš apatinės lentynos ima vieną butelį alaus, kurį įsideda į baltą polietileninį maišelį ir nueina į vaizdo kameros nestebimą zoną. Vaizdo įraše „savitarna.avi“ vaizdas fiksuotas nuo 2024-09-09 laikas 17:25:11. Vaizdo kamera fiksuoja parduotuvėje „Lidl“ savitarnos kasų skyrių. Vaizdo įraše matyti, kad R. M. prieina prie savitarnos kasos, iš polietileninio maišelio išima po vieną 3 butelius degtinės ir butelį alaus, juos skenuoja, deda prie kasos, ranka liečia kasos ekraną, bet neatsiskaito. Keletą kartų prie jo prieina pardavėja-konsultantė, atlieka kažkokią funkciją kasos ekrane, bet R. M. vis tiek už butelius neatsiskaito, stovi prie kasos, kažko ieško savo kišenėse, apsižvalgo. Į savitarnos kasų skyrių ateina apsaugos darbuotojas, kaip nustatyta P. M.. R. M. paima galimai degtinės butelį, atsisuka kamštelį ir pradeda iš butelio gerti. P. M. prieina prie jo. R. M. užsuka butelio kamštelį, padeda butelį prie kasos. P. M. pradeda su R. M. kalbėti. R. M. prieina prie pat P. M.. P. M. ranka atstumia R. M. nuo savęs. R. M. kažką sako kitai pirkėjai ir pradeda eiti link jos. P. M. ranka atstumia jį nuo pirkėjos. R. M. pradeda eiti link savitarnos vartelių. P. M. eina šalia. Vaizdo įraše „sulaikomas.avi“ vaizdas fiksuotas nuo 2024-09-09 laikas 17:33:32. Vaizdo kamera fiksuoja parduotuvės „Lidl“ salę. Vaizdo įraše matyti, kad R. M. eina link kasų, kur prekes skenuoja darbuotojai. P. M. jį pasivijęs sustabdo. R. M. apsisuka ir bando eiti į kitą pusę, tada P. M. užlaužia jo rankas už nugaros ir veda į vaizdo kameros nestebimą zoną (1 t., 47-49 b. l.).
Iš 2024-09-11 Klaipėdos universitetinės ligoninės pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjęs asmuo R. M. į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyko 2024-09-09, 18.35 val. Diagnozė: abiejų kulkšnių lūžis. Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių (1 t., 67 b. l.).
Iš 2024-10-31 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti R. M. gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), ambulatorinė asmens sveikatos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2024-09-09 vaizdo įrašas. Įvertinęs R. M. gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), ambulatorinę asmens sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) 2024-09-09 vaizdo įrašą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos specialistas R. D. pateikė išvadą, kad: apžiūrai pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie R. M. patirtus sužalojimus galvos srityje. R. M. nustatytas dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio (vidinės ir išorinės kulkšnies) lūžiai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš pristatant į VšĮ Klaipėdos Universiteto ligoninę (2024-09-09 18:35 val.), kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu. Įvertinus tyrimui pateiktą vaizdo įrašą, tikėtina, kad R. M. nustatyti lūžiai buvo padaryti tiriamajam nugriuvus arba griuvimo metu, kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) (1 t., 77-80 b. l.).
Iš UAB saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktų dokumentų matyti, kad pagal 2024-04-18 darbo sutartį Nr. 10704 P. M. nuo 2024-04-19 dirba UAB saugos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ saugos departamente Klaipėdos skyriuje, 2024-11-22 darbo sutartis nutraukta darbuotojo iniciatyva nuo 2024-11-25 (1 t., 156-159).
Iš Susipažinimo su UAB saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ vidaus dokumentais patvirtinimo formos matyti, kad P. M. buvo supažindintas su vidaus tvarkomis ir kitais reikalavimais (1 t., 160 b. l.).
Iš UAB saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ darbo grafiko 2024 rugsėjo mėn. matyti, kad P. M. darbo grafikas 2024-09-09 „Lidl“ parduotuvėje Nr. 213 buvo numatytas nuo 13.00 val. iki 23.00 val. (1 t., 161 b. l.).??
Dėl nusikalstamos veikos
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.
Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.
Kaltinamasis P. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuoto R. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo neprisipažino, paaiškino, jog dirbdamas apsaugos darbuotoju turi teisę panaudoti fizinę prievartą prieš asmenis, nepaklūstančius teisėtiems apsaugos darbuotojo nurodymams jo saugojamam objekte, prieš nukentėjusįjį naudojo tokius kovinius veiksmus, kad jam būtų padaryta minimali žala, nukentėjusįjį jis sulaikė teisėtai, nes jis nesumokėjęs už prekes pradėjo gerti degtinę, užlaužęs rankas atsivedė iki posto ir laikė jį prirėmęs prie sienos, vėliau jį paleidus, nukentėjusysis bandė pasišalinti ir netikėtai trenkė jam į veidą, tada jis smogė nukentėjusiajam kumščiu atgal, tas smūgis buvo vienintelis būdas apsiginti, nes smilkinys, veidas, tai ganėtinai jautri vieta, be to, jo nukentėjusiajam suduotas smūgis nebuvo itin stiprus, nukentėjusysis nukrito neišlaikęs pusiausvyros dėl savo didelio girtumo ir nutiko tai, kas nutiko.
BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį, šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-31-788/2015, Nr. 2K-38-788/2020, Nr. 2K-73-495/2022, Nr. 2K-128-648/2023, Nr. 2K-89-891/2025 ir kt.). Jeigu pavojingo kėsinimosi realiai nebuvo, tačiau, klaidingai įvertinęs aplinkybes, asmuo jį įžvelgia ir pradeda gintis, susidaro tariamosios ginties situacija. Tariamoji gintis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir traktuojama kaip būtinoji gintis tik pateisinamos klaidos atveju, t. y. kai susidariusios įvykio aplinkybės leido asmeniui pagrįstai manyti esant pavojingą kėsinimąsi ir kai jis neturėjo ir negalėjo suvokti, jog kėsinimosi iš tikrųjų nėra. Jeigu besiginantysis suklydo vertindamas kito asmens elgesį kaip pavojingą kėsinimąsi, nors galėjo ir turėjo išvengti klaidos, jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip neatsargi nusikalstama veika. Tačiau tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo ir asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, tokia veika kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2009, 2K-602/2011).
Asmens ir turto apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apsaugos darbuotojas gali sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to. Įtariamo teisės pažeidėjo sulaikymo metu fizinė prievarta ar šaunamasis ginklas prieš įtariamą teisės pažeidėją gali būti panaudotas tik šio įstatymo VI skyriuje numatytais atvejais ir laikantis nustatytų fizinės prievartos ir šaunamųjų ginklų panaudojimo bendrųjų sąlygų. Minėto įstatymo VI skyriuje esančio 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad be kita ko apsaugos darbuotojas turi teisę šio įstatymo nustatytais pagrindais panaudoti fizinę prievartą, 2 dalyje nurodyta, kad atsiradus pagrindui panaudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, apsaugos darbuotojas privalo įspėti įtariamą teisės pažeidėją apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, jeigu šis nevykdys apsaugos darbuotojo nurodymų, duodamų įgyvendinant šio įstatymo jam suteiktas teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę apsaugos darbuotojo gyvybei ar sveikatai arba įspėti dėl susidariusios situacijos yra neįmanoma, 3 dalyje nurodyta, kad apsaugos darbuotojas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumą, turi užtikrinti, kad prieš įtariamą teisės pažeidėją būtų panaudota tiek šiame straipsnyje nurodytų priemonių ir tokiu mastu, kiek yra būtina neteisėtiems veiksmams nutraukti ir sulaikomo įtariamo teisės pažeidėjo pasipriešinimui neutralizuoti, 4 dalyje nurodyta, kad apsaugos darbuotojas, naudodamas fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, privalo stengtis išvengti įtariamo teisės pažeidėjo sveikatos sutrikdymo ar mirties. To pačio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apsaugos darbuotojas fizinę prievartą turi teisę panaudoti šiais atvejais: 1) atremdamas pasikėsinimą, gresiantį jo sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš jo specialiąją priemonę ir (ar) šaunamąjį ginklą; 2) gindamas saugomą asmenį nuo užpuolimo, gresiančio šio asmens sveikatai ar gyvybei; 3) atremdamas saugomų objektų užpuolimą; 4) sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; 5) pašalindamas iš saugomų objektų asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, jeigu šie asmenys nevykdo teisėtų apsaugininko ar apsaugos darbuotojo reikalavimų. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad nors apsaugos darbuotojui suteikta teisė panaudoti fizinę prievartą atremiant pasikėsinimą, gresiantį jo sveikatai ar gyvybei, ar sulaikant įtariamą teisės pažeidėją, jeigu jis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, tačiau fizinė prievarta gali būti panaudota tik tokiu mastu, kiek yra būtina neteisėtiems veiksmams nutraukti ir sulaikomo įtariamo teisės pažeidėjo pasipriešinimui neutralizuoti.
Nors kaltinamasis nurodė, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė gindamasis jau nuo nukentėjusiojo keliamos grėsmės, t. y. po nukentėjusiojo jam suduoto smūgio, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoti, kad šioje situacijoje kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, neturi pagrindo.
Iš nukentėjusiojo R. M. teisme duotų parodymų matyti, kad su apsaugos darbuotoju (kaltinamuoju) konfliktavo dėl to, kad šis neleido jam sumokėti už prekes, konflikto metu kaltinamojo nestumdė, o kaltinamajam delnu trenkė dėl to, kad šis jį grubiai pastūmė ir jis trenkėsi į sieną, jo smūgis buvo nestiprus, tada kaltinamasis sudavė jam ir jis nukrito bei susilaužė koją.
Iš vaizdo įrašo „postas.avi“ matyti, kad iš pradžių P. M. atsiveda R. M., užlaužęs jam rankas už nugaros, prie apsaugos posto, po kurio laiko R. M. bando išsilaisvinti, bet P. M. jo nepaleidžia, vis dar laikydamas užlaužęs rankas. Toliau 17:36:36 prie jų prieina, kaip nustatyta byloje, liudytoja L. B., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu priėjusi P. M. pasakė, kad jis kaip apsaugos darbuotojas neturi teisės taip elgtis su pirkėju. Tada P. M. paleidžia R. M. rankas, jie šnekučiuojasi, 17:36:34 R. M. kažką pasako, P. M. kairiu pečiu jį stumteli, R. M. agresyviai ranka stumia P. M. nuo savęs, kažką jam sako, 17:36:44 P. M. šypsodamasis savo kairės rankos pirštais rodo sau į kairę veido pusę, iš ko galima spręsti, kad P. M. siūlė R. M. pabandyti jam trenkti, tada prie jų prieina ta pati liudytoja, R. M. bando pasišalinti, P. M. jį sulaiko ir ranka rodo eiti prie posto, R. M. bando pasišalinti, jį bando raminti liudytoja, tačiau R. M. vis tiek bando pasišalinti, P. M. bando jį nuvesti prie posto, R. M. nepaklūsta, kažką pasako P. M., iškart po ko 17:37:21 P. M. grubiai stumteli R. M., šis smarkiai atsitrenkia į sieną, tada R. M., akivaizdžiai reaguodamas į tokį P. M. pastūmimą, stovėdamas prie sienos plačiai pastatytomis kojomis, 17:37:23 trenkia dešinės rankos delnu P. M. į kairę veido pusę, iš inercijos viršutinė R. M. kūno dalis pasisuka į kairę pusę, tuo momentu 17:37:24 P. M. dešine ranka iš viršaus į apačią (R. M. akivaizdžiai mažesnis už P. M.) trenkia R. M. į kairę veido pusę, nuo smūgio viršutinė R. M. kūno dalis pasisuka į dešinę ir jis krenta ant dešinio šono ir ant dešinės sulenktos kojos.
Teismo nuomone, išdėstytas vaizdo įrašo turinys rodo, kad R. M., būdamas neblaivus, smulkesnio sudėjimo ir mažesnio ūgio, nekėlė ypatingų problemų fiziškai stipresniam P. M., P. M. taikyta fizinė prievarta - rankų užlaužimas, prieš R. M. buvo pakankama ir veiksminga jį sulaikyti. Po to, kai P. M. atleido R. M. rankas, R. M. jokių smurtinių veiksmų prieš P. M. neatliko, tik stengėsi ištrūkti iš sulaikymo, tuo tarpu P. M., pats stumtelėjo R. M. pečiu į sieną, šiam išsakius nepasitenkinimą, P. M. netgi rodydamas į savo skruostą, tikėtina, siūlė R. M. išdrįsti ir jam trenkti, po to P. M. jau žymiai stipriau stumteli į sieną vis dar bandantį ištrūkti R. M., šis, reaguodamas į tokį grubų veiksmą, trenkė delnu P. M. į veidą. Šioje susidariusioje situacijoje, teismo nuomone, P. M., trenkdamas R. M. atgal kumščiu į veidą, pasielgė neadekvačiai – nesant jokio realaus pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ar gyvybę panaudojo perteklinę fizinę prievartą, nors, kaip jau aptarta, galėjo panaudoti prieš tai taikytas veiksmingas priemones – prilaikymą ranka ar rankų užlaužimą.
Kita vertus, aptartų duomenų visuma leidžia teigti, jog nukentėjusysis elgėsi netinkamai, t. y. P. M. dešiniu delnu sudavė į galvos kairę pusę, kas, teismo nuomone, iš esmės prieštaravo moralės normoms ir taip iššaukė P. M. agresiją. Taigi darytina išvada, kad P. M. neteisėtus smurtinius veiksmus prieš R. M. iš dalies lėmė paties nukentėjusiojo rizikingas elgesys. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nepaisant to ir priešingai nei mano kaltinamasis, tokius aptartus nukentėjusiojo veiksmus vertinti kaip keliančius grėsmę kaltinamajam būti sumuštam ir sudarančius pagrindą gintis nuo jų, teismas negali.
Teismas taip pat negali sutikti su kaltinamojo teiginiu, kad nukentėjusysis nukrito neišlaikęs pusiausvyros dėl savo didelio girtumo. Iš anksčiau aptarto vaizdo įrašo „postas.avi“ matyti, kad prieš kaltinamajam suduodant smūgį nukentėjusiajam, po kurio nukentėjusysis krito į dešinę pusę, nukentėjusysis stovėjo ant abiejų kojų ir jo kūnas po smūgio dešinės rankos delnu kaltinamajam dinamiškai judėjo į kairę pusę, taigi nukentėjusysis, jeigu būtų neišlaikęs pusiausvyros, kaip teigia kaltinamasis, galėjo kristi tik į kairę pusę, tuo tarpu nukentėjusysis dėl būtent kaltinamojo smūgio krito į priešingą dešinę pusę ir šio kritimo metu visas kūno svoris teko dešinei kojai, kurios atitinkami kaulai neišlaiko apkrovos ir lūžo. Taigi teismui nekyla abejonių, kad būtent kaltinamojo smūgis nukentėjusiajam buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajam kilusiomis pasekmėmis, nes, net ir nukentėjusiajam būnant neblaiviam, susidariusioje situacijoje jis apskritai nebūtų kritęs, jei nebūtų suduotas kaltinamojo smūgis.
Taigi, teismas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamasis P. M. 2024-09-09, apie 17.37 val., UAB „Lidl Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „Lidl“, (duomenys neskelbtini), atlikdamas apsaugos darbuotojo funkcijas, sulaikydamas R. M. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė jam į galvos kairę pusę ir dėl to R. M. krentant ant grindinio buvo padaryti dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio (vidinės ir išorinės kulkšnies) lūžiai, kai dėl to nukentėjusysis ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą, jį žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. Taigi kaltinamojo P. M. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis P. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjęs, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam P. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur turtinės žalos, 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo P. M. ir civilinės atsakovės UAB „Saugos tarnybos (duomenys neskelbtini)“ (2 t., 1-5 b. l.).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. M. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 284,80 Eur turtinės žalos bei 4000 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamojo P. M. ir civilinės atsakovės UAB „Saugos tarnybos (duomenys neskelbtini)“.
Civilinio ieškinio dalis dėl 284,80 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkintina visiškai, kadangi pagrįsta medicinos dokumentų išrašais, vaistinių kvitais bei UAB „J. K. c.“ pažyma, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti. Taip pat teismas neabejoja nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl patirtos traumos ir darytų operacijų jam pablogėjo akies, kuriai ką tik buvo padaryta operacija, būklė ir jis turėjo naudoti akies lašus.
Tuo tarpu civilinio ieškinio dalis dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkintina iš dalies. Nukentėjusysis R. M. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas dėl civiliniame ieškinyje nurodytos neturtinės žalos parodė, kad neturtinės žala susidaro iš to, kad buvo patirti dvasiniai išgyvenimai, buvo atliktos trys operacijos, patirti skausmai. Pirma operacija atlikta, o paskui darė papildomą operaciją, nes atsipalaidavo tvirtinimai, taip sakė chirurgas, trečia operacija buvo daryta, nes reikėjo įdėti įtvaro plokštelės. Paskui buvo nuimta viena plokštelė, o antros neišėmė, nes sakė, kad turi viena likti, o kitos išėjimas gali būti nuo metų iki pusantrų. Koja po patirtos traumos nebėra tokia, kokia buvo. Šiuo metu negali pilnavertiškai vaikščioti, atsiranda skausmai. Šeimos daktarė, pamačiusi, kad jis yra su ramentais, pasakė, kad tos akies regėjimas galėjo pablogėti dėl jo patirtų sužalojimų, nes gavosi krūvis ir dar atlikta ne viena operacija. Dar jam pasakė, kad kol nepradės normaliai vaikščioti, tol negalės jam atlikti kitos akies operacijos. Operuotos akies pablogėjimas atsirado dėl to, kad jam buvo atliktos kojos operacijos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal teismų praktiką, baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 138 straipsnyje įtvirtintus nusikaltimus, matyti, jog neturtinės žalos dydis gali svyruoti nuo 1 000 iki 5 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-697/2022 (kairės pusės VII šonkaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 1 000 Eur), 2K-193-648/2022 (apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis – 1000 Eur), 2K-13-387/2022 (rankos stipinkaulio lūžis – 2 000 Eur), 2K-92-511/2022 (apatinio žandikaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 3 500 Eur), 2K-182-495/2023 (raktikaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 2 000 Eur), 2K-175-489/2023 (raktikaulio apatinio galo išnirimas, galvos ir plaštakos sumušimas, dviejų viršutinių priekinių dantų lūžis – 3 000 Eur), 2K-17-648/2023 (abipusis apatinio žandikaulio lūžis – 4 000 Eur), 2K-207-628/2023 (nosikaulių lūžiai, 33 danties šaknies lūžis ir kiti sužalojimai – 4 000 Eur), tačiau yra atvejų, kuomet priteisiama ir ženkliai didesnė neturtinės žalos suma – nuo 10 000 Eur iki 15 000 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-221-1020/2023, Nr. 1A-392-843/2022).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis R. M. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų (jam buvo nustatytas dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio (vidinės ir išorinės kulkšnies) lūžiai), nepatogumus, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – skausmą, nerimą, jam buvo daryta ne viena operacija, kita vertus, įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog R. M. būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas ar sukeltos ilgalaikės itin neigiamos pasekmės. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į tai kad smurtinius veiksmus iš dalies lėmė paties nukentėjusiojo rizikingas elgesys, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlygintinas nukentėjusiojo R. M. patirtos neturtinės žalos dydis yra 3 000 Eur.
Iš byloje nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad kaltinamasis P. M. nusikalstamą veiką padarė, vykdydamas apsaugos darbuotojo darbo funkcijas, todėl atsakomybė už kaltinamojo padarytą žalą nukentėjusiajam pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatas tenka tik jo darbdaviui UAB saugos tarnybai „(duomenys neskelbtini)“. Nors UAB saugos tarnybai „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad darbdavys nemokė kaltinamojo P. M. konfliktinėse situacijose mušti žmones, tačiau iš P. M. veiksmų akivaizdu, kad darbdavio mokymai nebuvo pakankami, todėl būtent darbdaviui tenka atsakomybė už darbuotojo P. M. padarytą žalą. Taigi aptartos turtinės ir neturtinės žalos sumos nukentėjusiajam priteistinos iš civilinio atsakovo UAB saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“.
Dėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2732,09 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo R. M., kurį sužalojo kaltinamasis P. M., gydymu, atlyginimo (1 t., 85-90 b. l.). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kurio turiniu nėra pagrindo abejoti, o šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamasis P. M. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aptarta turtinės žalos suma civilinei ieškovei priteistina vėlgi iš civilinio atsakovo UAB saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“.
Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje gauta 2025-06-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-07097, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 285,42 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. M. suma.
Teismo nuomone, pažymoje nurodyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) dydžiai yra pagrįsti, todėl šios 285,42 Eur išlaidos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos valstybei iš kaltinamojo P. M..
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
P. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinės atsakovės UAB saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. M. 284,80 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 80 euro centus) turtinės žalos ir 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš civilinės atsakovės UAB saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai 2 732,09 (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt du eurus 09 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti valstybei iš nuteistojo P. M. 285,42 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 42 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nukentėjusiojo R. M. medicinos dokumentus, saugomus voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti VšĮ „Klaipėdos universiteto ligoninė“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.