Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „LIT-INVEST" apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sigmena“ ieškinį atsakovei UAB „LIT-Invest“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4487,37 Eur (15 494 Lt) skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 1-4). Ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 4487,37 Eur (15 494 Lt) sumą už suteiktas remonto paslaugas ir prekes. Tai patvirtina ieškovės išrašytos ir atsakovės kartu su prekėmis bei atliktomis paslaugomis priimtos bei atsakovės pasirašytos keturios PVM sąskaitos faktūros: SGM Nr. 0005987, 0005938, 0006022, 0005586. Ieškovė ir atsakovė sutarties dėl paslaugų teikimo nebuvo sudariusios. Atsakovė, pasirašydama PVM sąskaitas-faktūras sutiko su pateiktų prekių bei atliktų paslaugų kiekiu, kaina bei kokybe, tačiau iki šiol jų neapmokėjo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai (T. 1, b.l. 67-68).

Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka su ieškiniu (T. 1, b. l. 100-103). Pažymėjo, kad ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti 4487,37 Eur (15 494 Lt) sumą už darbus, nes juos atliko netinkamai. 2010 m. gruodžio mėnesio pradžioje visai netrukus po ieškovės atliktų darbų, automobilis BMW X5 sugedo visiškai ir nebebuvo galima juo naudotis. Automobilis buvo nugabentas į ieškovės servisą. Ieškovė po automobilio apžiūros pripažino, jog yra nutrūkęs automobilio aštuntojo cilindro švaistiklis, ties aštuntuoju variklio cilindru švaistiklio pramušta karterio vidinė sienelė ir dugninė, pralaužtas aušinimo sistemos kanalas karteryje. Ieškovė atsisakė savo sąskaita remontuoti automobilį, nurodydama, kad automobilis sugedo ne dėl netinkamai atliktų darbų ir paslaugų. Atsakovė kreipėsi į teismo ekspertą dr. V. M., kuris 2011-02-11 išvadoje nurodė, jog BMW X5 gedimas atsirado dėl netinkamai ieškovės atliktų remonto darbų (nurodytų PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 0005586) – dėl netinkamo ventiliacijos žarnelės ir atvamzdžio (alsuoklio) fiksavimo.

Ieškovė atsiliepimo į prieštaravimus nepateikė (T. 1, b.l. 113).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-02-14 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1470-130/2012 (T. 1, b.l. 149). Įsiteisėjus teismo sprendimui, dėl kurio buvo sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, 2015-06-10 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (T. 1, b.l. 167).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės UAB „LIT-Invest“ 4487,37 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-04) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 742,31 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Sigmena“ naudai (T. 1, b. l. 193-197). Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3430-910/2014 ieškovės UAB „LIT-Invest“ ieškinį atsakovei UAB „Sigmena“ dėl nuostolių, grindžiamų automobilio BMW X5 (valst. Nr. ECO2) netinkamu remontu, atlyginimo atmetė. Nurodė, jog byloje teismas konstatavo, kad įrodymų visetas nepatvirtina, jog ginčo automobilio gedimas įvyko dėl atsakovo netinkamai atliktų ar neatliktų darbų (T. 1, b.l. 160-166). Bylos nagrinėjimo metu atlikus dvi teismo paskirtas technines ekspertizes, gautos išvados, jas įvertinus kitų byloje esančių įrodymų kontekste, teismui leido konstatuoti, jog tarp UAB „Sigmena“ netinkamai atliktų alyvos grąžinimo į karterį žarnelės atstatymo darbų ir UAB „LIT-Invest“ nurodytos žalos nėra priežastinio ryšio, nes abu ekspertai patvirtino, jog dėl netinkamai pritvirtintos alyvos grąžinimo į karterį žarnelės negalėjo įvykti hidraulinis smūgis. Pažymėjo, kad minimu atveju nėra duomenų, kad ieškovė vykdė atsakovės automobilių nuolatinę techninę priežiūrą, kokią vykdo specializuoti servisai pagal gamintojo nustatytus techninius reikalavimus ir rekomendacijas. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė automobilius į atsakovės servisą pristatydavo jau esamų gedimų diagnostikai atlikti ir jos metu identifikuotiems gedimams pašalinti. Be to, į bylą atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji buvo suformulavusi kitokią darbų užduotį, nei atliko rangovas. Teismas nurodė, kad visose ginčo PVM sąskaitose-faktūrose įrašyta, jog remonto darbams suteikiama 30 dienų garantija, autodetalėms – tik pagal atskirą garantinį raštą. Minimu atveju, į bylą atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovei buvo pareikšti reikalavimai dėl automobilių Citroen Jumper, VW Passat remonto darbų rezultato trūkumų (CPK 178, 185 str.). Be to, pažymėjo, jog dėl automobilio VW Passat remonto ir už jį 2010-12-18 išrašytos sąskaitos-faktūros Nr. SGM Nr. 0005987, atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl ši sąskaita iki šiol neapmokėta. Teismas nurodė, jog teismas įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3430-910/2014 nustatė faktą, kuris turi teisinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, tai yra, kad atsakovas neįrodė, jog automobilio BMW X5 (valst. Nr. ECO2) variklio gedimas įvyko dėl ieškovo netinkamai atliktų variklio remonto darbų pagal 2010-10-18 išrašytą sąskaitą-faktūrą SGM Nr. 0005586. Kadangi atsakovė rėmėsi tik priimtais teismų sprendimais ir kitų įrodymų dėl, jo teigimu, nekokybiškų remonto darbų į bylą nepateikė, todėl šį atsakovės argumentą atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog netinkamai, nekokybiškai atliktų rangos darbų faktas byloje nekonstatuotas, laikytinas neįrodytu, todėl darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo, laiku neatsiskaičiusio pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras: SGM Nr. 0005987, 0005938, 0006022, 0005586, 4487,37 Eur sumą už suteiktas remonto paslaugas ir prekes yra pagrįstas ir tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „LIT-Invest“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (T. 2, b. l. 3-9). Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

1. Teismas nevertino, ar atsakovė užsakė byloje ieškovės pateiktose-faktūrose nurodytus darbus. Teismas turėjo vertinti atskirai kiekvieną išrašytą sąskaitą faktūrą ir įvertinti, kokie darbai šiose sąskaitose buvo įrašyti. Pagal pirmosios instancijos teismo logiką, atsakovė yra priversta apmokėti už tai, ką sugadino pati ieškovė ir ko atsakovė iš viso neužsakinėjo;

2. Pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į byloje surinktus įrodymus, sprendime rėmėsi tik formaliu vertinimu, jos atsakovė pasirašė visas PVM sąskaitas-faktūras ir jose nenurodė jokių pastabų, tačiau visiškai netyrė ir nevertino liudytoju apklausto ieškovės darbuotojo A. N. nurodytų aplinkybių, kad ieškovė tik tada atiduodavo automobilio raktelius ir leisdavo atsiimti automobilį, kai klientas pasirašydavo sąskaitą.

Ieškovė UAB „Sigmena“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jo netenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (T. 2, b. l. 13-15). Nurodė, kad skundo motyvai yra visiškai nepagrįsti ir apskritai šioje byloje atsakovė nereiškė prieštaravimų preliminariajam sprendimui, paremtų kokiais nors darbais, kurie, neva tai, būtų buvę įrašyti į ieškovės išrašytas ir atsakovės neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras už automobilių remontą, ar kad viršijo užsakymų apimtį. Atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris bylotų apie tai, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi tokia bendradarbiavimo perkant iš ieškovės mašinų remonto paslaugas tvarka, kad atsakovė apibrėžia, kokiu nors būdu užsakymo apimtis, o ieškovė privalo įvykdyti užsakymą tik atsakovės užsakymo apimtyje. Apelianto argumentai apie ekspertų nuomones dėl gedimo neturi šioje byloje jokios reikšmės ir negali paneigti atsakovės pareigos apmokėti ieškovei už jos atliktus darbus, remontuojant BMW X5 automobilį. Visi apelianto argumentai apie teismo pareiga nustatyti atsakovės užsakymų apimtis ir pagal tai vertinti neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumą, yra vertintini kritiškai, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie tvirtintų, kad užsakymo apimtis diktavo užsakovė, kad buvo kitokios užsakymo apimtys nei atliktų darbų apimtys ir pan.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė už suteiktas prekes ir paslaugas išrašė atsakovei keturias PVM sąskaitas faktūras: 2010-10-18 SGM Nr. 0005586 už automobilio BMW X5 (valst. Nr. EGO2) remontą 9 900 Lt sumai, 2010-12-15 SGM Nr. 0005938 už automobilio Citroen Jumper (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą 1 335,54 Lt sumai, 2010-12-18 SGM Nr. 0005987 už automobilio VW Passat (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą 338 Lt sumai, 2011-01-27 Nr. SGM 0006022 už automobilio Citroen Jumper (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą 344 Lt sumai. Ieškovė UAB „Sigmena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 4 487,37 Eur (15 494 Lt) skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovė už atliktas remonto paslaugas ir prekes sumokėjo tik 1000 Lt sumą ir liko skolinga bendrą 4487,37 Eur (15 494 Lt) sumą (T. 1, b. l. 1-4). Ieškinį ieškovė grindė tuo, kad atsakovė ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras priėmė ir pasirašė, kas reiškia, jog sutiko su pateiktų prekių bei atliktų paslaugų kiekiu, kaina bei kokybe, tačiau minėtų sąskaitų neapmokėjo. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko teigdama, jog ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti minėtą sumą už darbus, nes juos atliko netinkamai. Savo poziciją grindė teismo sprendimu, kuriame, atsakovės nuomone, buvo nustatyta, jog ieškovė automobilio BMW X5 (valst. Nr. EGO2) remonto darbus atliko netinkamai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad atlikus dvi teismo paskirtas technines ekspertizes, gautos išvados, jas įvertinus kitų byloje esančių įrodymų kontekste, leidžia konstatuoti, jog tarp UAB „Sigmena“ netinkamai atliktų alyvos grąžinimo į karterį žarnelės atstatymo darbų ir UAB „LIT-Invest“ nurodytos žalos nėra priežastinio ryšio. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė vykdė atsakovės automobilių nuolatinę techninę priežiūrą, kokią vykdo specializuoti servisai pagal gamintojo nustatytus techninius reikalavimus ir rekomendacijas. Teismas nurodė, jog įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3430-910/2014 teismas nustatė faktą, kuris turi teisinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, kad atsakovas neįrodė, jog automobilio BMW X5 (valst. Nr. ECO2) variklio gedimas įvyko dėl ieškovo netinkamai atliktų variklio remonto darbų pagal 2010-10-18 išrašytą sąskaitą-faktūrą SGM Nr. 0005586. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog netinkamai, nekokybiškai atliktų rangos darbų faktas byloje nėra konstatuotas, laikytinas neįrodytu, todėl padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo, laiku neatsiskaičiusio pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras: SGM Nr. 0005987, 0005938, 0006022, 0005586, 4487,37 Eur sumą už suteiktas remonto paslaugas ir prekes yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nesutikdama su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atsakovė užsakė byloje ieškovės pateiktose-faktūrose nurodytus darbus. Pasak apeliantės, teismas turėjo analizuoti atskirai kiekvieną išrašytą sąskaitą faktūrą ir įvertinti, kokie darbai šiose sąskaitose buvo įrašyti. Apeliantės teigimu, ji yra priversta apmokėti už tai, ką sugadino pati ieškovė ir ko atsakovė iš viso neužsakinėjo.

Teismas pažymi, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kuria ieškovė įsipareigoja atlikti tam tikrus darbus savo rizika pagal kitos šalies (atsakovės) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti.

Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydama aukščiau minėtus teiginius apie tai, jog ieškovas atliko darbus, kurių atsakovė neužsakė, apeliantė nenurodė šiuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovė automobilius į ieškovės servisą pristatydavo jau esamų gedimų diagnostikai atlikti ir jos metu identifikuotiems gedimams pašalinti. Minėtas aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai, nurodę, jog PVM sąskaita-faktūra atsakovei buvo atiduodama iš karto po darbų atlikimo, o ją pasirašius buvo atiduodami automobilio rakteliai. Apeliantė taip pat nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, kuomet atsakovė pateikdavo užsakymus, o ieškovė jį įvykdydavo pateikto užsakymo apimtyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė iki pat apeliacinio skundo pateikimo neginčijo PVM sąskaitų-faktūrų, už kurias priteisti skolą reikalauja ieškovė, nors tokią galimybę turėjo. Priešingai nei nurodė apeliantė, ji priėmė ir pasirašė visas keturias ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Aplinkybes, jog automobiliai po remonto buvo priimti be trūkumų, patvirtina PVM sąskaitose-faktūrose esantys atsakovės darbuotojų parašai – vadybininko O. S., tiekėjo Z. P.. Dėl aukščiau nurodytų argumentų atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo analizuoti atskirai kiekvieną išrašytą sąskaitą faktūrą ir įvertinti, kokie darbai šiose sąskaitose buvo įrašyti, kadangi, kaip jau minėta, apeliantė nepateikė įrodymų, jog ieškovė darbus atlikdavo pagal atsakovės pateiktus užsakymus. Ieškovei į bylą pateikus atsakovės priimtas ir pasirašytas PVM sąskaitas-faktūras, teismas neturėjo pagrindo abejoti jose nurodytų darbų atlikimu ir/ar poreikiu juos atlikti.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka tik su automobilio BMW X5 remonto darbais ir už šiuos darbus ieškovės išrašyta PVM sąskaita-faktūra SGM Nr. 005586. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog ginčas dėl automobilio BMW X5 remonto darbų ir poreikio atsakovui už šiuos darbus sumokėti yra jau išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3430-910/2014, kurioje po paskirtų dviejų ekspertizių buvo nustatyta, kad automobilio BMW X5 variklis sugedo dėl automobilio valdytojo kaltės ir galimai dėl automobilio gamintojų defekto šios markės ir tų metų gamybos automobiliuose, o ne dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-691-881/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3430-910/2014 palikus nepakeistą, šis įsiteisėjo, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su automobilio BMW X5 remonto darbais bei poreikiu už juos sumokėti ieškovei.

Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat ginčijo ir automobilio Citroen Jumper (v. n. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, teigdama, jog ieškovės išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose dėl Citroen Jumper nurodyti darbai nebuvo atlikti, todėl atsakovė neturi prievolės apmokėti tokių sąskaitų. Minėtus teiginius apeliantė įrodinėja Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4045-912/2013 ir jame nustatytomis aplinkybėmis apie neva netinkamai suremontuotą automobilį. Tokie apeliantės argumentai vertintini kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4045-912/2013 buvo nagrinėjamas klausimas ne dėl netinkamu remontu padarytos žalos, o dėl neteisėto automobilio sulaikymo laikotarpiu atsiradusių nuostolių, kurie minėtoje byloje ir buvo priteisti. Minėtoje byloje nustatytos aplinkybės neturi reikšmės šioje byloje, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl skolos už ieškovės atliktus Citroen Jumper remonto darbus dar iki minėto turto sulaikymo. Apeliantė nepateikė duomenų, kad būtų reiškusi pretenzijų ieškovei dėl netinkamo automobilio Citroen Jumper remonto, todėl teiginys apie netinkamai atliktus remonto darbus laikytinas neįrodytu (CPK 178 straipsnis).

Apeliantė skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į byloje surinktus įrodymus, sprendime rėmėsi tik formaliu vertinimu, jog atsakovė pasirašė visas PVM sąskaitas-faktūras ir jose nenurodė jokių pastabų, tačiau visiškai netyrė ir nevertino liudytoju apklausto ieškovės darbuotojo A. N. nurodytų aplinkybių, kad ieškovė tik tada atiduodavo automobilio raktelius ir leisdavo atsiimti automobilį, kai klientas pasirašydavo sąskaitą.

Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu bei jo turiniu konstatuoja, kad sprendimas buvo priimtas ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus: PVM sąskaitas faktūras: SGM Nr. 0005987, 0005938, 0006022, 0005586, 2011-02-11 teismo eksperto dr. V. M. išvadą, A. N. parodymus, įsiteisėjusius teismų sprendimus ir juose nustatytas aplinkybes. Vadovaujantis išdėstytu, atmestinas apeliantės argumentas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą priėmė neįsigilinęs į byloje surinktus įrodymus ir sprendime rėmėsi tik formaliu jų vertinimu. Apeliantei nurodytina, jog aplinkybė, kad byloje esančius įrodymus teismas vertino ne atsakovei palankia linkme, per se nereiškia, jog šių įrodymų teismas apskritai nevertino.

Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino liudytoju apklausto ieškovės darbuotojo A. N. nurodytų aplinkybių, kad ieškovė tik tada atiduodavo automobilio raktelius ir leisdavo atsiimti automobilį, kai klientas pasirašydavo sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtu skundu argumentu apeliantė iš esmės apeliuoja į ieškovės sąžiningumą, teigdama neva tai automobiliai atsakovei būdavo grąžinami tik tuo atveju, kai atsakovė pasirašydavo PVM sąskaitas-faktūras, nepaisant to, ar sutikdavo su ieškovės atliktais darbais, ar ne. Teismas minėtus skundu argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Sutiktina, kad paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, tačiau ieškovės veiksmuose teismas nenustatė nesąžiningumo ar veikimo prieš kliento interesus. Teismo manymu, praktika kuomet automobiliai klientui yra grąžinami tik tuomet, kai šis pasirašo PVM sąskaitas-faktūras, yra skirta apginti ne tik kliento, bet ir paslaugos teikėjo interesus. Be to, klientas visada turi teisę nesutikti su atliktais darbais ir minėtų PVM sąskaitų-faktūrų nepasirašyti, tačiau byloje nėra duomenų, jog klientui nesutikus su atliktais darbais, jo automobiliai yra sulaikomi pas ieškovę.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė UAB „Sigmena“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovė sumokėjo484 Eur už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteisia jas iš atsakovės.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Lit-Invest“, į.k. 12127661, ieškovės UAB „Sigmena“, į.k. 300562113, naudai 484 Eur už advokato teisinę pagalbą.