Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1569-840/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-07-31
Bylos Nr.: e2-1569-840/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-01351-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Joana Kvaselytė
Ieškovas: L. M.
Atsakovas: A. M.
Trečiasis asmuo: UAB „General Financing“, UAB „Sergel“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1569-840/ 2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01351-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.4.4.5; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.4.1.1; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 31 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Almai Kazlauskienei,dalyvaujant ieškovei L. M.,ieškovės L. M. atstovei advokatei L. L.,atsakovui A. M. iratsakovo A. M. atstovei advokatei V. L.,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų UAB „General Financing“ (šiuo metu – UAB GF banko) ir UAB „Sergel“ bei

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui A. M. ir tretiesiems asmens UAB GF bankui ir UAB „Sergel“ bei išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto, taip pat ir kreditorinių įsipareigojimų, padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

1. Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (2019 m. CBP-2(duomenys neskelbtini)8) prašydama:

1.1. Nutraukti jos – ieškovės L. M. – ir atsakovo A. M. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

1.2. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. M. palikti santuokinę pavardę – M..

1.3. Nustatyti nepilnamečių dukterų L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove L. M..

1.4. Nustatyti atsakovo – tėvo – A. M. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis L. M., V. M. ir J. M. ir dalyvavimo jas auklėjant tvarką:

1.4.1. Tėvas su dukterimis bendrauja kas antrą savaitgalį, pradedant nuo penktadienio 18.00 val., paimant nepilnametes dukteris iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val.

1.4.2. Lyginiais metais šv. Kūčias nepilnametės dukterys praleidžia su tėvu A. M., o nelyginiais metais – su motina L. M..

1.4.3. Nelyginiais metais antrą šv. Kalėdų dieną nepilnametės dukterys praleidžia su tėvu A. M., mergaites tėvui paimant iš jų gyvenamosios vietos pirmą šv. Kalėdų dieną 18.00 val. ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą po antros šv. Kalėdų dienos 19.00 val.

1.4.4. Lyginiais metais Naujuosius metus nepilnametės dukterys sutinka su motina L. M., o nelyginiais metais – su tėvu A. M..

1.5. Priteisti iš atsakovo – tėvo – A. M. išlaikymą nepilnametėms dukterims L. M., V. M. ir J. M. kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kiekvienai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jų pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 15-os dienos.

1.6. Priteisti iš atsakovo – tėvo – A. M. nepilnametėms dukterims L. M., V. M. ir J. M. išlaikymo įsiskolinimą po 600,00 Eur kiekvienai už 2019 m. rugpjūtį, rugsėjį ir spalį.

1.7. Padalinti santuokoje įgytą turtą:

1.7.1. Nukrypti nuo lygių dalių principo ir butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti taip – 2/3 dalis priteisti ieškovei L. M., o 1/3 dalį – atsakovui A. M..

1.7.2. Transporto priemonę „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti atsakovo A. M. asmenine nuosavybe, priteisiant iš atsakovo A. M. ieškovei L. M. 400,00 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią ieškovės automobilio dalį.

1.7.3. Kreditorinį įsipareigojimą UAB „General Financing“ (šiuo metu – UAB GF bankui) pripažinti asmenine ieškovės L. M. prievole.

1.7.4. Paaiškėjus, kad atsakovas A. M. turi kreditorinių įsipareigojimų, pripažinti šiuos įsipareigojimus asmeniniais atsakovo A. M. įsipareigojimais.

1.8. Priteisti iš atsakovo A. M. visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos

2. Teismo posėdžio metu ieškovė L. M. ir jos atstovė advokatė L. L. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. M. ir jo atstovė advokatė V. L. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį (2019 m. DOK-130719) išreikštą poziciją – su ieškovės L. M. ieškiniu sutinka tik iš dalies, t. y. nesutinka dėl prašomo priteisti nepilnametėms dukterims L. M., V. M. ir J. M. išlaikymo dydžio, dėl išlaikymo nepilnametėms dukterims įsiskolinimo ir dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalinant santuokoje įgytą butą.

4. Trečiasis asmuo UAB GF bankas atsiliepime į ieškovės L. M. ieškinį (2019 m. DOK-132012) nurodė, jog ieškovės L. M. prievolė kreditorei pagal 2019 m. rugpjūčio 26 d. vartojimo kredito sutarties Nr (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1 yra asmeninė.

5. Trečiasis asmuo UAB „Sergel“ per teismo nustatytą laiką atsiliepimo į ieškovės L. M. ieškinį nepateikė.

III. Ieškovės argumentai

6. Ieškovės L. M. ieškinio reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje (2019 m. CBP-2(duomenys neskelbtini)8) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovė L. M. ir jos atstovė advokatė L. L.:

6.1. Ieškovė L. M. ir atsakovas A. M. susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje susilaikė trijų dukterų: L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimusios (duomenys neskelbtini) Šeimyninis gyvenimas nenusisekė – nesutapo charakteriai, nesuprato vienas kito. Vis dažniau ir dažniau ėmė nesutarti dėl bendro gyvenimo, kildavo konfliktai. Kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio bei nepalaiko šeimyninių santykių nuo (duomenys neskelbtini) – atsakovas A. M. išėjo iš namų. Santuoka faktiškai yra iširusi ir jos išsaugoti nebėra galimybės. Dėl santuokos iširimo kalti abu. Po santuokos nutraukimo ieškovė L. M. pageidauja pasilikti santuokinę pavardę – M.. Nepilnametės dukterys L. M., V. M. ir J. M. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina – ieškove – L. M.. Ieškovė kasdien rūpinasi nepilnametėmis dukterimis, jas prižiūri ir išlaiko. Gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikams. Dėl šių priežasčių po santuokos nutraukimo nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove – L. M., kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitiktų šalių nepilnamečių dukterų interesus. Tėvas – atsakovas – A. M. su nepilnametėmis dukterimis nuolat bendrauja ir dalyvauja jų auklėjime. Šiuo metu yra nusistovėjusi visiems: ir vaikams, ir tėvams, priimtina atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka, kuri po santuokos nutraukimo nekeistina: tėvas su dukterimis bendrauja kas antrą savaitgalį, pradedant nuo penktadienio 18.00 val., paimant dukteris iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val.; lyginiais metais šv. Kūčias dukterys praleidžia su tėvu, nelyginiais – su motina; nelyginiais metais antrą šv. Kalėdų dieną dukterys praleidžia su tėvu, tėvui paimant dukteris iš jų gyvenamosios vietos pirmą šv. Kalėdų dieną 18.00 val. ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą po antros šv. Kalėdų dienos 19.00 val.; lyginiais metais dukterys Naujuosius metus sutinka su motina, o nelyginiais – su tėvu.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Tėvams privalu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti apibrėžta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išlaikymas. Pagal minėtą teismų praktiką ieškovės L. M. ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui metu vaikui išlaikyti mažiausiai reikėjo 430,00 Eur, t. y. po 215,00 Eur iš kiekvieno tėvo. Šiuo metu minimalus mėnesinis darbo užmokestis yra padidėjęs, todėl iš atsakovo A. M. prašomas priteisti išlaikymas kiekvienai jų dukteriai po 200,00 Eur kas mėnesį yra visiškai pagrįstas, sąžiningas ir atitinka dukterų poreikius. Išlaikyti visas šalių nepilnametes dukteris reikia 400,00 Eur dydžio pinigų sumos kiekvieną mėnesį kiekvienai, o vienai ieškovei išlaikyti tris vaikus yra sunku – atsakovas prie dukterų išlaikymo visiškai neprisideda nuo 2019 m. rugpjūčio, kai išėjo iš namų. Nors atsakovas A. M. šiuo metu nedirba, tačiau yra jaunas ir sveikas, t. y. nėra jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis negalėtų teikti prašomo išlaikymo dydžio.

Pagal ieškovės L. M. teismui pateiktas nepilnamečių dukterų poreikių lenteles:

- L. M. mėnesiniams poreikiams patenkinti reikia 400,00 Eur: maistui (150,00 Eur); švaros prekėms (20,00 Eur); aprangai ir avalynei (40,00 Eur); vitaminams ir vaistams (30,00 Eur); lavinimui (40,00 Eur); būsto išlaikymui (50,00 Eur); transportui (30,00 Eur) ir laisvalaikiui (40,00 Eur);

- V. M. mėnesiniams poreikiams patenkinti reikia 390,00 Eur: maistui (150,00 Eur); švaros prekėms (20,00 Eur); aprangai ir avalynei (40,00 Eur); vitaminams ir vaistams (30,00 Eur); lavinimui (40,00 Eur); būsto išlaikymui (50,00 Eur); transportui (30,00 Eur) ir laisvalaikiui (30,00 Eur);

- J. M. mėnesiniams poreikiams patenkinti reikia 400,00 Eur: maistui (150,00 Eur); švaros prekėms (20,00 Eur); aprangai ir avalynei (40,00 Eur); vitaminams ir vaistams (30,00 Eur); lavinimui (40,00 Eur); būsto išlaikymui (50,00 Eur); transportui (30,00 Eur) ir laisvalaikiui (40,00 Eur).

L. M. ir V. M. yra mokyklinio amžiaus, dėl ko joms reikalingos mokyklinės priemonės ir papildoma literatūra. Mergaitės lanko ir chorinį dainavimą. J. M. lanko darželį, kurio mėnesinis mokestis – 32,78 Eur.

6.3. Ieškovė L. M. ir atsakovas A. M. santuokos metu įgijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 4840,00 Eur. Nutraukiant santuoką, šis butas dalintinas nukrypstant nuo lygių dalių principo – 2/3 dalys priteistinos ieškovei L. M., o 1/3 dalis – atsakovui A. M., – kas nagrinėjamu atveju atitiktų teisingumo ir protingumo principus bei šalių nepilnamečių vaikų interesus, nes ieškovė augins tris šalių nepilnametes dukteris ir jai vienai atiteks kasdienė dukterų priežiūra, dėl ko ieškovė negalės dirbti ir uždirbi daugiau nei šiuo metu. Viena iš dukterų serga astma, sunkia forma. Be to, dalintinas dviejų kambarių butas nėra didelis – 37,17 kv. m bendro ploto, – todėl akivaizdu, kad po santuokos nutraukimo gyventi su atsakovu A. M. šiame bute nėra galimybės. Virtuvė yra sujungta su vienu iš kambarių. Santuokos metu įgyta transporto priemonė BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo paliktina atsakovo A. M. asmenine nuosavybe priteisiant iš atsakovo A. M. ieškovei L. M. 400,00 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią ieškovės automobilio dalį. Atsakovas A. M. šiuo automobiliu naudojosi ir tebesinaudoja. Ieškovės L. M. prievolę UAB GF bankui pagal 2019 m. rugpjūčio 26 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1 pripažinti asmenine. Taip pat asmenine prievole pripažinti atsakovo A. M. prievolę UAB „Sergel“, perimtą iš UAB „Tele2“.

7. Paklausta, teismo posėdžio metu ieškovė L. M. paaiškino, kad kiekvieną mėnesį nepilnamečių dukterų (devynerių, septynerių ir trejų metų amžiaus) išlaikymui ji išleidžia 1200,00 Eur – visoms vienodai. Jauniausiai daugiau reikia rūbų ir avalynės, o vyresnėms daugiau reikia mokymosi priemonių, pavyzdžiui, per karantiną skubiai reikėjo nupirkit muzikos instrumentą – elektrinį sintezatorių (pianiną), – nes abi groja, lanko muzikos mokyklą. Atsakovas A. M. visada pritarė dukterų muzikiniam lavinimui. Į dukterims išleidžiamą pinigų sumą įeina ir brangus būsto išlaikymas: šildymas (žiemą – 100,00 Eur), elektra, vanduo, internetas, televizija. Vanduo šildomas elektra. Žiemą už būsto išlaikymą reikia mokėti maždaug 200,00–300,00 Eur, o vasarą –100,00–150,00 Eur. Nuolat brangsta maistas, darželis. Vidurinioji dukra – V. – serga astma, sunkia forma, jai nuolat reikia vaistų ir kasmet vyksta į sanatoriją. Sanatorinį gydymą apmoka Ligonių kasa. Kitos dukterys yra sveikos, specialių poreikių neturi. Ieškovė L. M. kiekvieną mėnesį dengia vartojimo paskolą – po 100,00 Eur (sumoka ieškovės tėvas). Ieškovės mėnesinis darbo užmokestis – 700,00 Eur, atskaičius visus mokesčius. Be to, ieškovė dirba papildomus darbus, todėl jos mėnesinės pajamos yra maždaug 800,00–900,00 Eur. Kai reikia išlaikyti tris vaikus, įmanoma dirbti ir kelis darbus. Deja, ieškovės gaunamų pajamų pragyvenimui nepakanka, todėl ieškovė su dukterimis yra remiama ieškovės tėvų. Be to, ieškovė L. M. gauna vaikų pinigus iš valstybės – 300,00 Eur, t. y. po 100,00 Eur kiekvienai mergaitei. Kadangi atsakovas A. M. neteikia išlaikymo nepilnametėms dukterims, iš Vaikų išlaikymo fondo gauna kiekvienai dukteriai po 70,00 Eur. Šiuo metu ieškovė L. M. kelis mėnesius gyvena kartu su draugu ir kuria šeimyninius santykius. Šis žmogus taip pat prisideda prie ieškovės ir jos nepilnamečių dukterų pragyvenimo, kadangi jo gaunamos mėnesinės pajamos yra maždaug 1500,00 Eur, tačiau jis visai nesenai grįžo iš užsienio ir įsidarbino. Savo poreikiams iš gaunamų pajamų ieškovė išleidžia 20,00 Eur. Rugsėjo mėnesį atsakovas A. M. visoms dukterims išlaikyti davė 50,00 Eur, pratyboms, – sumokėjo banko pavedimu. Banko pavedimu ieškovei atsakovas pervedė daugiau pinigų, tačiau paprašė juos išgryninti ir atiduoti, nes tuo metu buvo areštuota atsakovo banko sąskaita, kas ir buvo padaryta. Daugiau išlaikymo nepilnametėms dukterims iš atsakovo ieškovė nėra gavusi. Kažkiek, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo mokama iš atsakovo darbo užmokesčio, o kai atsakovas neteko darbo – išlaikymą nepilnametėms dukterims moka Vaikų išlaikymo fondas.

IV. Atsakovo atsikirtimai

8. Atsakovo A. M. atsikirtimai į ieškovės L. M. ieškinio reikalavimus grindžiami šiais atsiliepime į ieškinį (2019 m. DOK-130719) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovas A. M. ir jo atstovė advokatė V. L.:

8.1. Atsakovas A. M. su ieškovės L. M. ieškiniu sutinka tik iš dalies, t. y. sutinka dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; neprieštarauja, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę – M.; sutinka dėl nepilnamečių dukterų L. M., V. M. ir J. M. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina – ieškove L. M.; pritaria ieškovės siūlomai bendravimo su nepilnametėmis dukterimis ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkai; sutinka dėl santuokoje įgytos transporto priemonės „BMW 320“ padalijimo ir piniginės kompensacijos išmokėjimo; sutinka, kad šalių turimos prievolės kreditoriams UAB GF bankui ir UAB „Sergel“ yra asmeninės. Atsakovas A. M. nesutinka dėl ieškovės L. M. prašomo priteisti nepilnametės dukterims L. M., V. M. ir J. M. mėnesinio išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo. Be to, atsakovas A. M. nesutinka dėl ieškovės L. M. prašymo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą butą.

8.2. Šiuo metu atsakovas A. M. savo nepilnametėms dukterims L. M., V. M. ir J. M. gali teikti kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą, tačiau ne po 200,00 Eur kiekvienai, o tik po 100,00 Eur, nes ieškovės L. M. nurodyti nepilnamečių dukterų mėnesiniai poreikiai (400,00 Eur kiekvienai) yra gerokai padidinti, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, – atsakovas gyveno su šeima ir žino, kad vaikams išlaikyti tokių pinigų sumų nereikia. Valstybė moka vaikų pinigus (po 100,00 Eur kiekvienai), be to, valstybė sumokės vienkartines išmokas kiekvienam vaikui (po 200,00 Eur), už darželį mokama pusę kainos, kadangi šeimoje auga trys vaikai, taikomos įvairios lengvatos. Gyvenant kartu, už buto šildymą žiemą tekdavo mokėti maždaug 70,00 Eur. Buto išlaikymui per mėnesį tekdavo skirti maždaug 150,00 Eur. Iš tiesų mergaičių muzikos mokyklos lankymo klausimas buvo išspręstas abiejų šalių sutarimu. Atsakovas A. M. pripažįsta, kad viena iš dukterų serga astma. Pažymėtina, kad pačios ieškovės L. M. gaunamų mėnesinių pajamų (800,00–900,00 Eur) nepakanka visų nepilnamečių dukterų nurodytiems poreikiams patenkinti (400,00 Eur×3=1200,00 Eur), t. y. objektyviai ieškovės nurodyti mergaičių poreikiai yra per dideli. Atsakovo A. M. nuomone, kiekvienos nepilnametės dukters poreikiams patenkinti visiškai pakanka 300,00 Eur per mėnesį, kurių dalį – 100,00 Eur – padengia valstybė, o likusi dalis – 200,00 Eur – lygiomis dalimis (po 100,00 Eur) tenka šalims, t. y. tėvams. Atsakovo A. M. turtinė padėtis per visoje šalyje paskelbtą karantiną dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės pasikeitė: neteko darbo – maždaug du–tris mėnesius nebedirba; prieš pat darbo praradimą buvo susižeidęs, sirgo; šiuo metu nuo 2020 m. gegužės yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir aktyviai ieško darbo, tačiau neranda. Darbo pasiūlymų iki šiol nėra gavęs. Atsakovas A. M. turi vidurinį išsilavinimą ir yra įgijęs staliaus–baldininko specialybę, turi pjūklininko pažymėjimą, yra sveikas ir darbingas, negalios neturi. Šiuo metu atsakovas neturi jokių pajamų, negauna jokių pašalpų ar išmokų – gyvena tėvų išlaikomas tėvų namuose. Turi skolą UAB „Sergel“ – tai iš UAB „Tele2“ perimta 266,42 Eur skola už telefoną. Šiuo metu skola nedengiama, nes atsakovas neturi pajamų. Paklaustas, atsakovas A. M. pripažino, kad išėjęs iš namų 2019 m. rugpjūtį išlaikymo nepilnametėms dukterims neteikė, nes nedirbo – neturėjo pajamų. Gavus teismo 2020 m. spalio mėnesio nutartį dėl laikino išlaikymo nepilnametėms dukterims priteisimo, kažkiek išlaikymo buvo teikiama antstolio nurodymu iš jo darbo užmokesčio. Įsidarbino 2020 m. rugsėjį, o balandžio pabaigoje jau neteko darbo. Šiuo metu net ir laikymo išlaikymo mergaitėms atsakovas neteikia, nes neturi pajamų. Atsakovas A. M. pripažįsta išlaikymo nepilnametėms dukterims įsiskolinimą už 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesį, tačiau ne po 200,00 Eur kiekvienai, o po 100,00 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. patvirtino ieškovės L. M. teiginius, kad rugsėjo mėnesį visoms dukterims išlaikyti jis davė 50,00 Eur, pratyboms, – sumokėjo banko pavedimu. Banko pavedimu ieškovei atsakovas pervedė ir daugiau pinigų, tačiau paprašė juos išgryninti ir atiduoti, nes tuo metu buvo areštuota atsakovo banko sąskaita, kas ir buvo padaryta. Be to, atsakovas A. M. teigė ieškovei L. M. davęs dukterų išlaikymui grynųjų, tačiau negali pateikti tai patvirtinančių įrodymų.

8.3. Šalys – atsakovas A. M. ir ieškovė L. M. – santuokoje, abu kartu, įgijo/ pirko dviejų kambarių butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo atsakovas norėtų, kad butas būtų padalintas lygiomis dalimis – po 1/2 kiekvienam. Atsakovas neketina gyventi nurodytame bute, jam teismo priteista buto dalimi kada nors būtų padengtas teismo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukterims, nes šiuo metu atsakovas išlaikymo mergaitėms neteikia ir nežino, kada susiras darbą ir vėl galės mokėti alimentus. Ieškovės L. M. nurodyti motyvai dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalinant santuokoje įgytą butą yra nepakankami. Nagrinėjamu atveju abi šalys sveikatos problemų neturi ir nėra kuri labiau prisidėjusi prie nurodyto buto įsigijimo, o nepilnamečių vaikų interesai yra užtikrinami ne dalinant tėvų turtą, o priteisiant išlaikymą iš tėvų. Be to, nukrypimas nuo lygių dalių principo nagrinėjamu atveju pablogintų atsakovo A. M. turtinę padėtį, kas tuo pačiu pablogintų atsakovo galimybes teikti nepilnametės dukterims būtiną išlaikymą.

V. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada

9. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – pateikė teismui išvadą (2019 m. DOK-132146), kur nurodė, jog ieškovės L. M. reikalavimai, susiję su šalių nepilnamečių vaikais, yra tenkintini, nes atitinka nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Tačiau, nustatant išlaikymo dydį, siūlytina atsižvelgti į protingus vaikų poreikius bei ieškovės L. M. ir atsakovo A. M. turtinę padėtį, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, o ypač į tėvų elgesį bei pastangas, siekiant užsidirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti (kokių priemonių ėmėsi, kad gautų savo amžių, profesines ir sveikatos galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas tinkamas išlaikymas vaikams).

10. 2019 m. spalio 30 d. lankantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistams ieškovės L. M. namuose ((duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad ieškovė gyvena su trimis dukterimis L., V. ir J. maždaug 37 kv. m dviejų kambarių bute, kuris nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei L. M. ir atsakovui A. M.. Mergaitėms skirtas atskiras kambarys, kuriame yra trys lovos, spinta, rašomasis stalas. Kambarys šiltas, jaukus ir tvarkingas. Buitinė aplinka švari, tvarkinga. Ieškovė L. M. paaiškino, kad pastaruoju metu viena gyvena su trimis dukterimis, viena jas išlaiko. Mergaičių tėvas – atsakovas – A. M. prie išlaikymo neprisideda (yra sumokėjęs už darželį 37,00 Eur (už spalio mėnesį). Ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai labai konfliktiški. Buvo kilę nesutarimų dėl tėvo bendravimo su dukterimis, tačiau pastaruoju metu nesutarimai dėl bendravimo aprimo – tėvas su – bendrauja kiekvieną savaitgalį. Ieškovė L. M. dirba pamaininį darbą (duomenys neskelbtini). Jos pajamos (darbo užmokestis, išmokos vaikams) yra maždaug 900,00 Eur per mėnesį. Prižiūrėti dukteris, kai ji dirba, padeda motina, mergaičių močiutė. Ieškovė L. M. nurodė, kad L. ir V. lanko Kaišiadorių meno mokyklą (chorinį dainavimą), L. dar lanko futbolo būrelį. V. serga astma, vartoja vaistus, kartą per tris mėnesius tenka vykti pas gydytojus konsultuotis, taip pat ir į sanatorijas. V. taip pat lanko psichologo konsultacijas (mokykloje). 2019 m. spalio 28 d. lankantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistams atsakovo A. M. gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad atsakovas pastaruoju metu gyvena su tėvais jiems priklausančiame name, dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, gauna minimalų atlyginimą. Atsakovas A. M. nurodė, kad nors kiek anksčiau buvo kilę nesutarimų su ieškove dėl jo ir dukterų bendravimo, tačiau pastaruoju metu konfliktų nėra, todėl atsakovas A. M. visiškai sutinka su ieškovės ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka (lankymosi metu pas tėtį svečiavosi L. ir V., abi mergaitės tvirtino, kad pas tėtį joms svečiuotis patinka). Ieškovė L. M. 2019 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į tarnybą prašydama tarpininkauti sprendžiant konfliktą tarp jos ir atsakovo A. M. dėl tėvo bendravimo su dukterimis. Tą pačią dieną, tarpininkaujant specialistui, ieškovė L. M. ir atsakovas A. M. susitarė dėl A. M. ir dukterų L., V. ir J. M. bendravimo tvarkos. Po to, kai buvo sudarytas šis susitarimas, nė vienas iš tėvų į tarnybą dėl susitarimo nesilaikymo nesikreipė (prie išvados pridėti šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktai, vaikų nuomonės išklausymo aktas, susitarimas dėl bendravimo tvarkos ir duomenys iš Mokinių registro).

VI. Ieškinys iš dalies tenkintinas

Motyvuojamoji dalis

11. Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:

11.1. Ieškovė L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (santuokos liudijimas).

11.2. Santuokoje šalys susilaukė trijų dukterų: L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (gimimo akto išrašas ir gimimo liudijimai).

11.3. L. M. ir V. M. mokosi (duomenys neskelbtini) (viena pirmoje, kita antroje klasėje) ir (duomenys neskelbtini) meno mokyklos chorinio dainavimo programos pradinio ugdymo 1-oje klasėje. Mokamas 9,71 Eur dydžio mėnesinis mokestis (vienam vaikui) (Mokinių registro duomenys ir pažyma).

11.4. J. M. lanko Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Mėnesinė įmoka už ikimokyklinį ugdymą ir maitinimą – 32,78 Eur (Mokinių registro duomenys ir pažyma).

11.5. Santuokos metu – 2016 m. – šalys įgijo 37,17 kv. m bendro ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal 2016 m. masinį vertinimą yra 4840,00 Eur (Nekilnojamojo turto registro duomenys).

11.6. Santuokos metu – 2019 m. – šalys įgijo transporto priemonę „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė registruota atsakovo A. M. vardu (VĮ „Registra“ duomenys).

11.7. Ieškovė L. M. su UAB „General Financing“ (šiuo metu – UAB GF banko) 2019 m. rugpjūčio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1. Trečiasis asmuo UAB GF bankas atsiliepime į ieškovės L. M. ieškinį (2019 m. DOK-132012) nurodė, jog ieškovės L. M. prievolė kreditorei pagal 2019 m. rugpjūčio 26 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1 yra asmeninė.

11.8. Trečiasis asmuo UAB „Sergel“ Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perėmė iš UAB „Tele2“ atsakovo A. M. 266,42 Eur kreditorinį reikalavimą (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Trečiasis asmuo UAB „Sergel“ per teismo nustatytą laiką atsiliepimo į ieškovės L. M. ieškinį nepateikė ir nepareiškė nuomonės dėl atsakovo A. M. prievolės.

11.9. Ieškovė L. M. dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, – maždaug 645,00 Eur (darbo užmokesčio pažyma).

11.10. Atsakovas A. M. nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis – 700,00 Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas apie asmens darbovietę ir darbo sutartis). Šiuo metu atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo (el. laiškas).

Žemesnės instancijos teismas

12. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki bus priimtas teismo sprendimas byloje priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo A. M. nepilnametėms dukterims L. M., V. M. ir J. M. po 170,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 23 d.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. M. su ieškovės L. M. ieškiniu sutinka tik iš dalies (šio teismo sprendimo 3. ir 8.1. punktai), t. y. sutinka dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; neprieštarauja, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę – M.; sutinka dėl nepilnamečių dukterų L. M., V. M. ir J. M. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina – ieškove L. M.; pritaria ieškovės siūlomai bendravimo su nepilnametėmis dukterimis ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkai; sutinka dėl santuokoje įgytos transporto priemonės „BMW 320“ padalijimo ir piniginės kompensacijos išmokėjimo; sutinka, kad šalių turimos prievolės kreditoriams UAB GF bankui ir UAB „Sergel“ yra asmeninės.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

17. Teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės L. M. ir atsakovo A. M. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovė L. M. ir atsakovas A. M. beveik metus nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio, nepalaiko šeimyninių santykių ir šiuo metu nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi santuokinį gyvenimą, todėl laikytina, kad santuoka faktiškai iširo ir ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės: ir ieškovė, ir atsakovas pažeidė sutuoktinių pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60–3.61 straipsniai), t. y. ieškovės L. M. ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintinas. Taip pat tenkintinas ieškovės L. M. ieškinio reikalavimas dėl pavardės, t. y. po santuokos nutraukimo ieškovei L. M. paliktina santuokinė pavardė M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškovės L. M. ir atsakovo A. M. nepilnamečių dukterų L. M., V. M. ir J. M. gyvenamosios vietos kartu su motina – ieškove L. M. – nustatymo, taip pat nėra ginčo ir dėl tėvo – atsakovo A. M. – bendravimo su nepilnametėmis dukterimis ir dalyvavimo jas auklėjant tvarkos nustatymo pagal nusistovėjusią tvarką.

19. Atsižvelgus į tai, tenkinti ieškovės L. M. ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečių dukterų L. M., V. M. ir J. M. gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl atsakovo A. M. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis ir dalyvavimo jas auklėjant tvarkos nustatymo, t. y. po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove L. M.. Taip pat nustatytina atsakovo A. M. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis ir dalyvavimo jas auklėjant tvarka: tėvas su dukterimis bendrauja kas antrą savaitgalį, pradedant nuo penktadienio 18.00 val., paimant nepilnametes dukteris iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val.; lyginiais metais šv. Kūčias nepilnametės dukterys praleidžia su tėvu, o nelyginiais metais – su motina; nelyginiais metais antrą šv. Kalėdų dieną nepilnametės dukterys praleidžia su tėvu, mergaites tėvui paimant iš jų gyvenamosios vietos pirmą šv. Kalėdų dieną 18.00 val. ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą po antros šv. Kalėdų dienos 19.00 val; lyginiais metais Naujuosius metus nepilnametės dukterys sutinka su motina, o nelyginiais metais – su tėvu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.169–3.170 straipsniai). Pažymėtina, kad teismo nustatyta tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka yra minimalūs standartai, kurių privalų laikytis, tačiau tai neužkerta kelio tėvams bendru sutarimu vienas kitam suteikti palankesnių sąlygų bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

20. Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis), nustato turto vertę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.119 straipsnis), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 2 ir 3 dalys).

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai nustato, kad abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktiniu turtu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vienio sutuoktinio bendros veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis).

22. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme išvardytais pagrindais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.100 straipsnis), tarp jų ? nutraukus santuoką ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Dalinant turtą, svarbu dalintino turto vertė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-251/ 2006; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-3-222/2009 ir kitos).

23. Bendrąja jungtine nuosavybe esantis sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių prezumpcijos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad po bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodą turtinę naudą. Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymu suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-243/ 2009 ir kitos).

24. Pažymėtina, kad bendros sutuoktinių prievolės gali būti dalinės arba solidarios ir tokia klasifikacija yra teisiškai reikšminga šeimos išoriniuose (kreditoriaus ir sutuoktinių) bei vidiniuose (sutuoktinių tarpusavio) teisiniuose santykiuose. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 1?5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, taikytinos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1?3 dalys. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais (išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą) prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1?3 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-P-186/ 2010). Kadangi prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis), aplinkybė, kad solidarieji skolininkai yra sutuoktiniai, turi reikšmės nukreipiant išieškojimą į turtą. Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-410/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. liepos 5 nutartis Nr. 3K-3-361/2012 ir kitos).

25. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo, pažymėtina, kad įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.116 straipsnio 1 dalis), ir tik nesant susitarimo dėl turto padalinimo turtas dalinamas teismo sprendimu. Galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Tai atitinka ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, pagal kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnis). Tik sutuoktiniams turto nepasidalinus jų susitarimu turtas dalytinas teismo sprendimu.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio nuostatas, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 nutartis Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-14/2008; 2004 m. vasario 11 d. nutartis Nr. 3K-3-1008/2004; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-464/2008 ir kitos). Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir panašiai.

27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškovės L. M. ir atsakovo A. M. santuokoje įgytos transporto priemonės „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo ir piniginės kompensacijos išmokėjimo, t. y. tenkintinas ieškovės L. M. ieškinio reikalavimas dėl transporto priemonės padalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo, t. y. po santuokos nutraukimo transporto priemonė „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktina atsakovo A. M. asmenine nuosavybe ir iš jo ieškovei L. M. priteistina 400,00 Eur piniginė kompensacija (1/2 dalis automobilio vertės) už jam tenkančią didesnę turto dalį.

28. Taip pat nėra ginčo dėl ieškovės L. M. ir atsakovo A. M. prievolių kreditoriams UAB GF bankui ir UAB „Sergel“, todėl tenkintini ieškovės L. M. ieškinio reikalavimai dėl šalių prievolių, t. y. pripažintina, kad: ieškovės L. M. prievolė kreditorei UAB GF bankui pagal 2019 m. rugpjūčio 26 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1 yra asmeninė; atsakovo A. M. prievolė kreditorei UAB „Sergel“ (iš UAB „Tele2“ perimta 266,42 Eur skola) yra asmeninė. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo UAB GF bankas atsiliepime į ieškovės L. M. ieškinį (2019 m. DOK-132012) sutiko su tokia šalių pozicija, o trečiasis asmuo UAB „Sergel“ per teismo nustatytą laiką atsiliepimo į ieškovės L. M. ieškinį nepateikė ir nepareiškė nuomonės dėl nurodytos prievolės.

29. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. M. su ieškovės L. M. ieškiniu sutinka tik iš dalies (šio teismo sprendimo 3. ir 8.1. punktai), t. y. nesutinka dėl ieškovės L. M. prašomo priteisti nepilnametėms dukterims L. M., V. M. ir J. M. mėnesinio išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo. Be to, atsakovas A. M. nesutinka dėl ieškovės L. M. prašymo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą butą.

30. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kita.

31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 ir 3.196 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

33. Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 39,00 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžio patvirtinimo“), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis. Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2018 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme atsirado nauja sąvoka – minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, kas šiuo metu yra 257,00 Eur, tačiau jis taip taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai; 2 straipsnio 2 dalies 1punktas). Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 607,00 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ aktualią redakciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/ 2006; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-209-916/ 2016 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/ 2013 ir kitos). Nors minimalus darbo užmokestis ir nėra lemiantis kriterijus, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau, vertinant vaiko poreikius, į jį tikslinga atsižvelgti, nes minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

34. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą.

35. Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009 ir kitos). Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Žemesnės instancijos teismas

36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/ 2008; 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/ 2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/ 2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010 ir kitos).

37. Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams būtų sudarytos panašios. Vis dėlto šis vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-331/ 2009; 2010 m. spalio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-419/ 2010 ir kitos).

38. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos).

39. Be to, kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020 ir 2020 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. e3K-3-96-687/2020).

40. Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

41. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovės L. M. ir atsakovo A. M. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, daro šias išvadas:

41.1. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nepilnamečių L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai – ieškovė L. M. ir atsakovas A. M. – skyrium gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio – atsakovas A. M. išėjo ir paliko šeimą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovės L. M. prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki bus priimtas teismo sprendimas byloje priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo A. M. nepilnametėms dukterims L. M., V. M. ir J. M. po 170,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 23 d. Taip pat teismas laiko įrodytu, kad atsakovas A. M. iki teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2019 m. rugsėjį visoms dukterims išlaikyti davė 50,00 Eur (pratyboms), t. y. po 16,67 Eur kiekvienai, ir sumokėjo už darželį 37,00 Eur (už spalio mėnesį), t. y. prisidėjo prie jauniausios dukters J. M. išlaikymo (šio teismo sprendimo 7., 8.2, 10., 11.3.–11.4 punktai). Taip pat nustatyta, kad atsakovas A. M. maždaug nuo 2019 m. spalio pabaigos pasiima mergaites pas save kas antrą savaitgalį ir per kai kurias šventes. Suprantama, kad tuo metu jas maitina ir jomis rūpinasi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovas A. M. prisideda prie nepilnamečių dukterų L. M., V. M. ir J. M. išlaikymo, išlaikydamas mergaites bendravimo su jomis dienomis/ savaitgaliais ir nupirkdamas joms kai kurių daiktų/ pramogų, tačiau akivaizdu, jog toks atsakovo A. M. išlaikymas, t. y. prisidėjimas prie šalių nepilnamečių dukterų išlaikymo nėra pakankamas ir ne toks, kokio pageidauja ieškovė L. M.. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymų prisideda seneliai – ieškovės L. M. tėvai. Tačiau pažymėtina, kad senelių teikiamas išlaikymas vaikaičiui nešalina vaiko tėvų pareigos išlaikyti vaiką ir nemažina šios prievolės. Be to, nustatyta, kad ieškovė L. M. gauna vaikų pinigus iš valstybės – 300,00 Eur, t. y. po 100,00 Eur kiekvienai mergaitei (šio teismo sprendimo 7. punktas).

41.2. Atsižvelgęs į ieškovės L. M. ir atsakovo A. M. vaikų lytį (mergaitės), amžių (L. devyneri, V. septyneri ir J. treji), kuriam būdingas spartus augimas, sveikatos būklę (sveikos, specialių poreikių neturi, išskyrus V., kuri serga astma ir kuriai reikalingas nuolatinis gydymas), užimtumą (L. ir V. yra pradinukės, lanko muzikos mokyklą, o J. – darželinukė) ir poreikius (būstas, maistas, apranga, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, ugdymas ir laisvalaikis), teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovės L. M. ir atsakovo A. M. nepilnametėms dukterims kas mėnesį teiktinas tokio dydžio išlaikymas: L. – 350,00 Eur dydžio išlaikymas, V. – 400,00 Eur dydžio išlaikymas, o J. – 300,00 Eur dydžio, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas sutinka su atsakovo A. M. argumentais, jog ieškovės L. M. nurodyti jų nepilnamečių dukterų poreikiai maistui ir komunaliniams mokesčiams yra šiek tiek padidinti, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

41.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ir ieškovė L. M., ir atsakovas A. M. turi tris nepilnamečius vaikus, kitų išlaikomų ar išlaikytinų asmenų neturi, yra darbingo amžiaus ir sveiki, t. y. jie abu privalo išlaikyti savo nepilnametes dukteris L. M., V. M. ir J. M. bei yra pajėgūs teikti išlaikymą savo dukterims. Ieškovė L. M. dirba ir jos vidutinės mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius yra maždaug 800,00–900,00 Eur, o atsakovas A. M. šiuo metu nedirba. Atrodytų, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė negu atsakovo, tačiau, nors atsakovas A. M. šiuo metu yra bedarbis ir negauna jokių pajamų, išgyvena tik iš tėvų paramos, tačiau turi įgijęs staliaus–baldininko specialybę, be to, turi pjūklininko pažymėjimą. Atsakovas nuo 2020 m. gegužės yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir iki šiol nėra gavęs jokio darbo pasiūlymo. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė teismui, ar ieškosi darbo savarankiškai, kokių priemonių ėmėsi kuo greičiau įsidarbinti ir nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metų laiku reikalingi sezoniniai darbininkai, ypač žemdirbystės ir miškininkystės sektoriuose. Ieškovė L. M. ir atsakovas A. M. asmeninio nekilnojamojo turto neturi, tačiau kiekvienas turi asmeninių įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovo A. M. skola kreditoriui UAB „Sergel“ nelaikytina didele suma – maždaug 267,00 Eur. Santuokoje šalys yra įgiję transporto priemonę – automobilį „BMW 320“ – ir dviejų kambarių butą. Dėl buto kilo ginčas, o automobilis po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui A. M.. Pažymėtina, kad šiuo automobiliu atsakovas tebesinaudoja ir gali jį išnaudoti pajamoms gauti, pavyzdžiui, pavežėjimo ar smulkių siuntų pervežimo paslaugoms teikti. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių – nepilnamečių dukterų L. M., V. M. ir J. M. tėvų – turtinė padėtis ir galimybės teikti jų nepilnametėms dukterims reikiamą išlaikymą yra panašios, dėl ko ieškovės L. M. ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnametėms dukterims priteisimo yra iš dalies tenkintini, t. y. iš atsakovo A. M. priteistinas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nepilnametėms dukterims teiktinas išlaikymas: L. M. – 125,00 Eur (350,00 Eur–100,00 Eur)/ 2), bet ne 200,00 Eur; V. M. – 150,00 Eur (400,00 Eur–100,00 Eur)/ 2), bet ne 200,00 Eur; J. M. – 100,00 Eur (300,00 Eur–100,00 Eur)/ 2), bet ne 200,00 Eur, nuo ieškovės L. M. ieškinio teismui pateikimo dienos – 2019 m. spalio 23 d. – iki dukterų pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 15-os dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaikų motina – ieškovė L. M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).

41.4. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), dėl ko nuo šio teismo sprendimo paskelbimo naikintinos Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo iš atsakovo A. M. nepilnametėms dukterims L. M., V. M. ir J. M. priteisimas. Atsižvelgus į tai, kad išlaikymas ieškovės L. M. ir atsakovo A. M. nepilnametėms dukterims priteistinas nuo 2019 m. spalio 23 d., į jį įskaitytinas pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį teiktas/ išieškotas laikinas išlaikymas.

41.5. Kadangi atsakovas A. M. nuo gyvenimo skyrium, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio iki ieškovės L. M. ieškinio teismui pateikimo dienos – 2019 m. spalio 23 d. – visoms dukterims išlaikyti davė 50,00 Eur (pratyboms), t. y. po 16,67 Eur kiekvienai, ir sumokėjo už darželį 37,00 Eur (už spalio mėnesį), t. y. prisidėjo prie jauniausios dukters J. M. išlaikymo, laikytina, kad ieškovės L. M. ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnametėms dukterims įsiskolinimo už 2019 m. rugpjūtį, rugsėjį ir spalį priteisimo yra pagrįsti, todėl iš dalies tenkintini, t. y. iš atsakovo A. M. priteistinas išlaikymo nepilnametės dukterims įsiskolinimas: L. M. – 358,33 Eur (125,00 Eur×3 mėn.–16,67 Eur); V. M. – 433,33 Eur (150,00 Eur×3 mėn.–16,67 Eur); J. M. – 283,33 Eur (100,00 Eur×3 mėn.–16,67 Eur).

41.6. Nepilnametėms L. M., V. M. ir J. M. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina – ieškovė L. M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).

42. Ieškovė L. M. prašo teismo nukrypti nuo lygių dalių principo ir butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti taip – 2/3 dalis priteisti ieškovei L. M., o 1/3 dalį – atsakovui A. M., kas nagrinėjamu atveju atitiktų teisingumo ir protingumo principus bei šalių nepilnamečių vaikų interesus, nes ieškovė augins tris šalių nepilnametes dukteris ir jai vienai atiteks kasdienė dukterų priežiūra, dėl ko ieškovė negalės dirbti ir uždirbi daugiau nei šiuo metu. Viena iš dukterų serga astma, sunkia forma. Be to, dalintinas dviejų kambarių butas nėra didelis – 37,17 kv. m bendro ploto, – todėl akivaizdu, kad po santuokos nutraukimo gyventi su atsakovu A. M. šiame bute nėra galimybės. Virtuvė yra sujungta su vienu iš kambarių. Atsakovas A. M. po santuokos nutraukimo norėtų, kad nurodytas butas būtų padalintas lygiomis dalimis – po 1/2 kiekvienam. Atsakovas neketina gyventi nurodytame bute, jam teismo priteista buto dalimi kada nors būtų padengtas teismo priteistas išlaikymas nepilnametės dukterims, nes šiuo metu atsakovas išlaikymo mergaitėms neteikia ir nežino, kada susiras darbą ir vėl galės mokėti alimentus. Ieškovės L. M. nurodyti motyvai dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalinant santuokoje įgytą butą atsakovo A. M. nuomone yra nepakankami. Nagrinėjamu atveju šalys sveikatos problemų neturi ir nėra kuri labiau prisidėjusi prie nurodyto buto įsigijimo, o nepilnamečių vaikų interesai yra užtikrinami ne dalinant tėvų turtą, o priteisiant išlaikymą iš tėvų. Be to, nukrypimas nuo lygių dalių principo nagrinėjamu atveju pablogintų atsakovo A. M. turtinę padėtį, kas tuo pačiu pablogintų atsakovo galimybes teikti nepilnametėms dukterims būtiną išlaikymą.

43. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnyje – nurodytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-3-243-969/2017 ir kitos). Teismas, pripažindamas tam tikras aplinkybes svarbiomis ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-577/2009 ir kitos). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-479/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-517/2011 ir kitos).

44. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovės L. M. ir atsakovo A. M. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą nesilaikyti sutuoktinių turto lygių dalių principo dalinant santuokoje įgytą butą, t. y. nenustatytas realus poreikis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami ne vaiko, o tėvų turtiniai klausimai, todėl teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi atidžiai įvertinti, ar toks vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisių į dalį turto perdavimas kito sutuoktinio naudai iš tikrųjų yra vienintelis ir tinkamiausias būdas užtikrinti vaiko interesus. Vaiko interesų pagrindas yra vaiko poreikiai, ypač saugumas (gyvenamosios vietos, savo erdvės turėjimas, stabilumo ir įprasto gyvenimo ritmo išsaugojimas), kurie turi būti vertinami kompleksiškai, siekiant užtikrinti visų tarpusavyje susijusių vaiko teisių tinkamą įgyvendinimą. Vaiko teisė į būstą negali būti vienintelis kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes vaiko teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas. Be to, aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-49/2010). Vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 3K-P-186/2010). Teismas sutinka su atsakovo A. M. ir jo atstovės advokatės V. L. argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovė L. M. ir atsakovas A. M. sveikatos problemų neturi ir nėra kuris labiau prisidėjęs prie dalintino buto įsigijimo, o nepilnamečių vaikų interesai yra užtikrinami ne dalinant tėvų turtą, o priteisiant išlaikymą iš tėvų. Be to, nukrypimas nuo lygių dalių principo nagrinėjamu atveju pablogintų atsakovo A. M. turtinę padėtį, kas tuo pačiu pablogintų atsakovo galimybes teikti nepilnametėms dukterims būtiną išlaikymą. Taip pat sutiktina su ieškovės L. M. ir jos atstovės advokatės L. L. teiginiais, kad santuokoje dalintinas butas nėra didelis – 37,17 kv. m bendro ploto, – tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad butas vis tik yra dviejų kambarių. Nors virtuvė yra sujungta su vienu iš kambarių, tai nėra ir negali būti besąlyginis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo dalinant santuokoje įgytą butą. Atsižvelgus į tai, ieškovės L. M. ieškinio reikalavimas nukrypti nuo lygių dalių principo ir butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti taip – 2/3 dalis priteisti ieškovei L. M., o 1/3 dalį – atsakovui A. M., yra atmestinas, t. y. nurodytas santuokoje įgytas butas po šalių santuokos nutraukimo dalintinas lygiomis dalims – po 1/2 dalį kiekvienam. Pažymėtina ir tai, kad šalys bendru sutarimu gali parduoti nurodytą butą ir gautus pinigus panaudoti savo ir nepilnamečių dukterų poreikiams patenkinti.

VII. Bylinėjimosi išlaidos

45. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos, pavyzdžiui, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai). Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai, o jei ieškinys patenkinamas tik iš dalies, proceso išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 96 straipsniai), – tačiau teismas gali nukrypti nuo šios įstatyme įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis ir 96 straipsnio 5 dalis).

46. Ieškovė L. M. už elektroninėmis ryšio priemonėmis pateiktą ieškinį dėl santuokos nutraukimo yra sumokėjusi 74,00 Eur žyminio mokesčio.

Pažymėtina, kad ieškovei L. M. kurį laiką buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, iš valstybės apmokant 50,00 procentų teisinės pagalbos išlaidų (2019 m. CBP-2(duomenys neskelbtini)8). Ieškovės L. M. prašymu antrinės teisinės pagalbos teikimas jai buvo nutrauktas. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktas pažymas matyti, kad: ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 196,42 Eur; 50,00 procentų šios sumos yra 98,21 Eur; nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą, ieškovė buvo įpareigota sumokėti valstybei 98,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 50,00 procentų (2020 m. DOK-4588 ir DOK-4844). Duomenų apie šių išlaidų sumokėjimą valstybei, ieškovė L. M. teismui nepateikė.

47. Atsakovui A. M. šioje byloje taip pat teikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, iš valstybės apmokant 50,00 procentų teisinės pagalbos išlaidų (2020 m. DOK-5292). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą pažymą matyti, kad atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 231,76 Eur (2020 m. DOK-39932).

48. Procesinių dokumentų išlaidos – 5,24 Eur.

49. Nagrinėjamu atveju už elektroninėmis ryšio priemonėmis pateiktą ieškovės L. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo mokėtinas 366,00 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 83 ir 85 straipsniai):

49.1. Už neturtinio pobūdžio reikalavimus mokėtinas 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis;

49.2. Už reikalavimus dėl išlaikymo trims nepilnametėms dukterims ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 203,00 Eur dydžio žyminis mokestis:

49.2.1. Už reikalavimą dėl išlaikymo trims nepilnametėms dukterims priteisimo mokėtinas 162,00 Eur žyminis mokestis: (200,00 Eur×12 mėn.×3 vaikai = 7200,00 Eur) × 3,00 procentų × 75,00 procentų.

49.2.2. Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo trims nepilnametėms dukterims priteisimo mokėtinas 41,00 Eur žyminis mokestis: (200,00 Eur×3 mėn.×3 vaikai = 1800,00 Eur) × 3,00 procentų × 75,00 procentų.

49.3. Už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo mokėtinas 88,00 Eur dydžio žyminis mokestis:

49.3.1. Už reikalavimą dėl automobilio padalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo mokėtinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis: 400,00 Eur × 3,00 procentų × 75,00 procentų.

49.3.2. Už reikalavimą dėl 4840,00 Eur vertės buto padalijimo mokėtinas 73,00 Eur dydžio žyminis mokestis: 3227,00 Eur (2/3 dalys) × 3,00 procentų × 75,00 procentų.

50. Išnagrinėjus šią civilinę bylą, ieškovės L. M. ieškinys atsakovui A. M. patenkintas iš dalies, t. y. ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 70,00 procentų. Atsižvelgus į tai, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taip:

50.1. Iš atsakovo A. M. ieškovei L. M. priteistina 52,00 Eur žyminio mokesčio (74,00 Eur×70,00 procentų).

50.2. Iš atsakovo A. M. valstybei priteistina 102,00 Eur žyminio mokesčio ((366,00 Eur?74,00 Eur)×50,00 procentų×70,00 procentų) ir 34,00 Eur (98,21 Eur×50,00 procentų ×70,00 procentų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

50.3. Iš ieškovės L. M. valstybei priteistina 70,00 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (231,76 Eur×30,00 procentų).

51. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos, nes kiekvienam iš jų tenkanti šių išlaidų dalis yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 5,00 Eur.

52. Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo eigą, parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį, taip pat į šalių elgesį viso proceso metu, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių galėtų nukrypti nuo įstatyme įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (duomenys neskelbtini)–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės L. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Nutraukti L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo L. M. palikti santuokinę pavardę – M..

3. Nustatyti nepilnamečių dukterų L. M., gimusios (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M., gimusios (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., gimusios (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą kartu su motina L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

4. Nustatyti tėvo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukterimis L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir dalyvavimo jas auklėjant tvarką:

4.1. Tėvas A. M. su dukterimis bendrauja kas antrą savaitgalį, pradedant nuo penktadienio 18.00 val., paimant nepilnametes dukteris iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val.;

4.2. Lyginiais metais šv. Kūčias nepilnametės dukterys praleidžia su tėvu A. M., o nelyginiais metais – su motina L. M.;

4.3. Nelyginiais metais antrą šv. Kalėdų dieną nepilnametės dukterys praleidžia su tėvu A. M., mergaites tėvui paimant iš jų gyvenamosios vietos pirmą šv. Kalėdų dieną 18.00 val. ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą po antros šv. Kalėdų dienos 19.00 val.;

4.4. Lyginiais metais Naujuosius metus nepilnametės dukterys sutinka su motina L. M., o nelyginiais metais – su tėvu A. M..

5. Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukteriai L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. spalio 23 d.) iki dukters pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 15-os dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Į priteistą išlaikymą įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį teiktą/ išieškotą laikiną išlaikymą.

Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukteriai L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 358,33 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 33 ct).

Nepilnametei L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną – L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

6. Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukteriai V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. spalio 23 d.) iki dukters pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 15-os dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Į priteistą išlaikymą įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį teiktą/ išieškotą laikiną išlaikymą.

Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukteriai V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 433,33 Eur (keturis šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct).

Nepilnametei V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną – L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

7. Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukteriai J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. spalio 23 d.) iki dukters pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 15-os dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Į priteistą išlaikymą įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį teiktą/ išieškotą laikiną išlaikymą.

Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukteriai J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) įsiskolinimą – 283,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct).

Nepilnametei J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną – L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

8. Po santuokos nutraukimo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis – po 1/2 dalį L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

9. Po santuokos nutraukimo transporto priemonę „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

10. Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) piniginę kompensaciją už jam tenkančią transporto priemonę, t. y. didesnę turto dalį.

11. Pripažinti, kad L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė kreditorei UAB GF bankui pagal 2019 m. rugpjūčio 26 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 90009829(duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1 yra asmeninė L. M. prievolė.

12. Pripažinti, kad A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė kreditorei UAB „Sergel“ (iš UAB „Tele2“ perimta 266,42 Eur skola) yra asmeninė A. M. prievolė.

13. Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 52,00 Eur (penkiasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

14. Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 102,00 Eur (vieną šimtą du eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 34,00 Eur (trisdešimt keturis eurus 00 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

15. Priteisti iš L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų 00 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nuo šio teismo sprendimo paskelbimo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo iš A. M. nepilnametėms dukterims L. M., V. M. ir J. M. priteisimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė