Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje (t. y. kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biuro tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 15 541,01 Eur (13 482,60 GBP) sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniams draudikų biurui.

Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biuro tarybos Vidaus nuostatus (5 straipsnį) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 15 541,01 Eur.

Ieškovas, sumokėjęs Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – E. S.) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – K. K.), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 15 541,01 Eur, tačiau atsakovai reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

2. Atsakovė K. K. su ieškiniu nesutiko visiškai. Atsiliepime į ieškinį (1 t., b.l. 123-127) nurodė, kad jai įsigyjant/nuperkant transporto priemonę pardavėjas L. S. perdavė ir transporto priemonei priklausančius dokumentus: 1) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) galiojantį TPVCA privalomojo draudimo liudijimą (polisą) Nr. (duomenys neskelbtini); 3) šalių pasirašytą 2014-07-10 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 20140710; kuriuos įregistruojant automobilį pateikė VĮ „Regitra“. Pažymėjo, kad jai asmeniškai transporto priemonė nebuvo reikalinga, nes ji nemoka jos vairuoti ir neturi dokumento, kuris suteiktų teisę vairuoti transporto priemonę. Automobilis buvo įsigytas tikslu padovanoti jį dukrai, kaip baigusiai vidurinę mokyklą. Taip, 2014-07-10 pirktas automobilis „Ford Focus“, v/n. (duomenys neskelbtini) buvo padovanotas/perduotas dukrai J. K., todėl priimdama dovaną ji, kaip padidinto pavojaus šaltinio turėtoja, prisiėmė ir už jį atsakomybę.

Transporto priemonė Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be atsakovės žinios ir leidimo dar 2014 metais (po jos įregistravimo) dingo, kaip ir dingo jos dukra. Kadangi automobilis buvo padovanotas dukrai ir dukra buvo automobilio valdytoja, todėl juo nesidomėjo. Iš LR kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad atsakovės vardu įregistruota transporto priemonė Ford Focus, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), be jos žinios, dar 2015-06-03, buvo išregistruota ir kur ji dabar yra atsakovė nežino. Pažymėjo, kad ieškinyje atsakovu įvardinto asmens E. S. niekad nepažinojo ir nepažįsta, todėl automobilio patikėti ar perduoti jam negalėjo, nes tam neturėjo jokios galimybės. Anglijoje su automobiliu žalos taip pat padaryti negalėjo, nes Anglijoje išvis nėra buvusi. Apie tai, kad jos vardu įregistruotas automobilis dalyvavo 2014-11-01 autoįvykyje, kuriame buvo padaryta žala, sužinojo tik po trijų metų, t.y. 2017-10-31, gavusi iš ieškovo pretenziją.

Mano, kad iš byloje esamų ir pateikiamų dokumentų galima besąlygiškai konstatuoti, jog autoįvykio metu dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių atsakovė nebuvo automobilio valdytoja, kuri pagal įstatymą ar pareigą privalėtų už padalytą žalą atsakyti, nes tiesiogiai su autoįvykiu niekaip nebuvo susijusi. Priešingai nuo 2014-07-18 šios transporto priemonės valdytoja buvo J. K., kuri nuo 2014 metų pastoviai gyvena ir dirba Anglijoje. K. K. nėra tas atsakovas, kuris pagal įstatymą privalėtų atsakyti.

3. Atsakovas E. S. su ieškiniu nesutiko visiškai (1 t., b.l. 173-177). Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2014-11-01, o nukentėjusio asmens reikalavimas buvo užpildytas 2015-07-06, tai yra dokumentai ir informacija apie įvykį pradėti rinkti praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams nuo įvykio, atsakovai nebuvo apie procesą informuoti, negalėjo išsakyti savo pozicijos, kas sukelia abejones dėl aplinkybių traktavimo, išvadų pagrįstumo, pačių faktų nustatymo teisėtumo ir teisingumo, išvestinių dokumentų įrodomosios galios. „Motor Insurers Bureau“ draudimo bendrovė nebuvo bylos baigtimi nesuinteresuotas juridinis asmuo. Remiantis ieškovo pateiktais dokumentais 3-4 psl., jos administravimo mokestis sudarė 1758,60 GBP, kuris nebūtų mokamas nepatenkinus jų reikalavimo arba būtų mokamas mažesnis jeigu reikalavimai būtų tenkinami ne pilna apimtimi. Vertinant pačio administravimo mokesčio pagrįstumą atkreipė dėmesį, kad 68 psl. pateikta 37-osios generalinės asamblėjos sprendimas kurio 1 p. nurodoma: administravimo mokestis apskaičiuojamas 15 proc. nuo nustatytos žalos dydžio. Jeigu net laikyti, kad žala galėjo būti nustatyta 6500 GBP dydžio – administravimo mokesčio maksimalus dydis tokiu atveju galėtų siekti 975 GBP, o ne 1758,60 GBP, tačiau remiantis pateiktais dokumentais žalos dydis nebuvo nustatytas ir patvirtintas esamais byloje įrodymais, o buvo susitarta dėl kompensacijos asmeniui išmokėjimo dydžio. Tai matoma iš ieškovo pateiktų dokumentų sąvado 12 psl. - buvo pasiūlyta 3700 GBP, nesutikus sutarta 6500 GBP, toks žalos dydis neparemtas jokiais byloje esamais dokumentais, paskaičiavimais. Kaip yra pripažinęs ir nurodęs nukentėjęs asmuo jis net į jokias gydymosi įstaigas po įvykio nesikreipė (kas nurodoma sąvado 54 psl. 11.17 p.). Abejonės kyla ir dėl turtinės žalos dydžio, 1302 GBP. Nukentėjęs asmuo 54 psl. 11.4 p. pripažino, kad transporto priemonę vis dar naudoja, o ir tai nurodė praėjus 8 mėnesiams po įvykio. Kada buvo nustatyta žala transporto priemonei ir kas konkrečiai pažeista neaišku (nėra nuotraukų, liudytojų ar pačio nukentėjusio parodymų), byloje jokių duomenų dėl šio nėra, tačiau vertinant kad automobilio kaina yra nurodyta 5500 GBP (54 psl. 11.2 p.) ir numatomo remonto kaina 1301,08 GBP, pažeidimai turėjo būti dideli. Nukentėjęs asmuo jokios kitos žalos atlyginimo, nei turtinė žala automobiliui iš vis nepageidavo, ką patvirtina 54 psl. 11.5 p. ir jo parašas 2015-07-06 dokumentų sąvado 56 psl. Neaišku kodėl draudikų biuras sumokėjo daugiau nei asmuo pageidavo, kodėl viršijo nukentėjusio asmens įgaliojimus. Darant prielaidą, kad žalos dydis 1301,08 GBP yra pagrįstas ir teisingas jokių administravimo išlaidų iš vis negalėjo būti (sąvado 68 psl.).

Nukentėjęs asmuo po įvykio nesigydė ligoninėje, į jokias medicinos įstaigas nesikreipė, praėjus 8 mėnesiams po eismo įvykio jokių pretenzijų dėl sveikatos sužalojimo nereiškė, tačiau sąvado 12 psl. samprotaujama, kad nukentėjęs asmuo neva 30 mėn. jautė peties ir 24 mėn. kaklo ir apatinės nugaros dalies skausmą, kas iš vis negali būti sietina su eismo įvykiu. Be to, kaip matyti iš sąvado 4 psl. MIB (transporto draudikų biuro) buvo išmokėta: kompensacija už turto apgadinimą 6500 GBP, kompensacija už asmens sužalojimą 0,00 GPB. Tai taip pat patvirtina, kad jokio sužalojimo nebuvo ir kompensacija už neturtinę žalą nebuvo mokama. Dėl šio keistai atrodo, kad esant 1301,08 GBP nukentėjusio asmens pretenzijai dėl turto sužalojimo ji perauga į 6500 GBP dydžio draudimo išmoką už turto sužalojimą. Nukentėjusiam asmeniui nepatyrus sveikatos sužalojimo, nereikalaujant kompensacijos už sveikatos sužalojimą kelia nuostabą medicininių pažymų reikalingumas ir jų apmokėjimo būtinybė.

Pabrėžė, kad J. K. 2014-11-01 važiavo šia transporto priemone, sėdėjo šalia, dalyvavo įvykyje. Atsakovė K. K. artimai bendravo ir kiek jam žinoma bendrauja su dukra J. K.. Iš ieškovo pateikto dokumento „Sutarčių ir polisų sąrašas“ matoma, kad iš karto po įvykio, o būtent 2014-11-04 transporto priemonės savininkė K. K. apdraudė automobilį, o po 1,5 mėn. jį, ko gero pardavė, nes toliau jis buvo draudžiamas S. B.. Įvykiai patvirtina dukros ir motinos bendravimą ir veiksmų derinimą, nes negalima parduoti automobilio jo fiziškai neturint.

Remiantis CK 6.264 straipsnio nuostata būtent J. K., o ne E. S., yra tas asmuo, kuris turėtų pareigą atlyginti ieškinyje nurodytą žalą, jeigu bus įrodytas jos realumas ir nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Jis vairavo automobilį J. K. paliepimu, pastarajai blogai pasijutus. Ji sėdėjo automobilyje šalia, kontroliavo jo veiksmus. Automobilis jau seniai buvo eksploatuojamas Anglijoje, J. K. jį užtikrino, kad automobilio dokumentai tvarkingi. Jo kaltės, jog transporto priemonė nebuvo drausta, nėra. Civilinės atsakomybės esmė tame, kad draudžiama ne konkretaus asmens civilinė atsakomybė, o būtent ta transporto priemonę vairuojančio bet kurio asmens atsakomybė. J. K. eksploatuojant automobilį Anglijoje netikėti jos sąžiningumu ar teiginiais nebuvo pagrindo. Dėl šio mano, kad nesant jo kaltės, ieškinio reikalavimo solidarus tenkinimas galimas tik tarp automobilio savininkės K. K. ir automobilio valdytojos J. K..

Atsakovas E. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad eismo įvykio metu dalyvavo ir J. K., nes jai pasijutus blogai jis perėmė transporto priemonę jos paprašymu. Kitaip nebūtų važiavęs iš viso. Automobilio dokumentai vizualiai buvo tvarkingi. Jis neturėjo jokių galimybių nei jų abejoti, nei jų patikrinti, ar jie galiojantys. Buvo draudimo polisas. Po įvykio fotokopijas pasidarė ir nukentėjusi pusė. Jis matė tą draudimą. Teigia, kad buvo drausta transporto priemonė. Nežino, kur tas draudimas. Kaip jis suprato, tai automobilis buvo draustas ir jis jokios atsakomybės nejautė, nesigilino į įvykį. Negali pasakyti, kad dėl eismo įvykio jis buvo kaltas. Buvo abejotina situacija įvažiavus į žiedą. Nukentėjęs pasidarė automobilių nuotraukas dėl žalos. Pas nukentėjusį buvo automobilio galinio rato apačioje durelių nežymus įbrėžimas. Nufotografavo ir jam pasakė, kad kreipsis į draudimą, nes draudimo popieriai buvo tvarkingi, buvo žalia korta. Eismo įvykio metu jis nejudėjo. Niekas to tam momentui nenustatė. Nežino, kodėl nekvietė policijos. Nebuvo nukentėjusių ir sužalotų. Buvo tik įbrėžimas. Neįsivaizduoja iš kur patirtos kaklo ir nugaros traumos. Nebuvo tokio kontakto, kad būtų smūgis. Bandė ieškoti įrodymų, bet jam niekas nieko nedavė. Iki šio ieškinio pareiškimo teisme jam nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos. Apie žalos administravimą Anglijoje jam taip pat nebuvo žinoma. Jis Anglijoje dirba legaliai ir jo adresas visiems yra prieinamas, ten pat gyvena 4 metus. Nukentėjusiajam jokios medicininės pagalbos nereikėjo suteikti. Pasidarė fotonuotraukas ir išvažiavo. Nebuvo sudaryta eismo įvykio deklaracija ar kažkas panašaus. Pasakė, kad draudimas išsiaiškins. Nežino ar draudimo kompanija apžiūrinėjo mašiną, jis niekur nebuvo kviečiamas. J. K. automobiliui įbrėžimas visiškai nusivalė, nusipoliravo, o to asmens, tai perdažymas maksimaliai 200 GBP reikalauja išlaidų. Keisti detalių nereikėjo, buvo nedidelis eismo įvykis. Su nukentėjusiu niekas nevažiavo. Jis yra deklaravęs išvykimą į užsienį. A. S. yra jo sesuo, tuo momentu gyveno kartu visi – jis, sesuo, E. K. ir J. K.. Buvo bendrakambariokai viename name. J. K. sakė, kad tai jos automobilis.

Atsakovo E. S. atstovas adv. pad. E. B. nurodė, kad byloje nėra pateikta kaltės įrodymų. Įvykis įvyko 2014-11-01 ir teigti, kad būtent atsakovas E. S. ar kažkoks kitas asmuo kaltas dėl to įvykio, negalima, nes nėra tokios informacijos. Civilinei atsakomybei reikia įrodyti tam tikras sąlygas, o bent vienos iš jų neįrodžius, atsakomybė negali kilti. Nėra jokios eismo įvykio deklaracijos, įrodymų, jog buvo kviesta policija. Įvykis 2014-11-01, tačiau iš pateiktų ieškovo dokumentų matome, kad kreipimasis į draudimą administruojančią įstaigą buvo užpildytas 2015‑07‑06. Galėjo bet kas kreiptis į tą įmonę, tačiau kita įmonė nebuvo informuota, negalėjo pateikti savo atsikirtimų, vyko susirašinėjimai draudimo įstaigų. Kreipėsi Anglijos draudimą administruojanti įmonė ir prašo ieškovą susisiekti su tos transporto priemonės savininku bei aptarti žalos dydžio ir išieškojimo ir kitas galimybes. Tačiau ieškovas nesusisiekė su niekuo ir vykdo kažkokius finansinius atsiskaitymus. Transporto priemonių draudikų biurų susitarimai dėl žalų atlyginimo nėra ES teisės aktai, tuo labiau , atsakovui jie nėra privalomi. Mano, kad ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kad atsakovas tame eismo įvykyje buvo kaltas. Nėra duomenų, kas dėl įvykio kaltas. Negalima teigti, kad atsakovas yra finansiškai atsakingas. Byloje vienintelis dokumentas, kuris užpildytas po aštuonių mėnesių nuo eismo įvykio, kuriame pasisako tas įvardijamas nukentėjusysis. Jeigu žiūrint jo poziciją, tai jis po aštuonių mėnesių nuo eismo įvykio yra pareiškęs, kad jo transporto priemonė naudojama (54 psl.) 11.4 punkte, taip pat nurodė, kad po eismo įvykio nenuvyko į ligoninę (11.17 punktas), dėl sveikatai padarytos žalos jokių pretenzijų nereiškia. Kai pradeda visą bylą administruoti draudikai, kurie už tai prisiskaičiuoja dideles pinigų sumas, už žalą sveikatai ir prognozes prašoma didelė pinigų suma. 2017-01-05 kreipimesi nurodoma, kad pasiūlyme neatsižvelgta į 30 mėnesių trukusį peties, 24 mėnesius turkusį kaklo ir apatinės nugaros dalies skausmą. Iš 2017-01-05 atėmus 30 mėnesių gaunasi, kad visi skausmai ir nepatogumai buvo konstatuoti dar prieš eismo įvykį. Pagal bylos duomenis ekspertams buvo pateiktas visai kitas automobilis. Tai rodo, kad atsainus požiūris – vienas draudikų biuras pareiškia pretenzijas, o kitas netikrinęs susimoka, o tada jau atsakovas turi susimokėti. Atsakovas buvo paprašytas transporto priemonės valdytojos J. K. ją nuvežti ir jos buvo kontroliuojamas, todėl remiantis CK 6.264 straipsniu, jei kaltė būtų įrodyta, J. K. turėtų būti atsakinga už tos žalos padengimą, bet jokiu būdu ne iš atsakovo.

Atsakovės K. K. atstovas adv. J. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė K. K. registravo automobilio perdavimą dukrai. Po mokslų baigimo susipyko ir dukra faktiškai pabėgo į Angliją. Ir iki šiol yra jų konfliktai. Ieškovas pasirinko ne tą atsakovą. Byloje nėra įrodymų, kad tikrai tokia žala padaryta. Eismo įvykio metu automobilio savininkas buvo K. K.. Automobilį priėmė ir juo naudojosi J. K.. Buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir pasitikrino žmones ir draudimas buvo pagal tų žmonių pasakojimus. Atsakovė nežino duomenų, ar buvo automobilis draustas eismo įvykio metu. Atsakovė nežino, ar dabar automobilis parduotas. Automobilis išregistruotas, nes nepraeita techninė apžiūra. Dabar automobilio savininkas niekas. Atsakovė nėra nei karto automobilio draudusi po perdavimo dukrai. Ten buvo drausta internetu. Automobilis buvo nupirktas dukrai ir perduotas dukrai dar Regitroje su visomis pasekmėmis. Buvo perduota su draudimu. Buvo draudžiama Anglijoje, todėl atsakovė kaip motina be dokumentų negalėjo automobilio apdrausti, nes techniniame pase yra visi duomenys reikalingi apdrausti automobilį. Draudimas buvo, kaip paaiškino liudytojas, nes jei nebūtų, tai nebūtų važinėję. Kita pusė turi būti įspėjama apie vykdomą automobilio apžiūrą, tačiau tokių įrodymų nėra. Nėra įrodymų ir kokia buvo žala. Įrodymai dėl sužalojimų yra tik praėjus tam tikram laiko tarpui. Jais negalima remtis, nes jie abejotini. Kai eismo įvykio metu padaroma žala žmogaus sveikatai, turi būti kviečiama policija. Ieškovas nepateikė tokių dokumentų.

Trečiojo asmens J. K. atstovė adv. A. S. prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Nurodė, kad E. S. ir J. K. buvo kaimynai, pažįstami. Kiek žino, tai E. S. ketino pirkti tą automobilį. Prieš perkant pirkėjas nori išbandyti automobilį, todėl jam kaip potencialiam pirkėjui buvo pateikti visi dokumentai susipažinimui, todėl tikrai jis žinojo, kas yra automobilio savininkas ir valdytojas. Atitinkamai ir draudimo galiojimo klausimus. Važiavimo metu ir įvyko eismo įvykis. Tačiau abiejų transporto priemonių apgadinimai buvo labai menki, smulkus. J. K. automobilis buvo nežymiai įbrėžtas, nereikalavo papildomo remonto. Tariamo nukentėjusio automobilis buvo irgi labai nežymus. Jokių nukentėjusių eismo įvykyje nebuvo. Jokių sužalojimų nukentėjusysis nepatyrė. Įstatymas pareigą apdrausti automobilį numato savininkui. Šiuo atveju automobilis realiai perduotas J. K. buvo žodinės panaudos pagrindu, nes realiai jokios sutarties nebuvo sudaryta. Motinai ji nemokėjo jokio nuomos mokesčio. Kasacinis teismas 2010-10-07 nutartyje byloje Nr. 3K-3-300/2010 yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai automobilis naudojamas nuomos ar panaudos pagrindu, šalys gali susitarti kas draus automobilį, tačiau nesant draudimo atsakingas yra savininkas. Remiantis tokia praktika, ieškovas ieškinį pagrįstai teikia savininkui ir eismo įvykį padariusiam asmeniui. J. K. pripažįsta, kad ginčo eismo įvykio metu važiavo automobilyje. Ji irgi nėra tikra, kas kaltas dėl eismo įvykio. Apgadinimai buvo nežymūs, niekas pretenzijų nereiškė ir labai greitai išsiskirstė, nieko neformino. Niekas su J. K. po eismo įvykio nesusisiekė, automobilio neapžiūrėjo, jai apskritai nebuvo žinoma apie susitarimus tarp nukentėjusiojo ir užsienio draudikų biuro. Pažymėjo, kad byloje trūksta duomenų apie pačios žalos padarymo faktą, žalos dydį. Automobilio savininkas turi pareigą rūpintis savo turtu. J. K. informavo, kad eismo įvykio metu važiavo E. S.. Nepasakė, kad važiavo ar nevažiavo dar kas nors. Nėra jokių medicininių dokumentų, kad tas nukentėjęs asmuo patyrė kažkokių sužalojimų ir kad jie patirti būtent to eismo įvykio metu. Todėl nesant įrodymų nėra įrodyta nei priežastinis ryšys, nei kaltė. Trečiajam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti sureguliuojant tą žalą. Ieškovas pervedė pinigus neįsitikinęs, kad buvo tokia žala. Pagal formuojamą teismų praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose, vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimais, pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamą žalos dydį, kai atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta (bylos Nr. 3K-7-338-313/2017, Nr. 3K-3-4/2014). Apgadinimo pobūdis vis tik turi esmę šioje byloje, nes esant tokiam nereikšmingam automobilių sąlyčiui, kurio metu tik nežymiai apgadintos transporto priemonės, abejotina, kad asmeniui galėjo kilti tokio pobūdžio sveikatos pasekmės. Mano, kad atsakovo E. S. paaiškinimais negalima vadovautis, nes net gi jo pakviestas į teismą liudytojas paaiškino dar visiškai kitokias aplinkybes. jo parodymai turėtų būti vertinami kaip nepatikimi.

Liudytojas E. K. nurodė, kad pažįsta atsakovą, buvo klasiokai, gyveno kartu Anglijoje. Gyveno kartu ir J., kuri turėjo Ford Focus, sidabrinės spalvos. Jis nedalyvavo ir nebuvo liudytojas 2014-11-01 eismo įvykio. Tik žino, jog toks eismo įvykis buvo, matė pasekmes automobilio. Įvykyje nebuvo. Matė draudimo lapą, pats naudojo tą automobilį. Kai atvažiavo į Anglija 2014-10-21, neturėjo savo automobilio ir išaiškėjo, kad gyvena vienas asmuo, kuris turi lietuviškos registracijos automobilį. Atvyko, susitarę su lietuviu, į 5 kambarių namą, kur gyveno dar kiti asmenys – J. ir dar du asmenys. Išsiaiškino, kad ji į darbą važinėja automobiliu ir paklausė ar automobilis tvarkingas. Pateikė lapą ir parašyta vardas pavardė, automobilio markė, registracijos numeris ir draudimo data. Jo akimis viskas buvo gerai. Jie naudojo automobilį, važinėdavo į darbą, į parduotuvę. Pradėjo jį naudoti, kai tik atvažiavo, paprašydavo jos ir paskolindavo automobilį. Jis yra garantuotas, kad matė techninį pasą, žalią kortą ir draudimo dokumentus. Žino, kad automobilis pateko į eismo įvykį, nes matė pasekmes – lengvą įbrėžimą ant priekinės dalies. Tuo metu labai daug kalbų nebuvo. Žino, kad visi nusifotografavo draudimo detales ir toliau draudimo bendrovės turėjo aiškintis. Jis matė polisą ir datas, buvo galiojančios datos. Naudojosi automobiliu, turėjo būti galiojantis draudimas, nes kitaip būtų nevairavęs. Autoįvykio metu jis nevairavo. Ta mergina dirbo naktinėje pamainoje ,o jis kaip buvęs Anglijoje jau turėjo sodros numerį ir galėjo iš karto dirbti. E. S. dar nedirbo, reikėjo jam laukti dvi savaites, todėl ji jo paprašydavo kartais važiuoti su ja paimti žmones iš naktinės pamainos, nes ji būdavo pavargusi po naktinės pamainos. Nežino, kas draudimą įformino, draudimas jau buvo padarytas.

5.Įrodinėjimas

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

Ieškovas Lietuvos transporto draudikų biuras ir nacionalinis Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras – „Motor Insurers` Bureau – UK“ (toliau – ir MIB), dar 2003-07-01 pasirašė Susitarimą neribotam laikui laikytis 2002-05-30 biurų tarybos generalinės asamblėjos priimtų Vidaus nuostatų privalomųjų nuostatų bei II (antrojo) skirsnio neprivalomųjų nuostatų (1 t., b.l. 6-7).

Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras MIB 2017-04-13 kreipėsi į ieškovą norėdamas pareikalauti kompensacijos, remiantis Vidaus nuostatų 5.1 ir 5.2 straipsniais, dėl 2014‑11‑01 eismo įvykio (A60-A614 R/Abt Mansfield Road, Olertonas, Didžioji Britanija), kurio kaltininkas („nusižengęs vairuotojas“) atsakovas E. S., vairavęs transporto priemonę su valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 13 482,60 GBP sumai (6 500,00 Eur kompensacija už turto apgadinimą; 5 224,00 GBP ieškovo išlaidos; 1 758,60 GBP administravimo mokestis) (1 t., b.l. 8-11).

Jokių duomenų apie automobilio sužalojimo dydį nepateikta.Nėra duomenų apie ką nors sužalotą autoįvykio metu.Nurodomos ieškovo išlaidos pagal žemiau pateiktų įrodymų turinį yra susijusios su išlaidomis advokatų kontorai,kurios buvo padarytos S. Ž. jo paties rizika kreipiantis ne į draudimo bendrovę,o į advokatus(b.l.20-21,22-23),kas buvo padaryta tik 2017 metais balandžio mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys,kad bendrovė iš Jungtinės Karalystės rašte įspėja ieškovą,kad negavus per du mėnesius mokėjimo,bus taikomi 12 proc. delspinigiai nuo visos sumos,skaičiuojant nuo šio laiško datos iki pinigų gavimo dienos.

Todėl tampa aišku,kad ieškovas su bendrove iš Anglijos yra pasirašęs sutartį,kuri grindžiama pasitikėjimu,tačiau norint įsitikinti gautos pretenzijos pagrįstumu galimos didelės išlaidos dėl delspinigių,jeigų pateikti duomenys pasitvirtintų ir teisminis procesas dėl nepagrįsto reikalavimo ateityje su didelėmis išlaidomis,jeigu kompensacijos dydis nepasitvirtintų.

Tokiu būdu ieškovas rėmėsi ir žemiau nurodytais duomenimis,kad pagrįsti ieškinio reikalavimą.

Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras MIB ir ginčo eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo S. Ž., kurį atstovavo advokatų kontora „K. S. Ltd“, tarpusavio derybų metu pasiekė taikų susitarimą, jog nukentėjęs asmuo priėmė pasiūlymą dėl 6 500,00 GBP bendrosios žalos atlyginimo (1 t., b.l. 12-20).

Iš susirašinėjimo tarp S. Ž. advokatų su transporto bendrovės draudikų (b.l.16-17) matyti,kad iki 2017-01-05 draudikams buvo pateikti duomenys apie S. Ž. sveikatos būklę,kad iki šios datos 30 mėnesių buvo peties skausmai ir 24 mėnesiai kaklo ir apatinės nugaros dalies skausmai.

Tai reiškia,kad peties skausmai atsirado 2014 metų vasarą iki autoįvykio,bet tikrai dėl autoįvykio.

Pagal tai ką nurodo S. Ž.,kaklo ir apatinės nugaros skausmai atsirado po autoįvykio,t.y. 2014 metų gruodžio mėnesį.

Pagal nukentėjusio asmens S. Ž. atstovavo advokatų kontoros „K. S. Ltd“ paskaičiavimus jis patyrė šias kompensuojamas išlaidas: asmens sužalojimai 6500 GBP; bazinės išlaidos 100,00 GBP; pagal CPT 45.9(1) str. – 1300 GBP; Londono priedas – 175 GBP; PVM 315 GPB; iš viso pelno išlaidų – 1890 GBP; taip pat išlaidas pagal CPT 45.10 str.: medicinos pažyma 360 GBP, inžinieriaus ataskaita 150 GBP, mokestis už vertimą 420 GBP, BP gydytojo išrašas 50 GBP, ligoninės pažyma 50 GBP, ortopedo pažyma 1224 GBP, papildoma pažyma 1080 GBP; išlaidų iš viso 3334 GBP; žala iš viso 5224 GBP (1 t., b.l. 26-27, 32-47).

S. Ž. dėl autoįvykio buvo apžiūrėtas 2015-05-30(b.l.32-33).Transporto priemonė apžiūrėta 2015-04-09(b.l.34,35).Ataskaita apie autoįvykį pateikta 2015-03-03(b.l.36-37).

Bylos lapai 38-47 yra tokio pobūdžio,kad jų negalima laikyti esant tiesioginiame ryšyje su sveikatos būklės nustatymu po autoįvykio,nes remtis nuoroda,kad tai susiję su 2014-11-01 autoįvykiu objektyviai to patvirtinti negalima(CPK 185 str.).

Nukentėjęs asmuo S. Ž. 2015-07-06(b.l.60-61) MIB pateikė Reikalavimo atlyginti žalą formą Nr. 1630606, kurioje nurodė, kad: vairavo 2009 Ford Mondeo Titanium XTDC/140; incidento data ir laikas 2014-11-01 16:21 val.; vieta A60-A614 žiedinė sankryža, kelias Ollerton; transporto priemonės apgadinimo vieta – durys keleivio pusėje; eismo įvykio aprašymas – važiavo žiedinėje sankryžoje, kai kitas vairuotojas nesustojo ir išvažiavo iš Marsfield kelio šiaurės kryptimi sankryžoje, kurioje turėjo duoti pirmenybę važiuoti, ir atsitrenkė į jo automobilio keleivio pusę; patirti sužalojimai – kaklo srityje, pečiuose, dešinėje šlaunyje ir apatinėje nugaros dalyje; dėl šių sužalojimų kenčia iki šiol (1 t., b.l. 48-63).

S. Ž. 2015-07-06 nurodytas 2014-11-01 susidūrimo mechanizmas rodo,kad autoįvykio metu buvo didelis automobilių kontaktas į jo automobilio keleivio pusę,t.y. į dešinę automobilio pusę(automobilis registruotas Lietuvoje)(b.l.55)..S. Ž. nurodė,kad važiavo su nepažįstamu keleiviu,kuris pagal jo paaiškinimus nenukentėjo(b.l.57),tačiau jis pats labai nukentėjo,į gydymo įstaigą nesikreipė(b.l.59).Taip pat pagal savo paties nurodymus automobilis nepatyrė sužalojimų(b.l. 59).Policijos į įvykio vietą (esant jo nurodomiems rimtiems sužalojimams) jis nekvietė(b.l.55).Nurodė,kad nereikalauja žalos dėl automobilio sugadinimų(b.l.59).

Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro MIB atstovė S. H. 2017‑07‑06 ieškovo atstovei A. S. atsiųstame elektroniniame laiške atsiuntė reikalavimo atlyginti žalą ir išrašą iš Jungtinės Karalystės Kelių eismo taisyklių; nurodė, kad įvykio aplinkybės buvo tokios: Lietuvos vairuotojas įvažiavo į žiedinę sankryžą ir atsitrenkė į ieškovo transporto priemonę; pažymėjo, kad pagal Jungtinės Karalystės Kelių eismo taisykles privaloma duoti pirmenybę dešinėje pusėje važiuojančioms transporto priemonėms (t.y. jau esančioms sankryžoje) (1 t., b.l. 64-67).

Nurodomos autoįvykio aplinkybės nėra faktinės,o aprašytos pagal S. Ž. paaiškinimus.

Ieškovas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras 2017-06-09 bankiniu pavedimu pervedė Jungtinė Karalystės transporto priemonių draudikų biurui MIB 13 482,60 GBP sutartą žalos atlyginimą (1 t., b.l. 87).

Biurų tarybos 2003 m. gegužės 29-30 d. 37-osios generalinės sprendimas Nr. 2 administravimo mokestis: laikinam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikoma naujoji taisyklė: 1) mokėtinų administravimo mokesčių dydis apskaičiuojamas remiantis 15 proc. dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos suma, kaip nustatyta vidaus nuostatų 5.1.1. str.; 2) mokėtinų administravimo mokesčių dydis siekia minimalų 200 eurų arba maksimalų 3 500 eurų dydį; 3) jei vidaus nuostatų 5.1.1 str. taisyklėse nustatytos išlaidos sąlygoja laikino reikalavimo dėl 1500 ar daugiau eurų dydžio žalos atlyginimo pateikimą, tokiu atveju galima reikšti reikalavimą dėl administravimo mokesčio atlyginimo. Jei laikinas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra mažesnis nei 1500 eurų, tokio reikalavimo dėl administravimo mokesčio atlyginimo pareikšti negalima; <..> (1 t., b.l. 72-73).

Europos bendrijų komisijos 2003-07-28 sprendimas dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (1 t., b.l. 75). 2003‑11-01 valstybių narių biurai su atitinkamų valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, biurais pasirašė susitarimo priedą Nr. 1, kuriuo susitarimas buvo išplėstas, siekiant, kad jis būtų taikomas Estijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos ir Lenkijos biurams (1 t., b.l. 86).

Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų susitarimas laikytis 2002-05-30 Biuro tarybos priimtų vidaus nuostatų privalomųjų nuostatų, bei, kai taikoma, II ir III skirsnio neprivalomųjų nuostatų (1 t., b.l. 76-785).

Atsakovė K. K. automobilį Ford Focus, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš L. S. 2014-07-10 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (1 t., b.l. 128, 130) ir įregistruodama automobilį Kelių transporto priemonių registre VĮ „Regitra“ su prašymu pateikė TP registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą (polisą) Nr. (duomenys neskelbtini)bei minėtą pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b.l. 131-132).Įregistravus buvo nurodytas ir transporto priemonės valdytojas J. K..

2017-10-26 ieškovas pretenzijoje atsakovei nurodė,kad jo pateikti žalos nustatymo dokumentai yra patikimi(b.l.135).

Ieškovo pateikti įrodymai apie draudimo sutartis ir liudijimo dokumentus patvirtina, kad ginčo eismo įvykio metu (2014-11-01) automobilis Ford Focus, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu – buvo drausta iki 2014-09-10 K. K. vardu(1 t., b.l. 145),tačiau tai nereiškia,kad draudimus atliko pati savininkė. Pagal šiuos duomenis matyti, kad automobilis buvo apdraustas tik po eismo įvykio, t.y. laikotarpiui nuo 2014-11-04 iki 2014-12-03 ir jį apdraudė atsakovės K. K. vardu ir tai turėjo būti atlikta automobiliui esant Jungtinėje Karalystėjs, o vėliau po šio laikotarpio iki 2015-12-21 vėl buvo nedraustas. Nuo 2015-12-21 iki 2016-01-20 jį apdraudė draudėjas S. B..

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų E. S.-vairuotojo ir K. K.-automobilio savininkės 15 541,01 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise.