- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-591-852/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01708-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- A. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo – antstolė Tereza Gerasimovič.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo gautas pareiškėjos A. G. skundas dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė: 1) vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti ir panaikinti antstolės patvarkymus nurodytus skunde; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kol bus išspręsta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad skundo patenkinimas gali būti apsunkintas antstolei išieškojus skolą (daugiau nei 12 000,00 Eur), teigė, kad tai sudaro pagrindą laikinai sustabdyti šiuos vykdymo veiksmus: 1) 2022 m. lapkričio 8 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-45-25214; 2) 2022 m. gruodžio 12 d. patvarkymą Nr. S-22-45-27880 dėl duomenų pateikimo; 3) 2022 m. gruodžio 12 d. nurodymą Nr. S-22-45-27881 priverstinai nurašyti pinigines lėšas; 4) 2022 m. gruodžio 12 d. patvarkymą Nr. S-22-45-27883 dėl skolos išieškojimo; 5) 2022 m. gruodžio 12 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 2022 m. gruodžio 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-45-27885.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjos A. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad antstolė vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų išduotus vykdomuosius dokumentus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo pagrindu yra išduoti du vykdomieji dokumentai. Teismas nurodė, kad dėl šių vykdomųjų dokumentų (ne)tapatumo pasisakys priimdamas galutinį procesinį sprendimą byloje, todėl sprendė, kad skundo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas – egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Tačiau vertindamas antrosios laikinųjų priemonių taikymo sąlygos, (ne)egzistavimą, teismas darė išvadą, kad jos nėra.
5. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad apytiksliai 12 000,00 Eur nelaikytina itin reikšminga suma, nagrinėjamu atveju sprendžiant atitinkamų vykdymo veiksmų sustabdymo klausimą. Teismas sprendė, kad ši suma nebus išieškota per tą laiką, per kurį bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų. Antstolei išieškojus apytiksliai 12 000,00 Eur ir jei įsiteisėtų pareiškėjai palankus teismo procesinis sprendimas, būtų galima restitucija. Teismas pripažino ir tai, kad pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės nėra motyvuotas, viso labo nurodoma, kad „skundo patenkinimas gali būti apsunkintas antstolei išieškojus skolą (daugiau nei 12 tūkstančių eurų)“, tačiau nedetalizuojama, kokiu konkrečiai būdu, patenkinus skundą, šio procesinio sprendimo patenkinimas bus apsunkintas. Taigi atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja neįrodė, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų jai galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Apeliantė (pareiškėja) A. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai sustabdyti vykdymo veiksmus: 1) 2022 m. lapkričio 8 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-45-25214; 2) 2022 m. gruodžio 12 d. patvarkymą Nr. S-22-45-27880 dėl duomenų pateikimo; 3) 2022 m. gruodžio 12 d. nurodymą Nr. S-22-45-27881 priverstinai nurašyti pinigines lėšas; 4) 2022 m. gruodžio 12 d. patvarkymą Nr. S-22-45-27883 dėl skolos išieškojimo; 5) 2022 m. gruodžio 12 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 2022 m. gruodžio 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-45-27885. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantė (pareiškėja) nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 12 000,00 Eur nelaikytina itin reikšminga suma, nagrinėjamu atveju sprendžiant atitinkamų vykdymo veiksmų sustabdymo klausimą, nes pareiškėjai (skolininkei), kaip samdomai uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tai yra labai didelė pinigų suma. Antstolės Terezos Gerasimovič 2022 m. gruodžio 12 d. nurodymu Nr. S-22-45-27881 buvo priverstinai nurašytos pinigines lėšos (13 286,81 Eur) iš pareiškėjos (skolininkės) banko sąskaitos. Visas pareiškėjos (skolininkės) turtas nepagrįstai buvo areštuotas. Antstolei išieškojus visą pinigų sumą - 13 286,81 Eur išieškotojo A. T. naudai ir vėliau teismui patenkinus pareiškėjos (skolininkės) 2022 m. gruodžio 20 d. skundą dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų, būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, nes tokiu atveju neteisėtai antstolės išieškotas lėšas reikėtų nauju teisminiu procesu prisiteisti iš išieškotojo A. T.. Todėl darytina išvada, kad nesiėmus šių priemonių, teismui patenkinus pareiškėjos (skolininkės) 2022 m. gruodžio 20 d. skundą dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atsiliepimas
7. Antstolė Tereza Gerasimovič atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės (pareiškėjos) A. G. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie argumentai:
Šalies argumentai
7.1. Apeliantė (pareiškėja) atskirajame skunde vėl nurodo deklaratyvius teiginius esą antstolė vykdo dvigubą skolos išieškojimą iš skolininkės. Teismas nagrinėdamas iš esmės skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad antstolė teisėtai priėmė abu vykdomuosius dokumentus vykdyti, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimų ir jie nėra tapatūs. Be to, pareiškėja neįrodė grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo dėl pareiškėjos skundo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo metu antstolė areštavo skolininkės A. G. turtą, tačiau jis nėra realizuojamas, kadangi įkeistas hipoteka. Skola dengiama tik atliekant išskaitas iš skolininkės darbo užmokesčio, 2023 m. sausio 17 d. į antstolės depozitinę sąskaitą iš darbovietės pervesta 178,45 Eur suma, todėl šiuo metu negalima spręsti, kad trumpuoju laikotarpiu skola bus išieškota pilna apimtimi. Be to, antstolė sutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo atveju, būtų galima restitucija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 – 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netekintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
12. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Pažymėtina, kad minėta laikinoji apsaugos priemonė yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020).
13. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinių vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-843-910/2022).
14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).
15. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, be kita ko, konstatavo, kad skundo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, t. y. egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Kaip jau buvo minėta, siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (lot. – prima facie) įvertinti ieškiniu (pareiškimu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar ieškiniu (pareiškimu) pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus pareiškėjo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
17. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos A. G. 2022 m. gruodžio 20 d. skundą dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų. Minėtoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjos (skolininkės) A. G. skundas dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas. 2023 m. sausio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo gautas pareiškėjos (skolininkės) A. G. atskirasis skundas dėl minėtos teismo nutarties, kuris buvo priimtas ir išsiųstas į apeliacinės instancijos teismą.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui (pareiškėjui) palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2018 ir kt.).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią teisinę situaciją, jog byla iš esmės pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėta ir skundas atmestas, nors ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dar nėra įsiteisėjusi, konstatuoja, kad viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas skundo pagrįstumas – neegzistuoja. Nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl antrosios sąlygos, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga nustatyti abi sąlygas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėtomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neatitiktų joms keliamų tikslų ir paskirties.
20. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės (pareiškėjos) A. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.