- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-165-912/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00005-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Tomas Venckus, Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- T. T., uždaroji akcinė bendrovė „Kevin EU“
- Advokatai
- Justinas Jarusevičius, Donata Lapėnienė, Melanija Gricienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S.–Z. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0103/2022e, suinteresuoti asmenys: T. T., uždaroji akcinė bendrovė „Kevin EU“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai (suinteresuoti asmenys) T. T., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kevin EU“ Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – ir Arbitražo teismas) 2022 m. gruodžio 19 d. pranešime apie arbitražą ir 2023 m. balandžio 21 d. ieškinyje Arbitražo teismo prašė:
1.1. įpareigoti atsakovę (pareiškėją) S. S.–Z. pašalinti 2021 m. liepos 2 d. akcininkų sutarties pažeidimą, t. y. atsiimti ieškovams pareikštą ieškinį, taip pat su ieškinio priėmimu susijusius skundus (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2344-866/2022);
1.2. pripažinti atsakovės S. S.–Z. ir ieškovo T. T. 2019 m. gegužės 27 d. sudarytą 24 000 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Kevin EU“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento);
1.3. priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-2344- 866/2022;
1.4. priteisti ieškovams iš atsakovės arbitražo išlaidas, taip pat ir arbitražo rinkliavas, mokesčius, Arbitražo teismo administracinius mokesčius ir arbitrų honorarus, teisines išlaidas, ekspertų išlaidas, liudytojų patirtas išlaidas, visas kitas pasirengimo arbitražui ar arbitražo metu patirtas išlaidas ir mokesčius, taip pat palūkanas;
1.5. uždrausti atsakovei 2019 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu reikalauti ieškovų UAB „Kevin EU“ ir (ar) T. T. inicijuoti įrašų dėl ieškovės UAB „Kevin EU“ akcininkų, nematerialiųjų akcijų savininkų, asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose dėl 24 000 ieškovės UAB „Kevin EU“ nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų savininko pasikeitimo iš ieškovo T. T. į atsakovę atlikimą bei uždrausti atsakovei reikalauti, kad ieškovai UAB „Kevin EU“ ir T. T. pateiktų duomenis apie ieškovės UAB „Kevin EU“ akcininkus ieškovės UAB „Kevin EU“ vertybinių popierių sąskaitos tvarkytojui;
1.6. priimti bet kokį kitą sprendimą, kuris šiame ginče būtų teisingas ir tinkamas.
Šalies argumentai
2. Ieškovai teigė, kad atsakovė Vilniaus apygardos teisme pareiškė reikalavimus, kurie patenka į arbitražinės išlygos taikymo sritį. Ieškovai turi teisę reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nepaisant, kokią išlaidų dalį priteis teismas, remdamasis rekomenduojamais dydžiais.
3. Ieškovai nurodė, kad ieškovas T. T. suteikė galimybę atsakovei įsigyti ieškovės UAB „Kevin EU“ akcijų. Ieškovės UAB „Kevin EU“ plėtros metu atsakovė dalyvavo UAB „Kevin EU“ akcininkams priimant sprendimus, balsavo, neužsimindama, kad turi papildomą 40 proc. ieškovės UAB „Kevin EU“ akcijų paketą. Ieškovo T. T. ir atsakovės ginčas kilo dėl jos galimybių įsigyti daugiau UAB „Kevin EU“ akcijų. Šalys išsprendė ginčą, sudarydamos skėtinę taikos sutartį, atsakovė atsisakė ieškovui T. T. pareikštų reikalavimų. Ieškovas sutiko su akcijų pirkimo–pardavimo ir opciono sutartimis. Ieškovės UAB „Kevin EU“ akcininkai ir investuotojai 2021 m. liepos 2 d. sudarė sutartį (toliau – akcininkų sutartis), kurios tikslas – nustatyti UAB „Kevin EU“ valdymo principus ir tvarką, disponavimo bendrovės akcijomis tvarką bei kitus susijusius klausimus. Akcininkų sutartimi visi ieškovės UAB „Kevin EU“ akcininkai, taip pat ieškovas ir atsakovė, patvirtino jų turimų akcijų skaičių. Ieškovės UAB „Kevin EU“ plėtrai tęsiantis, atsakovė pareikalavo, kad ieškovas T. T. perleistų jai 24 000 ieškovės UAB „Kevin EU“ akcijų.
4. Ieškovas (pardavėjas) ir atsakovė (pirkėja) 2019 m. gegužės 27 d. sudarė 24 000 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Kevin EU“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – akcijų pirkimo–pardavimo sutartis). Ieškovai teigia, kad nurodyta sutartis – tariamas sandoris. Ji sudaryta nesilaikant privalomos notarinės sutarties formos, fiktyvi. Atsakovė daugiau negu trejus metus nesikreipė dėl šia sutartimi perleistų akcijų teisinės registracijos. Ji daug kartų raštu pripažino, kad neturi nuosavybės teisių į šioje sutartyje nurodytas 24 000 ieškovės UAB „Kevin EU“ akcijas. Ieškovas T. T. negavo sutartyje nurodytos akcijų pardavimo kainos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimuose į ieškovų pranešimą apie arbitražą ir ieškinį atsakovė nesutiko su ieškovų reikalavimais. Atsakovė nurodė, kad Arbitražo teismas neturi kompetencijos spręsti šalių ginčą. Ieškovų reikalavimas susijęs ne su akcininkų sutartimi, bet su akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi. Pastarosios sutarties 7.2 papunktyje nustatyta, kad kilę ginčai sprendžiami teisme. Ieškovai aktyviai dalyvavo Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje, pareiškė priešieškinį dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl jie atsisakė arbitražinės išlygos.
6. Atsakovė teigia, kad iki ieškovės UAB „Kevin EU“ įregistravimo ieškovas ir atsakovė buvo UAB „Kevin LT“ (dabar – UAB „Open Banking LT“) akcininkais. Nurodytos bendrovės susijusios. Ieškovas buvo UAB „Open Banking LT“ vykdomasis direktorius ir akcininkas. Buvo sutarta, kad atsakovei abiejose bendrovėse priklausys ne mažiau negu 40 proc. akcijų. Ieškovės UAB „Kevin EU“ veiklos plėtrai buvo būtinos investicijos, ieškovas ir atsakovė sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės S. S.–Z. ieškinį atsakovams T. T. ir UAB „Kevin EU“ bei atsakovo T. T. priešieškinį ieškovei S. S.–Z. (civilinė byla Nr. e2-825-866/2023).
II. Arbitražo teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu patenkino ieškovų T. T. ir UAB „Kevin EU“ ieškinį atsakovei S. S.–Z. iš dalies:
8.1. pripažino T. T. ir S. S.–Z. 2019 m. gegužės 27 d. 24 000 UAB „Kevin EU“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikė restituciją: priteisė atsakovei S. S.–Z. iš ieškovo T. T. 1 000 Eur;
8.2. priteisė ieškovui T. T. iš atsakovės S. S.–Z. 9 028,54 Eur arbitražo išlaidas;
8.3. priteisė ieškovei UAB „Kevin EU“ iš atsakovės S. S.–Z. 30 018,84 Eur arbitražo išlaidas;
8.4. priteisė atsakovei S. S.–Z. iš ieškovų T. T. ir UAB „Kevin EU“ lygiomis dalimis 12 072,50 arbitražo išlaidas;
8.5. atmetė kitus arbitražo byloje pareikštus reikalavimus.
9. Vilniaus komercinio arbitražo teismas nusprendė, kad jis kompetentingas spręsti šalių ginčą. Po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties buvo sudaryta kita, t. y. akcininkų sutartis. Nurodytos sutartys susijusios, nes akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta dėl 24 000 paprastųjų vardinių nematerialiųjų ieškovės UAB „Kevin EU“ akcijų perleidimo, o akcininkų sutartyje aptarta bendrovės akcijų apskaitos ir disponavimo tvarka, detalizuoti akcijų įsigijimo, perleidimo, įregistravimo, apskaitymo ir kiti klausimai. Dėl to akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai tiesiogiai taikytinos akcininkų sutarties nuostatos, inter alia (be kita ko) dėl jurisdikcijos taisyklių. Akcininkų sutarties 14.11 papunktyje įtvirtinta, kad ši sutartis pakeičia visas ankstesnes sutartis ar susitarimus tarp šalių šioje sutartyje numatytais klausimais ir yra laikoma visa ir vienintele sutartimi tarp šalių. Akcininkų sutartyje akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nenurodyta, bet sudarant akcininkų sutartį savo valią išreiškė abi akcijų pirkimo–pardavimo sutarties šalys, šios sutarties sudarymo data yra vėlesnė. Arbitražo teismas padarė išvadą, jog akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 7.2 papunktį dėl ginčų teisminio nagrinėjimo pakeitė akcininkų sutarties 14.2 papunktis, kuris įtvirtino ginčų nagrinėjimą arbitraže.
10. Arbitražo teismas nurodė, kad ieškovo ir atsakovės sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties objektas – ieškovės UAB „Kevin EU“ 24 000 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Jos sudaro 40 proc. visų bendrovės akcijų (24 000 x 100 proc. : 60 000 = 40 proc.), todėl sutartis turėjo būti patvirtinta notaro (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Arbitražo teismas konstatavo, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis negalioja, nes nesilaikyta įstatymų nustatytos notarinės formos.
11. Arbitražo teismas įvertino, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 papunktyje įtvirtinta sąlyga, jog ši sutartis yra laikoma ir akcijų priėmimo–perdavimo aktu, deklaratyvi, nes akcijų neperdavimo faktą patvirtina aplinkybė, kad vertybinių popierių sąskaitose nėra teisės aktų nustatyta tvarka atliktų įrašų dėl akcijų perleidimo atsakovei. Arbitražo teismas padarė išvadą, kad, kilus šalių ginčui dėl sutarties tinkamo įvykdymo ir atsakovei pripažįstant, kad ieškovas neįvykdė savo pareigų pagal sutartį, CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis dėl notarinės formos akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai netaikytina.
12. Pripažinus akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, kilo CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisinės pasekmės. Atsakovė sumokėjo ieškovui sutartyje nurodytą akcijų kainą – 1 000 Eur, todėl arbitražo teismas įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovei nurodytą sumą. Atsakovei restitucijos netaikė, nes ieškovas neperleido jai akcijų.
Šalies argumentai
13. Arbitražo teismas nustatė, kad atsakovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti UAB „Kevin EU“ ir T. T., kaip bendrovės generalinį direktorių, per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos inicijuoti įrašų UAB „Kevin EU“ akcininkų, nematerialiųjų akcijų savininkų, asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose dėl 24 000 bendrovės nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų savininko pasikeitimą iš ieškovo T. T. į atsakovę ir pateikti duomenis vertybinių popierių sąskaitos tvarkytojui arba priteisti atsakovei iš ieškovo T. T. 12 000 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. 2- 825-866/2023). Nurodytoje byloje ieškovas T. T. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi atsakovės ieškinį ir ieškovo T. T. priešieškinį paliko nenagrinėtus. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį (civilinė byla Nr. 2-463-450/2023). Ieškovų reikalavimas atsakovei atsiimti ieškinį, pareikštą Vilniaus apygardos teisme, neteko prasmės, todėl Arbitražo teismas jo nepatenkino.
14. Arbitražo teismas nurodė, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisme, atlyginimo klausimas išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-745-790/2023). Arbitražo teismas neturi teisės ar pagrindo kvestionuoti tai, ką yra išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas. Ieškovų prašoma priteisti nuostolių suma turi specifinį bylinėjimosi išlaidų statusą: jos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, bet ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Pakeitus ginčo sprendimo forumą, nepasikeičia taisyklės esmė, todėl ieškovų prašoma suma nelaikytina materialiaisiais nuostoliais. Aplinkybė, kad ieškovai dalį kitoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų arbitražo byloje perkvalifikuoja kaip materialiuosius reikalavimus ir prašo atlyginti nuostolius, nepakeičia reikalaujamos sumos esmės.
III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Skunde pareiškėja S. S.–Z. prašo panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų T. T. ir UAB „Kevin EU“ bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Sprendimas yra neteisėtas, priimtas neišklausius pareiškėjos (atsakovės) žodinių paaiškinimų posėdžio metu, todėl arbitražo teismas netinkamai ir neišsamiai ištyrė reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Arbitrai turėjo įgaliojimus atidėti arbitražo posėdžius, kad išklausytų pareiškėją. Pareiškėja patyrė traumą, todėl negalėjo dalyvauti 2023 m. spalio 26 d. posėdyje ir teikti paaiškinimų.
15.2. Pareiškėja norėjo paaiškinti aplinkybes apie kreipimąsi į suinteresuotą asmenį T. T. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, pateikti konkrečius įrodymus ir argumentus, kurie nebuvo pateikti į bylą ir kuriuos pareiškėja galėjo paaiškinti tik žodžiu. Jos paaiškinimai būtų turėję esminę reikšmę priimant sprendimą. Arbitražo teismas pažeidė pareiškėjos teisę būti išklausytai.
15.3. Pareiškėja 2023 m. spalio 9 d. patyrė traumą, neteikė prašymo atidėti arbitražo posėdį, nes tikėjosi jame dalyvauti. Jos atstovė 2023 m. lapkričio 24 d. replikoje nesutiko su posėdžio neatidėjimu ir jos neišklausymu.
15.4. Arbitražo teismo procesas vyko nesilaikant sąžiningo proceso, šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų. Neatidėjus posėdžių dėl svarbių priežasčių, pareiškėjai nesudaryta galimybė posėdžių metų pasisakyti dėl esminę reikšmę arbitražo byloje turinčių klausimų, nors pareiškėja nurodė svarbias ir objektyvias posėdžio atidėjimo priežastis. Suinteresuotam asmeniui T. T. suteikta galimybė pačiam pasisakyti žodžiu 2023 m. spalio 25 d. posėdyje. Dėl to pažeistas šalių lygiateisiškumas (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
15.5. Ginčijamas sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nes arbitražo teismas pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę į teisminę gynybą, nes nesudarė galimybės pareiškėjai teikti paaiškinimus žodžiu (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas).
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į pareiškėjos S. S.–Z. skundą suinteresuoti asmenys T. T. ir UAB „Kevin EU“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
16.1. Pareiškėja nenurodė, kokie duomenys nepateikti į bylą, kodėl dvi pareiškėjos atstovės negalėjo jų pateikti. Pareiškėja nenurodė, kodėl paaiškinimus galėjo pateikti tik žodžiu.
16.2. Pareiškėja naudojosi teise būti išklausytai. Jai atstovavo dvi atstovės, teikė rašytinius paaiškinimus, kitus procesinius dokumentus. Pareiškėja daug kartų turėjo galimybę pareikšti savo poziciją, pateikti įrodymus.
Šalies argumentai
16.3. Suinteresuoti asmenys prašė išreikalauti iš pareiškėjos duomenis, susijusius su reikalavimu įregistruoti jos teises į 24 000 UAB „Kevin EU“ akcijų. Ji nesutiko su prašymu, nurodė, kad pateiks įrodymus su tripliku, bet tokių duomenų nepateikė. Pareiškėja 2023 m. spalio 16 d. pateikė paskutinius rašytinius įrodymus. Procesiniuose dokumentuose nenurodė aplinkybių, baigiamojoje kalboje, replikoje neprašė jos apklausti papildomame posėdyje.
16.4. Pareiškėja slėpė traumą nuo arbitražo teismo ir šalių, teikė paaiškinimus per savo atstoves apie patirtą traumą, bet nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, prašymas pateiktas ne laiku, po to, kai arbitrai netenkino pareiškėjos prašymo sujungti arbitražo bylą su kita arbitražo byla Nr. V-0103/2023e. Arbitrai turėjo teisę, bet ne pareigą atidėti arbitražo posėdį.
16.5. Pareiškėja neįrodė, kad arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (ar) imperatyvių KAĮ nuostatų.
16.6. T. T. 2023 m. spalio 25 d. arbitražo posėdyje neteikė papildomų paaiškinimų. Jis dalyvavo posėdyje, nes pareiškėjos atstovės norėjo jį apklausti dėl rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių. Pareiškėja žinojo, kad nedalyvavimas arbitražo posėdyje netrukdys išnagrinėti bylos.
16.7. Pareiškėja neįrodė, kad Arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys turėjo lygias galimybes pareikšti savo poziciją. Pareiškėja galėjo pateikti papildomus įrodymus ar nurodyti aplinkybes. Jos teisė būti išklausytai nepažeista.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus dėl fakto ar (ir) teisės nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčų dalyko ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais, ji suteikia šalims galimybę perduoti ginčą nagrinėti šalių pasirinktiems profesionalams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
18. Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) III dalies XVI skyriuje bei KAĮ VIII skyriuje. CPK 301 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų, pateikti KAĮ nustatyta tvarka, yra paduodami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui ir nagrinėjami mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
19. Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad: 1) viena iš arbitražinio susitarimo šalių pagal taikomus įstatymus buvo neveiksni arba arbitražinis susitarimas negalioja pagal šalių susitarimu taikomus įstatymus, o kai šalys dėl arbitražiniam susitarimui taikomų įstatymų nesusitarė, – pagal valstybės, kurioje buvo priimtas arbitražo teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus; arba 3) arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui. Jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra išspręsti arbitražui perduoti klausimai, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų; 5) ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui; arba 6) arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 3 dalis).
20. KAĮ 50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo pareiga ex officio patikrinti, ar apskųstas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems pagrindams. Kasacinis teismas nurodė, kad įstatyme teismui suteikti įgalinimai viešosios tvarkos ir ginčo arbitruotinumo pagrindus tikrinti ex officio sietini su tuo, jog minėtus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus sudarantys faktoriai yra nukreipti ne tik į privačių arbitražo šalių interesų pažeidimą, bet ir į reikšmingų visos visuomenės ir valstybės interesų pažeidimą. Pavyzdžiui, arbitruotinumo taisyklių pažeidimas kartu lemia ir neteisėtą tam tikro ginčo pašalinimą iš valstybės teismų jurisdikcijos sferos, taip pažeidžiant vienos iš šalių teisę į teisminę gynybą. Viešosios tvarkos išlyga savo ruožtu saugo fundamentaliausias vertybes, sudarančias valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindą. Todėl šios vertybės saugomos – aptariami arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai tikrinami ir nesant atitinkamo šalių reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016, 26 punktas).
21. Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių arbitražo proceso principų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra pažymėjęs, kad efektyvaus arbitražo interesus atitinka tai, jog arbitražo sprendimų peržiūrėjimas turėtų būti ribotos apimties ir kad sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti būtų galimas tik išskirtinėmis aplinkybėmis (ESTT 1999 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Eco Swiss China Time Ltd., pareiškimo Nr. C-126/97). Valstybei teisės aktais įtvirtinus galimybę šalims pasirinkti alternatyvų ginčo sprendimų būdą, šalims sukuriami pagrįsti pasitikėjimo tokiu ginčo sprendimo būdu lūkesčiai, pirmiausia apimantys tai, kad arbitražo teismų priimti sprendimai bus gerbiami ir vykdomi, taigi arbitražų teismų sprendimai gali būti peržiūrimi tik išskirtiniais atvejais, kai vienareikšmiškai pažeistos fundamentalios vertybės, priešingu atveju būtų paneigiama arbitražo, kaip alternatyvaus ir privataus ginčų sprendimo būdo, esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
22. Pareiškėja skundą dėl Arbitražo teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo grindžia KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2, 4 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais. Dėl to teisėjų kolegija toliau juos išsamiau aptars.
Dėl Arbitražo teismo sprendimo nepanaikinimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu
23. Pareiškėja teigia, kad Arbitražo teismas pažeidė KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nes nesudarė galimybės jai pateikti savo paaiškinimus, nesivadovavo Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentu (toliau – Reglamentas), neatidėjo posėdžio, kuriame pareiškėja negalėjo dalyvauti dėl patirtos traumos. Suinteresuoti asmenys, nesutikdami su šiais skundo argumentais, nurodo, kad pareiškėja naudojosi teise būti išklausytai, ji teikė procesinius dokumentus.
24. Kasacinis teismas nurodė, kad kiekvienai iš šalių turi būti sudarytos vienodos galimybės pagrįsti savo reikalavimus ar prieštaravimus. Sąžiningas procesas apima šiuos principus: lygiavertes ir tinkamas galimybes šalims pateikti savo paaiškinimus, tai padaryti jų pasirinktam atstovui, pateikti nešališkam arbitražo teismui, kuris nuosekliai taiko racionalias taisykles. Iš esmės šio principo turinys atskleistas UNCITRAL (angl. United Nations Commission On International Trade Law) 1985 metais priimto ir 2006 metais pakeisto Tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinio įstatymo 18 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys turės lygias teises ir kiekvienai jų bus suteikta galimybė visiškai pristatyti savo bylą. Pagal nurodytą straipsnį reikalaujama, kad arbitražo teismas visoms šalims ir jų atstovams suteiktų panašias galimybes viso proceso metu. Tai reiškia vienodas galimybes teikti tiek įrodymus, tiek paaiškinimus faktų ar teisės klausimais. Kasacinio teismo nuomone, šio principo laikomasi, kai kiekvienai šaliai yra suteikiama pagrįsta galimybė visiškai pristatyti savo argumentus; kiekvienai šaliai yra suteikiama galimybė suprasti, išbandyti ir atsikirsti į kitos šalies poziciją; jei yra rengiamas žodinis ginčo nagrinėjimas, šalys yra laiku ir tinkamai informuotos apie tokio nagrinėjimo laiką ir šalių atstovams yra sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
25. Arbitražo teismas 2023 m. kovo 21 d. nutarties 23 punkte nustatė, kad byloje taikytina 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Reglamento redakcija. Reglamento 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Arbitražo teismas, manydamas tai esant būtina dėl ypatingų aplinkybių, gali savo iniciatyva ar šalies prašymu nuspręsti atidėti posėdį. Arbitražo teismas iš karto nustato kito posėdžio vietą, datą ir laiką. Taigi, Arbitražo teismas pirmiausiai turi įvertinti, ar šalių nurodytos (naujai paaiškėjusios) aplinkybės laikytinos ypatingomis ir dėl jų gali būti atidėtas posėdis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje nuostatoje įtvirtinta Arbitražo teismo teisė, bet ne pareiga atidėti posėdį.
26. Arbitražo teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartyje nurodyta, kad liudytojai (nagrinėjamoje byloje – pareiškėjai) 2023 m. spalio 26 d. posėdyje turėtų būti suteikta 30 min. patikslinti savo parodymus (nutarties 14, 16 punktai, priedas Nr. 2). Nurodytos nutarties 22 punkte išaiškinta, kad liudytojų neatvykimas į teismo posėdį netrukdo bylos nagrinėti iš esmės ir neįpareigoja Arbitražo teismo atidėti posėdį, nebent tam būtų itin svarbi priežastis ir arbitrai nuspręstų kitaip.
27. Pareiškėja 2023 m. spalio 9 d. patyrė traumą, 2023 m. spalio 13 d. jai konstatuotas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Pareiškėjai atstovavusi advokatė Donata Lapėnienė pateikė arbitrams iš „esveikata.lt“ pažymą, pagrindžiančią pareiškėjos traumą. Arbitražo teismas nepatenkino pareiškėjos prašymo atidėti posėdį, nes ji pateikė paaiškinimus raštu, jai atstovavo atstovė, ir nurodė, kad Arbitražo teismas atnaujins bylos nagrinėjimą, jeigu, rašydamas sprendimą, nustatys būtinybę išklausyti liudytoją (pareiškėją nagrinėjamoje byloje).
28. Pareiškėja teigia, kad ji būtų paaiškinusi aplinkybes, kurių nežinojo jos atstovės, taip pat pateikusi įrodymų, kurių nebuvo byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuoti asmenys 2022 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Arbitražo teismą su pranešimu apie arbitražą, 2023 m. balandžio 21 d. pateikė patikslintą ieškinį. Pareiškėja patyrė traumą 2023 m. spalio 9 d. Ji nenurodė priežasčių, dėl kurių neatskleidė visų aplinkybių savo atstovėms, nepateikė Arbitražo teismui rašytinių įrodymų, kurie, jos nuomone, buvo reikšmingi. Pareiškėja teigia, kad aplinkybes, susijusias su akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, galėjo paaiškinti tik žodžiu, bet nenurodo, kodėl negalėjo jų nurodyti raštu ir pateikti arbitražo teismui. Tai, kad pareiškėja išreiškė norą dalyvauti posėdyje, nepagrindžia Arbitražo teismo pareigos atidėti posėdį.
29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Arbitražo teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartyje nustatyta, jog šalys turi teisę pateikti rašytinius liudytojų parodymus ne vėliau kaip su paskutiniais šalių procesiniais dokumentais. Su dubliku ir tripliku liudytojų parodymai gali būti teikiami tik tuo atveju, jeigu poreikis remtis konkretaus liudytojo parodymais kilo apsikeitus ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį (37 punktas). Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su 2023 m. gegužės 29 d. atsiliepimu į ieškinį. Ji 2023 m. birželio 14 d., atsakydama į suinteresuotų asmenų 2023 m. birželio 6 d. prašymą išreikalauti dokumentus, nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. kartu su tripliku pateiks įrodymus ir paaiškinimus apie kreipimąsi į suinteresuotą asmenį T. T. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo. Pareiškėja nenurodė priežasčių, kodėl triplike negalėjo nurodyti aplinkybių, kurias ketino atskleisti 2023 m. spalio 26 d. posėdyje, ir pridėti rašytinių įrodymų, kurie dar nebuvo pateikti į bylą. Pareiškėja taip pat nepaaiškino, kodėl 2023 m. spalio 16 d., pildydama bylos medžiagą, nepateikė visų turimų įrodymų.
30. Teisėjų kolegija apibendrindama pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad sveikatos būklė (skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis) laikytina svaria priežastimi, bet savaime nėra pagrindas Arbitražo teismo posėdžiui atidėti. Arbitrai, spręsdami posėdžio atidėjimo klausimą, taip pat turi įvertinti šalies, liudytojo dalyvavimo posėdyje būtinybę, užtikrinti, kad nebūtų pažeista negalėjusio dalyvauti posėdyje asmens teisė būti išklausytam. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai atstovavo dvi atstovės: advokatė D. Lapėnienė ir advokato padėjėja Melanija Gricienė. Aplinkybė, kad Arbitražo teismas netenkino pareiškėjos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir priėmė jai nepalankų sprendimą, nereiškia, jog buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai ar neteisingai įvertinti rašytiniai įrodymai. Pareiškėja neįrodė KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo Arbitražo teismo sprendimui panaikinti.
Dėl Arbitražo teismo sprendimo nepanaikinimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu
31. Pareiškėja teigia, kad arbitražo procese nesilaikyta sąžiningo proceso principų, taip pat ir šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų. Neatidėjus posėdžio, pareiškėjai nesudaryta galimybė pasisakyti dėl reikšmingų klausimų, bet suinteresuotam asmeniui T. T. suteikta tokia galimybė 2023 m. spalio 25 d. posėdyje.
32. Kasacinis teismas pažymėjo, kad KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintoje teisės normoje nustatyti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai yra tikrinami tik esant atitinkamam šalies prašymui, o pareiga įrodyti jų buvimą tenka šaliai, kuri jais remiasi. Ši taisyklė yra bendroji taikant minėtą arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindą. Toks atitinkamų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų patikrinimo tvarkos ir įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių teisinis reglamentavimas yra nustatytas tiek KAĮ, tiek UNCITRAL pavyzdiniame įstatyme, kurio pagrindu buvo parengtas KAĮ, tiek 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje, reglamentuojančiame užsienio valstybėje priimto arbitražo sprendimo atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti pagrindus. Teismas, nagrinėjantis prašymą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, aplinkybes, patenkančias į KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto taikymo sritį, analizuoja ir vertina tiek, kiek jų egzistavimą įrodo jomis besiremianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016, 67, 69 punktai).
33. Skunde nurodyta aplinkybė, kad 2023 m. spalio 25 d. posėdyje apklaustas suinteresuotas asmuo T. T., o pareiškėja negalėjo dalyvauti 2023 m. spalio 26 d. posėdyje, nėra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai. Teisėjų kolegija iš teismui pateiktos arbitražo bylos Nr. V-0103/22e ir nagrinėjamos bylos duomenų nenustatė, kad pareiškėjai buvo apribota teisė teikti atsikirtimus, paaiškinimus ar įrodymus, nepagrįstai suteiktas pranašumas priešingai šaliai. Priešingai – nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja teikė procesinius dokumentus, paaiškinimus, įrodymus, 2023 m. spalio 25 ir 26 d. posėdžiuose jai atstovavo dvi profesionalios teisininkės, kurios taip pat pasinaudojo teise užduoti T. T. klausimus. Pareiškėjos patirta trauma savaime nepagrindė būtinybės atidėti bylos nagrinėjimą ar aplinkybės, kad pareiškėjai nebuvo tinkamai atstovauta arbitražo byloje.
34. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas panaikinti Arbitražo teismo sprendimą dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimo.
Dėl Arbitražo teismo sprendimo nepanaikinimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu
35. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad arbitruotinumo teisinė kategorija yra susijusi su klausimu, kokių subjektų ir kokie ginčai pagal atitinkamos valstybės teisės aktus gali arba negali būti perduodami nagrinėti arbitraže. Pagal tai išskirtinos dvi sąvokos – subjektinis arbitruotinumas (arba arbitruotinumas lot. ratione personae) ir objektinis arbitruotinumas (arba arbitruotinumas lot. ratione materiae). Subjektinis arbitruotinumas reiškia tam tikrų subjektų galimybę sudaryti arbitražinius susitarimus ir spręsti ginčus arbitraže. Objektinio arbitruotinumo esmė ta, kad tam tikrų kategorijų ginčai negali būti nagrinėjami arbitraže dėl paties nagrinėtinų klausimų pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-469/2015, 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016).
36. Arbitražinis susitarimas – dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 3 straipsnio 5 dalis). KAĮ 12 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas ginčų, kurie negali būti perduoti arbitražui. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Taip pat arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 straipsnio 3 dalis).
37. Akcininkų sutarties 14.2 papunktyje įtvirtinta arbitražinė išlyga, pagal kurią bet koks ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu galutinai sprendžiami arbitraže ‒ Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal jo taisykles.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių ginčo pobūdį ir šalių arbitražinį susitarimą, nustatė, kad jis kilo dėl juridinio asmens akcijų pirkimo–pardavimo sutarties. Ginčas atitinka KAĮ 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą komercinio ginčo sąvoką – bet koks šalių nesutarimas dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilęs iš sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, distribuciją, komercinį atstovavimą, faktoringą, nuomą, rangą, konsultavimą, inžinerines paslaugas, licencijavimą, investavimą, finansavimą, bankinę veiklą, draudimą, koncesiją, jungtinės veiklos kūrimą ir vykdymą, bet kokią kitokią pramonės ar verslo kooperaciją, žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimą, sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu, prekių ar keleivių vežimą oru, jūra ir sausuma, bet tuo neapsiribojant. Šalių ginčas nepatenka į KAĮ 12 straipsnyje nustatytas išimtis. Be to, ginčo arbitruotinumo klausimas išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimas (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-825-866/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-463-450/2023). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčas galėjo būti nagrinėjamas arbitražo teisme ir nėra pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu.
Dėl Arbitražo teismo sprendimo nepanaikinimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu
39. Pareiškėja teigia, kad apskųstas sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nes Arbitražo teismas pažeidė jos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę į teisminę gynybą, nesudarė jai galimybės teikti paaiškinimus žodžiu (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreipimasis į Lietuvos apeliacinį teismą prašant panaikinti nacionalinio arbitražinio teismo sprendimą dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai vertintinas kaip išimtinio pobūdžio galimybė šaliai, dėl kurios priimtu arbitražinio teismo sprendimu galbūt buvo padaryta šiurkščių galiojančios teisinės tvarkos pažeidimų, neigiamai veikiančių visos valstybės teisinės sistemos stabilumą ir dėl to netoleruotinų, apginti savo teises ir kartu viešąjį interesą. KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta galimybė bendrosios kompetencijos teismui peržiūrėti arbitražinio teismo sprendimą yra ribota ir gali būti pateisinama tik siekiant apsaugoti Lietuvos valstybės viešąją tvarką bei pamatinius teisės principus, vertybes, bet jokiu būdu negali būti aiškinama per daug plačiai, t. y. taip, kad leistų bendrosios kompetencijos teismui patikrinti arbitražinio teismo sprendimą iš esmės, pakartotinai išnagrinėjant šalių ginčą ir taip paneigiant arbitražo teismo, kaip savarankiškos ginčus nagrinėjančios institucijos, esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-104/2011).
41. Viešosios tvarkos išlygos taikymas galimas tik tokiu atveju, kai imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimas yra absoliučiai akivaizdus ir juo paminamos ne bet kokios, o pačios fundamentaliausios ir reikšmingiausios valstybės ir visuomenės vertybės, pripažintos tarptautiniu lygmeniu. Tarptautinės viešosios tvarkos sampratos turinys taip aiškinamas tiek taikant nacionalinio arbitražo panaikinimo procedūrą, tiek ir sprendžiant užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo Lietuvoje klausimą (KAĮ 50, 51 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014).
42. Arbitražo teismo sprendimo prieštaravimas viešajai tvarkai proceso aspektu gali iš dalies būti susipynęs su kitu arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindu – šaliai nebuvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus, todėl galimai buvo paneigta šalies teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punktas, UNCITRAL pavyzdinio įstatymo 34 (2) (a) (ii) straipsnis, 1958 m. Niujorko konvencijos V (1) (b) straipsnis). Apibendrintoje UNCITRAL Tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinio įstatymo teismų praktikoje nurodoma, kad procesinės nuostatos sudaro viešosios tvarkos turinį tiek, kiek jos nustato pačius pagrindinius ir svarbiausius proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022, 25 punktas) (šios nutarties 24 punktas).
43. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kaip sprendimo negaliojimo pagrindą nurodo tas pačias aplinkybes, t. y. kad arbitražo teismas neatidėjo posėdžio ir jai nebuvo suteikta teisė teikti paaiškinimus žodžiu, kurios jau buvo įvertintos šioje nutartyje. Aplinkybė, kad pareiškėja norėjo, bet negalėjo dalyvauti posėdyje dėl patirtos traumos, nepagrindžia, jog pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai, suteiktas pranašumas priešingai šaliai, nes pareiškėjai arbitražo procese atstovavo dvi kvalifikuotos teisininkės, kurioms buvo suteikta teisė pasisakyti, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams. Pareiškėja nepateikė duomenų, kurie būtų pagrindas konstatuoti, kad apskųstas sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų nepriėmimo
44. Pareiškėja, gavusi suinteresuotų asmenų atsiliepimą į skundą, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir pridėjo naujus įrodymus: 2023 m. spalio 24 d. elektroninio laiško, kuriuo pareiškėja siuntė jai atstovavusiai advokatei D. Lapėnienei ambulatorinio apsilankymo duomenis, 2023 m. lapkričio 6 d. suinteresuotų asmenų baigiamosios kalbos arbitražo byloje Nr. 0103/2022e, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu ieškovės S. S.–Z. ieškinį atsakovui T. T. dėl įrašų vertybinių popierių sąskaitose atlikimo, trečiasis asmuo UAB „Kevin EU“ (civilinė byla Nr. 2-21268-862/2021), Arbitražo teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties arbitražo byloje Nr. V-0126/2023e kopijas.
45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundai dėl arbitražų sprendimų nagrinėjami mutatis mutandis taikant CPK XVI skyriuje nustatytas taisykles (CPK 301 straipsnio 5 dalis). Nurodytame skyriuje nėra numatyta galimybė skundą pateikusiam asmeniui teikti rašytinius paaiškinimus dėl priešingos šalies atsiliepimo į skundą.
46. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (nagrinėjamu atveju – Arbitražo teisme), išskyrus atvejus, jeigu teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
47. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, įvertino Arbitražo teismo bylos Nr. V-0103/2022e duomenis, taip pat ir posėdžių garso įrašus. 2023 m. spalio 25 d. posėdžio garso įraše užfiksuota, kad advokatė D. Lapėnienė pateikė arbitrams išrašą iš tinklapio „esveikata.lt“ apie pareiškėjos patirtą traumą. Arbitražo byloje taip pat yra duomenys apie pareiškėjos inicijuotą naują arbitražo procesą, suinteresuotų asmenų baigiamosios kalbos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartis priimta iki arbitražo bylos iškėlimo, pareiškėja nenurodė priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti šio įrodymo Arbitražo teismui. Dėl to teisėjų kolegija atsisako priimti pareiškėjos rašytinius paaiškinimus ir su jais pateiktus rašytinius įrodymus.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
48. Teisėjų kolegija nenustatė KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2, 4, 5, 6 punktuose įtvirtintų pagrindų panaikinti arbitražo teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos skundas netenkinamas.
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
50. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
51. Aiškinant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą, kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, jog būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 76 punktas; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022, 56 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-1075/2022, 51 punktas).
52. .Nepatenkinus pareiškėjos skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Suinteresuotas asmuo T. T. pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.
53. Teisėjų kolegija 2024 m. kovo 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir nutartimi atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Teisėjų kolegija nutartį pasirašė 11.56 val. Suinteresuoto asmens atstovas advokatas Justinas Jarusevičius prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė bylos nagrinėjimo dieną 12.49 val., t. y. po to, kai teisėjų kolegija baigė nagrinėti bylą iš esmės. Suinteresuotas asmuo prašyme nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius duomenis laiku. Dėl to suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.