- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- e2-1096-777/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- M. A.
- Trečiasis asmuo
- V. A.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Pamario troba“
- Advokatai
- Maris Dapkas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.1.1.2.22Teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų taikymas civiliniame procese
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.1.9.6Kiti su teismo nuobaudomis susiję klausimai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.8.3Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolantos Gailevičienė, sekretoriaujant Rasai Jenkutei, vertėjaujant Anželai Tyščukienei, dalyvaujant ieškovo M. A. (M. A.) ir trečiojo asmens V. A. (V. A.) atstovui advokatui V. Ž. (V. Ž.), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pamario troba“ atstovams direktoriui E. G., advokatui Mariui Dapkui, trečiajam asmeniui V. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pamario troba“, trečiasis asmuo V. A., dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas 2017-03-06 pateikė teismui ieškinį, juo prašo iš atsakovės priteisti: 57 110,75 Eur nuostolių atlyginimą; 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovas su atsakove 2007-06-27 sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovės įsigijo nebaigtą statyti 78 kv. m ploto butą, (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Butas įsigytas šeimos poreikiams tenkinti. Buto kaina – 391 960 Lt. Dalį sumos, t. y. 77 000 Lt, ieškovas atsakovei sumokėjo iš asmeninių lėšų prieš buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą, o likusią dalį sumokėjo gavęs kreditą iš „Swedbank“, AB. Ieškovas nurodė, kad 2006-12-01 tarp ieškovo ir „Swedbank“, AB, buvo sudaryta būsto kredito sutartis (toliau – kredito sutartis), pagal kurią bankas ieškovui suteikė 308 000 Lt (89 202,96 Eur) dydžio kreditą butui pirkti. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2044-12-01. Kredito sutartimi buvo nustatyta, kad ieškovas už kreditą bankui mokės kintamo dydžio palūkanas, kurias sudarys 1 procento marža plius kintamų palūkanų dalis, kurią sudarys VILIBOR 6 mėnesių palūkanų suma. Prievolių pagal kredito sutarties vykdymą savo turto laidavimu užtikrino trečiasis asmuo (ieškovo tėvas). 2007-10-30 ieškovas ir bankas sudarė susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo sutarties kredito suma buvo konvertuota į eurus ir padidinta kredito suma, papildomai ieškovui išduodant 14 482 Eur sumą. Bendra kredito suma pagal sutartį ir papildymą sudarė 103 871,84 Eur. Papildymu buvo pakeista pagrindinės kredito dalies palūkanų mokėjimo apskaičiavimo kintama dalis iš VILIBOR į LIBOR. 2009-12-28 tarp ieškovo ir banko buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį kredito gavėjui buvo atidėtas palūkanų mokėjimas iki 2010-05-20 bei 3 623,16 Eur padidinta kredito suma, t. y. iki 105 014,27 Eur. 2010-07-19 tarp ieškovo ir banko buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį kredito gavėjui buvo atidėtas palūkanų mokėjimas iki 2011-01-20 bei 7 894,45 Eur padidinta kredito suma, t. y. iki 109 285,30 Eur. Bankas pagal kredito sutartį (su visais vėliau pasirašytais sutarties pakeitimais ir papildymais) ieškovui suteikė 111 578,41 Eur kreditą.Ieškovas nurodė, kad jam laiku nemokant kredito įmokų, bankas kredito sutartį nutraukė ir notaras išdavė vykdomąjį įrašą dėl priverstinio 121 911,18 Eur skolos išieškojimo. Nuo 2012-08-02 buvo skaičiuojamos sutartinės palūkanos nuo negrąžinto kredito likučio ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos bei notaro atlygis už vykdomojo rašto išdavimą.Ieškovas nurodė, kad 2012-03-25 kreipėsi į teismą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Klaipėdos apygardos teismas 2013-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-547-123/2013 patenkino jo ieškinį, nutraukė tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą buto prikimo–pardavimo sutartį, taikė restituciją – įpareigojo atsakovę gražinti ieškovui pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtus 391 960 Lt, o ieškovą – grąžinti atsakovei butą. Šis teismo sprendimas buvo įvykdytas 2015-05-19. Sprendimo vykdymas buvo sustabdytas iki kasacinio skundo išnagrinėjimo. Ieškovo ir atsakovės konfliktas, ginčo sprendimas tęsėsi beveik penkerius metus, todėl ieškovas turėjo didelių nenumatytų finansinių išlaidų. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios ieškovas negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų bankui.Ieškovas nurodė, kad atsakovei neįvykdžius prisiimtos prievolės, t. y. laiku nepastačius kokybiško ir atitinkančio techninius reikalavimus buto, ieškovas įgijo naują teisę – reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovė naują pareigą – atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Nurodė ir tai, kad yra teisinis pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Atsakovės neteisėtų veiksmų faktas, kaltė dėl netinkamos kokybės prekių pardavimo bei būsimo buto statybos sutarties Nr. 26, pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų pažeidimas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nagrinėjamoje byloje turi būti nustatytas nuostolių dydis bei priežastinis ryšys tarp atsiradusių nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovo patirtą žalą sudaro turtinės teisės – teisės į butą praradimas, nuostoliai, kurių atsirado dėl kredito sutarties sudarymo, kredito dengimo nuostoliai ir nuostoliai (neįvykdyta piniginė prievolė bankui), kurių atsirado dėl gauto kredito negrąžinimo laiku. Nurodė ir tai, kad atsakovė privalo mokėti 5 procentus nuo atsakovei sumokėtos sumos iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovė nepagrįstai naudojosi ieškovo pinigais iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nes sutartis buvo nutraukta. Atsakovė žinojo, kad ieškovas butui įsigyti gavo kreditą, turėjo mokėti kredito įmokas bei palūkanas už kredito panaudojimą. Kredito gavimo tikslas buvo būsto įsigijimas. Kreditas paimtas tik po to, kai atsakovė garantavo, jog pastatys tinkamą naudotis pastatą, kuriuo ieškovas galės naudotis pagal paskirtį. Ieškovas, sudarydamas kredito sutartį, prisiėmė riziką, susijusią su kredito grąžinimu, tačiau negalėjo numatyti, kad šis kreditas nepasieks tikslo. Ieškovas faktiškai finansavo atsakovės veiklą, susijusią su pastato statyba, atsakovė turi pastatytą nekilnojamąjį turtą.Ieškovas nurodė ir tai, kad atsakovės netinkama reakcija į ieškovo pretenziją sukėlė didelių neigiamų padarinius dėl kredito negrąžinimo.Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė 57 110,75 Eur (16 676,61 Eur + 13 173,33 Eur + 27 260,81 Eur) nuostolių, tiesiogiai kylančių dėl pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytų pardavėjo pareiškimų ir (ar) garantijų neatitikties faktinėms aplinkybėms.Atsakovė atsiliepimu prašė nutraukti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, jeigu byla nebūtų nutraukta, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Prašė taikyti sankcijas ir paskirti ieškovui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant atsakovei. Prašė priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nurodė, kad ieškovas nutylėjo, jog identiškas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra atmestas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-916-459/2016. Žalos atlyginimo byloje, be kitų reikalavimų (dėl materialinių ir (ar) procesinių palūkanų, neturtinės bei kt. žalos atlyginimo), buvo pareikštas reikalavimas dėl 19 261,57 Eur išlaidų / nuostolių, kurių ieškovas patyrė pagal 2006-12-01 kredito sutartį, atlyginimo. Pastarajam reikalavimui pagrįsti ieškovas buvo pridėjęs tą pačią banko pažymą apie sumokėtas pinigų sumas už suteiktą kreditą, kuri teikiama ir nagrinėjamoje byloje. Todėl yra pagrindas nagrinėjamą bylą nutraukti.Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovas savo laisva valia prisiėmė visas rizikas, susijusias su sprendimu imti kreditą iš banko bei pasirašyti kredito sutartį atitinkamomis sąlygomis. Atsakovė nekontroliavo ir neturėjo intereso kontroliuoti, kokių lėšų pagrindu bus sumokėta sutarties kaina. Apribojimų ir (ar) įpareigojimą analizuojamu klausimu sutartyje nenumatyta. Ta aplinkybė, kad ieškovas nusprendė kredito pagrindu skolintis didžiąją dalį buto kainos, negali būti panaudota prieš atsakovę, nes atsakovė šiuose santykiuose nedalyvavo, nebuvo kreditavimo santykių šalimi. Atsakovė nurodė, kad sumokėti pinigai tenkino ir ieškovo interesus, nes per visą ginčo laikotarpį ieškovas turėjo teisę naudotis bei faktiškai naudojosi atsakovės butu. Ieškovas tokiu būdu išvengė po 2008 m. ekonominės krizės sekusio pirkto buto nuvertėjimo (visa šio turto nuvertėjimo rizika buvo perkelta vienai atsakovei, kuri patyrė ikikrizinius statybos kaštus, ko ieškovas ir siekė reikšdamas ieškinį restitucijos byloje). Ieškovo argumentai nepateisina, kodėl ieškovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, kad ieškovas nesugebėjo laiku vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį, ieškovas ėmė ilgiausią įmanomą paskolos terminą, ieškovas veikė išimtinai savo rizika. Ieškovas inicijavo restitucijos bylą, todėl atstovaujamas profesionalių advokatų galėjo įvertinti galimus bylinėjimosi kaštus. Ieškovo patirtos išlaidos restitucijos byloje buvo padengtos, teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą bei atitinkamai po to paskirsčius bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad atsakovė nesutiko su ieškiniu restitucijos byloje ir gynė savo interesus taip pat teismine tvarka, nesuponuoja atsakovės civilinės atsakomybės (neteisėtų veiksmų), nes tokia atsakovės teisė buvo garantuojama įstatymo. Atsakovė nurodė, kad butui pirkti buvo paimtas 308 000 Lt kreditas, tačiau iš teikiamo į bylą buto įkeitimo lakšto ir jo priedų nustatyta, kad 2007, 2009 ir 2010 m. kredito suma pagal tą pačią kredito sutartį buvo padidinta iki 111 578,41 Eur sumos. Ieškovas tokiu būdu pasididino kreditavimo riziką ir tai nebuvo susiję su buto pirkimu. Nuo šios didesnės kredito sumos ir yra skaičiuojami išvestiniai įsipareigojimai bankui.Trečiasis asmuo V. A. atsiliepimo nepateikė.Bylos nagrinėjimo metu ieškovo ir trečiojo asmens atstovas, trečiasis asmuo ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad pagrindo nutraukti bylą nėra, nes ieškinio dalykas yra kitas. Neginčijo aplinkybės, kad ieškovas 2009–2010 metais susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, neteko darbo. Po palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo restitucijos byloje įsipareigojimų pagal kredito sutartį nebevykdė, galvojo, kad tai netikslinga. Po kredito sutarties nutraukimo sutartinės palūkanos transformavosi į įstatymo nustatytas palūkanas ir dėl to nuostoliai tik sumažėjo.Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad atsakovė ieškovui butą pardavė su visa (o ne daline) apdaila. Atsakovė intereso, kad buto įsigijimas būtų kredituojamas, neturėjo. Dėl kilusios ekonominės krizės atsakovė nesusitvarkė su prisiimtais įsipareigojimais pagal kredito sutartį. Tuo atveju, jei ieškovas būtų tinkamai vykdęs kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, prašomi priteisti nuostoliai (žala) nebūtų atsiradę.
Bylos dalį nutraukti, kitą ieškinio dalį atmesti.
Faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-547-123/2013 bylos šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta ir taikyta restitucija – atsakovė turėjo grąžinti ieškovui už butą sumokėtus pinigus – 391 960 Lt, o ieškovas atsakovei turėjo grąžinti sutartimi įgytą nekilnojamąjį turtą. Nurodytas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka bei paliktas nepakeistas (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-538/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-142-687/2015).Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-916-459/2016 atmesti ieškovo M. A. reikalavimai dėl 17 897,72 Eur palūkanų, 4 972,49 Eur už virtuvės baldų komplektą, 2 015,75 Eur už buto remonto darbus, 19 261,57 Eur, sumokėtų AB „Swedbank“ už paskolą, kuri paimta tam, kad būtų įsigytas ir įrengtas butas, priteisimo, patenkintas ieškovo M. A. reikalavimas dėl 538,69 Eur, sumokėtų už teismo sprendimu nutrauktos notarinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, priteisimo, patenkintas atsakovės UAB „Pamario troba“ priešieškinys dėl 3 500 Eur skolos iš ieškovo ir trečiojo asmens V. A. priteisimo. Nurodytas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka bei paliktas nepakeistas (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-167-943/2017).Ieškovas 2017-03-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl nuostolių atlyginimo.
Dėl bylos nutraukimo (tapataus reikalavimo)
Atsakovė nurodė, kad identiškas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra atmestas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-916-459/2016. Šioje byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl 19 261,57 Eur išlaidų / nuostolių, kuriuos ieškovas sumokėjo pagal 2006-12-01 kredito sutartį, atlyginimo. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovas buvo pridėjęs tą pačią 2015-03-19 banko pažymą apie sumokėtas pinigų sumas už suteiktą kreditą, kuri teikiama ir nagrinėjamoje byloje. Todėl yra pagrindas nutraukti nagrinėjamą bylą.Ieškovo, trečiojo asmens atstovas advokatas V. Žarkovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas kildinamas ne iš restitucijos, o iš sutartinių santykių, t. y. pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytų atsakovės (pardavėjo) pateiktų pareiškimų ir (ar) garantijų neatitikties faktinėms aplinkybėms, vartotojo teisių gynimo, visiško nuostolių atlyginimo (CK 6.222 str.). Teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančius civilinės bylos Nr. e2-916-459/2016 duomenis, taip pat nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl 19 261,57 Eur turtinės žalos atlyginimo, pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-916-459/2016, ir 57 110,75 Eur reikalavimo dalis, t. y. dėl 16 676,61 Eur nuostolių priteisimo, pareikšta nagrinėjamoje byloje, yra grindžiami ta pačia 2015-03-19 banko pažyma. Civilinėje byloje Nr. e2-16-459/2016 papildomai buvo prašoma priteisti ir 2 584,96 Eur sumokėtą paskolos dalį.Teismas, įvertinęs tai, kad restitucija buvo taikyta dėl atsakovės kaltės pardavus ieškovui daiktą su trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-167-943/2017), taip pat tai, kad reikalavimai priteisti bankui už paskolą sumokėtas įmokas išeina už restitucijos taikymo ribų, pagal savo prasmę yra reikalavimai dėl žalos atlyginimo, dėl jų pagrįstumo sprendžiama taikant civilinės atsakomybės taikymo taisykles (Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-23 sprendimas civilinėje byloje e2-916-459/2016), sutinka su atsakovės argumentais, kad ši bylos dalis yra nutrauktina (LR CPK 293 str. 1 d. 3 p.).
Dėl likusių, t. y.40 434,14 (27 260,81 +13 173,33) Eur, nuostolių
Ieškovas nurodė, kad 2016-01-05 pažymoje SR/16-179 nurodyta, jog po restitucijos taikymo ieškovo skolą bankui sudaro: 3 378,14 Eur kredito likutis, 10 164,39 Eur sutartinės palūkanos, 17 096,42 Eur įstatymo nustatytos 5 procentų metinės palūkanos. Taigi po restitucijos taikymo ieškovas privalo sumokėti bankui 27 260,81 Eur sumą, susijusią su kredito suteikimu.Ieškovas nurodė, kad, banko duomenimis, jis nuo 2015-03-19 sumokėjo 118 976,52 Eur, iš jų 113 518,76 Eur pagal teismo sprendimą ir 3 699,65 priverstinai išieškota. Iš šios sumos padengta 105 803,16 Eur kredito, 10 487,29 Eur sutartinių palūkanų, 2 242,56 (464,64 Eur + 1 747,92 Eur) delspinigių, 234,82 Eur išlaidų už vykdomojo rašto išdavimą, 199,65 Eur įstatymo nustatytų 5 procentų metinių palūkanų, t. y. 13 173,32 Eur, susijusių su kreditu.Ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės išmokėtas ir mokėtinas bankui sumas, susijusias su kredito suteikimu, sietini su patirtų nuostolių atlyginimu, pagal savo prasmę yra reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Dėl jų pagrįstumo sprendžiama taikant civilinės atsakomybės taikymo taisykles. Ieškovas turi įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, žalos dydį ir faktą, priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.Teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog atsakovė žinojo, kad ieškovas butui įsigyti gavo kreditą, kredito įsigijimo tikslas ir paėmimo momentas, atsakovės reakcija į pretenziją, ieškinį (juolab kad visą ginčo laikotarpį ieškovas turėjo teisę ir faktiškai naudojosi butu) nėra pakankami teigti, kad 40 434,14 Eur suma susidarė dėl to, kad atsakovė pardavė ieškovui daiktą su trūkumais. Visų pirma, pagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovas laisva valia prisiėmė visas rizikas, susijusias su sprendimu imti kreditą iš banko bei pasirašyti kredito sutartį atitinkamomis sąlygomis. Atsakovė nekontroliavo ir neturėjo intereso kontroliuoti, kokių lėšų pagrindu bus sumokėta sutarties kaina. Apribojimų ir (ar) įpareigojimą analizuojamu klausimu sutartyje nenumatyta. Ta aplinkybė, kad ieškovas nusprendė kredito pagrindu skolintis didžiąją dalį buto kainos, negali būti panaudota prieš atsakovę, nes atsakovė šiuose santykiuose nedalyvavo, nebuvo kreditavimo santykių šalimi.Antra, pagrįsti ir šie atsakovės argumentai, kad 2009 ir 2010 m. kredito suma pagal tą pačią kredito sutartį buvo padidinta (ieškovui pinigai realia išmokėti nebuvo) dėl to, kad ieškovas susidūrė su finansiniais sunkumais ir neturėjo galimybės vykdyti kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.Trečia, prašomą priteisti sumą sudaro delspinigiai, įstatymo nustatytos palūkanos, išlaidos už vykdomojo rašto išdavimą. Atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovas nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovas veikė savo rizika. Juolab kad ieškovas banko sprendimo nutraukti kredito sutartį neginčijo.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nesant duomenų apie tyčinius atsakovės veiksmus, teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (atsakovei pardavus daiktą su trūkumais) bei atsiradusios žalos, todėl šis jo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 175, 185 str.).Dėl kitų šalių argumentų teismas atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Nagrinėjamu atveju ieškinio pateikimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Todėl netenkintinas atsakovės prašymas dėl baudos paskyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Juolab kad tik dalis bylos nutraukta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas už paduotą ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo atleistas). Ieškinį atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo turėjo 1 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Trečiasis asmuo buvo ieškovo pusėje, ieškinį palaikė, todėl ieškinį atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1, 4 d.).Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė turėjo 1 890,63 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (vien už atsiliepimo parengimą Rekomendacijose numatyta 1 983,25 Eur suma (793,30 (2016 m . III ketvirtis) x 2,5)) nurodytų dydžių, todėl tuo pagrindu jos nemažintinos. Apeliacinį skundą patenkinus (ieškinį atmetus) iš ieškovės atsakovei priteistinas 1 890,63 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268–270 str., teismas
nusprendžia:
bylos dalį dėl 16 676,61 Eur nuostolių priteisimo nutraukti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Iš ieškovo M. A. (M. A.) atsakovei UAB „Pamario troba“ priteisti 1 890,63 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.