Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Ieškovas 2017-03-06 pateikė teismui ieškinį, juo prašo iš atsakovės priteisti: 57 110,75 Eur nuostolių atlyginimą; 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovas su atsakove 2007-06-27 sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovės įsigijo nebaigtą statyti 78 kv. m ploto butą, (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Butas įsigytas šeimos poreikiams tenkinti. Buto kaina – 391 960 Lt. Dalį sumos, t. y. 77 000 Lt, ieškovas atsakovei sumokėjo iš asmeninių lėšų prieš buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą, o likusią dalį sumokėjo gavęs kreditą iš „Swedbank“, AB. Ieškovas nurodė, kad 2006-12-01 tarp ieškovo ir „Swedbank“, AB, buvo sudaryta būsto kredito sutartis (toliau – kredito sutartis), pagal kurią bankas ieškovui suteikė 308 000 Lt (89 202,96 Eur) dydžio kreditą butui pirkti. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2044-12-01. Kredito sutartimi buvo nustatyta, kad ieškovas už kreditą bankui mokės kintamo dydžio palūkanas, kurias sudarys 1 procento marža plius kintamų palūkanų dalis, kurią sudarys VILIBOR 6 mėnesių palūkanų suma. Prievolių pagal kredito sutarties vykdymą savo turto laidavimu užtikrino trečiasis asmuo (ieškovo tėvas). 2007-10-30 ieškovas ir bankas sudarė susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo sutarties kredito suma buvo konvertuota į eurus ir padidinta kredito suma, papildomai ieškovui išduodant 14 482 Eur sumą. Bendra kredito suma pagal sutartį ir papildymą sudarė 103 871,84 Eur. Papildymu buvo pakeista pagrindinės kredito dalies palūkanų mokėjimo apskaičiavimo kintama dalis iš VILIBOR į LIBOR. 2009-12-28 tarp ieškovo ir banko buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį kredito gavėjui buvo atidėtas palūkanų mokėjimas iki 2010-05-20 bei 3 623,16 Eur padidinta kredito suma, t. y. iki 105 014,27 Eur. 2010-07-19 tarp ieškovo ir banko buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį kredito gavėjui buvo atidėtas palūkanų mokėjimas iki 2011-01-20 bei 7 894,45 Eur padidinta kredito suma, t. y. iki 109 285,30 Eur. Bankas pagal kredito sutartį (su visais vėliau pasirašytais sutarties pakeitimais ir papildymais) ieškovui suteikė 111 578,41 Eur kreditą.Ieškovas nurodė, kad jam laiku nemokant kredito įmokų, bankas kredito sutartį nutraukė ir notaras išdavė vykdomąjį įrašą dėl priverstinio 121 911,18 Eur skolos išieškojimo. Nuo 2012-08-02 buvo skaičiuojamos sutartinės palūkanos nuo negrąžinto kredito likučio ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos bei notaro atlygis už vykdomojo rašto išdavimą.Ieškovas nurodė, kad 2012-03-25 kreipėsi į teismą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Klaipėdos apygardos teismas 2013-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-547-123/2013 patenkino jo ieškinį, nutraukė tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą buto prikimo–pardavimo sutartį, taikė restituciją – įpareigojo atsakovę gražinti ieškovui pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtus 391 960 Lt, o ieškovą – grąžinti atsakovei butą. Šis teismo sprendimas buvo įvykdytas 2015-05-19. Sprendimo vykdymas buvo sustabdytas iki kasacinio skundo išnagrinėjimo. Ieškovo ir atsakovės konfliktas, ginčo sprendimas tęsėsi beveik penkerius metus, todėl ieškovas turėjo didelių nenumatytų finansinių išlaidų. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios ieškovas negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų bankui.Ieškovas nurodė, kad atsakovei neįvykdžius prisiimtos prievolės, t. y. laiku nepastačius kokybiško ir atitinkančio techninius reikalavimus buto, ieškovas įgijo naują teisę – reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovė naują pareigą – atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Nurodė ir tai, kad yra teisinis pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Atsakovės neteisėtų veiksmų faktas, kaltė dėl netinkamos kokybės prekių pardavimo bei būsimo buto statybos sutarties Nr. 26, pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų pažeidimas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nagrinėjamoje byloje turi būti nustatytas nuostolių dydis bei priežastinis ryšys tarp atsiradusių nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovo patirtą žalą sudaro turtinės teisės – teisės į butą praradimas, nuostoliai, kurių atsirado dėl kredito sutarties sudarymo, kredito dengimo nuostoliai ir nuostoliai (neįvykdyta piniginė prievolė bankui), kurių atsirado dėl gauto kredito negrąžinimo laiku. Nurodė ir tai, kad atsakovė privalo mokėti 5 procentus nuo atsakovei sumokėtos sumos iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovė nepagrįstai naudojosi ieškovo pinigais iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nes sutartis buvo nutraukta. Atsakovė žinojo, kad ieškovas butui įsigyti gavo kreditą, turėjo mokėti kredito įmokas bei palūkanas už kredito panaudojimą. Kredito gavimo tikslas buvo būsto įsigijimas. Kreditas paimtas tik po to, kai atsakovė garantavo, jog pastatys tinkamą naudotis pastatą, kuriuo ieškovas galės naudotis pagal paskirtį. Ieškovas, sudarydamas kredito sutartį, prisiėmė riziką, susijusią su kredito grąžinimu, tačiau negalėjo numatyti, kad šis kreditas nepasieks tikslo. Ieškovas faktiškai finansavo atsakovės veiklą, susijusią su pastato statyba, atsakovė turi pastatytą nekilnojamąjį turtą.Ieškovas nurodė ir tai, kad atsakovės netinkama reakcija į ieškovo pretenziją sukėlė didelių neigiamų padarinius dėl kredito negrąžinimo.Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė 57 110,75 Eur (16 676,61 Eur + 13 173,33 Eur + 27 260,81 Eur) nuostolių, tiesiogiai kylančių dėl pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytų pardavėjo pareiškimų ir (ar) garantijų neatitikties faktinėms aplinkybėms.Atsakovė atsiliepimu prašė nutraukti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, jeigu byla nebūtų nutraukta, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Prašė taikyti sankcijas ir paskirti ieškovui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant atsakovei. Prašė priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nurodė, kad ieškovas nutylėjo, jog identiškas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra atmestas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-916-459/2016. Žalos atlyginimo byloje, be kitų reikalavimų (dėl materialinių ir (ar) procesinių palūkanų, neturtinės bei kt. žalos atlyginimo), buvo pareikštas reikalavimas dėl 19 261,57 Eur išlaidų / nuostolių, kurių ieškovas patyrė pagal 2006-12-01 kredito sutartį, atlyginimo. Pastarajam reikalavimui pagrįsti ieškovas buvo pridėjęs tą pačią banko pažymą apie sumokėtas pinigų sumas už suteiktą kreditą, kuri teikiama ir nagrinėjamoje byloje. Todėl yra pagrindas nagrinėjamą bylą nutraukti.Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovas savo laisva valia prisiėmė visas rizikas, susijusias su sprendimu imti kreditą iš banko bei pasirašyti kredito sutartį atitinkamomis sąlygomis. Atsakovė nekontroliavo ir neturėjo intereso kontroliuoti, kokių lėšų pagrindu bus sumokėta sutarties kaina. Apribojimų ir (ar) įpareigojimą analizuojamu klausimu sutartyje nenumatyta. Ta aplinkybė, kad ieškovas nusprendė kredito pagrindu skolintis didžiąją dalį buto kainos, negali būti panaudota prieš atsakovę, nes atsakovė šiuose santykiuose nedalyvavo, nebuvo kreditavimo santykių šalimi. Atsakovė nurodė, kad sumokėti pinigai tenkino ir ieškovo interesus, nes per visą ginčo laikotarpį ieškovas turėjo teisę naudotis bei faktiškai naudojosi atsakovės butu. Ieškovas tokiu būdu išvengė po 2008 m. ekonominės krizės sekusio pirkto buto nuvertėjimo (visa šio turto nuvertėjimo rizika buvo perkelta vienai atsakovei, kuri patyrė ikikrizinius statybos kaštus, ko ieškovas ir siekė reikšdamas ieškinį restitucijos byloje). Ieškovo argumentai nepateisina, kodėl ieškovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, kad ieškovas nesugebėjo laiku vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį, ieškovas ėmė ilgiausią įmanomą paskolos terminą, ieškovas veikė išimtinai savo rizika. Ieškovas inicijavo restitucijos bylą, todėl atstovaujamas profesionalių advokatų galėjo įvertinti galimus bylinėjimosi kaštus. Ieškovo patirtos išlaidos restitucijos byloje buvo padengtos, teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą bei atitinkamai po to paskirsčius bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad atsakovė nesutiko su ieškiniu restitucijos byloje ir gynė savo interesus taip pat teismine tvarka, nesuponuoja atsakovės civilinės atsakomybės (neteisėtų veiksmų), nes tokia atsakovės teisė buvo garantuojama įstatymo. Atsakovė nurodė, kad butui pirkti buvo paimtas 308 000 Lt kreditas, tačiau iš teikiamo į bylą buto įkeitimo lakšto ir jo priedų nustatyta, kad 2007, 2009 ir 2010 m. kredito suma pagal tą pačią kredito sutartį buvo padidinta iki 111 578,41 Eur sumos. Ieškovas tokiu būdu pasididino kreditavimo riziką ir tai nebuvo susiję su buto pirkimu. Nuo šios didesnės kredito sumos ir yra skaičiuojami išvestiniai įsipareigojimai bankui.Trečiasis asmuo V. A. atsiliepimo nepateikė.Bylos nagrinėjimo metu ieškovo ir trečiojo asmens atstovas, trečiasis asmuo ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad pagrindo nutraukti bylą nėra, nes ieškinio dalykas yra kitas. Neginčijo aplinkybės, kad ieškovas 2009–2010 metais susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, neteko darbo. Po palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo restitucijos byloje įsipareigojimų pagal kredito sutartį nebevykdė, galvojo, kad tai netikslinga. Po kredito sutarties nutraukimo sutartinės palūkanos transformavosi į įstatymo nustatytas palūkanas ir dėl to nuostoliai tik sumažėjo.Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad atsakovė ieškovui butą pardavė su visa (o ne daline) apdaila. Atsakovė intereso, kad buto įsigijimas būtų kredituojamas, neturėjo. Dėl kilusios ekonominės krizės atsakovė nesusitvarkė su prisiimtais įsipareigojimais pagal kredito sutartį. Tuo atveju, jei ieškovas būtų tinkamai vykdęs kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, prašomi priteisti nuostoliai (žala) nebūtų atsiradę.