Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-538/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-25
Bylos Nr.: 2A-538/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02117-2012-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“
Atsakovas: „BTA Insurance Company“ SE, UAB „Plentprojektas“
Trečiasis asmuo: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, UAB „Tiltų ekspertų centras“
Advokatai: Vaidotas Sviderskis, Albertas Štopas

Kategorijos

52.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-538/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02117-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 52.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lemminkainen Lietuva“ ieškinį atsakovams „BTA Insurance Company“ SE ir UAB „Plentprojektas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, nuostolių atlyginimo ir dėl 2008-04-18 draudimo poliso PRCA Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos pripažinimo niekine, tretieji asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, UAB „Tiltų ekspertų centras“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų „BTA Insurance Company“ SE ir UAB „Plentprojektas“ ieškovo naudai 545872,14 Lt nuostolių atlyginimą bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti 2008-04-18 Draudimo poliso PRCA Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą „draudimo suma vienam draudiminiam įvykiui sudaro 300.000,00 litų“ niekine ir negaliojančia, kadangi prieštarauja LR Statybos įstatymo 38 str. 5 d. ir Valstybinės draudimo priežiūros valdybos 2003-06-25 nutarimo Nr. N-242 dėl statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 16 p.; priteisti iš atsakovų „BTA Insurance Company“ SE ir UAB „Plentprojektas“ ieškovo naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įgyvendinant projektą Nr. VP2-4.4-SM-01-V-01-021 „Žvyrkelių asfaltavimo programa. II etapas. Vakarų Lietuvos (Klaipėdos ir Telšių) regionai“ Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Užsakovas) ir ieškovas 2009-11-11 sudarė rangos sutartį Nr. S-541. Rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo per 52 savaites nuo sutarties įsigaliojimo išasfaltuoti devynis žvyrkelių ruožus, tarp jų ir kelio Nr. 4603 Telšiai-Alsėdžiai-Skuodas ruožą nuo 30,73 km iki 35,23 km (toliau – Kelio ruožas). Rangos sutarties 9 p. nustatyta, kad ji įsigalioja ieškovui pateikus pirkimo reikalavimus atitinkančią banko arba draudimo bendrovės išduotą sutarties įvykdymo garantiją arba laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo raštas užsakovui pateiktas 2009-11-20, 52 savaičių darbų atlikimo terminas baigėsi 2010-11-19. Ieškovas ir užsakovas susitarė, kad, jei rangos sutartyje numatytų darbų trukmė ir 28 dienų garantijos (laidavimo) galiojimo termino suma bus ilgesnė nei 365 dienos, bus taikomos rangos sutarties nuostatos dėl darbų kainos perskaičiavimo. Darbus kelio ruože ieškovas vykdė pagal atsakovo UAB „Plentprojektas“ parengtą ir 2008-10-31 atliktų tyrinėjimo ir projektavimo darbų priėmimo aktu užsakovui perduotą techninį projektą. Techninis projektas parengtas vykdant užsakovo ir atsakovo UAB „Plentprojektas“ 2008-09-03 sutartį dėl projektavimo darbų atlikimo Nr. S-l 132. Pažymėjo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 straipsnio nuostatomis, atsakovas UAB „Plentprojektas“ ir atsakovas „BTA Insurance Company“ SE sudarė statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu 2008-04-18 buvo išduotas statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas) PRCA Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovui pradėjus kelio ruožo rekonstravimo darbus, paaiškėjo, jog techniniame projekte yra netikslumų ir klaidų. Ieškovas 2010-04-15 raštu Nr. ZV 10/08 ir 2010-05-10 raštu Nr. ZV 10/13 kreipėsi į užsakovą ir techninį prižiūrėtoją AB „Problematika“ (2010-04-15 raštas buvo išsiųstas ir atsakovui UAB „Plentprojektas“) su prašymu kreiptis į atsakovą UAB „Plentprojektas“ dėl techninio projekto koregavimo, taip pat informavo, kad yra priverstas stabdyti darbus iki užsakovas nustatyta tvarka patvirtintą pakoreguotą techninį projektą galės perduoti ieškovui. 2010-08-18 raštu Nr. (7.2)2-4145 užsakovas pranešė ieškovui ir techniniam prižiūrėtojui, kad 2010-08-11 suderino atsakovo UAB „Plentprojektas“ patikslintą techninį projektą (toliau – Techninio projekto korektūra) ir pritarė statybai, taip pat, kad ieškovas gali vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal techninio projekto korektūrą. Nurodo, kad 2010-11-19 rašte Nr. (6.70)2-6452 užsakovas konstatavo, kad darbai kelio ruože iki rangos sutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2010-11-19, nebuvo užbaigti. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis CK 6.209 str. 1 d., užsakovas suteikė ieškovui papildomą 5 savaičių terminą t. y. iki 2010-12-24, darbams užbaigti, tačiau dėl nusistovėjusių nepalankių meteorologinių sąlygų darbai kelio ruože buvo sustabdyti nuo 2010-12-08 iki nusistovės tinkamos oro sąlygos. Darbai kelio ruože buvo baigti ir užbaigtų statybos darbų aktas priimtas 2011-05-24. Remiantis rangos sutarties II dalies „Konkrečiosios sutarties sąlygos“ 13.8 punkto „Pataisymai dėl kainos pakeitimo“ nuostatomis, 2011-07-15 sudarytas ieškovo ir užsakovo susitarimas Nr. 2 prie 2009-11-11 sutarties Nr. S-541, pagal kurį dėl atliktų darbų kainos perskaičiavimo ieškovui mokėtina suma mažinama 485 008,67 Lt be PVM arba 586 860,49 Lt su PVM. Ieškovas nurodė, kad kelio ruožo techninis projektas parengtas netinkamai ir jį koreguoti buvo būtina. Dėl užsitęsusio techninio projekto korektūros parengimo, kai rekonstrukcijos darbai negalėjo būti vykdomi, ieškovas nespėjo atlikti visų numatytų kelio ruožo rekonstrukcijos darbų rangos sutartyje nustatytu terminu. Tai reiškia, kad ieškovas dėl nurodytų priežasčių neatliko darbų ir tokiu terminu, kad nebūtų taikomos rangos sutarties nuostatos dėl darbų kainos perskaičiavimo. Pažymėjo, jog dėl to, kad kelio ruožo rekonstrukcijos darbai buvo užbaigti vėliau, ieškovas patyrė 545872,47 Lt tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro 324 907,31 Lt be PVM – netiesioginiai nuostoliai, ieškovo patirti dėl rangos sutarties kainos perskaičiavimo; 214 816,53 Lt be PVM – ieškovo tiesioginiai nuostoliai, patirti dėl 2010 metais įrengto pagrindo profilio perdarymo ir kelio ruožo priežiūros žiemos metu; 6 148,30 Lt be PVM – tiesioginiai nuostoliai, ieškovo patirti dėl UAB DK „PZU Lietuva“ statybinių rizikų draudimo poliso pratęsimo. Ieškovo nuomone, yra visos būtinos sąlygos atsakovo UAB „Plentprojektas“ civilinei atsakomybei atsirasti. Žalos padarymo atveju atsiranda solidarioji žalą padariusio asmens (šiuo atveju atsakovo UAB „Plentprojektas“) ir jo civilinę atsakomybę apdraudusio asmens (atsakovo „BTA Insurance Company“ SE) prievolė, kuri projektuotojui atsiranda iš įstatymo (Civilinio kodekso), jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – iš projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Nagrinėjamu atveju draudikas ir draudėjas draudimo polise susitarė, kad bendra draudimo suma sudaro 1 000 000 litų. Draudimo suma vienam draudiminiam įvykiui sudaro 300 000 Lt. Taigi, draudikas ir draudėjas susitarė dėl draudimo sumos ribojimo vienam draudžiamajam įvykiui, kas prieštarauja Draudimo taisyklių 16 p. Draudiko ir draudėjo susitarimas dėl mažesnės draudimo sumos vienam draudžiamajam įvykiui nei nustatyta minimali draudimo suma Draudimo taisyklių 16 p. prieštarauja civilinės atsakomybės draudimo esmei ir tikslui – kiek įmanoma labiau apsaugoti nukentėjusius trečiuosius asmenis ir garantuoti jų teisę į visišką nuostolių atlyginimą ir pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Toks nepagrįstas draudimo sumos ribojimas yra palankus vien tik draudikui, kuriam suteikiama teisė sumokėti mažesnę draudimo išmoką. Ieškovas, vadovaudamasis CPK 1.80 str., prašė pripažinti draudimo poliso sąlygą, kad draudimo suma vienam draudiminiam įvykiui sudaro 300 000 litų, niekine ir negaliojančia, kadangi ši sąlyga prieštarauja Statybos įstatymo 38 str. 5 d. ir Draudimo taisyklių 16 p. (imperatyvioms teisės normoms).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Plentprojektas“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutartis įsigaliojo 2009-11-20, nes 2009-11-20 buvo pateiktas UAB DK „PZU Lietuva“ išduotas Sutartinių prievolių laidavimo draudimo polisas PZULT Nr. 1132570. Vadinasi, 2009-11-11 sutartimi sulygtas darbų atlikimo terminas turėjo baigtis 2010-12-20, o ne 2010-11-19, kaip ieškinyje teigia ieškovas. Be to, 2009-11-11 sutarties 8 punktas numatė, jog darbų atlikimo termino pabaiga gali būti nukelta 5 mėnesiams, termino nukėlimą fiksuojant papildomu susitarimu, todėl maksimalus leistinas darbų atlikimo terminas buvo iki 2011-05-20. Iš pirkimo dokumentų nuostatų akivaizdu, kad, paties užsakovo Direkcijos požiūriu, maksimalus darbų atlikimo terminas buvo siejamas net ne su 2011 m. gegužės mėn., o su 2011 m. liepos mėn. laikotarpiu. Vadinasi, kelio Nr. 4603 Telšiai-Alsėdžiai-Skuodas ruožo 30,796 - 35,283 km (toliau tekste – kelias Nr. 4603) rekonstravimo darbų užbaigimas 2011-05-24 negali būti laikomas esmingai nesavalaikiu darbų atlikimu pirkimo dokumentų ir jų pagrindu sudarytos 2009-11-11 sutarties prasme. Pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje neginčija tos aplinkybės, jog apie patikslinto techninio projekto sprendinius jam tapo žinoma, gavus Direkcijos 2010-08-18 raštą, su kuriuo ieškovui buvo pateiktas ir pats patikslintas techninis projektas. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad darbai kelyje Nr. 4603 buvo sustabdyti nuo 2010-12- 08, o atnaujinti 2011-05-11. Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas 2011-05-24 užbaigtų statybos darbų aktas liudija apie tai, kad kelio Nr. 4603 rekonstravimo darbai buvo atlikti iki 2011-05-24, t. y. per beveik 2 savaites nuo darbų įvykdymo atnaujinimo (2011-05-11). Vadinasi, nuo 2010-08-18, kuomet Direkcija pranešė ieškovui apie suderintą patikslintą techninį projektą ir jį ieškovui pateikė, iki kelio Nr. 4603 rekonstravimo darbų sustabdymo 2010-12-08, ieškovas turėjo beveik 4 mėnesius atlikti visus reikiamus kelio Nr. 4603 rekonstravimo darbus, tačiau per tokį laikotarpį jų neatliko, nors iš paties ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad tokiems darbams atlikti ieškovui pakako tik beveik 2 savaičių termino. Taigi, priešingai nei teigia ieškinyje ieškovas, atsakovo parengto 2008 m. rugsėjo mėn. techninio projekto sprendiniai, įskaitant ir tuos sprendinius, kuriems pakeisti buvo atsakovo 2010 m. birželio mėn. parengtas patikslintas techninis projektas, kurį 2010-08-10 suderino ir 2010-08-18 pateikė ieškovui Direkcija, iš tikrųjų nedarė lemiamos įtakos ieškovo galimybei laiku, per 52 savaites nuo 2009-11-11 sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2010-12-20 (dar 2010 metais), užbaigti visus kelio Nr. 4603 rekonstravimo darbus. Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. egzistavę paties ieškovo, kaip rangovo, darbų planavimo bei organizavimo trūkumai nulėmė tai, jog 2010 metais ieškovas neatliko visų kelio Nr. 4603 rekonstravimo darbų. Pažymėjo, jog projektavimo rangos sutarties, kuri yra dvišalė, šalimis yra užsakovas ir rangovas (projektuotojas) (CK 6.700 straipsnis). Tai reiškia, jog rangovo (projektuotojo) atsakomybė, šiam netinkamai atlikus savo sutartinius įsipareigojimus, gali kilti užsakovo atžvilgiu. Ieškovas nėra užsakovas atsakovo atžvilgiu, todėl ieškovas CK 6.703 straipsnio 2 dalies prasme neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nuostolių atlyginimo iš atsakovo reikalauja asmuo, kuriam pagal CK 6.703 straipsnio 2 dalį apskritai nepriklauso teisė iš projektuotojo reikalauti nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra 2008-09-03 sutarties šalis, o atsakovas nėra 2009-11-11 sutarties šalis. Dėl to ieškovas savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kildinamą iš 2009-11-11 sutarties vykdymo, gali reikšti tik kitai šios sutarties šaliai – Direkcijai, jeigu tam būtų pakankamas teisinis pagrindas, o ne šios sutarties šalimi nesančiam trečiajam asmeniui – atsakovui. Iš ieškinio matyti, kad ieškovas remiasi būtent sutartinės atsakomybės pagrindais. Ieškovas, kaip minėta, nėra 2008-09-03 sutarties šalis, todėl jis negali būti ir sutartinės civilinės atsakomybės prievolinio teisinio santykio dalyviu.

Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovui (draudėjui) nekyla pareiga atlyginti ieškovui, pasak jo, jam atsiradusius 545 827,14 Lt dydžio nuostolius. Pagal Statybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai draudėjas yra statinio projektuotojas, draudikas pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą atlygina draudimo išmokomis statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, bei žalą turtui. Kadangi ieškovo ir atsakovo nesiejo sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai, tai akivaizdu, kad atsakovo, kaip statinio projektuotojo, civilinės atsakomybės klausimas objektyviai galėtų būti analizuojamas ir sprendžiamas nebent pagal CK numatytos deliktinės atsakomybės normas, jeigu būtent dėl statinio projektuotojo netinkamai suprojektuoto statinio defektų padaroma žala trečiajam asmeniui: jo gyvybei ar sveikatai arba jo turtui. Byloje ieškovas nėra pateikęs duomenų, kurie liudytų apie tai, kad dėl atsakovo, kaip statinio projektuotojo, veiksmų ar neveikimo būtų buvusi padaryta žala būtent ieškovo, kaip trečiojo asmens, turtui. Taigi ieškovas Statybos įstatymo 38 straipsnio 10 dalies prasme taip pat nėra tas asmuo, kuris Draudimo poliso pagrindu galėtų reikalauti iš atsakovo draudiko atsakovo „BTA Insurance Company“ SE draudimo išmokos išmokėjimo. Nors ieškovas draudimo poliso sąlygą ieškovas ginčija CK 1.80 straipsnio pagrindu, tačiau pats pripažįsta, kad minimalioji suma yra nustatyta Draudimo taisyklių 16 punkte.

Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, techninio projekto pakeitimai nebuvo esminiai, dėl kurių rangovas negalėtų vykdyti darbų ir/ar būtų praleisti terminai darbams atlikti, todėl draudėjas nėra atsakingas dėl nesavalaikių statybos darbų terminų kelio ruože Nr.4603 Telšiai- Alsėdžiai-Skuodas ruožo nuo 30,73 km iki 35,23 km. Draudėjui nekyla pareiga atlyginti rangovo nurodomų patirtų 214 816,53 Lt (be PVM) nuostolių. Rangovas ne tik neįrodė, kad šiuos darbus atliko, bet ir nepagrindė panaudotų medžiagų (dolomitinė skaldelė ir dolomito skalda) kiekio panaudojimo už laikotarpį nuo darbų sustabdymo 2010 metais iki 2011-05-11, kadangi remiantis VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ raštu 2012-04-05, net per ilgesnį laikotarpį (nuo 2008-10-30 iki 2010-03-18) žvyro smulkiosios dalies išdulkėjimai yra nežymūs, todėl nurodyti medžiagų kiekiai negalėjo būti panaudoti šiame objekte. Nurodo, kad 6 148,30 Lt be PVM – šios išlaidos buvo patirtos ne dėl draudėjo kaltės. Pažymi, jog rangovui baigus sutartį ir suvedus balansą, užsakovas apskaičiavo, kad dėl atliktų darbų kainos perskaičiavimo (indeksavimo) rangovui nebus išmokėta 485 008,67 Lt (be PVM), t. y. šios sumos nesumokėjimas rangovui nėra niekaip susietas su sutarties įvykdymo/neįvykdymo terminais, nes sutartyje netgi nėra numatyta sąlyga, kad rangovui galėtų būti netaikomas perskaičiavimas ir pan. Draudėjas nėra atsakingas už rangovo sutartinius prisiimtus įsipareigojimus ir jam nekyla pareiga atlyginti rangovo negautos 324 907,31 Lt sumos dėl kainų perskaičiavimo pagal sutartį. Taip pat nurodo, kad šalys gali susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, o tretieji asmenys negali ginčyti sutarties sąlygų. Priešingai negu nurodo ieškovas, nors įstatymas nenumato draudimo sumos ribojimo vienam įvykiui, tačiau jis ir nedraudžia šalims susitarti dėl ribotos draudiko atsakomybės vienam įvykiui. Šiuo atveju teisės aktai nenumato draudimo susitarti dėl draudimo sumos vienam įvykiui, todėl nėra pagrindo pripažinti draudimo sutarties sąlygą dėl 300 000 Lt draudimo sumos vienam įvykiui.

Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas UAB „Plentprojektas“, kaip savo srities profesionalas, privalėjo užtikrinti, kad statinio projektas atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 14 str.). Dėl techninio projekto netikslumų ir klaidų ieškovas nuo 2010-04-15 iki 2010-08-18 minėtame ruože negalėjo atlikti rangos sutartyje Nr. S-541 numatytų rekonstrukcijos darbų. Ieškovas, vykdydamas sutartį, iki 2010-10-22 statybos darbus atliko iš 9 tik 7 objektuose, todėl Kelių direkcija vadovaudamasi rangos sutarties Nr. S-541 konkrečiųjų sąlygų 13.8 p. nuostatomis atliko ieškovui mokėtinų sumų perskaičiavimus. Kelių direkcija dėl kainos perskaičiavimo ieškovui iš viso neišmokėjo 485 008,67 Lt be PVM.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Tiltų ekspertų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas laimėjo Kelių direkcijos skelbtą rangos darbų konkursą ir atliko pagal tarp ieškovo ir Kelių direkcijos 2009-11-11 sudarytą sutartį Nr. S-541, kurią sudarė devyni skirtingų kelių ruožai. UAB Tiltų ekspertų centras nerengė ieškinyje minimo techninio projekto ar jo dalių nei kaip jungtinės veiklos partneris, nei kaip subrangovas, nei jokiais kitais pagrindais. UAB „Tiltų ekspertų centras“ rengė kitą Kelių direkcijos į bendrą devynių objektų sąrašą įtrauktą techninį projektą. Atsižvelgiant į tai, UAB „Tiltų ekspertų centras“ neturi galimybės pareikšti tvirtos pozicijos, susijusios su techninio projekto kokybe ir kitais su juo susijusiais techniniais klausimais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad įgyvendinant projektą Nr. VP2-4.4-SM-01-V-01-021 „Žvyrkelių asfaltavimo programa. II etapas. Vakarų Lietuvos (Klaipėdos ir Telšių) regionai“ Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Užsakovas) ir ieškovas 2009-11-11 sudarė rangos sutartį Nr. S-541. Rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo per 52 savaites nuo sutarties įsigaliojimo išasfaltuoti devynis žvyrkelių ruožus, tarp jų ir kelio Nr. 4603 Telšiai-Alsėdžiai-Skuodas ruožą nuo 30,73 km iki 35,23 km. Rangos sutarties 9 p. nustatyta, kad ji įsigalioja ieškovui pateikus pirkimo reikalavimus atitinkančią banko arba draudimo bendrovės išduotą sutarties įvykdymo garantiją arba laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo raštas užsakovui pateiktas 2009-11-20, 52 savaičių darbų atlikimo terminas baigėsi 2010-11-19. Be to, ieškovas ir užsakovas susitarė, kad, jei rangos sutartyje numatytų darbų trukmė ir 28 dienų garantijos (laidavimo) galiojimo termino suma bus ilgesnė nei 365 dienos, bus taikomos rangos sutarties nuostatos dėl darbų kainos perskaičiavimo. Darbus kelio ruože ieškovas vykdė pagal atsakovo UAB „Plentprojektas“ parengtą ir 2008-10-31 atliktų tyrinėjimo ir projektavimo darbų priėmimo aktu užsakovui perduotą techninį projektą. Techninis projektas parengtas vykdant užsakovo ir atsakovo UAB „Plentprojektas“ 2008-09-03 sutartį dėl projektavimo darbų atlikimo Nr. S-l 132. UAB „Plentprojektas“ ir atsakovas „BTA Insurance Company“ SE sudarė statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu 2008-04-18 buvo išduotas statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas) PRCA Nr. (duomenys neskelbtini). Darbai kelio ruože buvo baigti ir užbaigtų statybos darbų aktas priimtas 2011-05-24. Remiantis rangos sutarties II dalies „Konkrečiosios sutarties sąlygos“ 13.8 punkto „Pataisymai dėl kainos pakeitimo“ nuostatomis, užsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir rangovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ 2011-07-15 sudarė susitarimą Nr. 2 prie 2009-11-11 sutarties Nr. S-541, pagal kurį dėl atliktų darbų kainos perskaičiavimo rangovui UAB „Lemminkainen Lietuva“ mokėtina suma buvo sumažinta 485 008,67 Lt be PVM arba 586 860,49 Lt su PVM. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinį dėl visų 545872,47 Lt nuostolių atlyginimo ieškovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ atsakovui UAB „Plentprojektas“ reiškia tuo pačiu pagrindu, t.y. kad atsakovas nevykdė savo sutartinės pareigos tinkamai atlikti projektavimo darbus, parengęs pirmąją techninio projekto redakciją padarė klaidų, dėl kurių reikėjo atlikti techninio projekto korektūrą ir todėl ieškovas nespėjo atlikti visų numatytų kelio ruožo rekonstrukcijos darbų rangos sutartyje nustatytu terminu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, ieškovas neturi teisės iš atsakovo UAB „Plentprojektas“ reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamo sutarties vykdymo, nes ieškovo UAB „Lemminkainen Lietuva“ ir atsakovo UAB „Plentprojektas“ nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovui UAB „Plentprojektas“ negali būti taikoma ir deliktinė atsakomybė, nes atsakovas UAB „Plentprojektas“ ieškovo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Įstatymai taip pat nenumato, kad projektuotojas dėl netinkamo projekto atsako prieš rangovą. Atvirkščiai, CK 6.700 str. - 6.704 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartinius santykius, numato projektuotojo sutartinę atsakomybę prie projekto užsakovą. Teismas sprendė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą UAB „Plentprojektas“, todėl taip pat neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo UAB „Plentprojektas“ civilinę atsakomybę apdraudusio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE , todėl ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atmetamas.

Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš UAB „Plentprojektas“ ir jo civilinę atsakomybę apdraudusio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, todėl ginčijamų draudimo poliso sąlygų pripažinimas niekinėmis nesukels ieškovui jokių teisnių pasekmių, todėl ieškinį šioje dalyje taip pat atmetė.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį, atsakovo pateiktų procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičių, iš ieškovo UAB „Lemminkainen Lietuva“ atsakovo UAB „Plentprojektas“ naudai teismas priteisė 8712 Lt išlaidų už advokato pagalbą .Iš ieškovo UAB „Lemminkainen Lietuva“ valstybės naudai priteisė 89 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas UAB „Lemminkainen Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi byloje turėjo būti taikoma CK 6.263 str. 1 d., kuri numato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Apelianto nuomone, UAB „Plentprojektas“ pažeidė šią taisyklę, t.y. parengė netinkamą projektą, kuris buvo perduotas ieškovui (rangovui), taigi UAB „Plentprojektas“, žinodamas, kad jo parengto projekto pagrindu rangovas atliks statybos darbus, nesilaikė elgesio taisyklės elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos rangovui, ir būtent tuo pasireiškė UAB „Plentprojektas“ neteisėti veiksmai, dėl kurių kyla UAB „Plentprojektas“ civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas visiškai nieko nepasisakė dėl šių ieškovo argumentų, o taip pat dėl CK 6.263 str. nuostatų taikymo šioje byloje bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, tuo pažeisdamas įstatyminę pareigą tinkamai motyvuoti teismo sprendimą, nustatytą CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas UAB „Plentprojektas“ ieškovo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir todėl jam negali būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Už įstatymo ar rūpestingumo pažeidimą atsako kiekvienas kiekvienam, todėl atsakovas UAB „Plentprojektas“, kuris vykdydamas sutartinius įsipareigojimus užsakovui nesilaikė įstatymo, taip pat pažeidė rūpestingumo pareigą, neteisėtus veiksmus atliko ir ieškovo atžvilgiu, o tai reiškia, kad esant ir kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovui UAB „Plentprojektas“ atsirado civilinė atsakomybė ieškovui.

3. CK 6.703 straipsnio 1 dalis numato, apelianto nuomone, atsakomybę ne tik užsakovui, bet ir tretiesiems asmenims už dėl netinkamo statinio projekto patirtą žalą. Kitoks šios normos aiškinimas reikštų, jog projektuotojas už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą kitiems, sutartiniais santykiais su projektuotoju nesusijusiems, asmenis iš viso neatsako.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl draudimo poliso sąlygos pripažinimo niekine ir negaliojančia, nurodydamas, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo. Ieškovo teisinį suinteresuotumą, apelianto nuomone, patvirtina jo reikalavimo teisė atsakovo atžvilgiu, o tuo pačiu ir jo draudiko atžvilgiu.

Šalies argumentai

5. Apeliantas mano, kad iš jo yra priteistos per didelės išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Taikant maksimalius rekomendacijose nustatytus įkainius iš ieškovo negalėjo būti priteista daugiau kaip 5 175 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Plentprojektas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Aplinkybė, jog teismo sprendime esanti jame padarytų išvadų motyvacija (argumentacija) yra išdėstyta glausta forma, nereiškia, kad šiuo atveju ieškovui yra pagrindas teigti, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Atsakovo įsitikinimu, iš teismo sprendimo turinio matyti, kad sprendime teismo padarytos išvados yra pagrįstos tiek faktiniais, tiek teisiniais argumentais. Kai sprendime teismo padarytų išvadų motyvai (argumentai) yra, nėra jokio pagrindo byloje spręsti, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Atsakovo nuomone, projektuotojo sutartinių įsipareigojimų pagal projektavimo sutartį netinkamas vykdymas ir kartu įstatymo, reglamentuojančio statinio projektuotojo teisines pareigas, nesilaikymas gali būti susijęs ir su vadinamosios rūpestingumo pareigos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) pažeidimu, tačiau tokiu atveju turi būti sprendžiama ne dėl deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo (CK 6.263 straipsnis) ir dėl šios rūšies atsakomybės taikymo asmeniui, o dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo (CK 6.256 straipsnis) ir dėl šios rūšies atsakomybės taikymo asmeniui, nes tokiu atveju civilinės teisinės atsakomybės pagrindu yra projektavimo sutarties ir kartu tokią sutartį reglamentuojančio įstatymo pažeidimas, o ne delikto padarymas. Tuo atveju, jeigu rangovas pažeidžia rangos sutartimi sulygtus rangos darbų atlikimo terminus dėl tos priežasties, kad jam užsakovas (šiuo atveju Kelių direkcija) pateikė netinkamą techninį projektą, visus su tuo susijusius reikalavimus rangovas (ieškovas) turėjo reikšti būtent kitai rangos sutarties šaliai — Kelių direkcijai, įrodinėjant, kad ši pažeidė pagal CK, reglamentuojantį rangos sutartį, ir rangos sutarties sąlygas tekusią sutartinę pareigą pateikti tinkamą statybinę - techninę dokumentaciją. Aplinkybę, kodėl ieškovas byloje atsakovu nepatraukė būtent Kelių direkcijos, anot atsakovo, paaiškina tas faktas, jog 2011-07-15 ieškovas ir Kelių direkcija pasirašė susitarimą Nr. 2 prie Rangos sutarties, kuriuo jį pasirašę asmenys susitarė, kad Kelių direkcija neišmoka ieškovui pagal Rangos sutartį piniginės sumos, kuri yra lygi 586 860,49 Lt (su PVM) arba 485 008,67 Lt be PVM). Akivaizdu, jog ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo kitai rangos sutarties šaliai - Kelių direkcijai — stokotų teisinės perspektyvos, nes Kelių direkcija, atsikirsdama į tokį reikalavimą, neabejotinai gintųsi būtent 2011-07-15 ieškovo ir Kelių direkcija laisva valia sudarytu susitarimu Nr. 2 prie Rangos sutarties, tačiau tai nereiškia, kad už Kelių direkcijos sutartinių įsipareigojimų pagal Rangos sutartį vykdymą turėtų būti prieš ieškovą atsakingas šios Rangos sutarties šalimi nesantis asmuo — atsakovas. Pagal CK 6.700 - 6.704 straipsnių turinį ir prasmę projektuotojo (rangovo) atsakomybė už netinkamą techninių dokumentų parengimą/projektavimo darbų atlikimą yra sutartinė ir ji taikoma, esant pagrindui CK 6.703 straipsnio 1 dalies prasme, užsakovo atžvilgiu. Tuo tarpu užsakovas yra atsakingas prieš trečiuosius asmenis, tarp jų statybos darbų rangovo, pagal jų reikalavimus, susijus su projektuotojo parengtų techninių dokumentų trūkumais/projektavimo darbų trūkumais, išskyrus tik tuos atskirus atvejus, kuomet pats įstatymas — CK 6.696 - 6.698 straipsniai - nustato projektuotojo atsakomybę už statinio sugriuvimą, statinio defektus ir tuo padarytą žalą, jeigu tai susiję su projektuotojo atliktų projektavimo darbų/parengtų techninių dokumentų defektais. Todėl pagrindo teigti, kad atsakovui kyla deliktinė atsakomybė, anot atsakovo, ieškovo atžvilgiu, nėra. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas turėjo suvokti, jog Viešojo pirkimo dokumentų Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13.8 punkto nuostatos, nustatančios kainodaros taisykles, bus įtrauktos į Kelių direkcijos ir jos pasirinkto rangovo tarpusavio susitarimus dėl statybos darbų pagal atsakovo parengtą projektą vykdymo. Projektavimo sutartis tarp Kelių direkcijos ir atsakovo sudaryta 2008-09-03. Kelio Nr. 4603 projektą atsakovas parengė ir perdavė Kelių direkcijai iki 2008-10-31. Nei prieš Projektavimo sutarties sudarymą, nei Projektavimo sutarties vykdymo metu atsakovui nebuvo atskleistos jokios statybos rangos sąlygos, kuriomis Kelių direkcija būtų siekusi ateityje įgyvendinti atsakovo pagal Projektavimo sutartį parengtinus techninius dokumentus. Pažymėjo, kad techninio projekto trūkumai, kuriuos atsakovas ištaisė 2010 m. liepos 7 d. pateikdamas techninio projekto korektūrą ieškovui ir Kelių direkcijai nebuvo kliūtimi ieškovui vykdyti kelio rekonstravimo darbų, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad tokius darbus atsakovas atlikinėjo nuo 2010 m. birželio iki rugpjūčio mėnesio. Atsakovas nurodė, kad iš byloje esančios Projektavimo sutarties matyti, kad Projektavimo sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo Kelių direkcijai parengti tik kelio Nr. 4603 rekonstravimo techninį projektą (Projektavimo sutarties 1, 8.1 punktai). Taigi šia Projektavimo sutartimi atsakovas neprisiėmė įsipareigojimo parengti Kelių direkcijai nei kelio Nr. 4603 rekonstravimo darbo projekto, nei šio kelio techninio darbo projekto. Atsakovo parengtas kelio Nr. 4603 rekonstravimo darbų vykdymo techniniai sprendiniai nesudarė teisinio pagrindo pagal jį ieškovui pradėti ir vykdyti kelio Nr. 4603 rekonstravimo darbus, nes tokiems darbams pradėti ir vykdyti ieškovas turėjo iš Kelių direkcijos pareikalauti, kad jam būtų pateiktas nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas kelio Nr. 4603 rekonstravimo darbo projektas arba šio kelio rekonstravimo techninis darbo projektas, projektavimo darbus atlikus vienu projektavimo etapu. Atsakovo parengti kelio Nr. 4603 rekonstravimo darbų vykdymo techniniai sprendiniai turėjo tapti pagrindu parengti šio kelio rekonstravimo darbo projektą, kuriame būtų detalizuojami sprendiniai ir pagal kurį pagal aukščiau išvardytų teisės aktų nuostatas galėjo būti ieškovo pradėti, vykdomi bei užbaigiami kelio Nr. 4603 rekonstravimo darbai. Būtent dėl to, kad rangos sutartimi kelio Nr. 4603 rekonstravimo darbo projekto Kelių direkcija ieškovui nepateikė ir šis, pradėjęs vykdyti kelio Nr. 4603 rekonstravimo darbus, tokio techninio dokumento neturėjo, ieškovas ir Kelių direkcija pradėjo reikalauti, kad atsakovas parengtų atitinkamus techninius dokumentus, kurių iš tikrųjų atsakovas pagal Projektavimo sutartį neturėjo parengti. Atsakovas gera valia, savo sąskaita sutiko parengti naujus techninius dokumentus (jų dalis) ir 2010-07-07 pateikė ieškovui ir Kelių direkcijai, siekiant kelio Nr. 4603 rekonstravimo darbų tinkamo įvykdymo, tačiau tokie atsakovo veiksmai jokiu būdu negali būti kvalifikuojami kaip netinkamo projektavimo darbų rezultato ištaisymas. Atsakovo parengta techninio projekto korektūra savo turiniu, sudėtimi iš esmės reiškia kelio Nr. 4603 techninio darbo projekto, kurio pagrindu šio kelio rekonstravimo darbai galėjo būti vykdomi ir kurio pagrindu rekonstruotas kelias Nr. 4603 galėjo būti nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti, parengimą. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovo byloje ginčijama Draudimo liudijimo sąlyga, jog minimali draudimo suma vienam draudiminiam atvejui yra 300 000 Lt yra teisėta, nes draudiko išduotame Draudimo liudijime įrašytas draudimo sumos dydis (300 000 Lt) net du kartus viršija Draudimo taisyklių 16 punkte nurodytą minimalią draudimo sumą 150 000 Lt, draudžiant draudėjo civilinę atsakomybę dėl vieno statinio projekto. Tuo tarpu ieškovas turtinius reikalavimus atsakovui ir draudikui yra pareiškęs tik dėl kelio Nr. 4603 projektavimo darbų techninio dokumento, t. y. tik dėl vieno statinio projekto. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, kadangi nagrinėjama byla yra pakankamai sudėtinga ir didelės apimties.

Trečiasis asmuo UAB „Tiltų ekspertizių centras“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą, pareigos pasisakyti dėl kiekvieno ieškinio argumento, nesusijusio su ginčo situacija, įstatymai nenumato. Apeliaciniu skundu reikalaujami atlyginti nuostoliai kilo iš ieškovo ir trečiojo asmens Kelių direkcijos sudarytos rangos sutarties, tuo tarpu atsakovai nėra šios sutarties šalys. Jokio delikto ieškovo atžvilgiu UAB „Plentprojektas“ nepadarė, taigi šioje byloje neturėtų būti sprendžiamas ir UAB „Plentprojektas“ atsakomybės klausimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovas (rangovas) 2009 m. lapkričio 11 d. su trečiuoju asmeniu Lietuvos automobilių kelių direkcija (užsakovas) sudarė rangos sutartį dėl žvyrkelių išasfaltavimo. Rangos darbus ieškovas vykdė pagal atsakovo UAB ,,Plentprojektas“ parengtą techninį projektą, kurį UAB ,,Plentprojektas“ parengė vykdydamas su trečiuoju asmeniu Lietuvos automobilių kelių direkcija (užsakovas) 2008 m. rugsėjo 3 d. sudarytą sutartį dėl projektavimo darbų atlikimo. Taigi, ieškovo su atsakovu UAB ,,Plentprojektas“ sutartiniai santykiai nesiejo. Tačiau ieškovą, kaip ir atsakovą su Lietuvos automobilių kelių direkcija siejo rangos sutartiniai santykiai: ieškovą dėl žvyrkelių asfaltavimo darbų atlikimo, o atsakovą dėl techninio projekto parengimo atlikti darbams, kuriuos pagal 2009 m. lapkričio 11 d. rangos sutartį atliko ieškovas.

Esant deliktinei civilinei atsakomybei šalių sutartiniai santykiai nesieja. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus ne sutartinę teisinio pobūdžio pareigą, išskyrus atvejus, kai įstatymas numato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.263 str. 1 d. numatyta generalinio delikto sąlyga – kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikumu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė UAB ,,Plenprojektas“ yra deliktinė ir grindžiama generalinio delikto principu, nustatančiu bendrąją pareigą elgtis rūpestingai kitų asmenų atžvilgiu. Ieškovas pagal civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti žalos, priežastinio ryšio ir žalą sukėlusio asmens elgesio neteisėtumą. Tuo tarpu atsakovo kaltė dėl padarytos žalos yra preziumuojama, atsakovas savo nekaltumą privalo įrodyti (CK 6.248 str.).

Ieškovas atsakovo UAB ,,Plentprojektas“ atsakovo civilinę deliktinę atsakomybę grindžia jo neteisėtais veiksmais – netinkamu techninio projekto, pagal kurį jis privalėjo vykdyti kelio rekonstrukcijos darbus, atlikimu, dėl ko darbus reikėjo sustabdyti iki kol atsakovas pateikė pakoreguoti techninį projektą; dėl netinkamo projekto patirta 545 872,14 Lt žala; priežastiniu ryšiu – dėl netinkamo projekto turėjo perdaryti darbus bei rangos sutartimi nustatytu terminu negalėjo baigti darbų, dėl ko patyrė 545 872,14 Lt žalą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas ,,Plentprojektas“ ieškovo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų, todėl jam deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Teisinių argumentų, kuriais vadovaudamasis teismas padarė tokią išvadą, sprendime neišdėstė. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovas prieš ieškovą neatsako ir pagal CK 6.700 str. – 6.704 str. reglamentuojančius projektuotojo ir užsakovo rangos santykius, reikalavimus.

Minėta, ieškovo ir atsakovo UAB ,,Plentprojektas“ sutartiniai santykiai nesiejo, todėl sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą CK 6.700 str. – 6.704 str. nuostatos netaikintinos. Tuo tarpu nustačius, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, UAB ,,Plentprojektas“ galėtų būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė vadovaujantis CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad kiekvieno asmens pareiga yra laikytis tokio elgesio taisyklių, kad jis savo veikimu ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (generalinis deliktas). Pripažinus, kad buvo pažeista pareiga nedaryti savo veiksmais žalos kitam asmeniui, pareiga elgtis sąžiningai civilinė deliktinė atsakomybė taikintina.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad atsakovas UAB ,,Plentprojektas“ ieškovo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų ir kad pagal CK 6.700 str.-6.704 str. neatsako prieš ieškovą, pripažino, kad ieškovas neturi teisės reikalauti nuostolių iš atsakovo UAB ,,Plentprojektas“. Pripažinęs, kad ieškovas neturi teisės į UAB ,,Plentprojektą“, teismas pripažino, kad ieškovas taip pat neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo ir iš atsakovo UAB ,,Plentprojektas“ civilinę atsakomybę apdraudusio atsakovo ,,BTA Insuranse Company“ SE (draudikas) ir ieškinį abiejų atsakovų atžvilgiu atmetė.

Teismas motyvuojančioje sprendimo dalyje glausta forma turi nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados vertinimą, argumentus, dėl kurių teismas atmėtė kuriuos nors įrodymus, įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus (CPK 270 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas savo išvados, kad atsakovas UAB ,,Plentprojektas“ ieškovo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų nei įrodymų vertinimu, nei jokiais teisiniais argumentais nepagrindė, o dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (padarytos žalos, priežastinio ryšio, kaltės) teismas sprendime nepasisakė. Sprendimo motyvuojančioje dalyje teismas neatsakė į pagrindinius (esminius) faktinius ir teisinius aspektus.

Dėl pirmiau išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad atsakovo UAB ,,Plentprojektas“ civilinė atsakomybė ieškovui yra deliktinė ir grindžiama generalinio delikto principu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atmestas tuo pagrindu, kad ieškovas iš atsakovo neturi teisės reikalauti nuostolių, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas (CPK 330 str.).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduodama nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo reikalinga nustatyti, ar yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurioms esant atsirado atsakovo UAB ,,Plentprojektas“ civilinė deliktinė atsakomybė atlyginti ieškovui nuostolius. Nustačius, kad atsakovas UAB ,,Plentprojektas“ atsako ieškovui už nuostolių padarymą, išspręsti, ar atsakovui ,,BTA Insurance Company“ SE (draudikas) pagal su atsakovu UAB ,,Plentprojektas“ (draudėjas) sudarytą statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomąją draudimo sutartį, atsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėDanutė Milašienė