Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus atstovei Laurai Valkavičiūtei,

probuojamajam R. G., jo atstovui pagal įstatymą Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ įgaliotai atstovei Rūtai Karalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą Nr. 011K-172 dėl papildomo baudžiamajame įstatyme nenumatyto įpareigojimo skyrimo probuojamajam R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), moksleiviui, teistam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, jam paskirta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, skiriant BK 82 str. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant R. G. būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.

Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 9 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2018 m. lapkričio 9 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018 m. birželio 4 d. gautas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas Nr. 011K-172 dėl papildomo baudžiamajame įstatyme nenumatyto įpareigojimo skyrimo, kuriuo siūloma probuojamajam R. G. skirti papildomą baudžiamajame įstatyme nenumatytą įpareigojimą, kuris turėtų teigiamos įtakos nepilnamečio nuteistojo R. G. elgesiui, t.y. – lankyti elgesio pataisos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, o ją baigus lankyti psichologo konsultacijas iki probacijos pabaigos.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus atstovė prašė teikimą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad teikimas pagrįstas, prašė jį tenkinti.

Probuojamasis teismo posėdžio metu sutiko, jog jam būtų paskirtas papildomas įpareigojimas. Negalėjo paaiškinti, kodėl neatvyksta į Probaciją, nesilanko užsiėmimuose. Pripažino, kad buvo tik viename iš 5 elegesio pataisos programos užsiėmimų.

Probuojamojo gynėja advokatė prašė teikimą tenkinti ir paskirti įpareigojimą lankyti psichologo konsultacijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Teismas, svarstydamas papildomos poveikio priemonės ir (ar) pareigos paskyrimo klausimą R. G., patikrino, ar probuojamasis turėjo realią galimybę įvykdyti teismo įpareigojimus, ir, ar jis deda protingas ir pagrįstas pastangas, kad būtų įgyvendintas paskirtais įpareigojimais siekiamas tikslas.

Iš Probacijos skyriaus pateiktos asmens bylos matyti, jog į Probacijos tarnybos registrą R. G. buvo įtrauktas nuo 2017 m. lapkričio 27 d. (a. b. l. 11). 2017 m. gruodžio 6 d. R. G. buvo išsamiai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, teisės pažeidimų darymą (a. b. l. 18). 2017 m. gruodžio 6 d. buvo atliktas keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas naudojant OASys metodiką. Nustatyta, kad jis priklauso vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei. Labiausiai išreikšti kriminogeniniai poreikiai, susiję su teisės pažeidėjo nusikalstamumu – „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Mąstymas ir elgesys“, „Nuostatos“ (a. b. l. 20). 2017 m. gruodžio 6 d. buvo sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas (a. b. l. 21). Probuojamajam buvo nustatytos šios resocializacijos priemonės – dalyvauti pataisos elgesio programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, „Tęsti mokslus“ bei nebendrauti su nusikalsti linkusiais asmenimis.

Probacijos laikotarpius R. G. 2018 m. vasario 21 d. neatvyko pas psichologę į elgesio pataisos programą. 2018 m. kovo 5 d. pasiaiškinime nurodė, kad 2018 m. vasario 21 d. sirgo, tačiau tai patvirtinančių dokumentų Probacijos skyriui nepateikė (a. b. l. 51). Probuojamasis 2018 m. gegužės 21 d. atvyko individualiam darbui, tačiau į pataisos elgesio programą pas psichologę neatvyko. 2018 m. gegužės 30 d. pateiktame pasiaiškinime nurodė, kad neatvyko, nes turėjo reikalų (a. b. l. 63). R. G. buvo pakartotinai įspėtas ir jam išaiškinta atsakomybė už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą. 2018 m. birželio 1 d. probuojamasis vėl neatvyko į pataisos elgesio programą pas psichologę, 2018 m. birželio 4 d. paaiškinime nurodė, jog neatvyko, nes gulėjo lovoje. Be to, Klaipėdos Medeinės mokyklos R. G. charakteristikoje nurodoma, kad R. G. klasės, mokyklos gyvenime gana pasyvus. Kuomet reikalingas vaiko pastangų indėlis – dažnai pasireiškia priešiškumas, R. G. nenoriai atlieka užduotis. Dažnai yra vangus. Kai su juo yra griežčiau kalbama – demonstruoja nepagarbą, neadekvačiai reaguoja į situaciją (a. b. l. 56–57).

Probacijos skyrius prašo nuteistajam R. G. paskirti papildomą baudžiamajame įstatyme nenumatytą įpareigojimą, kuris turėtų teigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui – lankyti elgesio pataisos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, o ją baigus lankyti psichologo konsultacijas iki probacijos pabaigos.

BK 92 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, atidedant bausmės vykdymą R. G., buvo paskirta auklėjamo poveikio priemonė – elgesio apribojimas.

BK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti nepilnametį: 1) būti namuose nustatytu laiku; 2) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; 3) įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.); 4) atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą. Šis įpareigojimas skiriamas tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis sutinka; 5) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Teismas gali uždrausti nepilnamečiui: 1) žaisti azartinius žaidimus; 2) užsiimti tam tikra veikla; 3) vairuoti motorinę transporto priemonę (motociklą, savaeigę mašiną ir pan.); 4) lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnamečio elgesiui, arba bendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamos įtakos; 5) be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (BK 87 straipsnio 3 dalis). BK 87 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė paskirti nepilnamečiui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus ar draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui.

Teismo manymu, šiuo atveju pagrįstai manytina, jog elgesio pataisos programos „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ lankymas, o ją baigus – psichologo konsultacijų lankymas gali daryti teigiamą poveikį probuojamojo elgesiui. Teismas, atsižvelgdamas į probacijos sąlygų pažeidimų pobūdį, įvertinęs R. G. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad Probacijos skyriaus teikimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. R. G. skirtinas elgesio apribojimo laikotarpiu papildomas baudžiamajame įstatyme nenumatytas įpareigojimas – lankyti elgesio pataisos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, o ją baigus lankyti psichologo konsultacijas iki probacijos pabaigos. Teismo vertinimu, šis įpareigojimas nėra perteklinis ir pagrįstai tikėtina darys R. G. teigiamą įtaką bei taip geriau bus pasiekiami probacijos tikslai – užtikrinti veiksmingesnę probuojamojo R. G. resocializaciją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą Nr. 011K-172 tenkinti.

Paskirti nuteistajam R. G. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, jam skirtos auklėjimo poveikio priemonės – elgesio apribojimo laikotarpiu papildomą baudžiamajame įstatyme nenumatytą įpareigojimą – lankyti elgesio pataisos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, o ją baigus lankyti psichologo konsultacijas iki probacijos pabaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.