Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. M. (toliau – A. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. LPK-46 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2015 spalio 2 d. nuosprendį. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu panaikintas išteisinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir priimtas naujas nuosprendis – A. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, ir paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. liepos 11 d., pabaiga – 2019 m. liepos 11 d.2018 m. vasario 7 d. Komisijos nutarimu Nr. LPK-46 nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 2 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. vasario 7 d. Komisijos nutarimą Nr. LPK-46 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog padaryta per maža pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl elgesio korekcija dar turi būti tęsiama izoliavus nuteistąjį nuo visuomenės. Pasak nuteistojo, pagal OASys metodiką jo elgesio rizikos vertinimas yra 46 balai, iš kurių 40 balų yra nekintami bei atsiradę dėl padarytų teisės pažeidimų laisvėje, kiti 6 balai dėl kitų aplinkybių, 1 iš 3 elgsenos balų yra nekintamas dėl praeityje įvykdyto smurtinio nusikaltimo, kiti 2 balai yra priklausomi nuo asmeninių savybių, todėl, pasak apelianto, neįmanoma padaryti didesnės elgesio korekcijos. Skunde pažymima, jog apelianto pakartotinio nusikalstamumo rizika (46 balai) yra artima žemai rizikos grupei, nes nekintamų balų (40 balų) neįmanoma pakeisti. Taip pat teigiama, jog iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis dėjo maksimalias pastangas stengdamasis koreguoti savo elgesį – per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, 6 kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2016 m. gruodžio 2 d. yra perkeltas į Socialinės integracijos į visuomenę poskyrį, jam suteiktas besargybinio statusas, nuo 2016 m. spalio 23 d. dirba Ūkio skyriuje pagalbiniu darbininku, supranta teigiamą darbo naudą, rodo darbinę iniciatyvą, įvykdė socialinės reabilitacijos plane sudarytą planą, rodo iniciatyvą atlyginti žalą bei sumokėti administracinę baudą, laisvės atėmimo metu įgijo staliaus specialybę. Atostogų metu buvo parvykęs į namus, tuo metu jokių teisės pažeidimų nepadarė.Pasak nuteistojo, neteisinga netaikyti lygtinio paleidimo dėl to, kad jis yra padaręs apysunkį nusikaltimą, nes teisės pažeidimą apeliantas padarė prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą ir teisės pažeidimų, kaip savo elgesio korekcijos, negali pataisyti.Skunde nurodoma, jog faktas, kad nuteistasis pirmą kartą pateikė Komisijai prašymą dėl lygtinio paleidimo neturi būti vertinamas neigiamai, nes jis tiesiog naudojosi savo teise. Skunde pažymima, jog prašymą nuteistasis galėjo pateikti ir anksčiau, tačiau pateikė atlikęs pusę bausmės, kad galėtų būti užtikrintas teigiamu atsakymu ir įgyvendintų visas numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Taip pat pažymima, jog, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis atitinka visus kriterijus, reikalingus lygtinio paleidimo taikymui.Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 46 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteistojo elgesio pokyčių vertinimą, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant – nesuteikiant joms jokio prioriteto, t. y. vertinant jas ir kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be viso ko, nustatytų ir teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiai, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, 6 kartus paskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu mokėsi ir įgijo staliaus specialybę, šiuo metu mokosi virėjo profesijos, nuo 2016 m. spalio 23 d. dirba Ūkio skyriuje pagalbiniu darbininku. Nuteistasis taip pat rodo iniciatyvą pradėti atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, taip pat yra pateikęs prašymą dėl žalos atlyginimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl kas mėnesį, jo prašymu, nuo asmeninės sąskaitos yra nuskaičiuojama po 15 eurų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau vien šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, teismo neįpareigoja taikyti lygtinį paleidimą A. M., kadangi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinama nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, nesuteikiant prioriteto vien teigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms. Remiantis 2018 m. sausio 30 d. Socialinio tyrimo išvada, vis tik galima išskirti kelis A. M. asmenybę neigiamai apibūdinančius veiksnius – ankstyva nuteistojo kriminalinė patirtis bei alkoholio vartojimas, kurie neabejotinai gali paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, todėl jų įvertinimas sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos šiuo konkrečiu atveju nekvestionuotinas. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste įvertinus A. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai suvokia pats nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas A. M. nėra pirmasis – jis yra teistas 5 kartus. Pirmą nusikaltimą A. M. įvykdė būdamas 14 metų, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines A. M. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad nuteistajam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau 2016 m. birželio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, nes nuteistasis piktybiškai nevykdė teismo skirtų įsipareigojimų, probacijos sąlygų, darė administracinius teisės pažeidimus. Taigi teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir vėl nusikalto, kas rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio, esant laisvėje, jam nepavyksta išlaikyti. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia A. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis yra tik 19 metų, tačiau prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo psichotropines medžiagas, nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai gali turėti įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui. Tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nevartoja psichiką svaiginančiai veikiančių medžiagų, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nepatiriant apribojimų taikomų laisvės atėmimo vietoje, šie pakartotiniam nusikalstamumui galintys turėti įtakos veiksniai, nesikartos. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvada, praeityje nuteistasis dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, piktnaudžiavo alkoholiu, nusikaltimus vykdė kartu su kitais teisės pažeidėjais, kartu su savimi į nusikalstamą veiklą įtraukdamas kitus nepilnamečius, kas neabejotinai suformuoja ir saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybės poreikį. Nors šiuo metu nuteistasis teigia, jog supranta alkoholio poveikį jį vartojančiam asmeniui, lankė ir baigė tris intervencines programas motyvuojančias savitarpio pagalbai, vis tik pagrįstai manytina, kad alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimas vis dar yra aktualus A. M. pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti veiksnys. Pažymėtina ir tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu, nuteistasis kartu su bendrininkais bendrais veiksmais prieš nukentėjusįjį vartojo smurtą, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nors nuteistasis yra numatęs kokių tikslų sieks ateityje, tačiau jo motyvacija yra svyruojanti, kas teismo vertinimu, neleidžia manyti, jog nuteistasis jau yra pasiryžęs užsibrėžtų tikslų siekti išimtinai teisėtomis priemonėmis.Aptartų duomenų visumoje, sprendžiant A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintinas ir jo teisės pažeidimų pobūdis. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos iš esmės buvo nukreiptos į finansinės naudos gavimą (nusikaltimai nuosavybei), todėl sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir jo finansinį stabilumą bei galimybes įsidarbinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Būdamas laisvėje nuteistasis buvo išlaikomas valstybės lėšomis. Šiuo metu nuteistasis dirba pataisos įstaigoje, yra įgijęs staliaus profesiją, turi pinigų kasdienėms išlaidoms, tačiau tai negarantuoja finansinio stabilumo lygtinio paleidimo atveju, kadangi sutinkamai su Socialinio tyrimo išvada, nuteistasis nėra linkęs taupyti, nors iš iš jo priteista 980 eurų žalai atlyginti, taip pat jis turi neįvykdytų prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis siekdamas gero rezultato kartais pasirenka netinkamus problemų sprendimų būdus, todėl tikėtina, jog finansiniai sunkumai lygtinio paleidimo atveju gali paskatinti jį nusikalsti pakartotinai. Tuo labiau, kad dauguma jo praeityje įvykdytų nusikaltimų yra susiję su finansinės naudos sau siekimu, kas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis savo finansinėms problemoms spręsti, būdamas laisvėje, rinkosi neteisėtus būdus.Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad nuteistasis drausmine tvarka nebuvo baustas bei už nepriekaištingą elgesį buvo paskatintas. Šios aplinkybės analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse bei neturėti galiojančių nuobaudų, vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje A. M. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pastebėtina, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu vis tik nebuvo nepriekaištingas – du kartus buvo apsvarstytas. Analogiškai vertintini ir nuteistojo argumentai dėl jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos – 46 balai, iš kurių 40 balų yra statiniai, o 6 dinaminiai ir juos nuteistasis turi galimybę sumažinti koreguodamas savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Taip pat pažymėtina ir tai, kad A. M. nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas 6 balais nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. negali būti laikomas akivaizdžia pažanga. Todėl šiuo atveju vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, įvertinus A. M. asmenybę bei elgesį pataisos namuose, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, lygtinis paleidimas taikomas, tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes susijusias su nuteistuoju, kurios teismui neabejotinai leistų manyti, kad asmuo paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog netgi komisija šiuo klausimu nebuvo vieninga: nors priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo dalyvavo tik penki komisijos nariai iš aštuonių, tačiau iš jų du, buvo prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.