Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-10-31 · Civilinė byla Nr. e2A-696-425/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-19Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-31Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-31
Bylos Nr.
e2A-696-425/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03270-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Atsakovas
V. B.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-696-425/2018

teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03270-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; (S) 3.3.1.20.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 31 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1251-223/2018 pagal ieškovės sodininkų bendrijos (toliau – SB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti 242 Eur nario mokesčio, 74,62 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė, turėdama žemės sklypą, nuo 2011 metų nemoka sodo bendrijos nario ir tikslinio mokesčių. 2016-12-13 buvo gautas atsakovės prašymas išbraukti ją iš sodininkų bendrijos narių, todėl nuo 2017-01-01 atsakovė nebėra sodininkų bendrijos narė, o susidariusi skola yra už laikotarpį nuo 2011 iki 2016 metų.

3. Sąskaitos dėl mokesčių atsakovei siųstos nebuvo, tačiau bendrijoje yra skelbimų lenta, kur yra talpinami sodininkų bendrijos susirinkimo nutarimai dėl rinktinų mokesčių dydžio ir jų mokėjimo termino. Minėti dokumentai dar yra įdėti administracinio pastato lange už stiklo. Tai prieinama visiems sodininkams ir sodo gyventojams. Atsakovei pirmąją pretenziją dėl nesumokėtų mokesčių išsiuntė 2016-05-09, pretenzijos taip pat buvo išsiųstos 2016-12-07 ir 2017-01-26. Atsakovės nurodomas 2012-05-09 pareiškimas dėl išstojimo iš bendrijos narių nebuvo gautas, o visi gauti dokumentai yra registruojami ir kartu su pašto vokais saugomi.

4. Pateikti įrodymai – bendrijos įstatai, susirinkimų nutarimai, 2016-05-09, 2016-12-07 ir 2017-01-26 pretenzijos – raginimai, patvirtina, kad atsakovei yra susidariusi skola, ji apie šią skolą žinojo ir turi ją atlyginti. Be to, net jei atsakovė ir nebūtų bendrijos narė, ji privalėtų mokėti mokesčius kaip bendraturtė, kurių dydis yra toks pats.

5. Mokesčių dydžiai yra nustatomi sodininkų bendrijos susirinkimų metu įvertinus tai, kokie yra priimami Darbo planai ir kokia yra išlaidų sąmata. Surinkti pinigai yra naudojami sodo bendro naudojimo objektų priežiūrai ir remontui, sodo pirmininko ir buhalterės atlyginimams ir panašioms išlaidoms. Sodo bendro naudojimo objektai yra keliai, tvoros, drenažo linijos, administracinis pastatas, sulčių spaudimo cechas, tilteliai, autobusų stotelė, vandens šuliniai, vandentiekis, fekalinė kanalizacija, dujos. Atlikus suplanuotus darbus yra surašomi revizijos aktai, iš kurių matyti kokie konkrečiai darbai buvo atlikti ir kaip panaudoti surinkti mokesčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės V. B. priteista 242 Eur skola už nesumokėtus nario ir tikslinius mokesčius, 7,46 Eur delspinigių, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo (2017-04-21) bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, o taip pat bylinėjimosi išlaidos.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad SB nario knygelė, sodininkų registravimo knyga, atsakovės 2016-12-13 pareiškimas dėl išstojimo iš bendrijos narių, ieškovės atstovų bei liudytojos (bendrijos buhalterės) V. R., pačios atsakovės paaiškinimų visuma leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad atsakovė tuo laikotarpiu, už kurį prašomi priteisti mokesčiai (2011-2016 metais) buvo bendrijos narė, ir tai papildomai patvirtina ir pačios atsakovės rašytas 2016-12-31 pareiškimas dėl išstojimo iš bendrijos narių. Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, jog 2012-05-09 pareiškimas dėl išstojimo iš bendrijos buvo pateiktas bendrijos pirmininkui (valdybai), dėl ko byloje laikyta įrodyta, kad atsakovė V. B. 2011-2016 metų laikotarpiu buvo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini “ narė ir todėl privalo nustatyta tvarka atsiskaityti už jai teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo (toliau – SBĮ) 22 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

8. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog sodų bendrija 2011-2016 metų laikotarpiu nesiuntė atsakovei sąskaitų dėl mokesčių sumokėjimo, nėra pakankamas pagrindas atleisti atsakovę nuo mokesčių mokėjimo bendrijai. SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad sąskaitos turi būti siunčiamos tik asmenims, kurie nėra bendrijos nariai, todėl ieškovė šiuo aspektu pažeidimo nepadarė. Taigi, byloje esant paankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovei buvo žinoma apie privalomus mokėti mokesčius, kad atsakovei nebuvo draudžiama dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose, kuriuose buvo galima gauti visą reikšmingą informaciją, o taip pat kad bendrijos skelbimų lentoje pateiktoje informacijoje buvo nurodyta apie nario ir tikslinių mokesčių dydį ir jų sumokėjimo terminus, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovei buvo žinomi ieškovės reikalavimai.

9. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų bei pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir dėl to buvo sumažintas iki 7,46 Eur. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtų nuostolių dydį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 178 straipsnis).

10. Skundžiamu sprendimu iš atsakovės taip pat buvo priteistos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė V. B. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, neteisingai vertino rašytinius įrodymus, padarė klaidingas išvadas ir priėmė šališką sprendimą. Nagrinėdama šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisėja nepagrįstai nenusišalino, uždavinėjo menamus klausimus, patikslino liudytojų atsakymus, susijusius su dokumentų laikymu bendrijos patalpose už stiklo, liudytojo Ž. V. užimamomis pareigomis ir kt., o priimdama sprendimą dalies rašytinių įrodymų nevertino, tačiau kitus įvertino ieškovės naudai. Visa tai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė eilę CPK nuostatų pažeidimų

Šalies argumentai

13. Pabrėžia, kad byloje buvo pateiktas pareiškimas dėl V. B. išbraukimo iš sodininkų bendrijos narių sąrašo nuo 2012-05-09, o atsižvelgiant į 2013 ir vėlesnių metų susirinkimo protokolus, narių sąrašus, sodininkų bendrijos nario bilieto turinį, proceso dalyvių paaiškinimus bei kitus dokumentus, akivaizdžiai matyti, kad V. B. niekur nebedalyvauja, nors iki 2012 metų apeliantė buvo aktyvi susirinkimų dalyvė, rašydavo įvairius raštus, prašymus, nusiskundimus. Taigi faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nuo 2012-05-09 nebėra sodininkų bendrijos narė, tačiau to pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neįvertino. Be to, į bylą nebuvo pateikta nei viena ieškovės atstovų nurodoma sąskaitą – faktūra, kurios neva atsakovė nebūtų apmokėjusi, nors ieškovės buhalterinę apskaitą tvarko profesionali buhalterė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė yra skolinga ieškovei, dėl ko nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų nenagrinėjo.

14. Kartu apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės pateiktų dokumentų ir iš atsakovės nepagrįstai priteisė net tų metų mokesčius, už kuriuos ji yra sumokėjusi. Pagal pateiktą sodininkų knygutę, atsakovė būdama sodininkų bendrijos narė, visada sumokėdavo visus mokesčius, todėl šiuo atveju teismas iš atsakovės priteisė dvigubai už 2011 ir 2012 metus, nors yra nustatyta, kad bendrijos narys moka mokesčius vieną kartą metuose.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei taikius materialinės ir procesinės teisės nuostatas.

17. Pabrėžia, kad teismo nušalinimo klausimas byloje buvo išspręstas, o be to atsakovė nepateikė jokių objektyvių teisėjos šališkumą patvirtinančių duomenų. Aplinkybė, kad teisėja buvo susipažinusi su bylos medžiaga bei, naudodamasi jai suteiktomis teisėmis, uždavė patikslinančius klausimus, nepatvirtina jos šališkumo. Priešingai nei tvirtina atsakovė, jokie menami klausimai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teisėjos užduodami nebuvo.

18. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o atsakovė neįrodė, kad 2012-05-09 pareiškimas dėl išstojimo iš bendrijos buvo pateiktas bendrijos pirmininkui (valdybai), nes ieškovės atstovai šią aplinkybę neigia, o duomenų apie tokio dokumento registraciją nėra. Be to, atsakovė skirtingai aiškino minėto pareiškimo pateikimo faktines aplinkybes, dėl ko jos paaiškinimai negali būti laikomi patikimais. Į bylą pateikti įrodymai paneigia ir atsakovės teiginius apie dvigubą skolos priteisimą bei privalėjimą pateikti sąskaitas – faktūras.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

20. Apeliaciniu skundu atsakovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka ir sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išnagrinėjus bei įvertinus byloje esančius įrodymus.

21. Iš byloje esančių duomenų, kuriuos skundžiamame sprendime išsamiai išdėstė ir pirmosios instancijos teismas, matyti, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0636 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir pastatas su statiniais, esantys SB „(duomenys neskelbtini). SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija yra 71,76 ha, iš kurių 56,06 ha – privati sodininkams priklausanti žemė ir 17,70 ha – bendro naudojimo žemė. Be žemės yra ir kiti bendro naudojimo objektai – pastatai, keliai, asfaltuotos aikštelės, tvoros, vandens pralaidos, drenažo ir lietaus kanalizacijos sistemos, vandens tvenkiniai ir kt. Iš SB „(duomenys neskelbtini)“ 1992-10-08 išduoto nario bilieto turinio matyti, jog P. B. ir V. B. įstojo į bendrijos narius 1990 metais, tačiau jų pavardės yra užbrauktos ir įrašyta atsakovės vardas ir pavardė (V. B.). Taip pat matyti, kad nuo 2002 metų mokesčiai už elektrą, nario ir tiksliniai už atsakovei priklausantį žemės sklypą buvo mokami nuo 1991 iki 2010 metų (imtinai). Kartu byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovės reikalaujamų priteisti mokesčių dydžiai yra patvirtinti visuotinių bendrijos narių susirinkimų metu: 2011-04-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-04-25 NR. (duomenys neskelbtini), 2013-05-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-05-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-05-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-12 Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktuose 2011 – 2016 metų Darbų planuose, programos sąmatoje, Revizijos aktuose ir kituose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės apie SB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintų išlaidų dėl bendro turto išlaikymo faktą ir dydžius, kurie buvo nustatyti SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių susirinkimuose. Iš atsakovės 2016-12-31 rašyto pareiškimo matyti, kad ji nurodo išstojanti iš bendrijos narių. Dėl šių aplinkybių ginčas byloje nekyla, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų nenagrinėja bei laiko nustatyta.

22. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo šališkumu, pažymėtina, kad siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose yra įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Šiuo atveju Panevėžio apylinkės teismo 2018-05-08 nutartimi, kaip pagrįstai tą nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovės pareikštas nušalinimas skundžiamą sprendimą priėmusiai teisėjai buvo atmestas nustačius, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, rodančių teismo šališkumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus bei CPK nuostatas, reglamentuojančias teisėjo nušalinimo pagrindus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių egzistuojančius bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo pagrindus. Šiuo atveju subjektyvi apeliantės nuomonė ir jai nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nerodo pirmosios instancijos teismo šališkumo.

23. Priešingų išvadų neleidžia daryti ir aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje buvo priėmęs nepalankų procesinį sprendimą sprendžiant klausimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ar uždavęs patikslinančius klausimus teismo proceso metu. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys, o tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Be to, EŽTT jurisprudencijoje yra pripažinta, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos pareiškėjas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-159-421/2016 ir kt.), o CPK 158 straipsnio 1 dalies, 160 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kaip tą pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, įtvirtina teismo posėdžio pirmininko pareigas bei teisę užduoti klausimus, kurie, neabejotai gali būti ir patikslinantys. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė šią civilinę bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumą rodančių aplinkybių ar duomenų, leidžiančių vertinti, jog buvo pažeistos pagrindinio šalies įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatos.

24. Apeliacinės instancijos teismas, kaip nepagrįstus, atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva nepagrįstu skolos iš atsakovės už 2011-2016 metus priteisimu. Nors apeliaciniame skunde yra tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad nuo 2011 iki 2016 metų atsakovė buvo bendrijos nare, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir išsamiai aptarė įrodymus, patvirtinančius ieškovės reikalautos skolos egzistavimą.

25. Skundžiamame sprendime yra nurodyta, kad iš atsakovės pateiktos nario knygelės, be kitų duomenų, matyti, jog mokesčiai buvo mokami iki 2010 metų (imtinai), o atsakovė pripažino, kad tai ji mokėjo nurodytus knygelėje mokesčius, t. y. elektros mokestį, nario mokestį ir tikslinius mokesčius, dėl ko byloje yra įrodyta, jog atsakovė buvo bendrijos narė. Aplinkybę, jog atsakovė buvo bendrijos narė iki 2016, o ne iki 2012 metų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, patvirtinta skundžiamame sprendime išdėstyti ir apeliacinio skundo argumentais nepaneigti įrodymai – atsakovės pateiktos nario knygelės turinys, sodininkų registravimo knyga, atsakovės 2016-12-13 pareiškimas dėl išstojimo iš bendrijos narių, ieškovės atstovų, liudytojos (bendrijos buhalterės) V. R. bei pačios atsakovės paaiškinimai, 2016-05-09 bei 2017-01-26 Raginimai – Pretenzijos, kuriose nurodoma atsakovei susimokėti sodininkų bendrijos mokesčius, kurie nėra sumokėti nuo 2011 metų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės teiginius, kad ji 2012 metais buvo pateikusi pareiškimą dėl išstojimo iš bendrijos narių, paneigia pačios ieškovės 2016 metais rašytas pareiškimas dėl išstojimo iš bendrijos, kadangi teikti pareiškimą išstoti iš bendrijos, kuriai asmuo jau nebepriklauso, yra netikslinga ir nelogiška. Nepaisant to, esminę aplinkybę, lemiančią pirmiau išdėstytą vertinimą, sudaro tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškimo dėl išstojimo iš bendrijos narių išsiuntimą ar perdavimą atitinkamiems ieškovės atstovams. Taigi, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, jog laikotarpiu nuo 2011 iki 2017 metų atsakovė buvo bendrijos nare, ji, vadovaujantis SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatomis, turėjo mokėti bendrijos nario mokestį ir jai, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, neturėjo būti siunčiamos sąskaitos (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis).

26. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva dvigubu skolos priteisimu už 2011 bei 2012 metus, pritartina ieškovės atsiliepime išdėstytoms aplinkybėms, jog tokie apeliantės tvirtinimai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi iš SB „(duomenys neskelbtini)“ nario bilieto Nr. (duomenys neskelbtini). kurį teismui pateikė pati atsakovė V. B., matyti, kad paskutinis mokėjimas ieškovei padarytas 2012-05-09, o šis 44,19 Eur (152,58 Lt) mokėjimas atliktas už sunaudotą elektros energiją iki skaitiklio parodymo 7601. 34,75 Eur (120 Lt) tikslinio mokesčio mokėjimas buvo atliktas už 2010 metus. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl dvigubo skolos priteisimo už 2011 bei 2012 metus yra akivaizdžiai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.

27. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime nurodytais argumentais ir padarytomis išvadomis, bei, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išdėstytą poziciją, kad atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.), plačiau apeliacinio skundo nenagrinėja ir konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvais naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Atmetus atsakovės V. B. apeliacinį skundą ieškovei SB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 200,00 Eur (2 t., 49 – 51 b. l.) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Panevėžio miesto sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Laimantas Misiūnas