- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- e2-1251-223/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03270-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- sodininkų bendrijos „Ąžuolas“
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Dainius Tamošiūnas
- Kategorijos
- 3.2.6.5Sprendimas už akių
- 2.6.1.4Prievolių rūšys
dalyvaujant ieškovo sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ atstovams - V. L., advokatui Dainiui Tamošiūnui,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovai ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo iš atsakovės priteisti 242 Eur nario mokesčio, 74,62 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 8 EUR žyminio mokesčio ir 450 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas V. L. paaiškino, kad atsakovė nuo 2011 metų nemoka sodo bendrijos nario ir tikslinio mokesčių. Atsakovė sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ teritorijoje turi žemės sklypą su sodo nameliu adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo iš savo sutuoktinio. Duomenų apie tai, kada tiksliai atsakovė įstojo į bendriją jis neturi, tačiau iš sodininkų registravimo knygos matyti, kad 2011-2016 metų laikotarpiu atsakovė buvo fiksuojama kaip sodininkų bendrijos narė, iki 2011 metų ji mokėjo mokesčius. 2016-12-13 buvo gautas atsakovės prašymas išbraukti ją iš sodininkų bendrijos narių, todėl nuo 2017-01-01 atsakovė nebėra sodininkų bendrijos narė. Ieškinyje yra nurodytos konkretus atsakovės mokėtino mokesčio dydis, kuris susideda iš nario mokesčio ir tikslinio mokesčio. Mokesčių dydžiai yra nustatomi sodininkų bendrijos susirinkimų metu. Mokesčių dydis nustatomas įvertinus tai, kokie yra priimami Darbo planai ir kokia yra išlaidų sąmata. Surinkti pinigai yra naudojami sodo bendro naudojimo objektų priežiūrai ir remontui, sodo pirmininko ir buhalterės atlyginimams ir t.t. Sodo bendro naudojimo objektai yra keliai, tvoros, drenažo linijos, administracinis pastatas, sulčių spaudimo cechas, tilteliai, autobusų stotelė, vandens šuliniai, vandentiekis, fekalinė kanalizacija, dujos. Sodininkų bendrijoje yra 20 km gatvių: 11 km. žvyruotos, likusios- asfaltuotos. Keliai yra prižiūri, greideriuojami ir pan. Atlikus suplanuotus darbus yra surašomi revizijos aktai, iš kurių matyti kokie konkrečiai darbai buvo atlikti ir kaip panaudoti surinkti mokesčiai. Atsakovė, kiek jam žinoma, savo sodo namelyje pastoviai negyvena, tik atvyksta poilsiauti. Sąskaitų dėl mokesčių atsakovei nesiuntė, tačiau bendrijoje yra skelbimų lenta, kur yra talpinami sodininkų bendrijos susirinkimo nutarimai dėl rinktinų mokesčių dydžio ir jų mokėjimo termino. Minėti dokumentai dar yra įdėti administracinio pastato lange už stiklo. Tai prieinama visiems sodininkams ir sodo gyventojams. Atsakovei pirmąją pretenziją dėl nesumokėtų mokesčių išsiuntė 2016-05-09 ir dar pretenzijos buvo išsiųstos 2016-12-07 ir 2017-01-26. Kas liečia atsakovės nurodytą ir pateiktą 2012-05-09 pareiškimą dėl išstojimo iš bendrijos narių, tai jis tokio dokumento nėra matęs ir nėra jo gavęs. Visus gautus dokumentus jis registruoja ir saugo pašto vokus.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas D.Tamošiūnas nurodė, kad pateiktame ieškinyje yra išdėstytos visos faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai, kodėl ieškinys turėtų būti tenkinamas. Prie ieškinio yra pridėti rašytiniai įrodymai: bendrijos įstatai, susirinkimų nutarimai ir kt. dokumentai. Pateikti 2016-05-09, 2016-12-07 ir 2017-01-26 pretenzijos- raginimai , kur detaliai išdėstyta kokia yra susidariusi skola bendrijai. Atsakovė teigė, kad nebuvo bendrijos narė, bet bendrijos susirinkimų nutarimai nebuvo skundžiami, jie yra galiojantys. Atsakovė, gavusi pretenzijas, jų taip pat neskundė, nėjo tartis nei su bendrijos valdyba, nei su jos pirmininku. Atsakovė iki 2016 metų pabaigos buvo bendrijos nare, tai patvirtino ir liudytojai V. R. ir Ž. V.. Nuo 2017 metų, kai atsakovė nebebuvo bendrijos nare, jai jau yra siunčiamos sąskaitos, kaip tai ir numato Sodininkų bendrijos įstatymas. Ieškinyje yra nurodyta skola 242 Eur, kuri susideda iš nario mokesčio ir tikslinių mokesčių už 2011-2016 metus. Net jei atsakovė ir nebūtų bendrijos narė, ji privalėtų mokėti mokesčius kaip bendraturtė, kurių dydis yra toks pats. Bendrijos teritorijoje yra 71,76 ha žemės, iš kurios privati- 56,06 ha, o 15,7 ha yra bendro naudojimo, kurią reikia prižiūrėti ir prie kurios išlaikymo turi prisidėti ir bendrijos nariai ir asmenys, gyvenantys sodo teritorijoje. Taip pat reikia prižiūrėti sodo teritorijoje esantys keliai, kurie prižiūrimi ir tvarkomi. Prie ieškinio yra pridėti Darbų planai, sąmatos, revizijos ataskaitos. Darbai buvo atlikti panaudojant pingines lėšas, surinktas už nario ir tikslinius mokesčius. Bendrijos nutarimai dėl nario ir tikslinių mokesčių nebuvo skundžiami, todėl atsakovė, įsiskolinimo metu buvusi bendrijos nare, privalo juos vykdyti.
Atsakovė ir jos atstovas su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas: 170 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir žyminį mokestį.
Žodinio bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad jai priklauso žemės sklypas su sodo nameliu, esantys (duomenys neskelbtini). Šį turtą ji paveldėjo 2001 metais po sutuoktinio mirties. Ji niekada nebuvo sodininkų bendrijos narė ir nesinaudoja jokiais bendro naudojimo objektais. Sodo gatvelės yra greideriuojamos ir remontuojamos, tačiau ji šiomis gatvelėmis nesinaudoja, o naudojasi tik pagrindiniu keliu. Mano, kad sodo bendrija neatlieka darbų, kurie yra reikalingi, t. y. keliukuose neįrengia vietos pėstiesiems, nėra apšvietimo ir t.t. Abejoja ar surinkti mokesčiai yra naudojami tinkamai. 2012-05-09 pareiškimą dėl išstojimo iš sodininkų bendrijos ji siuntė paštu. Ką yra minėjusi anksčiau apie tai, kad pareiškimą kartu su kitu dokumentu perdavė tiesiogiai bendrijos pirmininkui netvirtina, nes negali prisiminti. Jos pateiktoje nario knygelėje įrašytos pavardės P. B. yra jos sutuoktinis, o V. B.- P. B. motina. P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po savo sutuoktinio mirties ji mokėjo mokesčius sodo bendrijai, bet tik todėl, kad buvo priversta, nes priešingu atveju būtų problemos su elektros energija. Sodininkų bendrija turi bendro naudojimo objektų, tačiau nėra žinoma , kokios yra gaunamos iš jų pajamos, nežinoma kiek pinigų į kasą įneša bendrijos pirmininkas. Bendrijoje yra nesprendžiami elementarūs dalykai, tokia veikla yra pasityčiojimas iš sodininkų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškinys yra atmestinas, nes neįrodytas. Ginčas kilo dėl to, kad tokie mokesčiai išvis negali būti renkami, nes už juos remontuojamos miesto gatvės. Taigi, mokesčiai yra neteisėti. Kaip buvo ieškovo atstovų paaiškinta, skolininkų yra apie 200, o ieškiniai teisme yra tik 4, todėl manytina, kad šis ieškinys yra kerštas atsakovei už jos kritiką. Byloje nėra pateikta sąskaitų, kvitų , nei kitų buhalterinių dokumentų, kurie turėtų būti atsakovės apmokėti. Pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, bendrija privalėjo siųsti sąskaitas dėl mokesčių. Atsakovė nuo 2012-05-09 nebebuvo bendrijos narė, todėl turėjo gauti sąskaitas. Tokių sąskaitų ji nėra gavusi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0636 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas- sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais, esantys sodininkų bendrijoje „Ąžuolas. Sklypo naudojimo paskirtis –žemės ūkio. Panevėžio m. sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ teritorija yra 71,76 ha, iš kurių 56,06 ha – privati sodininkams priklausanti žemė ir 17,70 ha – bendro naudojimo žemė. Be žemės yra ir kiti bendro naudojimo objektai – pastatai, keliai, asfaltuotos aikštelės, tvoros, vandens pralaidos, drenažo ir lietaus kanalizacijos sistemos, vandens tvenkiniai ir kt. Iš Panevėžio miesto Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ nario bilieto (išduoto 1992-10-08) Nr.670 matyti, kad į bendrijos narius buvo įstota 1990 metais, pirmame nario bilieto lape yra nurodytos pavardės P. B. ir V. B., kurios užbrauktos ir įrašyta pavardė V. B., o mokesčiai ( už elektrą, nario ir tiksliniai) už nuo 2002 metų atsakovei priklausantį žemės sklypą buvo mokami nuo 1991 iki 2010 metų ( imtinai).
LR CK 6.2 straipsnyje nustatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių ir kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Pagal LR CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai nėra tokių nurodymų, vadovaujantis protingumo kriterijais. LR sodininkų bendrijų įstatymo ( 2003 m. gruodžio 18 d. Įstatymas Nr. IX-1934) 7 straipsnio l dalis numato, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyta bendroji inžinerinė įranga - vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose. Pagal to paties straipsnio 3 dalį mėgėjiško sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus valdo bendrija Civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka, o pagal straipsnio 4 dalį bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Iš byloje pateikto sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ Bendrojo naudojimo objektų sąrašo matyti, kad sodininkų bendrijai priklauso 15,70 ha bendro naudojimo žemės, administracinis pastatas, sodo keliai, autobusų stotelė, informacinis stendas, drenažo sistema, paviršinio vandens nuleistuvas, lietaus kanalizacijos linijos, drenažo rinktuvai, drenažo linijos, asfaltuotos aikštelės, vandens tvenkiniai laistymui, skelbimų stendai, pėsčiųjų tilteliai ir kiti objektai . Byloje nėra duomenų ir atsakovė to nenurodė, jog SB “Ąžuolas” šios sistemos neveikia. Priešingai atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad yra remontuojami ir greideriuojami sodo teritorijoje esantys keliukai, atliekami kiti darbai. Tai, kad sodo bendrijos atliekami darbai neatitinka atsakovės norų ir siekių , dar nesudaro pagrindo teigti, kad bendro naudojimo objektai yra netvarkomi ir neprižiūrimi ar tai daroma netinkamai.
Pagal LR CK 4.76 straipsnį , 4.86 straipsnio l dalį bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Kiekvienas sodo sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti.
Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas valdymas, priežiūra ir naudojimas yra ne tik privatus sodo sklypų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl tokie santykiai turi būti reguliuojami efektyviais būdais, užtikrinančiais maksimalų įmanomą visų teisėtų interesų suderinimą. Sodininkų bendrija – įstatyme įtvirtintas bendrosios dalinės nuosavybės teisių mėgėjų sodų teritorijose įgyvendinimo būdas (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Sodininkų bendrijos narių susirinkimas yra bendrijos organas, turintis išimtinę teisę spręsti Įstatyme apibrėžtus klausimus (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 15 straipsnis). Sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetencijai, be kitų teisių, priskiriama: teisė tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas); teisė nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas); teisė spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas).
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės reikalaujamų priteisti iš atsakovės mokesčių dydžiai yra patvirtinti visuotinių bendrijos narių susirinkimų metu : 2011-04-28 Nr.SBĄ-11/04/06, 2012-04-25 NR.12-04/25, 2013-05-16 Nr. SBĄ-13/05/16, 2014-05-08 Nr.SBĄ-14/05/08, 2015-05-07 Nr.SBĄ-15/05/7, 2016-05-12 Nr.SBĄ-16/05/12. Atsakovė bendrijos kasmetinių susirinkimų nutarimais nustatyto nario mokesčio ir tikslinio mokesčio neginčijo. Atsakovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais, esančius SB „Ąžuolas" , tačiau nuo 2011 m. nemoka ieškovei bendrijos kasmetinių susirinkimų nutarimais nustatytų nario ir tikslinio mokesčio, iki 2017-01-01 susidarė 242 Eur skola. Atsakovė nurodė, kad bendrijos veikla yra neteisėta, kad bendrijos veiksmuose yra sukčiavimo požymių ir t.t., tačiau byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad SB „Ąžuolas“ veikla yra neteisėta. Duomenų apie tai, kad dėl bendrijos veiklos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, byloje taip pat nėra. Byloje pateiktos 2011- 2016 metų Darbų planai, programos sąmatos, Revizijos aktai ir kiti dokumentai patvirtina SB „Ąžuolas“ turėtas išlaidas dėl bendro turto išlaikymo, išsaugojimo, kurias nustatė SB „Ąžuolas“ bendrijos narių susirinkimas . Šie rašytiniai įrodymai byloje nenuginčyti. Juos patvirtina ir ieškovės atstovo V. L., liudytojų V. R. ir Ž. V. paaiškinimai, kurie patvirtino, kad darbai sodo teritorijoje yra vykdomi ir tai atliekama iš surinktų mokesčių.
Atsakovė nurodė, kad nėra ir nebuvo bendrijos narė, todėl neturi pareigos mokėti mokesčių.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu . Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti motyvuotas.
Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje atsakovės pareiškimo dėl jos įstojimo į bendrijos narius nepateikta, tačiau atsakovė nuosavybės teisę į sodo žemės sklypą ir statinius įgijo pagal 2002-02-25 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr.763. Iš atsakovės pateiktos nario knygelės matyti, kad iš pradžių bendrijos nariais buvo nurodyti P. B. ir V. B., kurių pavardės išbrauktos ir įrašyta atsakovės vardas ir pavardė. Atsakovė patvirtino, kad P. B. yra jos miręs sutuoktinis, o V. B.- sutuoktinio motina. Liudytoja V. R., kuri ilgą laiką dirbo ir dirba bendrijos buhaltere, paaiškino, kad tai jos ranka nario knygelėje yra įrašyta atsakovės pavardė ir tai buvo padaryta todėl, kad atsakovė buvo bendrijos narė. Be to, iš nario knygelės įrašų matyti, kad mokesčiai buvo mokami iki 2010 metų ( imtinai) ir atsakovė pripažino, kad tai ji mokėjo nurodytus knygelėje mokesčius, t. y. elektros mokestį, nario mokestį ir tikslinius mokesčius. Atsakovė nurodė, kad mokesčius mokėjo todėl, kad buvo priversta, tačiau jokių įrodymų, kad mokesčiai buvo mokami priverstinai, į bylą nepateikta, o aplinkybė, kad atsakovė mokėjo nario ir tikslinius mokesčius iki pat 2010 metų ( imtinai) byloje yra įrodyta ( CPK 178-179, 187 straipsniai). Taigi, SB nario knygelė, sodininkų registravimo knyga, atsakovės 2016-12-13 pareiškimas dėl išstojimo iš bendrijos narių, ieškovės atstovų bei liudytojos ( bendrijos buhalterės) V. R. , pačios atsakovės paaiškinimų visuma leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad atsakovė tuo laikotarpiu, už kurį prašomi priteisti mokesčiai ( 2011-2016 metais) buvo bendrijos narė ( CPK 178-179 straipsnis). Tą patvirtina ir pačios atsakovės rašytas 2016-12-31 pareiškimas dėl išstojimo iš bendrijos narių. Atsakovės teiginiai apie tai, kad ji ir anksčiau - 2012-05-09 buvo parašiusi pareiškimą dėl išstojimo iš bendrijos narių dar kartą įrodo, kad priešingai jos teiginiui, ji vis dėlto buvo bendrijos narė, nes nesant bendrijos nare nėra pagrindo ir rašyti pareiškimą dėl išstojimo iš bendrijos. Atsakovė neįrodė, kad 2012-05-09 pareiškimas buvo pateiktas bendrijos pirmininkui ( valdybai), nes ieškovės atstovai šią aplinkybę neigia, o duomenų apie tokio dokumento registraciją nėra. Be to, kaip matyti atsakovė skirtingai aiškino minėto pareiškimo pateikimo faktines aplinkybes, t. y. iš pradžių nurodė, kad pateikė pareiškimą kartu su kitu dokumentu asmeniškai sodo pirmininkui, po to aiškino, kad pareiškimas buvo išsiųstas paštu. Esant tokiems nenuosekliems, prieštaringiems ir nelogiškiems atsakovės paaiškinimams apie 2012-05-09 pareiškimą, jie negali būti laikomi patikimais ir todėl atmestini kaip neįrodyti ( CPK 178-179 straipsniai). Taigi, byloje yra įrodyta, kad atsakovė V. B. 2011-2016 metų laikotarpiu buvo sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ narė ir todėl privalo nustatyta tvarka atsiskaityti už jai teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį ( LR Sodininkų bendrijos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punktas) . Ta aplinkybė, jog sodų bendrija 2011-2016 metų laikotarpiu nesiuntė atsakovei sąskaitų dėl mokesčių sumokėjimo, nėra pakankamas pagrindas atleisti atsakovę nuo mokesčių mokėjimo bendrijai. Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad sąskaitos turi būti siunčiamos tik asmenims, kurie nėra bendrijos nariai, todėl ieškovė šiuo aspektu pažeidimo nepadarė. Atsakovei buvo žinoma ( tai rodo nario knygelė), kad tokie mokesčiai buvo ir yra renkami, nes iki 2011 metų pati tokius mokesčius mokėjo. Be to, atsakovei nėra draudžiama dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose, todėl informaciją kokio dydžio , kokiais terminais ir kokiems tikslams naudojami bendrijos renkami mokesčiai ji turėjo teisę gauti susirinkimų metu ar pateikus paklausimą bendrijos pirmininkui bei buhalterei. Be to, iš bendrijos skelbimų lentoje pateiktos informacijos atsakovė taip pat galėjo sužinoti apie nario ir tikslinių mokesčių dydį ir jų sumokėjimo terminus. Byloje esančios 2016-2017 metų pretenzijos atsakovei dėl nesumokėtų mokesčių už 2011-2016 metus leidžia daryti išvadą, jog atsakovei buvo žinomi ieškovės reikalavimai ( CPK 178 straipsnis). Atsakovė neneigia, kad šias pretenzijas gavo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės74,62 Eur delspinigių.
Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis ). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Tokiais atvejais teismas turi teisę mažinti netesybas . SB „Ąžuolas“ visuotinio narių susirinkimo 2011 - 2015 metų nutarimais laiku nesumokėjusiems nario ir tikslinio mokesčio nutarta skaičiuoti 0,2 % delspinigių už kiekvieną praleistą mokėti kalendorinę dieną. Pagal 2016-05-12 nutarimą Nr.SBĄ-16/05-12 – numatyta, kad nesumokėjus mokesčių iki einamų ( 2016 metų) metų rugsėjo 1 d. mokestis nuo 30 Eur didinamas iki 37 Eur.
Nagrinėjamu atveju, atsakovė yra fizinis asmuo, todėl teismo nuomone, toks delspinigių dydis neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų bei pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, todėl priteisiamų delspinigių dydis sumažinimas. Teismas negali nustatyti mažesnių netesybų sumų už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). Esant minėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą esant pagrindui mažinti iš atsakovės priteistinų delspinigių dydį iki 0,02 % už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, priteisiant iš atsakovės 7,46 EUR delspinigių .
Atsakovė iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi ieškovės pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Tokiu būdu, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-04-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Kadangi ieškinys yra tenkinamas iš dalies, o delspinigių dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, o ieškovės reikalavimai iš esmės yra pagrįsti , bylinėjimosi išlaidos ieškovės ir valstybės naudai priteistinos iš atsakovės. (CPK 88, 92, 93, 98 straipsniai). Ieškovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos rašytiniai įrodymais , neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, surašytų procesinių dokumentų kiekį, parengiamųjų ir teismo posėdžių skaičių, todėl priteistinos pilna apimtimi.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 242 Eur ( du šimtus keturiasdešimt dviejų eurų ) skolą už nesumokėtus nario ir tikslinius mokesčius, 7,46 Eur (septynis eurus 46 ct) delspinigius, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo (2017-04-21 ) bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 8 Eur (aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 450 Eur ( keturis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato atstovavimo išlaidų – ieškovei Panevėžio miesto sodininkų bendrijai „Ąžuolas“, į. k. 148364192.
Priteisti iš atsakovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 13,70 Eur (trylika eurų 70 ct ) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.