- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-12
- Bylos Nr.
- e2S-317-614/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00821-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Ieškovas
- A. Z., K. J. B.
- Atsakovas
- V. M., G. P. A., R. T., S. J. V., T. Z.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo G. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023, dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, dalyvaujantys byloje asmenys: ieškovai – A. Z., K. J. B., atsakovai – V. M., G. P. A., R. T., S. J. V., T. Z., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – notarė Z. D., A. A., A. O. V., M. B., A. G., I. Ž., S. S., E. Š., A. G., A. Š., R. M., A. S., M. A. Š., V. V., V. B., A. Č., J. V. J., M. J., A. Z. S., valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas arba atsakovas) kreipėsi į teismą su prašymu: 1) atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisių pripažinimo pateikti; 2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisių pripažinimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašyme nurodė, kad Marijampolės apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-50-384/2023 pagal ieškovų A. Z. ir K. J. B. (toliau – ieškovai) ieškinį atsakovams ir tretiesiems asmenims dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisių pripažinimo. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino t. y. pripažino atsakovo 2012 m. sudarytas sutartis dėl daiktinių teisių į pastatą perleidimo negaliojančiomis ab initio; pripažino, kad ieškovas A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į 6028/8000 dalį pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovas K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į 1972/8000 dalį pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-259-657/2024 teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą.
3. Atsakovas nurodė, kad byloje pagrindinis ginčo objektas buvo pastatas – sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sandėlis), į kurį ieškovai siekė įregistruoti savo nuosavybės teises.
4. Atsakovas prašyme pažymėjo, kad apie būtinybę atnaujinti procesą sužinojo, kai Marijampolės apylinkės teismo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-88-829/2025 pagal ieškovo A. Z. ieškinį. Šioje byloje A. Z. prašo teismo pripažinti jam nuosavybės teisę į dalį pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ruošiantis civilinei bylai Nr. e2-88-829/2025 paaiškėjo, jog pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra registruotas viešajame registre.
5. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-88-829/2025, iškilo klausimas ir dėl to, kam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovi neįregistruotas statinys. Taigi, paaiškėjus šioms faktinėms aplinkybėms, atsakovas ėmė domėtis šioje byloje ginčo objekto – Sandėlio teisiniu statusu. Atsakovui kilo klausimas, kodėl ir dėl kokios priežasties (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei priklausiusių statinių yra registruotas viešajame registre, o kitas nėra registruotas viešajame registre. Patikrinus Sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) registro istorinius duomenis, paaiškėjo, jog Sandėlis taip pat stovi valstybiniame žemės sklype.
6. Atsakovas pažymėjo, jog Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2Y-1057-443/2018 dėl įgyjamosios senaties, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nebuvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Nagrinėjant šią bylą, į bylos medžiagą buvo pateiktas tik išrašas iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro kaip įrodymas, patvirtinantis faktą, jog pastatas (duomenys neskelbtini), yra registruotas viešajame registre, todėl byloje nebuvo keliamas klausimas dėl Sandėlio įregistravimo teisėtumo.
7. Taigi, tik Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-88-829/2025 lėmė tai, jog atsakovas sužinojo, kad šioje byloje priimti sprendimai galimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Atsakovo įsitikinimu, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai atsakovas iš teisininkų, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-88-829/2025, sužinojo, jog teisės galėtų būti ginamos kreipiantis į teismą dėl proceso šioje byloje atnaujinimo, todėl laikytina, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.
Atsiliepimas
8. Suinteresuoti asmenys A. Z., K. J. B. (toliau – ir suinteresuoti asmenys arba ieškovai) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo prašymą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Ieškovai atsiliepime nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-50-384/2023 pagal ieškovų ieškinį atsakovams ir tretiesiems asmenims dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo. Teismas ieškinį tenkino. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą.
Šalies argumentai
10. Ieškovai nurodė, kad atsakovas prašydamas atnaujinti procesą tik siekia, kad byloje būtų pareikštas naujas reikalavimas, kuris nebuvo nagrinėtas bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovas savo prašyme išimtinai kvestionuoja Sandėlio įregistravimo VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre teisėtumą, nors Sandėlio įregistravimas/išregistravimas net nebuvo šios bylos dalykas. Taigi, byloje nagrinėtas klausimas buvo susijęs tik su pačių ieškovų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą pripažinimu, kurio atsakovas savo prašyme neginčija, priešingai, dar ir pripažįsta, dėl ko atitinkamai daroma pagrįsta ir neabejotina išvada, kad šiai dienai atsakovas siekia, kad byla būtų nagrinėjam iš naujo ir byloje būtų pareikštas naujas reikalavimas, kuris nebuvo bylos dalyku, tokiu būdu nepagrįstai išplečiant jau išnagrinėtos bylos dalyką ir inicijuojant spręsti klausimus, dėl kurių nebuvo keliamas ginčas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Ieškovai atkreipė dėmesį ir į tai, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2S-1172-555/2019, nebuvo sprendžiamas klausimas, susijęs su Sandėlio, kaip nekilnojamojo daikto įregistravimu. Šioje byloje buvo sprendžiama tik dėl ieškovų nuosavybės teisių į Sandėlį įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, t. y. dėl daiktinių teisių į konkretų daiktą įregistravimo, bet ne dėl paties daikto registravimo. Be kita ko, vien tai, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimu buvo panaikintas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2Y-1057-443/2018 dėl ieškovų daiktinių teisių į daiktą, nesudarė pagrindo daikto kaip nekilnojamojo turto objekto išregistravimui iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro. Šiai dienai registrų tvarkytojui yra pateikti visi dokumentai, reikalingi teisėtam Sandėlio įregistravimui, dėl ko šiai dienai iš principo negali būti kvestionuojamas Sandėlio įregistravimo teisėtumas. Be to, ieškovų teisės į daiktą buvo įregistruotos būtent vadovaujantis šioje byloje priimtais sprendimais, t. y. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023 ir Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-259-657/2024, kurie buvo priimti praėjus net keliems metams po atsakovo nurodomo sprendimo panaikinimo.
Šalies argumentai
12. Ieškovai nurodė, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad byloje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės, buvo vadovautasi panaikintu 2018 m. vasario 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2Y-1057-443/2018, tokiu būdu siekiant pagrįsti, kad šiai dienai vyrauja pagrindas atnaujinti procesą byloje, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neturi teisinio suinteresuotumo byla, joje priimti sprendimai nesukuria tarnybai jokių materialinių teisių bei pareigų ir jų nepažeidžia, dėl ko proceso atnaujinimas dėl tarnybos įtraukimo į bylą būtų perteklinis ir netikslingas. Sandėlis stovi Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, tačiau byloje buvo sprendžiama išimtinai tik dėl ieškovų nuosavybės teisių į Sandėlį pripažinimo. Sandėlio įregistravimo/išregistravimo klausimai nėra šios prašomos atnaujinti civilinės bylos dalykas.
13. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovas nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją teismui apie tai, kad tarnyba nebuvo įtraukta į Marijampolės apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2YT-1057- 443/2018, kadangi tiek šioje, tiek ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1172-555/2019 tarnyba buvo įtraukta į bylą ir turėjo trečiojo asmens statusą.
14. Ieškovų vertinimu ir įsitikinimu, šiai dienai nesama naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių atsakovas nebūtų žinojęs dar bylos nagrinėjimo metu. Priešingai, nei atsakovas teigia prašyme, jam visuomet buvo žinoma, kad Sandėlis stovi ant valstybinės žemės. Be to, byla negali būti atnaujinta, kadangi yra suėjęs CPK 368 straipsnio 1 dalies nustatytas 3 mėn. prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
15. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, atsisakė atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023, priteisė suinteresuotiems asmenims A. Z. ir K. J. B. iš pareiškėjo po 1 452 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidoms teisme atlyginti, priteisė valstybei iš pareiškėjo 158,60 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje buvo pateikti ir atsakovui prieinami VĮ „Registrų centro“ išrašai apie ginčo Sandėlį, taip pat buvo žinoma aplinkybė, kad po Sandėliu esantis žemės sklypas yra valstybės nuosavybė. Teismo vertinimu, atsakovui taip pat žinoma ir jis buvo dalyvaujantis byloj asmuo dėl įgyjamosios senaties į ginčo Sandėlį nustatymo. Kaip pats pareiškėjas nurodė, jis visose bylose buvo atstovaujamas profesionalių atstovų – advokatų. Teismo vertinimu, atsakovas terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimui jau buvo praleidęs ir 2024 m. liepos 11 d. Svarbių aplinkybių, dėl kurių praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, pareiškėjas nenurodė, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl, teismo vertinimu teisinio pagrindo daryti išvadą, kad nėra praleistas terminas prašymui pateikti, negalima.
17. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad Sandėlis buvo įregistruotas kaip objektas, vykdant matininkės V. K. 2014 m. rugpjūčio 8 d. parengtos Sandėlio kadastro duomenų bylos ir Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 pagrindu. Nurodė, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruojamos tik po to, kai pats daiktas yra įregistruotas ir priešingai, daiktinių teisių pasibaigimas nesudaro pagrindo automatiškai išregistruoti daikto į kurį daiktinės teisės buvo įregistruotos. Todėl iš VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro išregistravus ieškovų nuosavybės teises į sandėlį, pats daiktas kaip objektas kadastrinių duomenų pagrindu liko įregistruotas ir šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos.
18. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog Nacionalinė žemės tarnyba turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi. Sandėlio savininkai ar naudotojai ateityje įgautų teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo pardavimo sutartis, tačiau tai ne valstybės, bet Sandėlio savininkų (naudotojų) suinteresuotumas. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją teismui apie tai, kad tarnyba nebuvo įtraukta į Marijampolės apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2YT-1057-443/2018, kadangi tiek šioje, tiek ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1172-555/2019 tarnyba buvo įtraukta į bylą ir turėjo trečiojo suinteresuoto asmens statusą.
19. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netenkinus atsakovo prašymo, tenkintinas ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų – ir iš atsakovo kiekvieno ieškovo naudai priteisė po 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą – sumažinti iš pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. Advokatė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė iš pareiškėjo priteisti kiekvienam ieškovui po 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, bendros ieškovų bylinėjimosi išlaidos už vieno procesinio dokumento – atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą sudaro 2 904 Eur. Atsakovo nuomone, nutartis šioje dalyje yra nepagrįsta, nes teismas priteisė visas bylinėjimosi išlaidas neįvertinęs, kad abu ieškovus atstovavo ta pati atstovė, o jų pozicija buvo išdėstyta tame pačiame procesiniame dokumente tais pačiais argumentais. Nutartis turėtų būti pakeista, o bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas iš naujo, įvertinant realias atstovo laiko sąnaudas.
20.2. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog tas pats advokatas atstovavo kelioms šalims, kurių gynybinės pozicijos byloje sutampa, yra reikšminga sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 51 p.). Taip pat pripažįstama, kad kai šalys teikia bendrus procesinius dokumentus ir yra atstovaujamos to paties advokato, šių aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas, nes vieno dokumento parengimas negali būti prilyginamas kelių skirtingų procesinių dokumentų parengimui (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-1120/2024, 48 p.). Atsižvelgiant į tai, ne visos faktiškai sumokėtos sumos už advokato pagalbą gali būti laikomos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti nepagrįsto ar pernelyg didelio išlaidavimo. Todėl, atsakovo vertinimu, šiuo atveju ieškovams priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka pagrįstumo kriterijaus ir turėtų būti peržiūrėtas bei sumažintas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
21. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
21.1. Ieškovų pageidavimu procesinio dokumento parengimo kaina buvo padalinta ieškovams lygiomis dalimis (po 1 452 Eur), atitinkamai jų apmokėjimui buhalteriškai išrašant dvi atskiras PVM sąskaitas – faktūras. Susiklosčiusi apmokėjimo už suteiktas paslaugas situacija yra galima, nedraudžiama ir svarbiausia – nereiškianti ieškovų dvigubo apmokestinimo, kadangi tai faktiškai buvo viena kaina už ieškovų bendro dokumento parengimą, kurio apmokėjimui ieškovų pageidavimu buvo išrašytos dvi atskiros sąskaitos, tokiu būdu apmokėjimą tik buhalteriškai padalinant ieškovams lygiomis dalimis.
21.2. Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstos ar per didelės. Vertinant jų pagrįstumą, būtina atsižvelgti į Rekomendacijas. Ieškovų patirtos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą sudarė 2 904 Eur, t. y. apie pusę maksimalaus pagal Rekomendacijų 8.2 p. galimo advokato darbo užmokesčio (5 844,25 Eur). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad šios išlaidos yra per didelės ar neatitinka pagrįstumo kriterijaus, yra nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad šios bylinėjimosi išlaidos apskritai nebūtų atsiradusios, jeigu atsakovas nebūtų pateikęs nepagrįsto prašymo dėl proceso atnaujinimo. Būtent atsakovo veiksmai lėmė ieškovų patirtas išlaidas, todėl teismas pagrįstai jas priteisė iš atsakovo. Be to, ieškovai neturi teisinio išsilavinimo, o jų atsiliepimas į atsakovo prašymą yra didelės apimties ir reikalaujantis specialių teisinių žinių, todėl kvalifikuotos teisinės pagalbos poreikis ir jos kaina yra pagrįsti. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo mažinti ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
22. Kiti byloje dalyvaujantis asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
24. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kiek tai susiję su iš atsakovo ieškovams priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgdamas į šioje byloje susiklosčiusias faktines ir teisines aplinkybes.
25. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 1 452 Eur (viso 2 904 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
26. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovai prašė priteisti kiekvienam po 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų už vieno procesinio dokumento – atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo – parengimą. Atsakovo nuomone, ši nutarties dalis nepagrįsta, nes abu ieškovus atstovavo ta pati atstovė, o jų pozicija pateikta tame pačiame dokumente, todėl išlaidų klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo, įvertinant realias atstovo laiko sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje pripažįstama, kad ne visos už advokato pagalbą faktiškai sumokėtos sumos laikytinos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti nepagrįstai didelių išlaidų.
27. Ieškovų vertinimu, tokia atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarka yra galima ir nereiškia dvigubo apmokestinimo, nes tai buvo viena kaina už bendro dokumento parengimą, o ieškovų prašymu ji tik padalinta į dvi sąskaitas lygiomis dalimis. Vertinant išlaidų pagrįstumą, būtina atsižvelgti į Rekomendacijas. Ieškovų patirtos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą sudarė 2 904 Eur, t. y. apie pusę pagal Rekomendacijų 8.2 p. nustatyto maksimalaus advokato darbo užmokesčio (5 844,25 Eur). Todėl teiginiai, kad šios išlaidos yra per didelės ar nepagrįstos, nėra pagrįsti. Be to, šios išlaidos nebūtų atsiradusios, jei atsakovas nebūtų pateikęs nepagrįsto prašymo dėl proceso atnaujinimo, todėl teismas pagrįstai jas priteisė iš atsakovo.
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
29. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
30. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punkte numatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas; 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2025, 15 punktas).
32. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytam maksimaliam dydžiui viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas; 2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2025, 98 punktas).
33. Atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetus, ieškovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsakovo atskirojo skundo ir ieškovų atsiliepimo į jį argumentus, taip pat nagrinėjamu atveju taikytiną teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, neturi pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo argumentais.
35. Vertinant išlaidų pagrįstumą, būtina atsižvelgti į Rekomendacijas. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl priteistino užmokesčio dydžio, atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, šalių elgesį procese bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vertinti vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Pagal Rekomendacijų 7 punktą maksimalūs priteistini užmokesčio dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
36. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, matyti, kad būtent atsakovas inicijavo tolesnį procesą, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl ieškovai, gindami savo teises ir teisėtus interesus, turėjo procesinę teisę pateikti atsiliepimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad byla yra didelės apimties ir nagrinėjama ilgą laiką: civilinė byla Nr. e2-50-384/2023 iškelta 2019 m. rugsėjo 26 d., pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2023 m. spalio 10 d., o apeliacinės instancijos teismo nutartis – 2024 m. kovo 5 d., kuria pirmosios instancijos sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, tik patikslinta jo rezoliucinė dalis. Tokios bylos pobūdis ir trukmė savaime leidžia spręsti, kad net ir vieno procesinio dokumento parengimas negalėjo būti formalus ar nereikalaujantis didesnių laiko sąnaudų.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo objektyviai buvo būtina iš naujo įsigilinti į bylos medžiagą. Aplinkybė, kad ieškovų atstovė byloje dalyvavo ir anksčiau, savaime nepaneigia tokių sąnaudų būtinybės, nes nuo bylos nagrinėjimo pabaigos buvo praėję beveik dveji metai. Per tokį laikotarpį, rengiant naują procesinį dokumentą, pagrįstai reikėjo ne tik atnaujinti bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą, bet ir išanalizuoti atsakovo nurodytas naujas aplinkybes bei jų kontekste suformuoti nuoseklią ieškovų procesinę poziciją. Dėl to net ir nedidelės apimties procesinio dokumento parengimas galėjo pareikalauti reikšmingų atstovo darbo laiko sąnaudų.
38. Nors iš ieškovų pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad jose nėra detaliai išskirta, už kokius konkrečius veiksmus prašoma bendra 2 904 Eur suma, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad prašomos priteisti išlaidos yra nepagrįstai didelės. Bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas vertinamas ne vien formaliai pagal sąskaitos detalumą, bet ir pagal realų suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos apimtį, sudėtingumą, darbo laiko sąnaudas bei situaciją, kurioje tokios paslaugos buvo teikiamos.
39. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad abu ieškovai savo poziciją išdėstė viename bendrame procesiniame dokumente, patvirtina ne išlaidų dirbtinį padidinimą, o racionalų ir ekonomišką atstovavimo modelį. Vietoje dviejų atskirų procesinių dokumentų buvo parengtas vienas bendras atsiliepimas, taip išvengiant perteklinių procesinių veiksmų ir papildomų išlaidų. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovus atstovavo ta pati atstovė, savaime reiškia, kad prašoma priteisti suma yra nepagrįsta ar neadekvati.
40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškovų argumentu, kad vertinant patirtų išlaidų pagrįstumą svarbu atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Pagal Rekomendacijų 7 p. maksimalūs priteistini užmokesčio dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindas – Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2025 m. liepos 31 d., o ieškovų atsiliepimas – 2025 m. rugsėjo 3 d., todėl taikytinas užpraėjusio ketvirčio – 2025 m. I ketv. – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 2 337,7 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo į prašymą parengimą taikomas 2,5 koeficientas, todėl maksimalus galimas užmokestis sudaro 5 844,25 Eur (2 337,7 Eur × 2,5), su galimomis išimtimis dėl jo didinimo ar mažinimo, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 904 Eur, t. y. ne tik neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, bet jos yra mažesnės – sudaro maždaug pusę galimos maksimalios sumos.
41. Taigi, atsižvelgus į bylos pobūdį, šalių procesinį elgesį ir nurodytą bylinėjimosi išlaidų dydį, nėra pagrindo teigti, kad šios išlaidos yra nepagrįstai didelės ir turėtų būti mažinamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, nors ir nedetalizavo priteistos sumos dydžio bei ją pagrindžiančių aplinkybių, tačiau, priteisdamas ginčo sumą, nenukrypo nuo Rekomendacijų ir nepažeidė CPK nustatyto bylinėjimosi išlaidų reglamentavimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Apeliacinės instancijos teismui atsisakius tenkinti atsakovo atskirąjį skundą ieškovams iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.
43. Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą patyrė po 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 1 694 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą už atskirojo skundo parengimą (atitinkamai – ir atsiliepimo į jį parengimą) taikomas 0,4 koeficientas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atskirasis skundas gautas 2025 m. spalio 15 d., o ieškovų atsiliepimas į jį – 2025 m. spalio 29 d., taikytinas užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2025 m. II ketv., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 2 387,0 Eur. Taigi maksimali pagal Rekomendacijas priteistina suma sudaro 954,8 Eur (2 387,0 Eur × 0,4).
44. Aplinkybė, kad tas pats advokatas visų instancijų teismuose atstovavo abiem atsakovams, kurių gynybinės pozicijos byloje buvo visiškai vienodos, yra svarbi vertinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas savaime abiejų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti kaip vienos šalies išlaidas ir jas padalijus per pusę priteisti. Toks aiškinimas neatitiktų bendrųjų teisingumo ir protingumo principų bei asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 51 punktas).
45. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad kai šalys byloje teikė bendrus procesinius dokumentus, kuriuose buvo dėstoma bendra jų pozicija, jos taip pat buvo atstovaujamos to paties advokato ir vykusiuose teismo posėdžiuose, šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti dėl tokioms šalims priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo, kadangi vieno procesinio dokumento parengimas, kuriame abiejų šalių gynybinė pozicija sutampa, darbo trukmės požiūriu negali būti prilyginamas dviem atskiriems skirtingos teisinės pozicijos procesiniams dokumentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-1120/2024 48 punktas). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos visos svarbios aplinkybės, lemiančios priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 53 punktas).
46. Šiuo atveju matyti, kad ieškovų prašoma priteisti suma, vertinant ją atskirai t. y., kad kiekvienas ieškovas už procesinio dokumento surašymą sumokėjo po 847 Eur, neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos. Nors išimtiniais atvejais galima nukrypti nuo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustato aplinkybių, kurios pateisintų net ir tokių prašomų sumų, priteisimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą yra bendra ieškovų pozicija, kaip procesinis dokumentas yra nedidelės apimties (iki 5 puslapių), o nagrinėjamas procesinis klausimas nėra sudėtingas ir nereikalauja išskirtinių laiko sąnaudų. Nors ir yra suprantamas ieškovų siekis pateikti kokybišką procesinį dokumentą, reikalaujantį specialių teisinių žinių, nagrinėjamu atveju prašomas bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą nėra proporcingas.
47. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir esamą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju priteistina protinga ir proporcingumo reikalavimus atitinkanti sumą viso yra 1 200 Eur, t. y. kiekvienam ieškovui po 600 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo G. B. atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 600 Eur (viso 1 200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų, 00 ct)) bylinėjimosi išlaidų ieškovams A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.