Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-111-1010/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-28
Bylos Nr.
1-111-1010/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kaltinamasis
R. J.
Nukentėjusysis
P. T.
Civilinis atsakovas
„BTA Insurance Company“
Advokatai
Rimvydas Paulauskas, Aušrinė Zaburienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-111-1010/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15930-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.
(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Linai Dabulskienei,dalyvaujant kaltinamajam R. J., jo gynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei,nukentėjusiajam P. T., jo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ atstovui Vaidui Miliui,prokurorui Dariui Aleknai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y.

2021 m. gegužės 18 d., apie 21.00 val., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį "BMW 320D" valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, sukdamas į kairę partrenkė ir sužalojo ta pačia kryptimi iš paskos važiavusį dviratininką P. T.. P. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. ( Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), bei 101 p. ("...Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.." ) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad maždaug gegužės mėnesio viduryje, jis su draugais vyko į Girulių pliažą, iš ten norėjo apsisukti ir grįžti atgal į miestą. Sukdamas, pasižiūrėjo per šoninius veidrodėlius, dar turėjo papildomai įsitikinti, tačiau kai sukosi, tai P. dviratis atsitrenkė į jo automobilį. Iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Teigė, kad iš šoko patraukė automobilį, ko neturėjo daryti. Atvyko greitoji pagalba, išsivežė P.. Policijos pareigūnai surašė protokolą, patikrino dokumentus ir pasakė, kad reikės teisme aiškintis įvykį. Taip pat posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nepripažino kaltės. Teismo posėdžio metu jau visas aplinkybes pripažino, pripažino kaltę. Jis norėjo iš aikštelės grįžti atgal į miestą. Pasižiūrėjo į visus veidrodėlius, tačiau nelabai įsitikinęs sukosi ir taip įvyko. Labai gailisi dėl to, kad sužalojo žmogų. Paklaustas dėl laiduotojo pasirinkimo kaltinamasis teigė, kad laiduotoju prašoma skirti tėtį, su juo gyvena kartu. Su tėčiu palaiko glaudžius santykius. Tėtis dirba „Orlen Lietuva“, jo specialybė šaltkalvis. Santykiai tarp sūnaus ir tėvo yra geri, visur kartu važiuoja, kartu atlieka visus darbus, tampriai ir dažnai bendrauja. Be abejonės, tėtis jam aiškino, kad reikia atsargiau vairuoti. Pilnai sutiko, kad visas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti.

Nukentėjusysis P. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo 15000,00 Eur neturtinės žalos. Neturtinę žalą sunku įvertinti. Dokumentų dar nepateikė. Rašys daktarams, kad įvertintų kiek pažeidė jo sąnarį. Neturtinę žalą vertina, kiek jis patyrė nepatogumo, prarado savo hobius, negali žaisti teniso, važiuoti slidinėti. Nepateikė daugiau dokumentų, kadangi kaltininkas nebuvo pripažinęs kaltės, po to viskas greitai sukrito. Per trumpą laiką buvo sunku surasti dokumentus. Po operacijos, kai susuko varžtus, jo koja paliko nelanksti. Negalėjo pasakyti, kada galės išimti varžtus. Su tokia koja yra nuo gegužės mėnesio. Jau greitai bus metai laiko. Turėjo parduoti mechaninę mašiną, nes sunku sankabą išminti su kaire koja, jam reikėjo keisti mašiną. Pas daktarą labai sunku pakliūti, kuris jį operavo. Nukentėjusiojo hobis yra sportas. Po nelaimės išvis negali sportuoti. Buvo įpratęs aktyviai gyventi, o dabar negali. Šiai dienai dar su dviračiu nevažinėja, tik reabilitacijoje mina dviračiu.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas Rimvydas Paulauskas nurodė, kad nukentėjusysis didino ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iki 2180,17 Eur sumos, o dėl neturtinės žalos siūlomos civilinio atsakovo 4500 Eur suma nesutinka. Prašo priteisti 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad jo atstovaujamasis vaikščioja šlubčiodamas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. T. nurodė, kad 2021 gegužės mėnesį, datos jau nepamena, su kalnų dviračiu "Scott" važiavo Klaipėdos mieste, link Girulių, dviračio taku. Ant dviračio priekio ir galo buvo uždėti žibintai. Jie veikė, tačiau nebuvo įjungti. Pravažiavęs Palangos gatvę, įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę. Važiavo dešine puse. Matė, kad priekyje, jo judėjimo kryptimi važiuoja automobilis "BMW". Kai pirmą kartą pamatė jam iki automobilio buvo apie 15 metrų atstumas. Jo pačio važiavimo greitis buvo normalus. Jis matė, kada automobilis "BMW" po truputį suka į dešinę, link parkavimosi vietų. Jis pamanė, kad automobilis parkuojasi, todėl pro automobilį nusprendė pravažiuoti kairiau. Paskui staiga automobilis nerodydamas posūkio signalo pasuko į kairę pusę. Tuo metu tarp automobilio ir jo buvo apie 8 metrai. Norėdamas išvengti susidūrimo ir kiek leido dviračio konstrukcija, pasuko kairiau. Tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir automobilis "BMW" priekiniu, kairės pusės kampu atsitrenkė į dviračio dešinį pedalą. Norėdamas išvengti susidūrimo buvo išvažiavęs, kiek atsimena ant geltonos linijos. Kaip supranta šios linijos reiškia, kad negalima stovėti. Po smūgio, dar pavažiavo gal apie 1 metrą ir nukrito ant kairio šono. Po nukritimo skaudėjo kairės kojos pėdą. Pasižiūrėjęs į pėdą, pamatė, kad pėda yra pasisukusi į kitą pusę. Automobilis "BMW" po smūgio sustojo. Po to, pavažiavo link aikštelės, kairėje esančios parkavimosi vietos, kad netrukdytų eismui. Tada vėl sustojo. Iš automobilio išlipo trys vaikinai. Kiek pamena, jie visi atsiprašė, sakė, kad jo nepamatė, nes užsikalbėjo. Kažkuris vaikinas iškvietė greitąją. Kai atvažiavo greitoji, vaikinai dviratį patraukė iš įvykio vietos, nes buvo sunku privažiuoti prie jo. Greitoji jį nuvežė į ligoninę, kur nustatė, kairės kojos šokikaulio lūžį. Prieš eismo įvykį dėvėjo ryškiai raudoną dviratininko bliuzoną. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio "BMW" vairuotojas, nes prieš atlikdamas manevrą, turėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu. Be to, nerodė kairio posūkio signalo (1 t., b. l. 47-52).

Liudytojas S. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nori laiduoti už savo sūnų R. J.. Teigė, kad jis geras vaikas, neatsitikdavo tokių problemų. Santuokoje gyvena 24 metus, turi du vaikus, dukrą ir sūnų. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ remontininku 29 metus. Po įvykio sūnus iškarto paskambino, kuris buvo labai nuliūdęs, labai pergyveno dėl įvykio. Sūnus baigė kolegiją, pradės dirbti. Jo santykiai su sūnumi yra geri. Įvyko kas įvyko. Sūnus nori išvykti pagal „Erasmus“ programą į Vokietiją dirbti. Stengsis užstatą sumokėti, jei tik reikės. Kai sūnus išvyks, ketina skambintis, kalbėtis su juo. Kada reikia sūnus padeda. Neslepia vienas nuo kito nieko. Jis gauna į rankas 700 eurų atlyginimą, todėl turėtų galimybę sumokėti užstatą. Galėtų sumokėti apie 2000 eurų užstato, darbe nėra turėjęs drausminių nuobaudų.

Civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ atstovas Vaidas Milius teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pateiktas civilinis ieškinys atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Šiai dienai yra susitarę, kad draudimo bendrovė atlygins civiliniam ieškovui jo patirtą turtinę žalą. Turtinė žala yra 2180,17 Eur, neturtinės žalos siūlė 4500 Eur sumą. Po paskutinio susiderėjimo, tokios sumos buvo sutartos. Dėl turtinės žalos ieškovas sutiko, o dėl neturtinės žalos ieškovas turėjo pateikti papildomus dokumentus, bet šiai dienai nepateikė. Pagrindinis klausimas kilo dėl dviračio sugadinimo ir jo remonto. Remonto išlaidos dviračiui yra 570,21 Eur, dviračio dažymui 80 Eur, Negautos pajamos 1024,35 Eur, 505,61 Eur – gydymosi paslaugos. Neturtinės žalos dydį siūlome vadovaujantis teismų praktika. Vertinant tai, kad gydymas užtruko ilgiau. Pagal draudimo metodikas ir teismų praktiką, pasiūlė maksimalią sumą. Turtinės žalos nėra atlyginę. Jei šiandieną sutiktų civilinis ieškovas su suma, draudimas atlygintų.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Z. nurodė, kad 2021 m. gegužės 18 d. apie 21 val., R. J. vairuojamu automobiliu "BMW", kartu A. K., atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Girulių pliažo. Jis sėdėjo ant priekinėje keleivio sėdynėje, o A. K. gale, už vairuotojo. R. J. važiavo pagal rodykles nupieštas ant asfalto. Įvažiavę į aikštelę, nusprendė apsisukti. Tada R. J. pasuko automobilį į dešinę kuo arčiau dešinės pusės, ten kur yra parkavimosi vietos. Po to, R. J. pasuko galvą į kairę (kaip supranta jis pasižiūrėjo į šoninį galinio vaizdo veidrodėlį) ir važiuodamas pirmu bėgiu pradėjo sukti į kairę. Ar jis buvo įjungęs posūkio signalą, neatsimena. R. J. važiavo gal 10-15 km/h greičiu. Jiems pavažiavus nemažiau 2 metrus pamatė, kad jiems iš kairės atvažiuoja dviratininkas. Jis dviratininką pamatė pro priekinį stiklą, kad jis buvo netoli automobilio priekinio kairio sparno. Kiek atsimena automobilio priekinis bamperis buvo prie pat geltonų linijų pradžios, kurios yra aikštelės viduryje. Automobilio priekiniai ratai dar nebuvo užvažiavę ant geltonų linijų. Dviratininkas važiavo geltonų linijų viduriu. Paskui matė, kad dviratininkas su dešiniu pedalu atsitrenkė į automobilio priekinio bamperio kairį kampą. Prieš susidūrimą automobilis ir dviratininkas judėjo. Nuo smūgio dviratininkas pradėjo važiuoti tik ant priekinio rato. Dviračio galinį ratą užnešė kairiau. Dviratininkas prarado pusiausvyrą ir nukrito ant kairio šono. Po smūgio, automobilis sustojo. Jie išlipo iš automobilio. Dviratininkas sėdėjo ant asfalto ir buvo susiėmęs už kairės kojos. Jis iškvietė specialiąsias tarnybas. Kadangi automobilis trukdė eismui, R. J. pavažiavo į šalį, o A. K. patraukė dviratį. Dviratininkas buvo be liemenės, be šalmo. Ar buvo ant dviračio žibintai, neatsimena. Eismo įvykio metu matomumas buvo geras, kelio danga asfaltas sausas. Jis mano, kad dėl eismo įvykio kalti ir dviratininkas, ir automobilio vairuotojas, nes dviratininkas važiavo viduriu kelio, o R. J. galėjo labiau apsižvalgyti prieš darydamas manevrą. Eismo įvykio metu jis nenukentėjo (1t., b. l. 64-66).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. nurodė, kad 2021 m. gegužės 18 d. vakare, su draugais R. J. ir G. Z., važiavo link invalidų pliažo, Klaipėdoje. R. J. vairavo automobilį BMW, valstybinių numerių neatsimena. G. Z. sėdėjo priekyje, o jis už vairuotojo gale. Jie visi buvo prisisegę saugos diržus. Kadangi R. J. sumaišė įvažiavimus, nes jie iš pradžių įvažiavo į Girulių automobilių stovėjimo aikštelę. Aikštelėje R. J. norėjo apsisukti ir važiuoti toliau. R. J. važiavo pagal rodykles, kurios nurodo judėjimo kryptį. Paskui pasuko dešiniau, link tos vietos, kur yra parkavimasis. Paskui girdėjo, kad įsijungė posūkio signalas. Ar jis dairėsi pro galinio vaizdo veidrodėlius neatsimena, nes dar naršė telefone. R. J. važiavo įjungęs pirmą bėgį. Automobilio priekiniai ratai jau buvo ant geltonų linijų, kurios yra aikštelės viduryje, kai visi pamatė iš kairės atvažiuojantį dviratininką, kuris buvo apie 1 metro atstumu. Jis sušuko "stop" ir R. J. sustojo. Bet dviratininkui nepavyko išvengti susidūrimo ir jis su dviračio dešinės pusės pedalu atsitrenkė į automobilio priekinio buferio kairį kampą. Nuo smūgio dviratininkas nukrito ant kairio šono, maždaug už 3 metrų. Prieš nukrisdamas dar persivertė per galvą. Jie išlipo iš automobilio ir nuėjo link dviratininko. Jis jau sėdėjo ant asfalto. Matėsi, kad dviratininkui išnirusi kairė koja, todėl G. Z. iškvietė medikus. Prieš skambutį R. J. patraukė automobilį, kad netrukdytų eismui, o jis pakėlė dviratį, norėdamas pastatyti ant kojelės. Ant dviračio buvo priekinis žibintas, bet jis nešvietė. Ar gale buvo žibintas, neatsimena. Ant dviračio rėmo, arti vairo buvo pritvirtintas mobilaus ryšio telefonas. Jis dviračio niekur nestūmė ir po kelių minučių jį vėl paguldė į panašiai tą pačią vietą. Po to atvažiavo medikai. Eismo įvykio metu matomumas buvo geras, kelio danga asfaltas sausas. Jis nebuvo sužalotas. Dviratininkas buvo be šviesą atspindinčios liemenės ir be šalmo (1.t., b. l. 70-72).

Iš 2021 m. gegužės 18 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad eismo įvykio vieta yra Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) g., automobilių stovėjimo aikštelė, pasukus iš Girulių pl. į kairę, kryptimi nuo Girulių link jūros pusės. Aikštelės ruožas nuokalnė. Kelio danga, sausas asfaltas, be matomų defektų. Įvykio vietoje stovi automobilis "BMW", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Nuo automobilio kairiojo galinio rato, iki kelio apšvietimo stulpo (Nr. 3) 9.75 m., nuo automobilio priekinio kairiojo rato iki automobilių stovėjimo aikštelės ribos 1.90 m. Nuo dviračio korpuso iki automobilių stovėjimo aikštelės ribos 4,15 m. atstumas, nuo dviračio korpuso iki automobilio dešiniojo galinio rato 10.63 m. (1 t., b. l. 14-24).

Iš 2021 m. gegužės 18 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis "BMW", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Matosi apgadintas priekinio bamperio kairė pusė (1 t., b. l. 25-27).

Iš 2021 m. gegužės 18 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas dviratis. Matosi, kad dviračio dešiniojo pedalo svirtis įlenkta į vidinę dviračio rėmo pusę (1 t., b. l. 28-30).

Iš specialisto išvados Nr. G 829/2021 (03) matyti, kad eismo įvykio metu P. T. padarytas kairiojo šokikaulio lūžimas, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai (daugiau nei 10 parų laikotarpiui), todėl sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 44-45).

Šalies argumentai

Nukentėjusysis P. R. pateikė civilinį ieškinį, prašydamas iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti 15 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir neturtinei ir 1736,99 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 134-135). Teisiamojo posėdžio metu turtinės žalos dydį padidino iki 2180,17 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo parodymais, kuriuos patvirtina bylos surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvados, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti ištirti įrodymais nustatyta, jog R. J. 2021 m. gegužės 18 d., apie 21.00 val., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį "BMW 320D" valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, sukdamas į kairę partrenkė ir sužalojo ta pačia kryptimi iš paskos važiavusį dviratininką P. T.. P. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Byloje nustatyta, kad tarp R. J. veiksmų – dėl neatsargumo padaryto KET 9 ir 101 punktų pažeidimo ir padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Šios normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismas nustatė, kad pagrindine autoįvykio priežastimi buvo vairuotojo R. J. veiksmai, kurie prieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, todėl R. J. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo

Byloje pateiktas prašymas R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant S. J., kuris sutiko, kad R. J. būtų perduotas jo atsakomybei pagal laidavimą.

S. J., kurį prašoma skirti laiduotoju, paaiškino, kad jis nėra teistas ir baustas. Paaiškino, kad sūnus yra geras vaikas, neatsitikdavo tokių problemų. Santuokoje gyvena 24 metus, turi du vaikus, dukrą ir sūnų. 29 metus dirba UAB „Orlen Lietuva“ remontininku. Po įvykio sūnus iškarto paskambino jam, buvo labai nuliūdęs, labai pergyveno dėl įvykio. Sūnus baigė kolegiją, ketina pradėti dirbti. Jo santykiai su sūnumi yra geri. Sūnus nori išvykti pagal „Erasmus“ programą į Vokietiją dirbti. Stengsis užstatą sumokėti, jei tik reikės. Kai sūnus išvyks, ketina skambintis, kalbėtis su juo. Kada reikia sūnus visuomet padeda. Nieko vienas nuo kito neslepia. Patvirtino, kad gauna į rankas 700 eurų atlyginimą. Sutinka būti laiduoju, bei sumokėti užstatą, jeigu toks būtų paskirtas.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų išvardintų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnyje yra numatyta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Kaltinamasis R. J. padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neteistas, administracine tvarka baustas tik du kartus už nesunkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, mokosi, ketina įsidarbinti, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra. Remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis nukentėjusysis turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, kuris ir yra pagrindinis skolininkas, o žalą padaręs asmuo prieš nukentėjusį trečiąjį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku, jeigu draudimo išmoka nepadengia visos žalos. Kita vertus, nukentėjusysis civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė civiliniam atsakovui, kaltinamasis atlygino nukentėjusiojo advokato bylinėjimosi išlaidas Šios aptartos ir kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma, todėl teismas konstatuoja, kad jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 3 dalį nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.

Kaltinamojo laiduotojas siekiantis būti S. J. yra kaltinamojo tėvas. S. J. yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Dirba UAB „Orlen Lietuva“ remontininku. Darbovietė jį charakterizuoja teigiamai, kaip atsakingą, pareigingą, laiku ir kokybiškai atliekantį pavestas darbo užduotis. Gerai sutariantį su kolegomis. Per 25 darbo metus neturėjusį jokių drausminių nuobaudų. S. J. ir R. J. paaiškino, kad jų tarpusavio santykiai yra geri ir artimi, sieja glaudus ryšys, jie pasitiki vienas kitu, nuolat bendrauja, kalbasi, sūnus visuomet kai reikia teikia pagalbą. Ir apie šį įvykį kalbėjosi, aptarė jo kilimo priežastis. S. J. įsitikinęs, kad galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Jokių neigiamai S. J. charakterizuojančių aplinkybių nenustatytą, todėl teismas daro išvadą, kad S. J. gali daryti R. J. teigiamą įtaką ir yra laikytinas vertu teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad R. J. padarė neatsargų nusikaltimą, yra neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustačius visas BK 40 straipsnyje nustatytas sąlygas, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant S. J. laidavimo terminas nustatant vienų metų laikotarpiui, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, konkrečiai šiuo atveju pirmame punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus.

Iš teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose matyti, kad BK 68 straipsnio numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat, sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-644/2012, 2K-252-677/2015).

R. J. nusikalto pirmą kartą ir kaltę visiškai pripažino, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, įvykio metu buvo blaivus, leistino važiavimo greičio neviršijo, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau tik du kartus baustas už nesunkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vertintina, jog tiek nukentėjusiųjų, tiek prokurorės nuomone, kaltinamajam nėra būtina taikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes prevenciniai tikslai – užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, visuomenės sveikatos, saugumo, vairuos atsakingai, gali būti pasiekti ir be jos. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, – netaikytina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis P. T. pateikė civilinį ieškinį prašydamas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovaujamą filialo Lietuvoje pripažinti civiliniu atsakovu ir iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ P. T. priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2022 kovo 14 d. teismo posėdžio metu P. T. didino civilinio ieškinio turtinės žalos dydį ir prašė 2180,17 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 134-135, 2 t., b. l. 10). Iš pateiktų prie ieškinio dokumentų matyti, kad P. T. buvo išmokėtos išmokos laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. (1 t.. b.l. 136-139). Iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos matyti, apie P. T. išmokėtą darbo užmokestį už 2021 m. sausio -kovo mėnesius (1 t., b.l. 139). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos matyti, apie P. T. išmokėtą darbo užmokestį už 2021 m. sausio -kovo mėnesių laikotarpį (1 t., b. l. 139). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos matyti, apie P. T. išmokėtą darbo užmokestį už 2021 m. gegužės – gruodžio mėnesių laikotarpį (1 t., b. l. 140). Iš 2021 m. spalio 12 d. P. T. pateikto akto matyti, kad buvo atliktas dviračio remontas (1 t., b. l. 141). Iš Viešosios įstaigos (toliau–VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašo matyti, kad P. T. diagnozuotas S92.1 šokikaulio lūžis (1 t., b. l. 142). Iš 2021 m. rugpjūčio 11 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad P. T. operuotas prie 12 savaičių dėl šokikaulio lūžio (1 t., b. l. 143). Iš pateiktų medicininių dokumentų ir e. sveikatos portalo išrašų matyti, kad P. T. 2021 m. rugpjūčio 11 d., lankėsi pas gydytoją ortopedą traumatologą, kuris įvertino P. T. būklę – pėda nepatinusi, žaizda sugijusi. Blauzdos raumenų hipotrofija. Palpuojant neskausminga. Čiurnos judesiai riboti. Kontrolinėse ro-fragmentų padėtis gera, lūžis gyjantis, pradiniai artrozės požymiai (1 t., b. l. 146). Iš 2021 m. lapkričio 5 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad P. T. tęsiamas nedarbingumas iki 2021 m. gruodžio 3 d., visas nedarbingumo atvejis – 199 dienos (1 t., b. l. 147-148). Iš 2021 m. lapkričio 9 d. medicinos dokumentų išrašų matyti, kad P. T. lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jam taikoma reabilitacija, gydimo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos aprašyme informuojama, kad eiga nežymiai gerėjanti, kontrolė paskirta po 3 mėnesių (1 t., b. l. 149). Iš 2021 m. lapkričio 26 d. medicinos dokumentų išrašų matyti, kad P. T. lankėsi VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, iš apžiūros rezultatų matyti, kad eina šlubuodamas trumpus atstumus, ilgiau paėjus pradeda skaudėti, bėgti negali. Riboti ir skausmingi čiurnos, bei pėdos judesiai, netaisyklinga pėdos padėtis, patinę (1 t., b. l. 150). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ fizinės medicinos ir reabilitacijos išrašo matyti, kad P. T. paskirtos procedūros (1 t., b. l. 151-153). Iš pateiktų P. T. sąskaitų faktūrų ir pridėtų mokėjimo kvitų matyti, kad įsigyti medikamentai ir kitos medicininės priemonės, t.y. 2021 m. rugsėjo 3 d. – 46 Eur už UAB „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacija, 2021 m. rugsėjo 13 d. – 15 Eur už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kineziterapiją, medikamentai – 92,00 Eur, 44 Eur, 6,01 Eur, 30,19 Eur, 10 Eur, 91,29 Eur, radiologija -6 Eur, ramentas–150 Eur, Ramento antgalis – 3,00 Eur, įtvaras- 12 Eur, čiurnos mova– 25,99 Eur (1 t., b. l. 154-158).

Civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ Lietuvos filialo atstovas Vaidas Milius sutiko dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau dėl neturtinės žalos dydžio nesutiko, prašė ją mažinti. Su nukentėjusiuoju buvo susitarę, kad draudimo bendrovė atlygins civiliniam ieškovui patirtą 2180,17 Eur. turtinę žalą. Neturtinei žalai atlyginti siūlė 4500 eurų sumą. Po paskutinio susiderėjimo, tokios sumos buvo sutartos. Dėl turtinės žalos ieškovas sutiko, o dėl neturtinės žalos ieškovas turėjo pateikti papildomus dokumentus, bet iki šiuos dienos nepateikė. Pagrindinis klausimas kilo dėl dviračio sugadinimo ir jo remonto. Remonto išlaidos dviračiui yra 570,21 Eur. Dviračio dažymui 80 Eur. Negautos pajamos 1024,35 Eur. Gydymosi paslaugos 505,61 Eur. Neturtinės žalos dydį siūlo vadovautis teismų praktika, vertinant tai, kad gydymas užtruko ilgiau. Pagal „BTA Insurance Company“ Lietuvos filialo metodikas ir teismų praktiką, pasiūlėme maksimalią neturtinės žalos atlyginimo sumą. Turtinės žalos dar nukentėjusiajam nėra atlyginę, tačiau teigė, jei civilinis ieškovas sutiktų su suma, jie ją ir atlygintų (2 t. b.l. 10).

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais, yra atlyginama visais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtina atsižvelgi ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Tuo tarpu protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

P. T. prašo priteisti 15000 Eur neturtinės žalos dydį. Byloje nustatyta, kad po įvykio nukentėjusiajam P. T. nustatyti šie sužalojimai: kairiojo šokikaulio lūžimas, sužalojimas padarytas maksimaliai lenkiant pėdos priekinę dalį link blauzdos. Neatmetama tikimybė, kad sužalojimas įvyko eismo įvykio metu, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai (daugiau nei 10 parų laikotarpiui). Eismo įvykio metu P. T. padarytas sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (2021 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. Nr. G 829/2021 (03)) (t. 1, b. l. 44-45). Nukentėjusysis P. T. teismo posėdyje paaiškino, kad neturtinę žalą sunku įvertinti. Teismui dokumentų dar nepateikė, tačiau ketina rašyti gydytojams, kad įvertintų kiek pažeidė jo sąnarį. Teigė, kad pas daktarą labai sunku pakliūti, kuris jį operavo. Neturtinę žalą vertino, tokiai sumai, kiek jis patyrė nepatogumų, prarado savo hobius, negali žaisti teniso, važiuoti slidinėti, po nelaimės išvis negali sportuoti. Buvo įpratęs aktyviai gyventi, o dabar tam galimybių nėra. Šiai dienai dar su dviračiu nevažinėja, mina dviračiu tik reabilitacijoje atliekant reabilitacijos procedūras. Nepateikė daugiau žalą įrodančių dokumentų, nes kaltininkas nebuvo pripažinęs kaltės, vėliau kai pripažino, to padaryti nespėjo, nes per trumpą laiką buvo juos sunku surasti. Taip pat nurodė, kad po operacijos, kai susuko varžtus, jo koja liko nelanksti. Negalėjo tiksliai įvardinti, kada iš sužalotos kojos galės medikai išimti varžtus. Pabrėžė, kad su tokia koja yra nuo gegužės mėnesio, greitai bus metai laiko. Turėjo parduoti mechaninę mašiną, nes sunku sankabą išminti su kaire koja, jam reikėjo keisti mašiną. Tvirtino, kad teismui gali pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog pirko kitą mašiną. Iš pateiktų P. T. medicininių dokumentų matyti, kad P. T. operuotas dėl šokikaulio lūžio (1 t., b. l. 143), 2021 m. rugpjūčio 11 d gydytojas ortopedas traumatologas įvertino P. T. būklę – pėda nepatinusi, žaizda sugijusi. Blauzdos raumenų hipotrofija. Palpuojant neskausminga. Čiurnos judesiai riboti. Kontrolinėse ro-fragmentų padėtis gera, lūžis gyjantis, pradiniai artrozės požymiai (1 t., b. l. 146). 2021 m. lapkričio 5 d. P. T. tęsiamas nedarbingumas iki 2021 m. gruodžio 3 d., visas nedarbingumo atvejis – 199 dienos (1 t., b. l. 147-148). 2021 m. lapkričio 9 d. P. T. taikoma reabilitacija, kojos gijimo eiga nežymiai gerėjanti, kontrolė paskirta po 3 mėnesių (1 t., b. l. 149). 2021 m. lapkričio 26 d. P. T. po apsilankymo pas gydytoją buvo įvertinta kojos gijimas: eina šlubuodamas trumpus atstumus, ilgiau paėjus pradeda skaudėti, bėgti negali. Riboti ir skausmingi čiurnos, bei pėdos judesiai, netaisyklinga pėdos padėtis, patinę. (1 t., b. l. 150). Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, P. T. patirti sužalojimai (šokikaulio lūžis) vertinami kaip sužalojimai sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta socialiniam teisingumui atkurti. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį P. T. sužalojimo atveju, teismas vertina ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumą, bet ir jo pobūdį – kairiojo šokikaulio lūžimas, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai – nedarbingas išbuvo beveik 7 mėnesius, taikyta ilga reabilitacija.

Tačiau toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, nėra proporcingas padarytai žalai ir neatitinka suformuotos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už BK 281 straipsnio 1 dalį pripažintų asmenų nukentėjusiesiems priteisiama nuo 350 Eur iki 4 344 Eur neturtinei žalai atlyginti (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017, Nr. 2K-181-507/2016, Nr. 2K-459-511/2015, Nr. 2K-252-677/2015 ir kt.). Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).

Šiuo atveju neabejotinai R. J. neteisėtais veiksmais sukėlė žalingas pasekmes – buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, dėl to nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neišvengiamai nukentėjusysis turėjo lankytis ir pas gydytojus, dėl to patyrė nepatogumų, taip pat, nukentėjusiojo teigimu, R. J. ne iš karto pripažino savo kaltę, todėl jis nespėjo surinkti visų reikiamų bylai dokumentų. Vis tik R. J. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinių sužalojimų ir dvasinių išgyvenimų. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, transporto priemone elgdamasis neatsargiai, nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, suko į kairę neįsitikinęs, kad tai daryti konkrečioje situacijoje yra saugu. Tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusia jo gerove. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad P. T. nepateikė neturtinę žalą patvirtinančių papildomų dokumentų, kaip išrašai dėl sąnario būklės įvertinimo, kokia padaryta žala jam. Jis dar tik ketina kreiptis į gydytojus, kad būtų įvertinta kojos būklė, Civilinis ieškovas nurodo, kad gali būti reikalingas gydymas.

Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, suformuota teismų praktika, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukentėjusiojo P. T. civilinio ieškinio tenkinti visa apimtimi.

Atsižvelgiant į anksčiau minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nesunkaus kūno sužalojimo žalos atlyginimo dydžius ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į motyvus, kuriais grindžiami prašymai atlyginti neturtines žalas, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinama iš dalies, t. y. pripažintina, kad nukentėjusysis P. T. patyrė 5000 Eur neturtinės žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu R. J. automobilis „BMW“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuri turi pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusiojo patirtus nuostolius, neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Nukentėjusysis P. T. taip pat prašo priteisti 2180,17 Eur turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos, išlaidos medikamentams, bei kitų medicininių priemonių įsigijimas. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2018). Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

P. T. civiliniame ieškinyje nurodė, kad 690,51 Eur pajamų prarado, nes dėl patirtų traumų jis buvo nedarbingume, dėl to jis negavo viso savo gaunamo darbo užmokesčio, ir tai lako kaip patirtus nuostolius. Nurodė, kad įvykio metu buvo apgadintas dviratis Scott Scale 940. Apytiksliais skaičiavimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė remonto kainą, kuri sudaro 500 Eur sumą, , teismo posėdžio metu patikslino suma nurodant, kad dviračio remontas kainuos 570,21 Eur ir 80 Eur, bet to P. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 15 Eur sumą už paskaičiavimą kas taip pat laikytina jo nuostoliais. Dėl eismo įvykio metu patirtos traumos ir atliktos operacijos P. T. sveikatos atstatymui buvo reikalingos ilgalaikės fizioterapijos procedūros bei kitas reabilitacinis gydimas, kuris jam buvo atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šis gydimas, gavus atitinkamus, siuntimus, jam buvo teikiamas nemokamai, tačiau, siekiant užtikrinti šių procedūrų nepertraukiamumą tarp paskirtų gydymosi ciklų, P. T. pats 2021 m. rugsėjo 3 d. sumokėjo už pėdos masažą – 46 Eur ir 2021 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo už kineziterapiją 15 Eur. Išlaidos medikamentams, bei kitų medicininių priemonių įsigijimas sudarė 470,48 Eur. posėdžio metu įvardijo, kad didina civilini ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iki 2180, 17 sumos, kaip ir buvo sutarę su draudimo bendove ( 1 t. b.l. 134-135). Tarp P. T. patirtos turtinės žalos ir R. J. įvykdytos nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir turtinės žalos dydis priteistinas iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Dėl proceso išlaidų

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokato darbo apmokėjimas prie proceso išlaidų nepriskirtinas (BPK 103 straipsnis). Šios išlaidos išieškotinos ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Byloje nukentėjusįjį atstovavo advokatas Rimvydas Paulauskas (1 t., b. l. 133). Byloje pateikti Patvirtinimai apie lėšų gavimą, kurie patvirtina, kad nukentėjusysis P. T. advokatui sumokėjo 300 eurų atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 179, 180), kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Kaltinamasis R. J. į bylą pateikė banko mokėjimo išrašą, kuris patvirtina apie P. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų padengimą pervedant į nukentėjusiojo sąskaitą 300 Eur sumą ( 2 t. 14), laikytina, susidariusios kad išlaidos už advokato paslaugas nukentėjusiajam P. T. atlygintos.

Kiti klausimai

Kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 89-92) –panaikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 254 straipsnio 5 dalimi, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. J. laiduotoju paskirti S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu.

Įpareigoti laiduotoją S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, gavėjo įmokos kodas 191443889, įmokėti 500 (penkių šimtų) eurų užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs R. J. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti R. J., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo P. T. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Nukentėjusiajam P. T. iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti 2180,17 EUR (du tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt eurų 17 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5000 EUR (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nukentėjusiojo P. T. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Kaltinamajam R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. kovo 28 d..

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja Lina Šakarnienė