- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-431-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02579-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- Ž. G.
- Atsakovas
- M. S.
- Kategorijos
- 2.6.18.6Kiti su ranga susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. G. ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. G. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. S. (toliau – atsakovas) 450 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2020 m. spalio 30 d. su atsakovu sudarė žodinį susitarimą dėl senų laiptų demontavimo ir naujų medinių laiptų pagaminimo bei sumontavimo adresu (duomenys neskelbtini). Pagal šį susitarimą ieškovas įsipareigojo išmontuoti senus laiptus, bei pagaminti ir sumontuoti naujus medinius laiptus, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus 400 Eur. Vėliau atsakovas paprašė atlikti dar papildomų darbų (padaryti turėklą laiptų apačioje), kurie buvo įvertinti 100 Eur. Susitarimą patvirtina šalių susirašinėjimas. Per 2020 m. spalio – gruodžio mėnesius ieškovas pagamino ir sumontavo medinius laiptus, juos nulakavo, o likus papildomai nulakuoti laiptus paskutiniu sluoksniu, atsakovas, vengdamas įvykdyti savo įsipareigojimą apmokėti ieškovui už atliktus darbus, sukėlė konfliktą, ėmė grasinti ieškovui, dėl ko ieškovas darbo nebaigė. Nurodė, kad ieškovo atliktus darbus patvirtina laiptų nuotraukos. Kadangi darbų nebaigė, ieškovas geranoriškai iki 450 Eur sumažino sulygtą atlygį. Ieškovas atsakovui 2020 m. gruodžio 24 d. pateikė atliktų darbų aktą ir sąskaitą – faktūrą ŽG Nr. l - 450 Eur sumai. Nei atliktų darbų akto, nei sąskaitos – faktūros atsakovas ieškovui negrąžino ir su ieškovu neatsiskaitė liko skolingas 450 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovui pagaminus ir sumontavus laiptus, atsakovas pastebėjo, kad laiptai pagaminti nekokybiškai, kelios laiptų pakopos įskilusios, varžtai, laikantys pakopas susukti kreivai, pieštuko žymėjimai užlakuoti, laiptai nestabilūs. Dėl laiptų trūkumų atsakovas ieškovui pareiškė žodines pretenzijas ir paprašė trūkumus ištaisyti. Ieškovas su pretenzijomis nesutiko ir atsisakė šalinti daikto trūkumus. Kadangi ieškovo pagaminti laiptai yra su trūkumais, dėl kurių laiptais negalima naudotis, todėl pagaminto daikto atsakovas negalėjo priimti. Ieškovui atsisakius ištaisyti trūkumus, atsakovas neturėjo prievolės apmokėti už netinkamai pagamintą daiktą. Atsakovas kreipėsi į ekspertus dėl pagamintų ir sumontuotų laiptų kokybės nustatymo. 2021 m. balandžio 13 d. ekspertas V. Š. surašė pažymą, kurioje konstatavo pagamintų laiptų broką. Ekspertas pažymėjo, kad laiptai padaryti nekvalifikuotai, turi labai daug defektų, laiptai yra nesaugūs, ir jais naudotis negalima.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 200 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė atsakovui iš ieškovo 296,52 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad 2020 m. spalio mėnesį šalys sudarė žodinę sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo demontuoti senus ir įrengti naujus medinius laiptus adresu (duomenys neskelbtini), iš atsakovo medžiagų. Darbų kaina buvo 500 Eur, tačiau ieškovui negalint nulakuoti laiptų antrą kartą, ieškovas šią sumą sumažino iki 450 Eur. Ieškovui atlikus darbus (likus nulakuoti laiptus antru sluoksniu) ir pareikalavus už juos sumokėti, atsakovas nurodė, kad darbai atlikti su trūkumais ir pareikalavo juos pašalinti. Ieškovas su darbų trūkumais nesutiko, surašė ir pateikė atsakovui 2020 m. gruodžio 24 d. atliktų darbų aktą ir 2020 m. gruodžio 24 d. sąskaitą – faktūrą ŽG Nr. l - 450 Eur sumai. Atsakovas, remdamasis eksperto pažyma, nurodė tokius laiptų trūkumus: 1) netinkamas pakopų aukštis; 2) netinkamas pakopų plotis; 3) laiptų pakopos – nestabilios (pajudinus ranka jos juda). Laiptų pakopos nestabiliai pritvirtintos ir yra pavojingos jomis lipti. Laiptais naudotis negalima; 4) Laiptai yra iš 14 pakopų. 5-ta ir 9-ta pakopos skilusios; 5) Laiptai nenušveisti – yra aštrių kampų.
6. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovo atliktų darbų kokybės. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ant laiptų yra paliktos pieštuko žymės, kurios yra užlakuotos vienu lako sluoksniu. Šis trūkumas taip pat aiškiai matomas iš byloje pateiktų nuotraukų. Teismo vertinimu šis trūkumas nėra laikytinas esminiu, nes gali būti lengvai pašalintas ir nepaneigia galimybės naudotis laiptais pagal paskirtį. Teismas vertino laiptų pakopų aukštį ir laipto plotį, kaip galimą laiptų trūkumą. Teismas nurodė, kad nors ekspertas teigė, jog laiptų išmatavimai neatitinka 2004 m. STR „Gyvenamųjų namų“ reikalavimų, tačiau labiau tikėtina, kad ieškovas ir atsakovas susitarė dėl individualių laiptų gamybos. Nors atsakovas laiptų pakopos aukštį ir plotį įvardijo kaip esminį laiptų trūkumą, tačiau neįrodė, kad šalys buvo susitariusios dėl konkretaus aukščio ir pločio laiptų pakopų, ar kad gulstesnius ir platesnių pakopų laiptus būtų reali galimybė sumontuoti nedidelėje erdvėje. Priešingai, iš byloje pateikto susirašinėjimo SMS žinutėmis (2020 m. lapkričio 4 d.), nustatyta, kad atsakovui buvo žinoma, jog pakopos plotis bus 14 cm. Duomenų, kad atsakovas reiškė prieštaravimus dėl tokio pakopos pločio byloje nėra pateikta. Teismas atsižvelgdamas į tai, atmetė kaip nepagrįstus atsakovo nurodytus trūkumus dėl laiptų pakopų aukščio ir pločio.
7. Teismas kritiškai vertino eksperto argumentus, nes ekspertas neatsižvelgė į individualų ieškovo ir atsakovo susitarimą ir rėmėsi STR reikalavimais, nors duomenų, kad šalys sudarant žodinę rangos sutartį laiptų matmenis siejo su eksperto nurodytu STR nėra. Ekspertas teigdamas, kad laiptų trūkumų pašalinti negalima akcentavo laiptų matmenis, tačiau ne jų stabilumo sutvirtinimą. Teismas įvertinęs visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir bylos šalių paaiškinimus, sprendė, kad laiptai buvo sumontuoti su trūkumais, tačiau trūkumai nebuvo esminiai, galėjo būti pašalinti ir pašalinus trūkumus atsakovas galėjo naudotis laiptais.
8. Teismas nurodė, kad nors nėra galutinio atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, tačiau vien tokio dokumento nebuvimo faktas negali pašalinti sutarties šalių pareigos tinkamai atsiskaityti už atliktus darbus. Teismo vertinimu, nustačius, kad laiptai buvo sumontuoti su trūkumais, ieškovas negali reikalauti visos sumos (450 Eur) kaip už tinkamai atliktą darbą, todėl vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui priteistina suma už rangos sutartimi atliktus darbus mažintina iki 200 Eur. Teismas įvertino tai, jog ieškovas demontavo senus laiptus ir sumontavo naujus laiptus ir sienelę, tai, kad darbai buvo atlikti su trūkumais: ant naujų laiptų po lako sluoksniu yra likusios pieštuko žymės, laiptai vietomis nenušlifuoti, varžtai susukti ne visiškai tvarkingai, laiptams trūksta stabilumo. Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinio reikalavimus įrodė iš dalies, todėl ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovo naudai priteisė 200 Eur.
9. Teismas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovo ieškovui priteisė procesines palūkanas.
10. Teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 917 Eur, o atsakovas 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė nustatęs, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 44 procentais ir ieškovui atsakovas turi atlyginti 403,48 Eur, o atsakovui ieškovas turi atlyginti 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atlikęs ieškovo ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymą, teismas atsakovui iš ieškovo priteisė 296,52 Eur (700,00 Eur – 403,48 Eur) bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 250 Eur skolos priteisimo iš atsakovo ir ieškinį tenkinti visa apimtimi; prašė proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų apimčiai perskirstyti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas; prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovo patirtas 721 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neištyrė ir neišsiaiškino visų esminių bylos aplinkybių, pažeidė CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas;
1.2. Teismo sprendimas nemotyvuotas, jame nėra jokių paaiškinimų, paskaičiavimų, iš ko priteista suma susideda, kaip ji apskritai yra paskaičiuota;
1.3. Iš atsakovo paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad tariamus laiptų pakopų įskilimus ir tariamą šių laiptų nestabilumą, atsakovas pastebėjo tik tuomet, kai atsakovui tai nurodė jo paties pasamdytas ekspertas. Eksperto nekompetenciją ir akivaizdų šališkumą patvirtina jo pažymoje konstatuotos aplinkybės: laiptus sudaro 14 pakopų, nors iš byloje esančių nuotraukų akivaizdu, kad pakopų yra tik 11. Ekspertas ieškovo pagamintų ir sumontuotų laiptų nematė. Pažymoje teigiama, jog laiptų 5 bei 9 pakopos yra skilusios, tačiau 4-ame pažymos paveikslėlyje, kuris pavadintas „Penkta laiptų pakopa skilusi“, jokio pakopos skilimo nesimato. Nuotraukos, kurioje būtų užfiksuotas 9-os pakopos įskilimas nėra;
1.4. Objektyvių įrodymų, jog ieškovas pagamino ir sumontavo atsakovui laiptus su įskilusiomis pakopomis bei dėl to nestabilius, šioje byloje nėra, po laiptų pagaminimo ir sumontavimo tokių pretenzijų atsakovas ieškovui nereiškė. Paties atsakovo pripažinta aplinkybė, jog šių laiptų jis nedemontavo ir nepakeitė kitais laiptais ilgiau nei 7 mėnesius (galimai ir 20 mėnesių) leidžia daryti išvadą, jog atsakovas visą tą laiką naudojosi šiais laiptais, todėl laiptai yra kokybiški bei tinkami naudojimui;
1.5. Teismas priėmė skundžiamą sprendimą pagrįstai neatmetęs ieškovo įrodinėtų aplinkybių, neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, bei visiškai nemotyvavo, kodėl jis ieškovo naudai priteisė iš atsakovo tik 200 Eur. Teismas apsiribojo tik formaliu teisingumo vykdymu.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas iš esmės sutiko su sprendime išdėstytais argumentais ir išvadomis, teismo sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, nurodė, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl apeliacinio skundo
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl skolos už atliktus darbus priteisimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp šalių sudaryta žodinė rangos sutartis dėl laiptų į gyvenamojo namo palėpę įrengimo atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą – savo rizika demontuoti senus laiptus bei pagaminti ir įrengti laiptus į palėpę pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
18. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti, ir priešingai. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovui Ž. G. tvirtinant, kad atsakovo užsakytus darbus jis atliko tinkamai, būtent apeliantui tenka pareiga įrodyti šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis).
20. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuodamas teismo netinkamu įrodymų vertinimu, motyvavimu ir, atitinkamai, sprendimo nepagrįstumu.
21. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ginčo laiptų atsakovas ilgą laiką neišmontavo. Apelianto teigimu, atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, kad ginčo laiptais naudotis yra nesaugu, paneigia aplinkybė, jog atsakovas ilgą laiką naudojosi ieškovo pagamintais ir sumontuotais laiptais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2022 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad atsakovas M. S. paaiškino, jog name, kuriame vyko ginčo darbai, jis negyvena. Atsakovas paaiškino, kad ginčo laiptais jis nesinaudojo. Nurodė, kad laiptus išmontavo tik po to, kai juos apžiūrėjo 2021 m. balandžio 13 d. pažymą byloje surašęs statybinės veiklos ekspertas V. Š. (2022 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 41 min. 00 s.). Ieškovas į bylą nepateikė priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinus aptartus atsakovo paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad atsakovas ginčo laiptų neišmontavo nedelsiant po jų defektų nustatymo, pati savaime nelaikytina patvirtinančia, kad ginčo laiptais iki jų demontavimo atsakovas naudojosi ir tą daryti buvo saugu.
23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ieškovo pagamintų ir sumontuotų laiptų trūkumus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
24. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 pastraipa). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį ir atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą, nekonstatuoja įrodymų (atsakovo paaiškinimų, šalių advokatų paaiškinimų, statybinės veiklos eksperto V. Š. paaiškinimų, rašytinių įrodymų) tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo.
26. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo, teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei ginčijamame sprendime. Aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ir taip pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, įvertinus byloje esančius įrodymus atskirai, nesuteikiant nė vienam iš jų iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais.
27. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovo ieškovui tik 200 Eur yra visiškai nemotyvuotas, nes sprendime nėra jokių paaiškinimų dėl šios sumos paskaičiavimo.
28. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91, Serija A. Nr. 303 – A ir 303 – B, p. 12, par. 29 ir p. 29–30, par. 27; 1998 m. vasario 19 d. sprendimo byloje H. ir kiti prieš Prancūziją, sprendimų pranešimai 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje V. d. H. prieš Nyderlandus, Serija A. Nr. 288, p. 20, par. 61).
29. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2022 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad atsakovas teismo posėdyje paaiškino, jog šalims sudarant žodinę rangos sutartį dėl senų laiptų demontavimo ir naujų medinių laiptų į palėpę pagaminimo ir įrengimo, buvo suderinta bendra darbų kaina – 500 Eur (2022 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 41 min. 00 s.).
30. Nagrinėjamoje byloje ieškinys, be ieškovo advokato paaiškinimų, buvo grindžiamas 2020 m. gruodžio 24 d. Raginimu pasirašyti atliktų darbų aktą ir susimokėti už atliktus darbus; 2020 m. gruodžio 24 d. ieškovo vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu; 2020 m. gruodžio 24 d. sąskaita faktūra serija ŽG Nr. 1 (dokumento numeris DOK-40085 priedai). Pažymėtina, kad ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikęs duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovo 2020 m. gruodžio 24 d. surašytas atliktų darbų aktas, o taip pat ir 2020 m. gruodžio 24 d. Raginimas pasirašyti atliktų darbų aktą ir susimokėti už atliktus darbus bei 2020 m. gruodžio 24 d. sąskaita faktūra serija ŽG Nr. 1 atsakovui buvo faktiškai įteikti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra galutinio atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto.
31. Į bylą pateiktuose 2020 m. gruodžio 24 d. ieškovo vienašališkai pasirašytame atliktų darbų akte bei 2020 m. gruodžio 24 d. sąskaitoje faktūroje serija ŽG Nr. 1. ieškovas pateikė tokią darbų kainos detalizaciją: 1) darbų atlikimo įvertinimas ir medžiagų paskaičiavimas – 50,00 Eur; 2) medžiagų surinkimas ir pristatymas į objektą – 50,00 Eur; 3) senų metalinių laiptų demontavimas – 80,00 Eur; 4) medinių laiptų gamybą ir montavimas – 130,00 EUR; 5) tvorelės gamyba ir montavimas – 160,00 Eur; 5) nebaigti darbai (lakavimas) – 50,00 Eur. Minėta, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių 2020 m. gruodžio 24 d. Raginimo pasirašyti atliktų darbų aktą ir susimokėti už atliktus darbus bei 2020 m. gruodžio 24 d. sąskaitos faktūros serija ŽG Nr. 1 įteikimą atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog šalys buvo susitarę dėl konkrečių darbų etapų ir jų įkainių, kartu su ieškiniu pateikti ieškovo vienašališkai parengti dokumentai (2020 m. gruodžio 24 d. Raginimas pasirašyti atliktų darbų aktą ir susimokėti už atliktus darbus bei 2020 m. gruodžio 24 d. sąskaita faktūra serija ŽG Nr. 1) negali būti pagrindu apskaičiuojant darbų, kuriuos ieškovas atliko kokybiškai, kainą.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo pasirašytame 2020 m. gruodžio 24 d. Raginime pasirašyti atliktų darbų aktą ir susimokėti už atliktus darbus, be kita ko, nurodoma, jog šalys susitarė, kad už nurodytą darbų kainą rangovas pagamins laiptus su paprasta konstrukcija, todėl matysis konstrukcijas laikantys varžtai. Tuo tarpu, 2022 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdyje ieškovo advokatas paaiškino, kad laiptų sutvirtinimui panaudotų varžtų apdailos atlikimo kaina yra įtraukta į neužbaigtų darbų vertę (50 Eur). Tokia nenuosekli šalies (ieškovo) pozicija byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina išvadą, jog, nustatant priteistino užmokesčio už kokybiškai atliktus darbus dydį, nėra pagrindo vadovautis ieškovo į bylą pateiktais darbų etapų įkainiais.
33. Ginčijamame teismo sprendime teismas, nustatydamas atlyginimo dydį už pagal rangos sutartį atliktus darbus, vertino atliktų darbų mastą, o taip pat vertino aplinkybę, jog ginčo darbai buvo atlikti su trūkumais (po lako sluoksniu likusios pieštuko žymės, laiptai vietomis nenušlifuoti, varžtai susukti ne visiškai tvarkingai, laiptams trūksta stabilumo) (žr. teismo sprendimo 25 punktą).
34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, daro išvadą, jog, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei pagrįstai sprendė, kad ieškovas, privalėjęs pagrįsti savo reikalavimą dėl prašomos priteisti 450 Eur sumos, šį reikalavimą įrodė tik iš dalies. Nagrinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis).
35. Vadovaujantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo faktinius ir teisinius aspektus. Apskųstame sprendime nurodyti teisiniai argumentai, kuriais apeliacinės instancijos teismas vadovavosi, priimdamas procesinį sprendimą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.
37. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
39. Atsakovas prašo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteisimo iš ieškovo. Pateikta atsakovo M. S. 2023 m. sausio 2 d. atstovavimo sutartis su advokatu A. T., 2023 m. sausio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas bei tos pačios datos pinigų priėmimo kvitas 400 Eur sumai (dokumento numeris DOK-2284 priedai). Atsakovo M. S. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui M. S. , gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovo Ž. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.