- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- e2S-1362-587/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03265-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- E. R.
- Ieškovas
- P. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovei E. R. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. P. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės E. R. (toliau – atsakovė) 92 600 Eur be pagrindo įgytas pinigines lėšas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; teismui nusprendus, kad nėra pagrindo tenkinti pirmojo reikalavimo, ieškovas prašė pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, kuria ieškovas atsakovei padovanojo 92 600 Eur ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės ieškovui 92 600 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos apimtimi areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bankuose, kitose kredito įstaigose, mokėjimų sistemose ir kitose sąskaitose esančias pinigines lėšas, taip pat turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti.
3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas grindė tuo, jog ieškovo 19 600 Eur lėšomis buvo pagerintas atsakovei priklausantis nekilnojamas turtas ir atsakovės įsigytas automobilis, turint tikslą šį turtą vėliau šalims kartu gyvenant nuomoti ir gauti iš būsto nuomos pajamas. Nurodė, kad atsakovė nustojo bendrauti su ieškovu ir kurti bendrus partnerystės santykius. Toks staiga kardinaliai pasikeitęs atsakovės elgesys ieškovui leidžia manyti, kad atsakovė nebuvo sąžininga ir veikė apgaule, siekė pasipelnyti ir išvilioti iš ieškovo pinigines lėšas. Tai charakterizuoja atsakovę kaip nesąžiningą asmenybę ir kelia papildomą riziką, kad nebus išsaugotas turtas būtinas palankiam teismo sprendimo įvykdymui. Be to, ieškovas atsakovei bandė siūlyti taikiai spręsti susidariusią padėtį, tačiau atsakovė į tokius siūlymus nereagavo. Nurodė, kad ieškovo žiniomis, atsakovė neturi pastovių pajamų šaltinio, sau priklausančiam turtui bet kada gali pritaikyti naujus apsunkinimus (įkeitimą, hipoteką ir t.t.) ir taip užkirsti kelią įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Nurodė, kad ieškinio suma yra itin didelė ir kelia riziką, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančius pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis 92 600 Eur sumai, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui surasti ir areštuoti atsakovės turtą.
5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, ieškovas atsakovės nesąžiningumą įrodinėjo šalių susirašinėjimu ir netikėtu, dėl ieškovui nežinomų priežasčių, nutrūkusiu šalių bendravimu. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nereagavo į jo pasiūlymą taikiai išspręsti ginčą bei manipuliavo aplinkybėmis, nurodydama ieškovui, kad nori įsigyti automobilį, nors VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovė jau turėjo nuosavą automobilį būtent tokios pačios markės, kokios nurodė norinti įsigyti.
6. Teismas nurodytų aplinkybių pagrindu sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, o ieškovo nurodytus argumentus dėl atsakovės galimo nesąžiningumo, siekiant išvengti galimo palankaus ieškovui sprendimo įvykdymo, galima pripažinti būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nevertino bei nesiaiškino, ar yra įrodyta pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - ieškinio pagrįstumas.
7.2. Teismas turi pareigą tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Identifikuodamas grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą, teismas neatliko jokios savarankiškos ieškovo nurodytų faktinių ir teisinių argumentų analizės, perrašęs juos pažodžiui, grėsmę konstatavo remdamasis neaktualiais faktais bei aplinkybėmis.
7.3. Teismas neužtikrino Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui bei kitų konstitucinių principų, kurie neatskiriamai susiję su iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos ar analogiški procesiniai klausimai turi būti sprendžiami vienodai, nekuriant naujų teismo precedentų, konkuruojančių su esamais.
7.4. Teismas nukrypo nuo nuoseklios Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, kur yra pateikti išaiškinimai bei įvardyti aiškūs kriterijai, su kuriais gali būti siejamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui konstatavimas. Lietuvos apeliacinis teismas grėsmės įrodinėjimo taisykles yra nustatęs, be kita ko, atsižvelgdamas ir į laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo išimtinumą.
7.5. Vien ieškinio pareiškimas nereiškia, jog atsakovė laikytina nesąžiningu. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Būtinybę taikyti atitinkamus turtinius ribojimus asmeniui visų pirma lemia poreikis eliminuoti galimybę jam pakeisti savo turtinę padėtį, nesąžiningai perleidžiant turimą turtą kitiems asmenims.
7.6. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, įrodymų apie atsakovės galimą nesąžiningumą, elgesį ar ketinimus, siekiamus atlikti veiksmus ir pan.
7.7. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kuriais konkrečiai rašytiniais įrodymais teismas vadovavosi, kurie įrodymai tikėtinai pagrindė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų sunkesnis ar net neįmanomas.
7.8. Teismas neįvertino Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties motyvų, neįvertino, kad po apeliacines teismo nutarties jokios naujos aplinkybes nebuvo nustatytos, o ieškovo nurodytos jau išnagrinėtos įsiteisėjusia apeliacinio teismo nutartimi.
7.9. Teismas neįvertino, kad ieškovas nebuvo pateikęs jokių duomenų apie atsakovės (ne)mokumą. Teismas šiuos duomenis turėjo patikrinti iš viešai prieinamų duomenų.
7.10. Teismas neatsižvelgė, kad šiuo metu nėra pagrįstų įrodymų, jog atsakovė turi realių mokumo problemų ir/ar atlieka nesąžiningus veiksmus su turimu turtu, kas keltų grėsmę galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
8.1. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškinyje suformuluoti reikalavimai yra aiškūs, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Ieškovas preliminariai įrodė savo reikalavimų pagrįstumą šiame ieškinyje nurodytais paaiškinimais ir prie ieškinio pridėtais dokumentais. Taigi, egzistuoja pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
8.2. Teismas pateikė išsamią patikslintame ieškinyje ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų aplinkybių analizę. Teismas įvertino ieškovo teiginius, kad atsakovė pinigines lėšas išviliojo iš ieškovo nesąžiningu būdu, t. y. įgavusi ieškovo pasitikėjimą ir jį įtikinusi, kad bus kuriamas bendras gyvenimas nors tokių ketinimų neturėjo. Nutartyje buvo atsižvelgta į nesąžiningą atsakovės elgesį, kurį patvirtina byloje pateiktas šalių susirašinėjimas ir netikėtai nutrūkęs šalių bendravimas.
8.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodyti argumentai dėl atsakovės galimo nesąžiningumo, siekiant išvengti galimo palankaus ieškovui sprendimo įvykdymo, pripažintini būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
8.4. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą). Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šalių interesų pusiausvyrą, kadangi užtikrina status quo, ir niekaip nepablogina atsakovės turtinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto ir piniginių lėšų areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančius pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, 92 600 Eur sumai, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti.
13. Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi (c. b. Nr. e2S-493-775/2025) tenkino atsakovės atskirąjį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
14. 2025 m. balandžio 11 d. ieškovas pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi antrą kartą pritaikytos identiškos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nepritaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (esamą padėtį) ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020).
16. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar yra įrodyta pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio pagrįstumas. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.
17. Pradinio ieškovo ieškinio, kuriame pareikštas reikalavimas dėl 92 600 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo iš atsakovė, preliminarus pagrįstumas (prima facie) yra konstatuotas Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio papildymas alternatyviu reikalavimu dėl dovanojimo sutarties, kuria ieškovas atsakovei padovanojo 92 600 Eur, pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nesudaro pagrindo priešingai išvadai dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo. Preliminariai įvertinus patikslinto ieškinio reikalavimus ir pateiktus įrodymus, bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nėra pagrindo išvadai, jog patikslintas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ar ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra negalimas.
18. Atskirajame skunde kvestionuojamas antrosios būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygos egzistavimas. Antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui.
19. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-516/2024 ir kt.). Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
20. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovas atsakovės nesąžiningumą įrodinėjo šalių susirašinėjimu ir netikėtu, dėl ieškovui nežinomų priežasčių, nutrūkusiu šalių bendravimu, atsakovės nereagavimu į ieškovo pasiūlymą taikiai išspręsti ginčą, ieškovo vertinimu atsakovės manipuliacinį poveikį turinčiu pareiškimu ieškovui apie norą įsigyti automobilį, kai tuo metu atsakovė automobilį turėjo.
21. Vertindamas šiuos byloje esančius duomenis laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti aktualiu atsakovės sąžiningumo aspektu, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos aplinkybės (atsakovės bendravimo su ieškovu nutraukimas, pasiūlymo išspręsti ginčą taikiai vengimas ar pareiškimas ieškovui dėl automobilio įsigijimo) leidžia spręsti apie atsakovės nesąžiningumą ir patvirtina egzistuojant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Bylos duomenys patvirtina, kad aukščiau nurodytomis aplinkybėmis taip pat yra grindžiami ir ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai.
22. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
23. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu nurodyti ir įrodyti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-306-577/2025). Nagrinėjamu atveju aplinkybių patvirtinančių, kad atsakovė siektų pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir tokiu būdu apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ieškovas nenurodė.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje nenustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
25. Nesutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu yra pritaikytos siekiant išsaugoti status quo (esamąją padėtį) iki ginčo išnagrinėjimo teisme. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą (status quo) yra taikomos, kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, arba kai reiškiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į konkretų turto objektą, o ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Šiuo konkrečiu atveju ieškovo reikalavimo objektas nėra nekilnojamasis turtas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
26. Konstatavus, kad neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui – nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, kadangi kaip minėta, šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra kumuliacinės ir jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu negali būti taikomos.
27. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai ir aplinkybės neturi teisinės reikšmės teisingam šio procesinio klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytas aplinkybes, nutaria, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
29. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau vadovaujantis kasacinio teismo praktika apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo P. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.