Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) viršininko 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje N. 85-ANR_N-4028-2024 A. A. buvo nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 4 dalį 1 000 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 48 mėnesiams; pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį 40 Eur dydžio bauda; pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį 90 Eur dydžio bauda; pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 375 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu A. A. buvo skirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 1 000 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams. Minėtu nutarimu A. A. buvo nubaustas už tai, kad jis 2023 m. vasario 7 d. apie 16.35 val., Tauragės r., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam atimta, vairavo keturratį motociklą be saugos šalmo. Taip pat keturratis motociklas neturėjo valstybinio numerio ženklo. Įjungus statutiniams policijos pareigūnams mėlynus ir raudonos šviesos, ir garso signalus, davus aiškiai išreikštą ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkantį reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, reikalavimą per manipuliatorių sustoti keturračio vairuotojui, keturračio vairuotojas padidino greitį ir nestojo, taip keldamas didelį pavojų pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams. Pakartotinai pareikalavus keturračio vairuotojui sustabdyti transporto priemonę šis reikalavimui nepakluso. Tokiais savo veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 5, 14, 16, 204, 225 punktus.

2. Nesutikdama su Institucijos 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje N. 85-ANR_N-4028-2024 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. atstovė advokatė Milda Laurinavičė kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus prašydama administracinio nusižengimo teiseną A. A. nutraukti. Vėliau A. A. Tauragės apylinkės teismui pateikė prašymą administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti, nes, jo nuomone, yra suėjęs ANK 39 straipsnyje numatytas senaties terminas.

3. Skundžiama 2025 m. kovo 25 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismas minėtų skundo ir prašymo netenkino, ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje N. 85-ANR_N-4028-2024 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. A. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Skundas grindžiamas esminiais toliau nurodomais argumentais.

4.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota ir priimta pažeidžiant procesines teisės normas. Pažodžiui cituojami skundžiamos nutarties motyvai.

4.2. Kartojama, kad A. A. neturi keturračio motociklo ir jo 2023 m. vasario 7 d. nevairavo. Byloje yra pateiktas vaizdo įrašo stop kadras, kuriame matomas vyriškis su kepure ir jo veidas iš dalies yra dengiamas šaliko ar movos. Šis stop kadras buvo viešinamas ir policijos tinklalapyje viešai, tačiau nuo 2023 m. vasario 7 d. nebuvo gautas nei vienas pranešimas apie tai, kad koks nors asmuo atpažintų įraše matomą asmenį. Byloje yra pareigūno R. Š. 2024 m. rugsėjo 4 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog neva A. A. vairavo keturratį motociklą ir apie tai pareigūnams pranešė V. Z., nurodydama, jog neva jis pats jai apie tai yra pasakojęs. Šis tarnybinis pranešimas yra su žyma „Dokumentas negaliojantis“, tačiau R. Š. buvo būtent tas pareigūnas, kuris V. Z. prašymu, dirbdamas su kolege, inicijavo ir A. A. surašė smurto artimoje aplinkoje orderį, kurį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai pripažino neteisėtu ir panaikino. Byloje yra pateiktas 2024 m. lapkričio 18 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad Tauragės AVPK Veiklos skyriaus tyrėja S. S. užrašė pareigūno A. G. paaiškinimą, jog jis atpažino A. A. iš filmuotos medžiagos ir parduotuvėje darytos nuotraukos, kadangi jis kaip pareigūnas yra jį atvesdinęs į teismą ir jam yra tekę bendrauti su A. A. pagal pareiškimus. Anot A. G., jis apeliantą atpažino tuo metu kai kolegos žiūrėjo vaizdo įrašą ir nurodo, kad jis susipažino su visa administracinio nusižengimo medžiaga ir tvirtina, kad būtent A. A. vairavo keturratį motociklą. Pareigūnas neva A. A. atpažino iš vaizdo įrašo ir nuotraukos, nors vaizdo įraše asmens veidas „dengiamas net kauke ir yra net neįžiūrimas, todėl toks atpažinimas kelia pagrįstų abejonių“. Be to, sprendžiant teisės taikymą pagal ANK, jei ANK nereglamentuoja tam tikrų veiksmų atlikimo, turi būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos, kaip analogija. Taigi, šiuo atveju, apeliantas yra įsitikinęs, kad siekiant objektyviai atlikti asmens atpažinimą, turėjo būti atliekama asmens atpažinimo procedūra, pareigūnui rodant kelių panašių asmenų nuotraukas. Šiuo atveju, tai padaryta nebuvo, be to, pareigūnui, kuris šioje byloje turėjo liudytojo statusą, jo kolegos leido susipažinti su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, todėl liudytojo A. G. parodymais teismas apskritai vadovautis negalėjo.

4.3. Pareigūnas tvirtino, jog yra apeliantą atvesdinęs į teismą ir bendravęs pagal pareiškimus, tačiau A. A. asmeniškai nėra pažįstamas su minėtu pareigūnu. Kaip tauragiškis, minėtą pareigūną yra matęs gal kelis kartus, prieš metus ar daugiau. A. G. teiginiai, kad jis A. A. atpažino iš vaizdo medžiagos ir vaizdo medžiagos stop kadro jam kelia pagrįstų abejonių. Yra įsitikinęs, kad kaip liudytojas apklaustas A. G. buvo neteisus ir apeliantą apkalbėjo, galbūt sumaišė jį su panašiu asmeniu. Peržiūrint vaizdo įrašą iš pareigūnų tarnybinio automobilio matyti, tik tai, kad keturratis motociklas pajuda iš parduotuvės aikštelės, tačiau net stabdant vaizdo įrašus, asmens veido aiškiai įžiūrėti nėra galimybės. Kaip byloje buvo nustatyta, kad parduotuvėje fiksuotas asmuo vairavo keturratį motociklą, kuris fiksuojamas vaizdo įraše, nėra žinoma, nes iš byloje esančių įrašų nėra matoma, kur parduotuvėje buvęs asmuo nuėjo ir kada jis išėjo iš parduotuvės. Taip pat nėra žinoma, ar parduotuvėje buvęs asmuo vairavo policijos pareigūnų dėvimosiomis kameromis užfiksuotą keturratį motociklą, kadangi byloje tokios aplinkybės nėra matomos ir pareigūnai jų neužfiksavo. 2023 m. vasario 7 d. pareigūnė S. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad keturratį vairavęs asmuo nebuvo sustabdytas. 2024 m. lapkričio 18 d. pareigūnės S. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pareigūnai kreipėsi į įvairius bankus, tačiau iš turimų duomenų nepavyko nustatyti kortele atsiskaičiusio asmens tapatybės. Jei patys pareigūnai 2024 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodo, kad nėra gautų duomenų apie tai, kas atsiskaitė banko kortele parduotuvėje, lieka nesuprantama kokiais įrodymais remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareigūnų užfiksuotą keturratį motociklą vairavo A. A.

4.4. Byloje yra V. Z. paaiškinimas, apie tai, kad neva ji iš apelianto mamos sužinojo, jog jis turėjo keturratį motociklą ir tai neva turėtų patvirtinti faktą, kad padarė administracinį nusižengimą. Apeliantas įsitikinęs, kad esant tokioms aplinkybėms, dar bylą nagrinėjant neteismine tvarka, turėjo būti atliekamos jo mamos, V. Z. ir pareigūnų S. B. bei M. R. apklausos.

4.5. Akcentuojama, kad A. A. keturračio motociklo nėra turėjęs ir jo nevairavo, yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Akivaizdu, kad policijos pareigūnams nesulaikius vyro, vairavusio keturratį motociklą, taip ir liko nenustatyta pažeidėjo asmenybė. Vien tik keliama prielaida, kurią nurodė A. A. vaiko mama, siekdama jį apkalbėti dėl vykstančių teisminių procesų, negali būti laikoma pagrindu jam taikyti administracinę atsakomybę už nusižengimą, kurio nepadarė. 2025 m. vasario 11 d. apeliantas pateikė teismui prašymą dėl bylos nutraukimo suėjus nuobaudos skyrimo senaties terminui ir teismo prašė prašymą išnagrinėti iki teismo posėdžio. Jei būtų buvęs informuotas, kad jo pateiktas prašymas bus nagrinėjamas tik teismo posėdžio metu ir jis nebus tenkinamas, būtų atvykęs į teismo posėdį ir teikęs teismui paaiškinimus. Šiuo atveju apelianto teisė į objektyvų ir teisingą procesą buvo pažeista ir tai girdima teismo posėdžio garso įraše, kuriame fiksuojama, kaip bylą nagrinėjęs teisėjas vartoja tokius „išsireiškimus“, kaip: ,,tipo visai nevairavo“, ,,apkalba policijos darbuotojai“, ,,ko jis ir laukė, kad atidėti bylos nagrinėjimą“. Bylą nagrinėjęs teismas, nutaręs atmesti apelianto prašymą dėl bylos nutraukimo, turėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir sudaryti A. A. galimybę teikti paaiškinimus, juolab, kad savo skunde buvo nurodęs, kad prašo apklausti ir apelianto mamą R. A., tačiau teismas nutarė minėtos liudytojos net neapklausti, tuo tarpu pareigūną ­liudytoją A. G. teismas apklausė. Tokiais veiksmais teismas pažeidė įrodinėjimo pareigą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, nes teismas priimdamas skundžiamą nutartį nutarė A. A. net neišklausyti.

4.6. Dėl senaties termino, įtvirtinto ANK 39 straipsnyje, apeliantas akcentuoja, kad jam yra inkriminuojami administraciniai nusižengimai, padaryti 2023 m. vasario 7 d., o Institucijos nutarimas buvo priimtas 2024 m. gruodžio 3 d., tačiau jis iki šiol nėra įsiteisėjęs. Cituojamos įvairios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, susijusios su senaties terminų taikymu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo vadovautis ANK 565¹ straipsnio 7 punktu, kuriame atitinkamai nurodoma, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas.

4.7. Apeliantas yra įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, buvo šališkas atmesdamas apelianto prašymą dėl senaties instituto taikymo, nesudarė galimybės A. A. dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus, neapklausė jo prašytos liudytojos. Be to, teismas neteisingai taikė teisės normas, galiojusias 2023 m. vasario 7 d., t. y. tariamo pažeidimo padarymo metu, todėl netinkamai pritaikė ANK 39 straipsnį, 591 straipsnį (galiojusį inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu), ANK 565¹ straipsnio 7 punktą.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas K. L. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. A. neigia, kad 2023 m. vasario 7 d. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, teigia, kad skundą dėl Institucijos nutarimo nagrinėjęs apylinkės teismas buvo šališkas, nepagrįstai netaikė ANK 39 straipsnio nuostatų, siekia, kad administracinio nusižengimo teisena jam būtų nutraukta. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo.

10. ANK 576 straipsnyje yra įtvirtinta nušalinimo teisė. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to, pagal analogiją, taikytinos ir teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Teisėjo nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. BPK 58 straipsnio 2 dalyje (1–6 punktai) yra nustatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Taigi, esant BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytiems nušalinimo pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas turi būti nešališkas. Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tam, kad būtų eliminuotas teismo šališkumas, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus.

12. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje pagal A. A. atstovės advokatės skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo buvo surengti iš viso du teismo posėdžiai. Prieš juos abu A. A. pasirašytinai buvo įteikti teismo šaukimai atvykti į Tauragės apylinkės teisme vykusius teismo posėdžius, šaukimuose buvo nurodyti jų vieta, data ir laikas, tačiau apeliantas, nenurodydamas jokių pateisinamų priežasčių, asmeniškai neatvyko nė į vieną teismo posėdį, taip pat į bylos nagrinėjimą teisme neatsiuntė jam atstovauti įgalioto atstovo, todėl antrajame teismo posėdyje, vykusiame 2025 m. kovo 17 d., buvo nuspręsta administracinio nusižengimo bylą nagrinėti skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šaukimai atvykti į abu teismo posėdžius buvo įteikti ir apelianto prašomai apklausti kaip liudytojai jo motinai R. A., tačiau ji į teismo posėdžius taip pat neatvyko, todėl ir nebuvo apklausta. Tuo tarpu liudytojas policijos pareigūnas A. G. atvyko į abu apylinkės teismo posėdžius, todėl natūralu, kad jis buvo apklaustas apie jam žinomas nusižengimo aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiam teisėjui nebuvo varžoma, tačiau A. A. pasirinko nedalyvauti teismo posėdžiuose, apie kurių laiką ir vietą buvo tinkamai informuotas, ir tokia savo teise nepasinaudoti. Nors A. A. pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia ir tuo, kad nebuvo tenkintas jo 2025 m. vasario 12 d. pateiktas prašymas nutraukti administracinio nusižengimo bylą vadovaujantis ANK 39 straipsnio nuostatomis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog 2025 m. kovo 17 d. teismo posėdyje apylinkės teismas šį prašymą nagrinėjo, paklausė posėdyje dalyvavusių asmenų nuomonės dėl tokio prašymo tenkinimo, o skundžiamoje nutartyje motyvuotai jį atmetė. Priešingai nei mano apeliantas, ANK nėra numatyta, kad tokio pobūdžio prašymus teismas turėtų nagrinėti atskirai (ne teismo posėdyje) arba administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidaujamu laiku, juo labiau nėra numatyta, kad asmuo galėtų pasirinkti ar jam dalyvauti teismo posėdžiuose ir teikti įrodymus ir paaiškinimus apie jam inkriminuotus nusižengimus priklausomai nuo tokio prašymo išnagrinėjimo rezultato. Apelianto nurodomos teisėjo teismo posėdyje išsakytos pastabos nepatvirtina teismo šališkumo, nes jos laikytinos natūralia reakcija į atsainų A. A. procesinį elgesį jam nedalyvaujant teismo posėdžiuose. Nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju apelianto teisė į objektyvų ir teisingą procesą buvo pažeista, nes jam nebuvo suteikta teisė būti išklausytam. Apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo apeliantas, nėra pakankama aplinkybė laikyti, jog teismas buvo šališkas nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio teisėjo nešališkumo, A. A. apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

13. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimu ir bylos medžiaga konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad A. A. padarė ANK 426 straipsnio 4 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl A. A. kaltės yra nors ir lakoniškos, tačiau teisingos, paremtos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl esminių įrodymų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. A. kaltė, padarius ANK 426 straipsnio 4 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus, yra įrodyta. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl A. A. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

14. ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinių miškų apsaugos pareigūno, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimą. ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimą arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimą, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo). ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

15. 2023 m. vasario 7 d. nusižengimų padarymo metu galiojusios redakcijos KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 14 punkte numatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. KET 16 punkte, be kita ko, numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. KET 204 punkte numatyta, jog važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugų, jeigu mopedas, motociklas, triratis, bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai. KET 225 punkte numatyta, kad kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.

16. Šioje byloje A. A. pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, 432 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį yra nubaustas už tai, kad jis 2023 m. vasario 7 d. apie 16.35 val., Tauragės r., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam atimta, vairavo keturratį motociklą be saugos šalmo. Taip pat keturratis motociklas neturėjo valstybinio numerio ženklo. Įjungus statutiniams policijos pareigūnams mėlynus ir raudonos šviesos, ir garso signalus, davus aiškiai išreikštą ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkantį reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, reikalavimą per manipuliatorių sustoti keturračio vairuotojui, keturračio vairuotojas padidino greitį ir nestojo, taip keldamas didelį pavojų pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams. Pakartotinai pareikalavus keturračio vairuotojui sustabdyti transporto priemonę šis reikalavimui nepakluso. Taip A. A. pažeidė KET 5, 14, 16, 204, 225 punktus.

17. Nors apeliaciniame skunde A. A. neigia savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo teigdamas, kad buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi 2023 m. vasario 7 d. jis keturračio apskritai nevairavo ir nėra keturračio turėjęs, tačiau ši jo pateikiama versija laikytina gynybine, ji prieštarauja bylos įrodymų visumai.

18. Iš bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. G. parodė, kad 2023 m. vasario 7 d. keturratį vairavo būtent A. A., taip pat liudytojas jį atpažino kaip asmenį, kuris 2023 m. vasario 7 d. 16.27 val. buvo A. T. gamybos įmonės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Tauragės raj., ir atsiskaitė už prekes banko kortele. Liudytojas išsamiai paaiškino, dėl kokių aplinkybių atpažino A. A., kurį anksčiau ne kartą buvo matęs dėl savo atliekamų pareigų, kaip nurodytu laiku keturratį vairavusį asmenį (b. l. 26–28). Institucijos tyrėjos S. S. 2024 m. lapkričio 18 d. paaiškinime užfiksuota, jog Institucijos tyrėjas A. G. nurodė, jog A. A. atpažino iš filmuotos medžiagos ir parduotuvėje darytos fotonuotraukos, kadangi kaip pareigūnas yra jį atvesdinęs į teismą, taip pat ne kartą teko bendrauti pagal pareiškimus. Kai Tauragės AVPK tinklalapyje buvo paskelta fotonuotrauka su A. A., kaip ieškomo asmens, atvaizdu, A. G. jo neatpažino, tik dabar, kai kolegos žiūrėjo vaizdo įrašą, keturračiu važiuojantį vyrą atpažino kaip A. A.. Į bylą buvo pateiktas AB (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 9 d. raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad 2023 m. vasario 7 d. 16.27 val. A. T. gamybos įmonėje buvo atsiskaityta už 13,75 Eur A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu išduota mokėjimo kortele, kuri yra susieta su jam priklausančia banko sąskaita (b. l. 18). 2024 m. lapkričio 18 d. Institucijos tyrėjos S. S. tarnybiniame pranešime dėl 2023 m. vasario 7 d. pažeidimo aplinkybių nurodyta, kad dėl padaryto pažeidimo foto atpažinimui buvo įdėta į socialinį tikslą „Facebook“, Tauragės apskrities policijos grupėje, apie atpažintą žmogų duomenų nebuvo gauta, bet buvo žinoma, kad jis parduotuvėje atsiskaitė banko kortele. 2024 m. rugsėjo 4 d. buvo gautas Institucijos tyrėjo R. Š. tarnybinis pranešimas, kad 2023 m. vasario 7 d. keturračiu administracinį nusižengimą įvykdęs asmuo yra A. A. Siekiant išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes A. A. du kartus buvo iškviestas apklausai, tačiau jis į apklausas taip ir neatvyko. Peržiūrėjus Polis II informacinėje sistemoje esančią A. A. fotonuotrauką ir nuotrauką, darytą iš filmuotos medžiagos A. T. gamybos įmonės parduotuvėje, galima teigti, kad tai vienas ir tas pats asmuo.

19. Aptartų įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būtent A. A. 2023 m. vasario 7 d. apie 16.35 val., jam pateiktame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo keturratį ir padarė jam inkriminuotus ANK 426 straipsnio 4 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus. Nors apeliaciniame skunde skiriamas itin didelis dėmesys liudytojo policijos pareigūno A. G. parodymų kritikai, tačiau visi nurodomi argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Iš bylos medžiagos matyti, jog jokios ANK normos A. G. atpažinus A. A. kaip keturratį vairavusį asmenį, nebuvo pažeistos, jo parodymai apie tai, dėl kokių aplinkybių jis atpažino A. A., buvo užfiksuoti anksčiau aptartame 2024 m. lapkričio 18 d. paaiškinime, tokius pat parodymus šis liudytojas davė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, jie yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina bylos medžiaga. Tai, kad šis pareigūnas susipažino su tam tikra administracinio nusižengimo bylos medžiaga (vaizdo įrašais, fotonuotraukomis) dėl savo atliekamų pareigų šioje byloje savaime niekaip neužkerta kelio remtis jo parodymais apie nusižengimo aplinkybes, ypač atsižvelgiant į tai, kad prieš tai A. A. fotonuotrauka iš parduotuvės buvo viešai išplatinta prašant visuomenės pagalbos jį atpažinti kaip nusižengimą padariusį asmenį. Nėra ir pagrindo teigti, kad šiuo atveju A. G. būtų reikėję pagal analogiją taikyti BPK numatytą asmens parodymo atpažinti institutą. Nors A. A. teigia nepažįstantis A. G., tačiau apeliaciniame skunde jis taip pat nurodo, kad vis dėlto šį pareigūną yra „matęs gal kelis kartus, prieš metus ar daugiau“. Nors A. A. teigia, kad A. G. jį apkalbėjo, supainiojo su kitu asmeniu, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvūs, nes byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad A. G. turėtų kokią nors priežastį apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, o tai, kad A. G. jį atpažino kaip keturratį vairavusį ir anksčiau nurodytoje parduotuvėje banko kortele mokėjusį asmenį, patikimai patvirtina bylos medžiaga – anksčiau aptartas AB (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 9 d. raštas, kuriame nurodyta, kad parduotuvėje bylai aktualiu laiku buvo atsiskaityta būtent A. A. priklausančia banko kortele, taip pat byloje esanti nuotrauka, daryta iš filmuotos medžiagos A. T. gamybos įmonės parduotuvėje. Nors apeliantas teigia, kad nuotraukoje užfiksuoto asmens veidas iš dalies yra dengiamas kepurės, šaliko ar movos, todėl jo negalima atpažinti, tačiau apygardos teismui ištyrus minėtą nuotrauką matyti, jog yra labai aiškiai matomas iš esmės visas parduotuvėje buvusio asmens veidas, jokie drabužiai jo nedengia taip, kad nebūtų galima įžiūrėti asmens veido bruožų. Palyginus nuotraukoje užfiksuoto asmens veidą su byloje esančia A. A. fotonuotrauka nėra jokių abejonių, kad tai yra tas pats asmuo, tokiam faktui konstatuoti nėra reikalingos jokios specialios priemonės ar papildomos atpažinimo procedūros. Todėl šie skundo argumentai taip pat atmestini.

20. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad vadovaujantis ANK 39 straipsniu administracinio nusižengimo teisena jam turėjo būti nutraukta, kadangi jam inkriminuojami administraciniai nusižengimai buvo padaryti 2023 m. vasario 7 d., o Institucijos nutarimas buvo priimtas 2024 m. gruodžio 3 d., tačiau jis iki šiol nėra įsiteisėjęs, todėl jau yra pasibaigęs ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas.

21. ANK 39 straipsnyje yra nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 39 straipsnio nuostatos nesikeitė nuo pat ANK įsigaliojimo, todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šio straipsnio nuostatas laiko požiūriu yra nelogiški, o ANK 591 straipsnio (arba ANK 565¹ straipsnio) nuostatų šis teismas apskritai netaikė.

22. Šiuo atveju apeliantas neteisingai (plečiamai) aiškina ANK 39 straipsnio nuostatas ir remiasi nagrinėjamoje situacijoje neaktualia teismų praktika. Šioje administracinio nusižengimo byloje A. A. administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 426 straipsnio 4 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, buvo padaryti 2023 m. vasario 7 d. Už minėtų nusižengimų padarymą A. A. administracinė nuobauda buvo paskirta Institucijos 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimu, t. y. nepraėjus dvejiems metams nuo nusižengimų padarymo dienos. Taigi nėra abejonių, kad ANK 39 straipsnyje nurodytas dvejų metų terminas nebuvo pažeistas. Priešingai nei plačiai dėsto apeliantas, nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar Institucijos nutarimas, kuriuo apeliantui už jo padarytus nusižengimus buvo paskirta administracinė nuobauda, yra įsiteisėjęs, ar ne, šio termino skaičiavimui įtakos neturi. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ANK 39 straipsnio nuostatas.

23. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.